Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Prano Šimkaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. A. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 str. 1 d., ir nubaustas 45 MGL (5850) dydžio bauda, įpareigojant baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš P. A. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM priteista 25 348 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

P. A. nuteistas už tai, jis 2011-09-14 būdamas UAB ,,L.B.“ (įreg. adresu: (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini)) vieninteliu akcininku, o nuo 2011-09-20-vieninteliu akcininku ir direktoriumi, pagal LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, tuo pačiu atlikdamas ir kasininko funkcijas, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, laikotarpyje nuo 2011 m. rugsėjo mėn. 14 d. iki 2012 m. vasario 9 d. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 6 straipsnio 2 dalį: ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio ,,Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 21 punktą, Ūkinė operacija - ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą.

- 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”. Minėto įstatymo 2 straipsnio 1 punkte nurodyta: Apskaitos dokumentas - popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio Įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas.

- 12 straipsnio 4 dalį: „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti”.

- 19 straipsnio 1 dalį: ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą” ir 2 dalį: ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie LR Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų”. Buvo pažeisti Vyriausybės nustatyti dokumentų saugojimo terminai, kurie reglamentuoti šiuose galiojančiuose norminiuose aktuose: 1996 m. vasario mėn. 22 d. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymas Nr. 13 ,,Dėl Buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų” ir 1997-08-15 Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymas Nr.38 ,,Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė”, kadangi UAB ,,L. B.“ nepateikė (neišsaugojo) ir neatkūrė 2011 m. obuolių įsigijimą iš gyventojų, kuriuos realizavus gavo 442685,05 Lt pajamų, patvirtinančių dokumentų (kasos išlaidų orderių) bei nepateikė (neišsaugojo) 2011-2012 m. įvairiems (duomenys neskelbtini) ūkio subjektams išrašytų ūkinių operacijų turinį ir banko įplaukas pagrindžiančių apskaitos dokumentų – sąskaitų faktūrų už 143430,60 Lt (2011 m.- 107455,60 Lt, 2012 m. – 35975 Lt), faktiškai vykdytos obuolių pirkimo operacijos bei ūkiniai įvykiai (duomenys neskelbtini) nebuvo užregistruoti 2011-2012 metų apskaitos registruose – ūkinių operacijų apskaitos žurnaluose, pirkimų – pardavimų žiniaraščiuose bei didžiojoje knygoje, 2011 m. (duomenys neskelbtini) uždirbtos pardavimų pajamos 107455,60 Lt, o 2012 m – 35975 Lt nebuvo užfiksuotos apskaitos registruose. Pagal tyrimui pateiktus UAB ,,L. B.“ buhalterinės apskaitos dokumentus dėl tyrimo metu nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti 2011 m. bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Nuteistasis P. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2013-03-04 nuosprendį, taikyti BK 40 str., ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei atmesti Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį. Nurodo, kad yra visos sąlygos, leidžiančios atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės – pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai prisipažįsta kaltu ir nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį žalos ir laikosi prisiimto įsipareigojimo atlyginti žalą mokamomis periodinėmis išmokomis, be to, ieškosi darbo, todėl yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins padarytą žalą. Teigia, kad teismo motyvas, jog jis neturi turto ir nedirba, todėl neatlygins žalos yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Pažymi, kad dalį žalos jau yra atlyginęs ir nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad jis neatlygins likusios dalies padarytos žalos.

Apelianto manymu, jo nusikalstami veiksmai (įmonės dokumentų, pagrindžiančių įmonės pajamas ir išlaidas, pametimas) valstybei žalos nepadarė, todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas nepagrįstai. Jis, kaip įmonės vadovas, neturi pareigos sumokėti už įmonę mokesčių, nes mokesčius valstybei turi mokėti pati įmonė, kaip verslo subjektas – UAB „L. B.“. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad dėl įmonės dokumentų neišsaugojimo įmonės vadovui atsirastų pareiga sumokėti mokesčius valstybei, todėl vien tai, jog įmonė neturi turto ir nesugeba atsiskaityti su valstybe, apelianto teigimu, nėra pagrindas priteisti iš jo turtinės žalos atlyginimą, susijusį su neapskaičiuotu ir nesumokėtu pelno mokesčiu.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir civilinio ieškovo atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo P. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. A. neginčija kaltės bei padarytos nusikalstamos veikos juridinio vertinimo, tačiau prašo panaikinti skundžiamą teismo nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei atmesti Panevėžio apskrities VMI pareikštą civilinį ieškinį, todėl teisėjų kolegija šią bylą tikrina tik šiais aspektais.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino BK 40 str. nuostatas ir motyvuotai atsisakė tenkinti P. A. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 str. pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal teismų praktiką, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą atleisti asmenį nuo atsakomybės.

Pagal BK 40 str. 1 d. nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu egzistuoja BK 40 str. 2 d. numatytos sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik šių sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, jog P. A. yra nedirbantis, neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, konstatavo, jog negalima teigti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins nusikalstama veika padarytą žalą. Nagrinėjant byla apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo gynėjas pateikė raštą, iš kurio matyti, kad P. A. yra įdarbintas S. E. firmoje (III t., b.l. 200-201). Tačiau minėtas raštas nėra patvirtintas jokiais objektyviais duomenimis (rašte nėra nurodyti įmonės rekvizitai, taip pat nėra oficialios pažymos iš valstybinių institucijų apie įmonės egzistavimą ir pan.), kas kelia pagrįstas abejones dėl jo patikimumo. Be to, vien asmens įsidarbinimas nėra pakankamas pagrindas taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aptariamu pagrindu yra labai svarbu nustatyti, ar asmuo, prašantis perduoti kaltą asmenį jo atsakomybėn pagal laidavimą, yra vertas teismo pasitikėjimo, taip pat būtina atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje, laiduotoju, vertu teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Byloje yra apelianto motinos R. A. prašymas perduoti P. A. jai pagal laidavimą (III t., b.l. 156). Pagal duomenis, apibūdinančius R. A. matyti, kad ji darbovietės charakterizuojama teigiamai, kaip darbšti, atsakinga ir sąžininga darbuotoja, nuo 1994 m. dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. eina (duomenys neskelbtini) pareigas (III t., b.l. 157), byloje nėra duomenų, kad ji būtų teista ar bausta administracine tvarka. Pateiktame prašyme R. A. nurodo, kad yra įsitikinusi, jog P. A. ateityje naujų nusikaltimų nedarys, laikysis įstatymų. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu, R. A. parodė, kad jos sūnumi, t. y. P. A. galima pasitikėti, ji stengsis jam padėti, kad jis nebedarytų tokių klaidų, gyvena kartu su sūnumi ir mano, kad galės jam daryti teigiamą įtaką (III t., b.l. 172-173). Nors pagal asmenines savybes R. A. apibūdinama teigiamai, tačiau atsižvelgus į tai, jog P. A. nusikalto gyvendamas kartu su mama R. A. (tai patvirtino R. A. bei Gyventojų registro pažyma, iš kurios matyti, kad P. A. ir R. A. gyvena adresu (duomenys neskelbtini)), akivaizdu, kad ji nesugebėjo užkardyti sūnaus nusikalstamos veikos ir savo autoriteto panaudoti sūnaus interesais. Taip pat pažymėtina, jog iš bylos duomenų matyti, kad P. A. yra išvykęs į užsienį. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, eliminuoja R. A. galimybę daryti realią teigiamą įtaką P. A., t. y. abejotina, ar R. A., gyvendama kitoje valstybėje, tik informacinių technologijų pagalba (skambučiai telefonu, bendravimas internetu) turės realią galimybę daryti nuolatinę teigiamą įtaką P. A. elgesiui. Remiantis aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti esant absoliutų visų įstatymo numatytų sąlygų egzistavimą, norint taikyti P. A. atžvilgiu BK 40 str. nuostatas.

Dėl civilinio ieškinio

Skundžiamu nuosprendžiu P. A. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už aplaidų apskaitos tvarkymą, t. y. jis aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą (buhalterinės apskaitos dokumentuose ir registruose nebuvo užfiksuotos viso ūkinės finansinės operacijos) ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2011 m. bendrovės veikos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Ikiteisminio tyrimo metu, atlikus UAB „L. B.“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimą (II t., b.l. 5-19) nustatyta, jog UAB „L. B.“ nedeklaravo 2011 m. ūkinės veiklos gautų pajamų, apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio. UAB „L. B.“ 2011 m. iš buhalterinės apskaitos registrų neteisingus duomenis apie gautas veikos pajamas perkėlė į Metinę pelno mokesčio deklaraciją, kurią pateikė Panevėžio VMI, t. y. UAB „L. B.“ sumažino 2011 m. apmokestinamąsias pajamas 526950 Lt, dėl ko nebuvo apskaičiuota mokėti 26348 Lt pelno mokesčio į valstybės biudžetą už 2011 m.

Iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžio apskrities VMI civilinis ieškinys buvo pareikštas dėl žalos, atsiradusios iš mokesčių nesumokėjimo, atlyginimo (III t., b.l. 99-101). Civilinio ieškinio reikalavimas – atlyginti žalą valstybės biudžetui – grindžiamas P. A. neteisėtos veikos padarymu, t. y. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „L. B.“ gautas pajamas, apmokestinamąjį pelną, pelno mokestį, pateikus šią deklaraciją Panevėžio apskrities VMI, valstybė negavo pajamų ir patyrė žalą. Kartu pažymėtina, jog Panevėžio apskrities VMI susipažinusi su specialisto išvada dėl UAB „L. B.“ ūkinės finansinės veiklos, nesurašiusi patikrinimo akto pateikė civilinį ieškinį (III t., b.l. 98-101), t. y. pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 72 str. nuostatas, reglamentuojančias mokesčio apskaičiavimo pagal kitų valstybės institucijų dokumentus tvarką.

Skundžiamu nuosprendžiu tenkintas Panevėžio apskrities VMI pareikštas civilinis ieškinys ir iš P. A. priteista 25348 Lt turtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas padarytos žalos atlyginimą siejo su aplaidžiu apskaitos tvarkymu, už ką P. A. yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau pažymėtina, jog P. A. kaltinimai dėl nesumokėtų mokesčių, o konkrečiai dėl žinomai neteisingų duomenų apie UAB „L. B.“ gautas pajamas pateikimo Panevėžio VMI (metinėje pelno mokesčio už 2011 m. nenurodyta 550141 Lt pajamų, dėl ko neapskaičiuota 26348 Lt pelno mokesčio į valstybės biudžetą) nebuvo pareikšti, P. A. dėl to nebuvo teisiamas. Tokiu būdu iš P. A. priteistas civilinis ieškinys laikytinas nepagrįstu, nes valstybės patirta žala šioje byloje nebuvo nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas P. A., dalykas (BK 223 str. numatyto nusikaltimo dalykas yra apskaitos dokumentai ir apskaitos registras, o ne pinigai, kurie turi būti sumokami kaip atitinkamas mokestis, ar mokesčių deklaracijos, kuriose įrašant neteisingus duomenis, sukuriamos prielaidos tam tikroms pajamos nepatekti į valstybės biudžetą). Nagrinėjamu atveju pinigų suma žalai, atsiradusiai dėl kitokių neteisėtų nuteistojo veiksmų, nesusijusių su inkriminuota nusikalstama veika, atlyginti negalėjo būti priteisiama.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 16 p. numatyta, kad mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Pagal šią nuostatą, mokesčių mokėtoju yra UAB „L.B.“, o ne pats P. A., kaip fizinis asmuo. Taigi P. A. nelaikytinas mokesčių mokėtoju minėto įstatymo prasme, todėl žala atsiradusi valstybei dėl UAB „L.B.“ pelno mokesčio nesumokėjimo nepagrįstai reikalauta priteisti iš P. A.. Pažymėtina, jog Panevėžio apskrities VMI, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, turi galimybę išspręsti atsiradusios žalos atlyginimo klausimą. Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, jog žala iš UAB „L.B.“ negali būti išieškota Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu būdu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju Panevėžio apskrities VMI nepagrįstai pareiškė civilinį ieškinį, o apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu netinkamai, pažeidžiant BPK ir CK teisės normas, išsprendė civilinio ieškinio patenkinimo klausimą, neteisėtai pripažino pareikštą civilinį ieškinį pagrįstu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (BPK 328 str. 4 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM priteista 25348 Lt turtinei žalai atlyginti, Panevėžio apskrities VMI civilinį ieškinį dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.