Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo P. B. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas P. B. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo močiutė J. T., D., iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 4,00 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Juridinio fakto nustatymo tikslas yra atkurti nuosavybės teises į turėtą T. J. žemę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Plungės apylinkės teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi nustatė 14 dienų terminą pareiškėjui procesinio dokumento trūkumams ištaisyti. Teismo motyvai:

2.1. Nurodė, kad teismui pateiktas procesinis dokumentas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų. Pagal pridėtus prie pareiškimo dokumentus matyti, kad dėl šių nuosavybės teisių atkūrimo dar 1991 m. spalio 21 d. kreipėsi A. B., tačiau nuosavybės teisių atkūrimas nebuvo pradėtas. Prie pareiškimo nepridėta jokių dokumentų (duomenų ar informacijos), kad pareiškėjas būtų laiku (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) kreipęsis su prašymu dėl minėtų teisių atkūrimo, todėl teismas neturi galimybės nustatyti, ar nėra praleistas šis terminas, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje ir kurio atnaujinimas yra ne bendrosios kompetencijos teismo nagrinėjimo dalykas.

2.2. Pažymėjo, kad vien tik juridinio fakto nustatymas nesukels jokių teisinių pasekmių, nes pareiškėjas yra praleidęs šį faktą patvirtinančių dokumentų pateikimo įgaliotai spręsti klausimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo institucijai terminą (iki 2003 m. gruodžio 31 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Pareiškėjas (toliau ir – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundo motyvai:

3.1. Nurodo, kad tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas turėtų galimybę atitinkamoms institucijoms pateikti dokumentą (šiuo atveju teismo nutartį), kuri įrodytų, kad P. B. močiutė J. T., D., iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 4,00 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šiuo metu tokių dokumentų archyvuose nėra išlikę arba išlikusios informacijos nepakanka, kad būtų atkuriamos nuosavybės teisės. Būtent dėl to pareiškėjas ir kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir tik turėdamas teismo sprendimą (nutartį) galės jį pateikti kaip dokumentą, patvirtinantį nuosavybės teises.

3.2. Nurodo, kad dėl šių nuosavybės teisių atkūrimo dar 1991 m. spalio 21 d. kreipėsi A. B., tačiau nuosavybės teisių atkūrimas nebuvo pradėtas. A. B. pareiškime kaip galimas pretendentas atkurti nuosavybės teises buvo nurodytas ir pareiškėjas P. B.. Taigi klausimas dėl praleisto termino lieka atviras ir neaišku, ar laikyti jį praleistu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

5. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).

6. Teismui pateikiami procesiniai dokumentai turi atitikti bendruosius ir specialiuosius jų formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Jei procesiniai dokumentai neatitinka jų turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 2 dalis).

7. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą (CPK 5 straipsnis, 13 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Pažymėtina, kad bylos iškėlimo stadijoje teismas netikrina ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

8. Nagrinėjamoje byloje atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo močiutė T. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 4,00 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jo tikslas – atkurti nuosavybės teises į šį turtą. Tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas turėtų galimybę atitinkamoms institucijoms pateikti dokumentą (šiuo atveju teismo nutartį), kuri įrodytų, kad pareiškėjo močiutė J. T., D., iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 4,00 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šiuo metu tokių dokumentų archyvuose nėra išlikę arba išlikusios informacijos nepakanka, kad būtų atkuriamos nuosavybės teisės. Būtent dėl to pareiškėjas ir kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir tik turėdamas teismo sprendimą (nutartį) galės jį pateikti kaip dokumentą, patvirtinantį nuosavybės teises. Apeliacinės instancijos teismas tokį apelianto argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

9. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

10. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir įvertinus pareiškėjo kartu su pareiškimu pateiktus duomenis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog prie pareiškimo nepridėta jokių dokumentų (duomenų ar informacijos), kad pareiškėjas būtų laiku (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) kreipęsis su prašymu dėl minėtų teisių atkūrimo, todėl teismas neturi galimybės nustatyti, ar nėra praleistas šis terminas, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal pridėtus prie pareiškimo dokumentus matyti, kad dėl šių nuosavybės teisių atkūrimo dar 1991 m. spalio 21 d. kreipėsi A. B., tačiau nuosavybės teisių atkūrimas nebuvo pradėtas. Nors apeliantas nurodo, kad A. B. pareiškime kaip galimas pretendentas atkurti nuosavybės teises buvo nurodytas ir pareiškėjas P. B., todėl klausimas dėl praleisto termino lieka atviras ir neaišku, ar laikyti jį praleistu. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi dėl minėtų nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi ne pats pareiškėjas, o be to, vien tik kreipimosi neužtenka, kadangi minėtų teisių atkūrimas nebuvo pradėtas, nes remiantis pareiškėjo pateiktu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. raštu, atkūrimo byloje nebuvo pateiktos jokios archyvinės medžiagos ar archyvinio dokumento, kad buvusi žemės savininkė J. T., D., nacionalizacijos metu Kretingos rajone nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, todėl nesant juridinio pagrindo atkurti nuosavybes teises Kretingos rajone, nuosavybės teisių atkūrimas nebuvo pradėtas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kad būtų tinkamai ir laiku (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) kreipęsis su prašymu dėl minėtų teisių atkūrimo.

12. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio, reglamentuojančio prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo tvarką, 4 dalyje nustatyti ir galutiniai nuosavybės teisės bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminai. Šioje dalyje įtvirtinta, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms; piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Apie tai pareiškėjui prie pareiškimo pridėtuose dokumentuose nurodo ir Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrius.

13. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismui pateiktas procesinis dokumentas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, kadangi vien tik juridinio fakto nustatymas nesukels jokių teisinių pasekmių, nes pareiškėjas yra praleidęs šį faktą patvirtinančių dokumentų pateikimo įgaliotai spręsti klausimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo institucijai terminą (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) ir dėl to pagrįstai pareiškėjui nustatytas 14 dienų terminas pareiškimo trūkumams pašalinti.

14. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas jau pasibaigęs, pareiškėjui nustatytinas naujas 14 dienų terminas nuo šios nutarties priėmimo dienos pareiškimo trūkumams pašalinti – t. y. pateikti įrodymus, kad pareiškėjas būtų laiku (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) kreipęsis su prašymu dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo.

Dėl procesinės bylos baigties

15. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė materialines ir civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos pašalinti pareiškimo trūkumus – pateikti įrodymus, kad pareiškėjas būtų laiku (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) kreipęsis su prašymu dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo.