- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-17
- Bylos Nr.
- 2A-467-544/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00046-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Eigirdas Činka, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A- 467-544/2019
teisėjas Ignas Totilas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00046-2019-5
2019 m. birželio 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1074-1059/2019 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 5000 Eur neturtinės žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo.
2. Nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. birželio 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ją pripažino padarius visuomenei pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir nutarė taikyti jai priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apygardos teismas, peržiūrėjęs bylą apeliacine tvarka, jos apeliacinį skundą patenkino ir 2018 m. spalio 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 27 d. nutartį bei priėmė naują sprendimą – baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikino jai taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
3. Paaiškino, kad ji dėl nepagrįstų kaltinimų bei jos atžvilgiu vykusio baudžiamojo proceso patyrė didelės neturtinės žalos, nes buvo sulaikyta policijos pareigūnų, priverstinai izoliuota nuo visuomenės psichiatrijos ligoninėje, nieko nežinojo apie teisiamųjų posėdžių datas, nebuvo apklausta teisiamojo posėdžio metu, negalėjo išsakyti savo pozicijos teisme, teikti įrodymų ir užduoti klausimų proceso dalyviams, negalėjo pateikti savo pozicijos gynėjai. Jos iškviesti policijos pareigūnai ne tik jos negynė, bet 2017 m. gruodžio 28 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) jos atžvilgiu, pagal BK 140 str. 2 d. Pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro prašymą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarties pagrindu policijos pareigūnų buvo priverstinai nuvežta į VšĮ Rokiškio psichiatrinę ligoninę, kur buvo laikoma iki teismo sprendimo priėmimo.
4. Dėl gręsiančios baudžiamosios atsakomybės grėsmės, įtarimų ir jai taikomų prievartos priemonių laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki rugsėjo 6 d. nuolatos jautė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, sveikatos pablogėjimą, reputacijos pablogėjimą, buvo sumenkintas jos autoritetas kitų žmonių akyse, sumažėjo bendravimo galimybės. Dėl jai taikytų prievartos priemonių neteko savo augintinių, dėl to išgyvena, nes yra vieniša. Todėl patirtą neturtinę žalą vertina 5000 Eur, ją prašo priteisti iš atsakovės, nes žala yra tiesioginė neteisėtų institucijų veiksmų pasekmė, nes, jei teisėsaugos institucijos būtų profesionaliai atlikusios savo pareigas, baudžiamojo proceso, sąlygojusio žalos atsiradimą, nebūtų buvę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2019 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas, iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos ir byloje esančių įrodymų visumos nustatęs faktines bylos aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 3, 119, 121, 141 straipsnių, 166 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sprendė, jog: ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas teisėtai, pagrįstai, esant įstatyminiam ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindui, gavus ieškovės dukters M. B. pareiškimą ir nenustačius aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas; kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas) ieškovei skirtos teisėtai, pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, turint pakankamai objektyvių duomenų, kad ji padarė šią veiką, o, išnykus jų taikymo pagrindui, buvo panaikintos. Ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta, kad nusikaltimo padarymo metu ieškovė V. P. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu su atitinkama diagnoze, negalėjo suvokti daromų veikų pavojingumo, suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; negali dalyvauti atliekamuose procesiniuose veiksmuose; jai reikalinga taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones – prievartinį stacionarinį gydymą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotame Rokiškio psichiatrijos stacionare. Teismo sprendimas atiduoti ieškovę į minėtą ligoninę buvo pagrįstas minėtos ekspertizės akto išvadomis, objektyviais duomenimis apie jos sveikatos būklę bei tuo, kad ieškovės atžvilgiu buvo pradėti dar du ikiteisminiai tyrimai Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. gegužės 16 d. nutarties dėl ieškovės atidavimo į specialią medicinos įstaigą ji neskundė.
7. Esant šios nutarties 6 punkte nurodytoms aplinkybėms, teismas vertino, kad nėra pagrindo abejoti prokurorės ir teismo priimtų procesinių sprendimų pagrįstumu bei teisėtumu. Duomenų apie ieškovės atžvilgiu taikytų procesinės prievartos priemonės priemonių pažeidimus nenustatyta, o, įvertinus visus surinktus duomenis, buvo pagrindas spręsti, jog šie duomenys pagrindė, kad ieškovė sirgo psichine liga ir kad jos socialinis pavojingumas buvo padidėjęs. Iš Panevėžio apygardos teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nustatė, jog baudžiamoji byla ieškovės atžvilgiu nutraukta neįrodžius, kad ieškovė tyčia siekė ir norėjo sukelti fizinį skausmą dukrai V. P., kad subjektyviosios pusės (tyčios) nustatymas byloje galėjo būti apsunkintas, nes ieškovė turi psichikos sutrikimų ir kad ieškovės išorinis veikimas atitiko nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje. Todėl teismas padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras byloje surinktų duomenų pagrindu visiškai teisėtai ir pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą ir vėliau nutarimu perdavė bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių ieškovei taikymo.
8. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė teisėsaugos institucijų ir teismo veiksmų neteisėtumo, o vien jos atžvilgiu vykdytas baudžiamasis procesas ir jo metu priimti sprendimai negali būti pagrindu atlyginti ieškovės ieškiniu iš valstybės prašomą priteisti neturtinę žalą. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų CK 6.272 straipsnyje įtvirtintų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovės V. P. atstovė advokatė A. M. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
10. Nurodo, kad ji nesutinka su teismo padaryta formalia išvada, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras byloje surinktų įrodymų pagrindu teisėtai ir pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą, bylą perdavė teismui, o teismas ją teisėtai patalpino į psichiatrinę ligoninę trims mėnesiams ir nepadarė jai neturtinės žalos, atlygintinos pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas.
11. Tvirtina, kad dėl vykusio baudžiamojo persekiojimo patyrė neturtinę žalą, nes buvo sulaikyta policijos pareigūnų, teismo sprendimu priverstinai izoliuota nuo visuomenės, trims mėnesiams patalpinta priverstiniam gydymui Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Būdama izoliuota nuolatos jautė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, sveikatos pablogėjimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Dėl taikytų prievartos priemonių neteko penkių šuniukų, dėl ko labai pergyveno.
12. Mano, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai, aplaidžiai, paviršutiniškai ir nepagrįstai nenustatė neteisėtų atsakovų veiksmų, kuriais pažeisti įstatymai. 2018 m. spalio 12 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai yra išteisinamasis nuosprendis, o bylos nutraukimas įrodo teismo neteisėtų veiksmų buvimo faktą, kurio įrodinėti nebereikia. Patirta neturtinė žala yra tiesioginė neteisėtų atsakovų veiksmų pasekmė. Jei teisėsaugos institucijos profesionaliai būtų atlikę savo pareigas, baudžiamojo persekiojimo, neteisėto sulaikymo, priverstinio gydymo nebūtų buvę ir neturtinės žalos nebūtų atsiradę.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nesivadovavo CK 1.5 straipsnio principais, todėl prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovės atstovai Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, išvadomis, argumentais ir motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 315 straipsnio 2 dalies nuostatos numato atvejus, kada apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, o minėto straipsnio 5 dalis nustato, jog, jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
16. Byloje nustatyta, kad ieškovė V. P. mirė (duomenys neskelbtini). Jai mirus, iškilo jos teisės į neturtinės žalos atlyginimą paveldėjimo klausimas.
17. CK 5.1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. CK 1.114 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeninės neturtinės teisės gali būti perduodamos ar paveldimos tik įstatymų numatytais atvejais arba jei tai neprieštarauja šių vertybių prigimčiai bei geros moralės principams ar nėra apribota įstatymų. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas sprendžia dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus.
18. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime „Dėl žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo“ pasisakė, kad įmanomos tokios situacijos, kai teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali pereiti tam tikriems kitiems asmenims, bet turi būti išskirtinės aplinkybės.
19. Šios bylos atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos minėtų institucijų, veiksmų neteisėtumo ir šiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimą ieškovė V. P. iškėlė iki mirties ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neturtinės žalos šiuo faktiniu pagrindu priteisimo. Nors procesas inicijuotas pačios ieškovės ir dėl jos mirties nebegali būti jos pačios tęsiamas, tačiau ieškinyje ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nenustatytos išskirtinės bylos aplinkybės, kurioms esant mirusios ieškovės teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali pereiti kitiems asmenims, įskaitant jos įpėdinius.
20. Pagal bylos duomenis, ieškovės nurodomi neigiami išgyvenimai, kilę iš neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo ir nepagrįsto medicininio poveikio priemonių taikymo, negali būti vertinami kaip labai artimai susiję ir su galimais ieškovės teisių ir pareigų perėmėjų (dukters ir motinos) išgyvenimais. Iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad konfliktas, po kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, prasidėjo ieškovės motinos namuose kilus ginčams tarp ieškovės motinos ir ieškovės dukters. Ieškovės dukra M. B. baudžiamojoje byloje buvo pripažinta nukentėjusiąja, kuriai ieškovė savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą, kuri baudžiamojo proceso metu davė ieškovę kaltinančius parodymus bei nurodė, kad siekia ieškovės priverstinio gydymo atitinkamoje ligoninėje. Tai iš esmės buvo pagrindas pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą bei taikyti ieškovės atžvilgiu kardomąsias ir medicininio poveikio priemones, kurias pati ieškovė vertino neteisėtomis, sukėlusiomis jai šioje byloje prašomą priteisti neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovės skundžiamos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu taikytos procesinės prievartos ir medicininio poveikio priemonės tiesiogiai paveikė potencialius ieškovės paveldėtojus.
21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamojoje teisinėje situacijoje, kai civilinis procesas inicijuotas pačios ieškovės, bet jos nebegali būti tęsiamas dėl mirties, o jos ieškinyje nurodyti išgyvenimai dėl taikyto sulaikymo, priverstinio izoliavimo nuo visuomenės, priverstinio patalpinimo gydymui į psichiatrijos ligoninę ir priverstinių medicininio poveikio priemonių taikymo nėra labai artimai susiję su jo teisių perėmėjų (vaikų, motinos) išgyvenimais, ieškovės artimieji neturi teisės paveldėti ieškovės asmens teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir toks procesinių ir materialinių teisių perėmimas yra negalimas.
22. Kai miršta fizinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, o teisių perėmimas, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, yra leidžiamas, teismas privalo pasitraukusią iš bylos šalį pakeisti jo teisių perėmėju. Tačiau kai teisių perėmimas, atsižvelgiant į ginčo teisinį santykį, neleidžiamas (negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas), teismas, mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 7 punktas). Procesinio teisių perėmimo klausimas turi būti išsprendžiamas toje proceso stadijoje, kurioje įvyko juridiniai faktai, nulėmę šalies pasitraukimą iš ginčijamo teisinio santykio (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Kai aplinkybė, kad šalis iš proceso pasitraukė dėl mirties, o materialinių subjektinių teisių perėmimas negalimas dėl visų byloje pareikštų materialinių reikalavimų ir dėl to apeliacinis procesas toliau vykti negali, paaiškėja (atsiranda) apeliacinės instancijos teisme, pagal įstatymo analogiją nutraukiama ne byla, o apeliacinis procesas (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 293 straipsnio 7 punktas, 302 straipsnis, 315 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646/2006).
23. Be to, apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. kovo 18 d. sprendimo (registracijos Nr. DOK-14620) ieškovės V. P. vardu 2019 m. balandžio 17 d. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą pasirašė ir teismui pateikė advokatė A. M.. Kaip jau virš nurodyta, ieškovė mirė (duomenys neskelbtini). Vadinasi 2017 m. balandžio 17 d. apeliacinį skundą pateikė asmuo, neturintis teisės jį paduoti, ir tai sudaro savarankišką pagrindą nutraukti apeliacinį procesą (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 302 straipsniu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi,
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės V. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. kovo 18 d. sprendimo, kuria atmestas ieškovės V. P. ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo.