- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-25
- Bylos Nr.
- BIK-570/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00010-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rima Ažubalytė (pirm.), Alenas Piesliakas, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- R. Š.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. Š. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo panaikinti jam priimtus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius dėl nusikalstamų veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje; arba sušvelninti paskirtas bausmes – remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, įvertinus pernelyg ilgą proceso trukmę kaip išimtinę aplinkybę, sumažinti bausmės dydį žemiau straipsnio sankcijoje nustatytos ribos arba skirti minimalią baudą; pripažinti R. Š. teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą (BK 44 straipsnio 5 dalis) dėl nepateisinamai užsitęsusio proceso ir taikyti dėl to kompensuojančias priemones: sušvelninti bausmę, atleisti jį nuo likusios bausmės atlikimo.
Kasatorius nurodo, kad nuosprendžio dalis, kuria jis nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, grindžiama ydingai įvertintais ir galbūt neleistinais, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 158, 159, 160 straipsnių reikalavimus surinktais, duomenimis (telefono pokalbių įrašais, sekimo rezultatais), kurie negali būti pripažinti įrodymais ir jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Byloje esančios abejonės turėjo būti vertinamos kasatoriaus naudai, tačiau pažeidžiant in dubio pro reo principą, tai nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas formaliai patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadas, detaliai nepatikrino teismo padarytų prieštaringų išvadų dėl įrodymų vertinimo ir neišdėstė motyvuotų išvadų. Taip buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatų pažeidimai ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Pasak kasatoriaus, jo tyčia padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas neįrodyta. Pirmosios instancijos teismas formaliai perrašė kaltinimo nurodytas aplinkybes, neištyrė ir nenustatė kaltės turinio. Teismai, pripažindami R. Š. kaltu kartu su bendrininkais padarius BK 189 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, neindividualizavo jo veiksmų, ir nenustatė kaltės.
Kasatorius nurodo, kad nuo 2025 m. vasario 1 d, įsigaliojus naujiems baudžiamojo įstatymo pakeitimams, apeliacinės instancijos teismas nesvarstė ir motyvuotai nepasisakė dėl jo taikymo galimybės, taip pažeisdamas BK 3 straipsnio nuostatas. Be to, kasatorius pažymi, kad baudžiamasis procesas jo atžvilgiu tęsėsi daugiau kaip 11 metų. Šio proceso metu jis patyrė griežtus ir ilgą laiką trunkančius suvaržymus, t. y. suėmimą ir intensyvią priežiūrą, taip pat bendravimo su šeima ribojimą, todėl dėl jo teisės į greitą procesą pažeidimo jam turi būti kompensuojama teisinėmis priemonėmis. Tačiau teismai, skirdami bausmę, to visiškai neaptarė. Taip buvo ignoruojama nacionalinė ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad turi būti atitinkamai sušvelninta bausmė arba kitaip atlyginta ilgai trukusio proceso žala nuteistajam.