- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-846-245-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Danutė Giačaitė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- R. G.
- Nukentėjusysis
- G. S.
- Advokatai
- Stasė Kupčiūnienė
Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-846-245-2014
Teisėja Aurelija Ozolinia Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00004-2014-9
2014 m. gruodžio 22 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei - Puidienei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui, nuteistojo R. G. gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. ir jam skirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 1 (vieni) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime, t. y. nuo 2014-01-09 iki 2014-09-09.
Visiškai tenkintas civilinis ieškinys ir iš R. G. nukentėjusiajai G. S. priteista 5360 Lt (penki tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt litų).
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. nuteistas už tai, kad 2014-01-01, apie 15.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su M. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, išlaužęs balkono duris, įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir R. G. panaudojus fizinį smurtą – viena ranka uždengus nukentėjusiosios G. S. burną, o kita ranka spaudžiant jai kaklą ir reikalaujant parodyti, kur padėti pinigai, M. S. pagrobus kambaryje buvusią rankinę, 60 litų vertės, ir kraujo spaudimo matavimo aparatą, 360 litų vertės, taip iš viso pagrobė svetimą 420 litų vertės turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. S. turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde prašo sumažinti jam priteistą civilinį ieškinį ir paskirtą bausmę. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad pusę skirtos bausmės laiko jis yra praleidęs Kauno tardymo izoliatoriuje.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
R. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliantas neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, savo kaltės įrodytumo, tačiau nepritaria paskirtos bausmės individualizavimui ir priteisto civilinio ieškinio dydžiui. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą pirmos instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo apibrėžtose ribose (BPK 320 str. 3 d.).
Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos.
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.). Skirdamas bausmę pagrįstai atsižvelgė į R. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Pirmos instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog padarytas nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), o R. G. anksčiau yra teistas, baustas administracine tvarka. Vis dėlto, teismas atkreipė dėmesį, kad po nusikalstamos veikos padarymo R. G. pakeitė savo gyvenimo būdą – sukūrė šeimą, daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų nepadarė, todėl skyrė mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę. Be to, nuteistajam buvo pritaikytos BK 64¹ str. nuostatos ir bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Šio straipsnio taikymas yra pagrįstas, kadangi byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, o R. G. prisipažino esąs kaltas.
Teismas tik išimtiniais atvejais gali skirti bausmę, išeidamas už baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytų ribų. Tokie atvejai numatyti BK 54 str. 3 d. ir BK 62 straipsnyje. Pagal BK 62 str. 2 d. teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios dalies 1-6 punktuose. Tik esant tokių sąlygų visumai teismas gali taikyti BK 62 str. 2 d. numatytas nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Nagrinėjamoje byloje šių sąlygų visumos nenustatyta. Kodėl apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė, pateiktame skunde nėra argumentuojama. Jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį nėra pateikta.
BK 54 str. 3 d. nuostatą teismas taiko tada, kai, įvertinęs visas bylos aplinkybes, padaro išvadą, kad kaltininkui konkrečiame BK straipsnyje numatyta švelniausia bausmė nėra teisinga, ir gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Teismas minėtą nuostatą gali taikyti, kai nėra BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų. Tačiau pabrėžtina, kad teismas, taikydamas BK 54 str. 3 d., turi nurodyti, dėl kokių išimtinių byloje nustatytų aplinkybių sankcijoje numatytos bausmės skyrimas konkrečiam asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pagal BK 54 str. 3 d. teismas privalo motyvuotai įvertinti tiek padarytos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes (vietą, laiką, būdą, padarinius ir pan.), tiek ir tą veiką padariusį asmenį apibūdinančius požymius prieš nusikalstamos veikos padarymą, jos metu ir po veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-625/2010; 2K-128/2011). Analizuojamu atveju jokių ypatingų nuteistojo elgesio bruožų nėra nustatyta. Padarytas nusikaltimas yra baigtas, jis nėra atsitiktinis ar nulemtas nepalankiai nuteistajam susiklosčiusių aplinkybių visumos. Be to, R. G. veikė ne vienas, o kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą. Nors pirmos instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu R. G. pripažino, jog suprato nusikaltimo bendrumą, tačiau atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veikimas bendrininkų grupėje, jam nebuvo inkriminuota.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad R. G. pusę paskirtos bausmės jau yra praleidęs Kauno tardymo izoliatoriuje, tačiau šis teiginys akivaizdžiai prieštarauja nuosprendžio rezoliucinėje dalyje įtvirtintam sprendimui, vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaityti laiką, praleistą sulaikyme ir suėmime nuo 2014-01-09 iki 2014-09-05. Šis laikotarpis yra įskaitomas į apeliantui paskirtą vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi aukštesnės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienai nuteistajam likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nesiekia ir trijų mėnesių. Ją mažinti apygardos teismas objektyvaus pagrindo neturi.
R. G. taip pat nesutinka su priteisto civilinio ieškinio dydžiu. Pirmos instancijos teismas nukentėjusiosios G. S. naudai priteisė 5360 Lt, kuriuos sudaro 360 Lt turtinės žalos atlyginimas ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Nors savo sprendimo dėl civilinio ieškinio dydžio pirmos instancijos teismas išsamiai nemotyvavo, tačiau šis neprasilenkia su aukštesnės instancijos teismų praktika panašiose ar analogiškose baudžiamosiose bylose. Turtinė žala dėl pavogto kraujo spaudimo matavimo prietaiso yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu pateiktais duomenimis: išrašu iš medicininių dokumentų, žastinio automatinio kraujospūdžio matuoklio „OMRON M6“ instrukcija (t. 1, b. l. 24, 25), R. G. parodymais. Ši turtinė žala atsirado dėl kaltų R. G. veiksmų, todėl priteista pagrįstai.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas visais atvejais privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Nors nukentėjusiajai G. S. nebuvo sutrikdyta sveikata, tačiau jos atžvilgiu buvo įvykdyti ypatingai įžūlūs veiksmai – viena ranka jai buvo uždengta burna, kad pastaroji negalėtų šauktis pagalbos, kita ranka ji buvo smaugiama, reikalaujant pasakyti, kur padėti pinigai. Taigi nukentėjusioji neabejotinai juto fizinį skausmą, taip pat baimę dėl neprognozuojamų užpuolikų veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais net kelių kaltininkų veiksmais. Be to, G. S. yra garbaus amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)) pensininkė, jai, nepaisant sveikatos problemų, jau vien dėl amžiaus yra visiškai neįmanoma apsiginti nuo dviejų jaunų, agresyviai nusiteikusių jaunuolių. Pati nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirto išgąsčio jai sutriko sveikata, atsirado baimės jausmas, naktimis prastai miega (t. 1, b. l. 28). Apygardos teismo vertinimu, be abejonės, nukentėjusioji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, slogus jos atžvilgiu padaryto plėšimo prisiminimas ją kamuoja pakankamai ilgai. Todėl visi šie nepatogumai ir neigiami išgyvenimai privalo būti teisingai atlyginti. G. S. savo dvasines kančias įvertino 5000 Lt suma ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai adekvati ir proporcinga suma padaryto nusikaltimo pavojingumui. Todėl šis piniginės satisfakcijos dydis nemažinamas.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumos pagrindu aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog bausmių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos, bausmė nuteistajam R. G. individualizuota tinkamai. Pirmos instancijos teismo 2014-09-05 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam R. G. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš 2014-12-08 pažymos Nr. TP-7-(2.10)-4607 matyti, kad advokatė Stasė Kupčiūnienė, pateikusi advokato orderį Nr. 194473, teikia antrinę teisinę pagalbą R. G. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 146,80 Lt/42.52 Eur (t. 2, b. l. 86).
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nuteistojo gynimo iš nuteistojo R. G. nepriteistinos. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Bylos duomenimis R. G. niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.