- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- e2-371-252/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00321-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- Seesam Insurance AS
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl turtinės žalos atlyginimo pagal ieškovės Seesam Insurance AS ieškinį atsakovui R. K. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2017-09-19 ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 140 096,73 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2010-03-19 tarp draudėjo A. V. ir ieškovės buvo sudaryta būsto ir gyventojų turto draudimo sutartis, kurios pagrindu išduotas draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau polisas). Draudimo laikotarpis 2010-03-19 iki 2026-07-01. Draudimo objektas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2011-03-16 apdraustas objektas buvo suniokotas- suniokotas namo vidus, išgriautos pertvaros, durys, išplėšta elektros instaliacija , vamzdynai, kondicionavimo sistema, grindų danga, santechnika, ištepliotos namo lauko sienos, demontuota pirtis. Namo apgadinimai užfiksuoti 2011-03-15 ir 2011-03-31 faktinių aplinkybių protokolais. Vilniaus apygardos teismas 2015-04-30 sprendimu tenkino A. V. ieškinį ir priteisė iš ieškovės 140 096,73 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė Vilniaus apygardos teismo sprendimą dalyje dėl palūkanų dydžio ir priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2013-05-14 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. 2016-04-07 ieškovė įvykdė teismo sprendimą ir išmokėjo A. V. 165 026,51 Eur draudimo išmokos ir priskaičiuotų palūkanų.
Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2005-03-29 iki 2009-12-30 gyvenamas namas priklausė atsakovui, o nuo 2009-12-30 savininku tapo A. V., kuris įgijo šį namą varžytynėse. Name ir po to gyveno atsakovas su šeima, nes teismo sprendimu jo iškeldinimas buvo atidėtas iki 2011-03-01. Atsakovui išsikėlus iš gyvenamojo namo, jo veiksmais itin drastiškai buvo sugadintas tiek namo vidus, tiek jo išorė. Vilniaus apygardos teismas, o vėliau ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-115-516/2016 pasakė, kad būtent dėl atsakovo sąmoningų veiksmų buvo padaryta nurodyto dydžio žala. Todėl tarp atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys. Atsakovo kaltė įrodyta ankstesniais teismų sprendimais. Tokiu būdu, atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti yra visos CK 6.266 straipsnyje nustatytos sąlygos. Ieškovė ieškinį reiškia CK 6.1015 str. pagrindu.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad draudžiant gyvenamąjį namą buvo vadovautasi banko pateiktomis nuotraukomis, sudarant draudimo sutartį nebuvo fotografuojamas namas, draudikas taip pat netikrino namo vidaus. Apdraustas buvo turtas, tačiau nebuvo drausti baldai ir kiti viduje esantys namų apyvokos daiktai. Draudimo suma išmokėta tik po to, kai teismas iš ieškovo priteisė žalos atlyginimą A. V.. Būtent teismas žalos dydį nustatė pagal atliktos ekspertizės aktą. Ieškovas neturėjo kitų galimybių ginčyti pateikto ieškinio dydžio, nes ir Lietuvos apeliacinis teismas sprendimą paliko galioti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad jis su ieškiniu nesutinka. Mano, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes jis neatliko jokių veiksmų sunaikinant turtą. Jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl jam negali kilti jokia atsakomybė. Jis name nebebuvo nuo 2011-02-27 ir kas galėjo nuniokoti namą jam nėra žinoma. Nei Vilniaus apygardos teismo 2015-04-30 sprendime, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-16 nutartyje nebuvo nustatytas joks prejudicinis faktas, kad žalą padarė jis. Toje byloje išvis niekas nesiaiškino kas padarė žalą.
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu taip pat nesutiko. Paaiškino, kad jam nėra suprantama kaip jis galėjo padaryti tokio dydžio žalą, kai jam kaltinimas pateiktas tik 55 000 Eur sumai. Pats A. V. nuniokojo namą taip, kad pasidarė kapitalinį remontą. Nesupranta kodėl draudimas sutiko mokėti tokią sumą pagal A. V. pateiktą sąmatą. Sąmatoje nurodyta suma už sienų perdažymą ir pan. Bet aišku, kad jis su šeima gyveno name, augo keturi mažamečiai vaikai ir sienos negalėjo būti naujos. Kodėl jam reikia mokėti už sienų dažymą. Taip pat nesupranta kodėl turėtų mokėti už baseino įrangos sugedimą. Baseino įranga buvo sugedusi dar jam gyvenant ir jis ja nesinaudojo. Taip pat nesutinka, kad jis turėtų mokėti už laiptų turėklus ir pakopas. Laiptai turėklų neturėjo ir tai patvirtina paties ieškovo pateiktos nuotraukos. Todėl neaišku, kodėl jam reikėtų mokėti už turėklų įrengimą taip kaip nori A. V.. Jis nedalyvavo byloje, kurią nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas, nes jam nebuvo pranešta apie bylos iškėlimą ir nagrinėjimą, todėl jis negalėjo ginčyti ekspertizės akto ir nesupranta pagal ką ekspertas apskaičiavo tokią žalą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas 2010-03-19 su A. V. sudarė gyvenamojo namo draudimo sutartį ir buvo išduotas būsto ir gyventojų turto draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo apdraustas jam priklausantis gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo laikotarpis nuo 2010-03-19 d. 8,42 val. iki 2026-07-01 d. 24 val.
2011-03-15 A. V. kreipėsi į ieškovą pranešimu apie įvykį, kuriame nurodė, kad 2011-03-14 vakare jam paskambino gretimo namo gyventojas ir pranešė, kad jo namo teritoriją juosianti tvora nuardyta ir išimta namo durų spyna. Nurodė, kad suniokotas jo namo vidus ir išorė. 2011-03-15 ir 2011-03-31 surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kuriuose smulkiai nurodyti visi padaryti name pažeidimai. 2014-12-15 teismo ekspertizės aktu patvirtinti padaryti sužalojimai gyvenamojo namo viduje ir išorėje, paskaičiuotas žalos dydis.
2010-12-07 sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino A. V. ieškinį ir iškeldino atsakovą R. K. ir jo šeimos narius iš A. V. priklausančios gyvenamosios patalpos – gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), atidedant sprendimo įvykdymą iki 2011-03-01.
Vilniaus apygardos teismas 2015-04-30 sprendimu tenkino namo savininko ieškinį ir priteisė iš ieškovo 140 096,73 Eur draudimo išmokos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas.
Lietuvos apeliacinis teismas 2016-03-16 nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015-04-30 sprendimo dalį dėl palūkanų priteisimo iš ieškovo A. V., paliko galioti priteistą 140 096,73 Eur draudimo išmoką ir priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo 2013-05-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo A. V. naudai.
Ieškovas potvarkį dėl priteistos draudimo išmokos ir palūkanų priėmė 2016-04-07, tačiau iš pridėto mokėjimo pavedimo ir antstolės pridėtu paskaičiavimu dėl skolos, palūkanų ir vykdymo išlaidų sumokėjimo, matyti, kad ieškovas 2016-04-06 mokėjimo pavedimu į antstolės depozitinę sąskaitą vykdydamas teismo sprendimą pervedė 172 176 Eur, tame tarpe 140 096,73 Eur draudimo išmokos, 24 932,10 Eur priskaičiuotų palūkanų ir 7147,17 Eur vykdymo išlaidų.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-23 nuosprendžiu pripažino atsakovą R. K. kaltu už svetimo turto sugadinimą (BK 187 str. 2 d) ir paskyrė 100 MGL dydžio baudą. Vilniaus apygardos teismas 2018-05-29 nutartimi atmetė R. K. skundą ir paliko galioti Vilniaus apylinkės teismo nuosprendį. Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas tyčia sugadino namą ir jame esančią įrangą. Kaltinimas atsakovui pateiktas ir patvirtintas, kad jis savo tyčiniais veiksmais sugadino gyvenamąjį namą bendrai 55 821,63 Eur sumai.
CK 6.1015 straipsnio 1 d. numatyta, kad draudikui, išmokėjus draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi, draudikas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo, atsakingo už jos atsiradimą. Kai žalą patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesą, tai draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Nagrinėjamu atveju žala draudėjui buvo padaryta suniokojant turtą, todėl draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Kadangi ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai ( CK 6.245 str. 4 d.), tai žalą padariusio asmens atsakomybei turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala(CK 6.246 str. -6.249 str.). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
Ieškinys pareikštas CK 6.266 straipsnio 1 d. pagrindu, kuriame yra įtvirtinta, kad pastatų valdytojai, už žalą, padarytą dėl pastatų, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo ją atlyginti. Tačiau šiuo atveju atsakovo atsakomybė gali kilti tik CK 6.245-6.249 straipsnių pagrindu, todėl teismas priteisdamas žalą vadovaujasi būtent šia materialinės teisės norma. Kad namas buvo suniokotas atsakovo, įrodyta įsiteisėjusiu Vilniaus apylinkės teismo 2017-02-23 nuosprendžiu, kuriuo konstatuota, kad būtent R. K. sunaikino namo, esančio (duomenys neskelbtini) išorę ir vidų. Kaltinamojo akto duomenys patvirtina, tą pažymėjo ir Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje, kad R. K. sąmoningais veiksmais suniokojo gyvenamąjį namą. Todėl atsakovo kaltė yra pagrįsta teismo nuosprendžiu ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais (2011-03-15 ir 2011-03-31) tuoj po atsakovo išsikėlimo iš gyvenamojo namo. Vilniaus apygardos teismo 2015-04-30 sprendime, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-16 nutartyje priteisiant draudimo išmoką yra konstatuota, kad namo sugadinimai yra fiksuoti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais tuoj po atsakovo ir jo šeimos narių išsikėlimo iš gyvenamojo namo ir kad R. K. tyčia sunaikino turtą, kurio teisėtas namo savininkas negalėjo kontroliuoti.
Pagal kasacinio teismo praktiką, prejudicinių faktų galią teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
Žalos dydis yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurį priimant atsakovas turėjo galimybę ir teisę nesutikti su paskaičiuotos žalos dydžiu, ginčyti tiek jos dydį, tiek ekspertizės aktą su kuriuo nesutinka šioje byloje. Todėl priešingai nei teigia atsakovas, nustatyti faktai Vilniaus apygardos teismo 2015-04-30 sprendime priteisiant žalą iš ieškovo, turi prejudicinę galią šioje byloje sprendžiant žalos dydžio klausimą. Teismas kritiškai vertina atsakovo teiginius, kad ekspertizės akte ir A. V. pateiktoje sąmatoje, kuri buvo pateikta civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant žalos priteisimą iš ieškovo yra nepagrįstai nurodyta žala už baseino įrangos sugadinimą, turėklus ir grindis, kurias ruošiamasi pakeisti parketu ir kt. Atsakovas teigdamas, kad baseino įranga buvo sugedusi dar jam gyvenant name ar, kad kondicionavimo sistema neveikė, nepateikė jokių įrodymų šiam teiginiui pagrįsti. Atsakovo teiginys, kad ieškovo pateiktos nuotraukos neatspindi realios padėties, kai buvo draudžiamas namas, esmės neturi, nes žalos dydis jau yra nustatytas. Atsakovas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje buvo įtrauktas į procesą ir jis turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą dalyvauti sprendžiant ginčą. Teismas suteikė atsakovui galimybę teikti įrodymus, pasinaudoti teisine pagalba profesionalių teisininkų, tačiau atsakovas šiomis galimybėmis nepasinaudojo, teikdamas, kad advokatais jis nepasitiki, nes jie jam nėra padėję ankstesnėse bylose ar advokatai atsisakė dalyvauti ginče, kuriame viena iš proceso šalių yra draudimo bendrovė. Visi šie atsakovo teiginiai yra nepagrįsti jokiais bylos įrodymais. Be to, teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais ieškovo įrodymais, nes tiek atsakovą pripažįstant kaltu dėl tyčinio turto sunaikinimo, tiek faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose ir ekspertizės akte yra nustatyti tokie patys turto sužalojimai. Taip pat nepagrįstas atsakovo teiginys, kad kaltinimas jam buvo pateiktas 55 000 Eur sumai, o žalos prašoma beveik tris kartus daugiau. Žalos dydį sudaro kaštai, kuriuos namo savininkas turės atkuriant namą į normalią, t.y. pirmykštę padėtį, tuo tarpu kaltinimas atsakovui buvo pateiktas tik sunaikinto įrenginio ar namo dalies vertei, neskaičiuojant jos atkuriamosios vertės. Esant atsakovo kaltei dėl namo suniokojimo, nustatytam žalos dydžiui ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokiu būdu, yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.245-6.248 str.
Išvestinis reikalavimas priteisti palūkanas, kurios numatytos įstatyme, yra pagrįstos. (CK 6.210 str.).
Ieškinį patenkinus iš atsakovo priteistinos ieškovui turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 2026 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 800 Eur advokato pagalbos išlaidos už ieškinio surašymą.(CPK 93 str. 1 d. ) Advokato pagalbos išlaidos nėra užaukštintos ir atitinka Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
Iš atsakovo taip pat priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, kurias sudaro 8,29 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 140 096,73 Eur(vieną šimtą keturiasdešimt tūkstančių devyniasdešimt šešis eurus 73 euro centus) draudimo išmokos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos(2017-10-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Seesam Insurance AS naudai.
Priteisti iš R. K. 2026 Eur žyminio mokesčio ir 800 Eur turėtų advokato pagalbos išlaidų Seesam Insurance AS naudai.
Priteisti iš R. K. 8,29 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.