- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-14
- Bylos Nr.
- 2-2502-221/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-10902-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Suinteresuotas asmuo
- R. R., V. R.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Ingai Dziuman, dalyvaujant pareiškėjui S. V., suinteresuotų asmenų R. R. ir V. R. atstovei advokato padėjėjai L. V. ir antstolei Rimai Gražienei, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. R. ir V. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V. prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra jungtine nuosavybe, nustatymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys: R. R., V. R., antstolė Rima Gražienė, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininko R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) turto dalį, esančią bendra su sutuoktine V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe, lygią pusei visų piniginių lėšų, esančių bei atsirasiančių skolininko sutuoktinės V. R. sąskaitose priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-9).
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010-01-06 preliminariu sprendimu iš R. R. pareiškėjo naudai priteisė 23 121,32 Lt skolos, 434,68 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 803 Lt bylinėjimosi išlaidų. Skolininkas per nustatytą terminą sprendimo neįvykdė, taip pat nepateikė teismui motyvuotų prieštaravimų. Įsiteisėjus preliminariam sprendimui, pareiškėjui buvo išduotas vykdomasis raštas, kurį jis pateikė vykdyti antstolės Rimos Gražienės kontorai. 2010-05-13 gavo antstolės pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo. Kartu antstolė informavo, kad R. R. piniginių lėšų, transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi. Todėl antstolė išieškojimą nukreipė į R. R. priklausantį turtą, kuris yra bendras su sutuoktine V. R.. Antstolės kontora areštavo V. R. priklausančias pinigines lėšas, esančias jos sąskaitose AB SEB banke (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei Swedbank, AB (duomenys neskelbtini). Siekiant užtikrinti jo, kaip kreditoriaus interesus, prašo nustatyti, kad skolininko dalis, t.y. piniginės lėšos nurodytose sąskaitose) sudaro pusę piniginių lėšų tiek esančių, tiek atsirasiančių skolininko sutuoktinės sąskaitose.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolė R. Gražienė pateikė atsiliepimą (b.l. 52), kuriame nurodė, kad pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir teisėtas. Jos kontoroje vykdomas Kauno miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-1465-775/2010 dėl skolos išieškojimo iš R. R. išieškotojo S. V. naudai. Patikrinus buvo nustatyta, kad skolininkas R. R. piniginių lėšų, transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi, todėl išieškojimas buvo nukreiptas į skolininkui priklausantį turtą, kuris yra bendras su sutuoktine V. R.. Buvo areštuotos jai priklausančios piniginės lėšos, o išieškotojui pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra jungtine nuosavybe su sutuoktine, nustatymo.
Skolininkas R. R. atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti (b.l. 22-26). Be to jis nurodė, kad CK 3.112 straipsnyje numatyta, jog išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Antstolė nustačiusi jo asmeninę prievolę pagal vykdomąjį raštą ir neradusi asmeninio turto, areštavo jo sutuoktinei priklausančias pinigines lėšas – 27 648,75 Lt sumą, t.y. bendrąją jungtinę nuosavybę. Dėl kitų skolų išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus vykdymo veiksmus atlieka antstolis Saulius Užkuraitis, kuris taip pat areštavo V. R. sąskaitas, kuriose yra asmeninės jos lėšos. 2009-10-16 patvarkymu šis antstolis grąžino V. R. dalį areštuotų asmeninių piniginių lėšų -28 300,77 Lt. Antstolė R. Gražienė nepagrįstai nustatė, kad lėšos sutuoktinės sąskaitose yra bendroji jungtinė nuosavybė, nes V. R. yra dovanotos 2003-03-01 dovanojimo sutartimis. Todėl išieškoti iš tokio turto pagal kito sutuoktinio asmeninę prievolę negalima. Sutuoktinė nėra skolininkė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1465-775/2010. Nesant teismo sprendimo dėl solidarios sutuoktinių atsakomybės ar V. R. atsakomybės, antstolė negalėjo priimti patvarkymo išieškoti iš sutuoktinės asmeninio turto ir neteisėtai areštavo jos sąskaitas bankuose. Skolininkas neneigia, kad pagal asmenines prievoles galima išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies, prieš tai padalijus sutuoktinių turtą. Turtas gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Padalyti bendrąją jungtinę nuosavybę gali reikalauti kreditoriai, siekdami išieškoti iš sutuoktinio dalies, įeinančios į bendrą turtą, jeigu asmeninėms tokio sutuoktinio prievolėms patenkinti nepakanka asmeninio jo turto. Jų turtas nėra padalytas. Tik nustatęs visą turimą ir valdomą sutuoktinių turtą,
teismas gali nustatyti vieno sutuoktinio dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Suinteresuotas asmuo V. R. atsiliepimo nepateikė.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010-10-19 nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą (b.l. 105-110), tačiau Kauno apygardos teismas 2010-12-20 nutartimi minėtą nutartį panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo Kauno miesto apylinkės teismui, motyvuodamas tuo, jog turi būti nustatytas konkretus lėšų kiekis sąskaitose, o ne idealinė dalis (b.l. 127-129).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškimą ir paaiškino, kad R. R. skolinosi iš jo pinigus verslui vystyti, tačiau skolos negrąžino, todėl skola buvo priteista teismo sprendimu. Kadangi R. R. nevykdė teismo sprendimo, jis kreipėsi į antstolę, kuri, nenustačiusi skolininko turto, pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine, konkrečiai dėl piniginių lėšų, esančių sutuoktinės banko sąskaitose, nustatymo (b.l. 163).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. R. ir V. R. teismo posėdyje, apie kurį pranešta, nedalyvavo, juos atstovavo advokato padėjėja L. V., kuri nesutiko su prašymu, palaikė R. R. atsiliepimą ir paaiškino, kad vykdydama išieškojimą iš R. R. S. V. naudai, neradusi jokio R. R. turto, antstolė nusprendė nukreipti išieškojimą į R. R. turto dalį, esančią bendroje su sutuoktine V. R., nuosavybėje. 2010-04-30 kaip bendrąją sutuoktinių nuosavybę areštavo V. R. banko sąskaitas AB SEB banke ir „Swedbank“, AB, ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine, nustatymo. Mano, jog turi būti nustatytas pats piniginių lėšų kiekis ir konkreti skolininkui priklausančių piniginių lėšų dalis. Lėšos, kurias areštavo antstolė, esančios „Swedbank“ AB sąskaitoje, yra asmeninė V. R. ir jos nepilnametės dukters nuosavybė, nes tai yra valstybinio socialinio draudimo tikslinė pašalpa, skirta mirusiojo asmens našlei ir našlaitei. Įstatymas draudžia išieškojimą iš socialinių pašalpų bei išmokų. Kitose sąskaitose lėšų nėra. Prievolė yra asmeninė R. R. prievolė. Tik esant solidariai prievolei, antstolė galėtų areštuoti asmeninį sutuoktinės turtą (b.l. 157-161, 163).
Antstolė R.Gražienė paaiškino, kad S. V. vykdymui pateikė Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš R. R., kuris į jokį kontaktą su antstole nėjo, skolos negrąžino. Buvo nustatyta, kad R. R. jokio turto neturi, todėl išieškojimas buvo nukreiptas į bendrą su sutuoktine V. R. priklausantį turtą, buvo areštuotos sutuoktinės piniginės lėšos ir pasiūlyta išieškotojui S. V. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra jungtine nuosavybe, nustatymo. Šiuo metu areštuota 4442,62 Lt. Kitose sąskaitose lėšų nėra. Teikė dokumentus lyg tai dovanotos lėšos, bet, kad tai išmokos, neinformavo. Kadangi nepagrindė lėšų kilmės, ji turėjusi teisę lėšas areštuoti. Pateikus įrodymus, jog tai socialinės išmokos, traktuoja tai, kaip asmenines sutuoktinės lėšas. Jei būtų antstolė apie tai informuota anksčiau, būtų areštą panaikinusi. Prašymo pagrįstumą paliek spręsti teismo nuožiūra (b.l. 163-164).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Išklausius pareiškėjo S. V., suinteresuotų asmenų R. R. ir V. R. atstovės advokato padėjėjos L. V., antstolės paaiškinimus, išnagrinėjus pateiktus rašytinius įrodymus, vykdomosios bylos Nr. 0090/10/00514 medžiagą, konstatuotina, kad antstolės Rimos Gražienės kontorai išieškotojas S. V. pateikė 2010-03-17 Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1465-775/2010 dėl 23 121,32 Lt skolos, 434,68 Lt palūkanų 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 803 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš R. R. išieškotojui S. V.. Antstolė, nustačiusi, kas R. R. neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų, nukreipė išieškojimą į R. R. priklausantį turtą, kuris yra bendras su sutuoktine V. R., ir 2010-04-30 patvarkymais areštavo V. R. priklausančias pinigines lėšas, esančias jos sąskaitose AB SEB banke (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei Swedbank, AB (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-14; vykdomosios bylos medžiaga). 2010-05-04 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra nuosavybe su sutuoktine V. R., nustatymo (b.l. 12).
Lietuvos Respublikos CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo.
Šią savo teisę S. V. realizavo kreipdamasis į teismą ir prašydamas nustatyti skolininko R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) turto dalį, esančią bendra su sutuoktine V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe, lygią pusei visų piniginių lėšų, esančių bei atsirasiančių skolininko sutuoktinės V. R. sąskaitose, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau su tokiu reikalavimu nesutinka skolininkas ir jo sutuoktinė, nurodydami, jog tai skolininko asmeninė prievolė, o areštuotos lėšos yra skolininko sutuoktinės ir jos dukters asmeninės lėšos, nes tai yra socialinės išmokos.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, norint išsiaiškinti iš kokio turto turi būti vykdoma atsiradusi prievolė, būtina nustatyti šios prievolės pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2005; 2006-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2006 ir kt.). Tam, kad būtų nustatyta prievolės kilmė ir jos pobūdis, teismas turi išsiaiškinti skolos atsiradimo ir pasiskolintų pinigų panaudojimo aplinkybes. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.), asmeninio sutuoktinių turto, o jo nepakankant, iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.), iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, o bendro sutuoktinių turto nepakanka visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimus (CK 3.113 str.). Taigi tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę - vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai ir tai nulemtų išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą.
Tiek antstolė, tiek teismas 2010-10-19 nutartimi (b.l. 108) nustatė, kad skolininko R. R. prievolė išieškotojui S. V. yra asmeninė, ir ji turi būti vykdoma iš skolininkui R. R. tenkančio asmeninio turto dalies. Todėl ši aplinkybė laikytina nustatyta (CPK 182 str. 1 d. 2 p.).
Skolininkas R. R. atsiliepime nurodė, kad išieškotojo prašymas turi būti atmestas, kadangi antstolės areštuotose sąskaitose piniginės lėšos yra asmeninė V. R. nuosavybė, nes jai yra dovanotos. Tačiau nagrinėjant bylą iš naujo, suinteresuotų asmenų R. R. ir V. R. atstovė šios aplinkybės neįrodinėjo, tačiau aiškino, kad išieškojimas iš šių lėšų negali būti vykdomas, nes tai yra asmeninės V. R. ir jos nepilnametės dukters lėšos, nes jos gautos kaip socialinės išmokos, t.y. našlės ir našlaitės pensijos. Kaip įrodymą tam pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kaišiadorių skyriaus pažymas apie gaunamas pajamas, iš kurių matyti, kad V. R. mokama 86,57 Lt našlės pensija (b.l. 150-151), o R. T. – 278,86 Lt našlaičių pensija (b.l. 152-153), kurios kaip bendra 365,43 Lt suma pervedama į V. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB (b.l. 154-156). Kaip matyti iš šios sąskaitos išrašo, kreditines lėšas sąskaitoje sudaro būtent VSDFV pervedamos išmokos (b.l. 154-156).
Suinteresuotų asmenų atstovė aiškino, jog antstolė neturėjo teisės areštuoti tokių V. R. sąskaitoje esančių lėšų. Su kuo nesutiko antstolė, aiškindama, kad tokias aplinkybes sužinojo visiškai nesenai, apie tai nebuvo jai pranešęs nei skolininkas, nei jo sutuoktinė. Susipažinusi su naujai pateiktais įrodymais, antstolė pripažįsta, jog tai asmeninės V. R. lėšos, kurias būtų senai grąžinusi, jei būtų pateiktos pažymos apie tai, kad tai yra socialinės išmokos. Pateikti įrodymai leidžia pagrįstai manyti, jog antstolė neturėjo duomenų apie tai, jog į V. R. sąskaitą pervedamos socialinės išmokos, todėl turėjo teisę areštuoti šias sąskaitas. Tačiau naujai pateikti įrodymai leidžia pagrįstai manyti, kad lėšos minėtoje sąskaitoje yra asmeninės V. R. ir jos nepilnametės dukters lėšos. Kadangi, kaip nustatyta, prievolė yra R. R. asmeninė, be to įstatymas draudžia nukreipti išieškojimą į socialines pašalpas (CPK 739 str.), duomenų apie lėšas kitose sąskaitose nėra, o turi būti nustatyta konkreti lėšų suma, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 290-292 str., 667 str., teismas
nutaria:
prašymo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.