- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-21
- Bylos Nr.
- 1A-359-200-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01396-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Angelė Ikasalienė (pirm.), Regina Pocienė, Stasys Punys
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas
Teisėja A. Survilienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01396-2012-7
2013 m. gegužės 21 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 242 straipsnį laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-20 nuosprendžiu, pridedant neatliktos bausmės dalį pagal 2012-02-20 nuosprendį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams ir 20 (dvidešimčiai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2013 m. kovo 6 d.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta neskirti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteista pagal BK 242 str. už tai, kad ji vengė atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę: ji, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžiu būdama nuteista pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nuosprendžiui įsiteisėjus 2012-03-12, būdama nesuimta, išvyko iš savo nurodytos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir slapstėsi nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų, taip vengdama atlikti nuosprendžiu jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 2012-11-11, 03 val., kol buvo sulaikyta Prancūzijoje, Coquelles mieste.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistoji A. K. nurodo, kad kalta prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Prašo atsižvelgti į aplinkybes, dėl kurių padarė nusikaltimą. Pasak apeliantės, nusikalstama veika buvo padaryta ne iš piktų tikslų, o dėl to, kad ji galėtų padėti savo motinai, kuri šiuo metu augina apeliantės mažametį sūnų, kuriam nustatyta sunki negalia dėl cerebrinio paralyžiaus. Apeliantė pažymi, kad gyvendama Lietuvoje ji neįstengtų materialiai paremti savo vaiko ir motinos, kuriems reikalinga apeliantės pagalba. Pasak A. K., išvažiavus iš Lietuvos ir pakeitus aplinką, ji tapo visiškai nepriklausoma nuo narkotikų, iš esmės pakeitė savo požiūrį į nusikaltimus. Apeliantė pradėjo integruotis į sveiką visuomenę, tai padėjo jai legaliai įsidarbinti, kurti ateities planus, nesusijusius su nusikalstamumu. Apeliantė teigia, kad išvažiuodama iš Lietuvos ji nevengė teismo jai paskirtos bausmės, tačiau vengė aplinkos, į kurią nenorėjo, bijojo iš naujo pakliūti. Apeliantė norėtų pakeisti savo gyvenimo būdą, kad galėtų būti naudinga ir reikalinga visuomenei, galinti padėti savo šeimai asmenybė. Apeliantės manymu, skirta bausmė jai yra netikslinga. Darydamas išvadą, kad už šio nusikaltimo padarymą bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus apeliantei realią laisvės atėmimo bausmę, teismas buvo neobjektyvus. A. K. mano, kad nebuvo atsižvelgta į visas esamas aplinkybes, dėl kurių buvo padaryta ši veika. Apeliantė pažymi, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. BK 242 str. numato ne tik laisvės atėmimo bausmę, bet ir baudą, kurią A. K. galėtų sumokėti iš uždirbtų, sutaupytų pinigų. Apeliantė mano, kad skirti jai laisvės atėmimo bausmę netikslinga, prašo leisti tęsti pasitaisymą laisvėje.
Teismo posėdyje dalyvavusi nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras apeliacinį skundą prašė tenkinti, pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, paskirti A. K. 13 MGL dydžio baudą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios A. K. apeliacinis skundas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš A. K. apeliacinio skundo turinio, ji savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteista, neneigia, tik nesutinka su jai paskirta bausmės rūšimi. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. įtvirtintų reikalavimų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei pagrįstai priėmė nuteistosios atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau apeliantės skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jai per griežtą bausmę iš dalies pagrįsti.
A. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteista pagal BK 242 straipsnį. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, įstatymų leidėjas numatė alternatyvias bausmes - baudą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
Nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas A. K. laisvės atėmimo bausmę, nurodė, kad ji buvo paieškoma daugiau kaip 7 mėnesius, šią veikos trukmę vertino kaip didinančią jos pavojingumą, atsižvelgė į tai, kad A. K. teista 20 kartų, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, priimant nuosprendį atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, būtent šiomis aplinkybėmis teismas grindė laisvės atėmimo bausmės skyrimą. Pirmosios instancijos teismas A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji prisipažino dėl padarytos veikos ir gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, nurodė, kad padaryta veika įstatymu priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, nuteistoji įsidarbino užsienyje, atsisakė narkotinių medžiagų vartojimo. Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, A. K. turi (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų (b.l. 22), kuris, kaip paaiškino apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja apeliantės motina L. K., yra neįgalus dėl cerebralinio paralyžiaus. Liudytoja patvirtino, kad dukra A. K. išvykusi iš Lietuvos užsienyje dirba, padeda sūnui materialiai, atsisakė narkotikų vartojimo. Nors A. K. teista 20 kartų, tačiau padarytos veikos buvo nesunkūs nusikaltimai, trylika veikų kvalifikuotos kaip pasikėsinimai padaryti nusikalstamą veiką. Šiuo metu A. K. pilnai atlikusi bausmę, paskirtą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-20 nuosprendžiu, iš laisvės atėmimo vietos paleista 2013-04-10, vėl gyvena užsienyje, dirba, kaip paaiškino, Anglijoje pašte. Duomenų, kad po bausmės atlikimo A. K. darytų naujas nusikalstamas veikas nėra.
Įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumą, A. K. asmenybę, jos turimus teigiamus socialinius ryšius, kurie dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės, be jokių abejonių turėtų neigiamos įtakos jai ir šeimos svarbiausiems socialiniams interesams, kolegija mano, kad A. K. už skundžiamu teismo nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą individualizuojant bausmę gali būti paskirta straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Ši bausmės rūšis yra adekvati tiek padarytai veikai, tiek ir nuteistosios asmenybei ir ja gali būti pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai.
Dėl išdėstytų motyvų skundžiamas teismo nuosprendis dalyje dėl neteisingai paskirtos bausmės keistinas (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendė:
nuteistosios A. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendį dalyje pakeisti:
A. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 str., padarymą paskirti 10 MGL (1300 lt) dydžio baudą. Nuosprendžio dalį dėl bausmės subendrinimo su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-20 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinės subendrintos bausmės skyrimo panaikinti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja po jo paskelbimo.