Kauno apygardos teismo sprendimas

2022-06-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-139-485/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Apeliacija2022-06-06Kauno apygardos teismas
  2. Vienintelė instancijaNutartis · 2022-07-18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2022-06-06
Bylos Nr.
AN2-139-485/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01628-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Algirdas Remeika (pirm.)
Pažeidėjas
R. S.
Institucija
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-139-485/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01628-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 6 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutarties R. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės D. G.-B. 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-3819-2021 R. S. nubaustas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. 04.40 val., (duomenys neskelbtini) upėje, žvejojo draudžiamu (ne mėgėjų) žvejybos įrankiu – plukdomu žvejybiniu tinklu. Tinklą plukdė iš valties. Vykdė limituotą lašišų ir šlakių žvejybą, kai nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 31 d. tai daryti draudžiama. Žvejybos metu, draudžiamu įrankiu sugavo vieną karšį, vieną meknę, vieną lašišą. Tokiais savo veiksmais R. S. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 (toliau – Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės) 9.1 punkto, Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1128 (toliau – Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas), 1 priedo 1 punkto reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalyje, 291 straipsnio 7 dalyje, dėl ko jam paskirta nuobauda – 400 eurų bauda bei vienos vandens transporto priemonės, vieno ne mėgėjų žvejybos įrankio ir trijų vienetų gamtos išteklių konfiskavimas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi atmetė R. S. skundą dėl Institucijos 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. R. S. veiksmai atitinka ANK 216 straipsnio 4 ir 7 dalyse numatytus administracinius nusižengimus.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde R. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį ir Institucijos 2021 m. birželio 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai atsisakė vertinti procedūrinį R. S. sulaikiusių pareigūnų veiksmų teisėtumą motyvuodamas tuo, kad Institucijos atstovė pateikė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos raštą dėl R. S. tėvo G. S. skundo, kuriame nurodyta, kad aplinkos apsaugos pareigūnai, vykdydami valstybės tarnautojų pareigas, jų nepažeidė ir tarnybinio nusižengimo nepadarė. Apeliantas teigia, kad veiksmų nepagrįstumą jis grinė tuo, kad jam nebuvo leista susisiekti su atstovu, kas patvirtina, jog teismas nevertino Institucijos atstovo pateikto 2021 m. spalio 1 d. rašto turinio, neatliko savo pareigos ištirti ir įvertinti visus įrodymus, dėl ko priėmė neteisingą spendimą. R. S. nuomone, pareigūnų procedūrinių veiksmų neteisėtumas pagrindžiamas ne Institucijos atstovės pateikto 2021-10-01 d. rašto aplinkybėmis, o itin cinišku ir nihilistišku elgesiu bei byloje nustatytu net neginčijamu - sąmoningu valstybės pareigūnu draudimu asmeniui, kuriam inkriminuojamas teisės pažeidimas, susisiekti su kompetentingu atstovu, kuris galėtų padėti ginti atsakomybėn traukiamo asmens teises.

3.2. Apelianto vertinimu, buvo pažeistas jo nekaltumo prezumpcija, nes pradėjus teiseną dėl R. S. tariamai padaryto nusižengimo, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos svetainėje buvo pateikta naujiena, kurioje poziciją išdėstė ir Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas D. J., nurodydamas, kad „išvengti administracinės atsakomybės pažeidėjui tikrai nepavyks“. Apelianto įsitikinimu, toks kategoriškas teiginys ir Inspekcijos viršininko, akivaizdu, gali turėti reikšmės vykdomam tyrimui. Viešai buvo pateikta tendencinga, pažeidžianti nekaltumo prezumpciją informacija, dėl kurios apie R. S. buvo suformuota išankstinė neigiama nuomonė, nuteikianti tiek visuomenę plačiąja prasme, tiek ir pačios institucijos pareigūnų nuomonė, kurie bylą turėjo nagrinėti dar tik ateityje, dėl asmens kaltumo. Apelianto teigimu, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ignoravo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią net ir tokiais atvejais, kada publikuojami atvaizdai asmenų, siejamų su jų galbūt padarytomis nusikalstamomis veikomis, pripažįsta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - ir Konvencija) pažeidimus.

3.3. R. S. skunde teigia, kad byloje nėra surinkta neginčijamų jo kaltės įrodymų. Pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė išimtinai tik Institucijos pareigūnų paaiškinimais, kurie nebuvo patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Skunde teigiama, kad įvykio vieta yra apibrėžta neaiškiai, nėra fiksuojama kur rastos priemonės, neva priklausančios R. S. (valtis, tinklas, žuvys), ar jos rastos vienoje vietoje, ar keliose, nėra užfiksuota, kiek laiko truko įrodymų rinkimas. Institucijos pareigūnų V. S. ir M. T. paaiškinimai dėl visų bylos aplinkybių yra prieštaringi ir akivaizdžiai tendencingi apelianto nenaudai. Nepaisant to, kad pagal pareigūnus, matomumas buvo toks geras (ne mažiau 500 metrų, anot M. T.), ir R. S. neva visą laiką tiek vandenyje, tiek krante buvo stebimas iš nenustatyto, neidentifikuoto, nepatikrinto termovizoriaus, kuriuo stebėjimo fiksuotų duomenų bylos medžiagoje nėra, o bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad tai yra asmeninės pareigūno V. S. priemonės. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje pateiktose nuotraukose niekur nėra R. S., be to, jos darytos akivaizdžiai šviesiu paros metu, t. y. jau praėjus pakankamai daug laiko nuo R. S. sulaikymo. Apelianto teigimu, tyrimo metu buvo padaryti pažeidimai, nes protokole yra aiškiai nurodyta, kad nurodant „nusižengimui nustatyti panaudotas technines priemones“ yra būtina nurodyti jų „pavadinimą, numerį, metrologinės patikros liudijimo Nr., prietaiso rodmenis, paklaidą“, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

3.4. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip gynybine versija laikė R. S. teiginius apie pasivaikščiojimą, nes toje vietoje nėra įrengto vaikščiojimo skirto tako ar apšvietimo, tačiau net ir pareigūnai nurodė, kad toje vietoje, kur buvo sulaikytas R. S., yra „paprasčiausias kelias, žmonių išvažinėtas“. Taip pat svarbi aplinkybė yra ta, kad R. S. nebuvo visą laiką nepertraukiamai stebimas, ką patvirtino ir savo tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai, todėl neaišku, kaip buvo nustatyta, kad žemiau išlipęs jų stebėtas asmuo buvo būtent R. S.. Skunde apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad anksčiau R. S. buvo baustas dėl analogiškos veikos neturėtų būti vertinama kaip neigiama aplinkybė, nes tada jis savo kaltę pripažino visiškai, atlygino padarytą žalą, kas, R. S. nuomone, kaip tik priešingai rodo, jog R. S. pasimokė iš anksčiau darytų klaidų, pakeitė savo elgesį.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į R. S. apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. R. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7. Patikrinęs bylos medžiagą, išanalizavęs apelianto skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apygardos teismas daro išvadą, jog apelianto veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 219 straipsnio 4 ir 7 dalį ir jam paskirta teisinga nuobauda. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutartį, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais, nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad R. S. apeliaciniame skunde nenurodė jokių jo kaltę ar netinkamą veiksmų kvalifikavimą pagrindžiančių aplinkybių, kurių nebūtų nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui ir kurių apylinkės teismas būtų neišanalizavęs ir dėl jų nepasisakęs.

8. Apeliacinį skundą R. S. grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai nevertino Institucijos 2021-10-01 rašto turinio ir todėl liko neįvertintas procedūrinis R. S. sulaikiusių pareigūnų veiksmų teisėtumas, nes jį sulaikius, buvo paimtas telefonas ir jam nebuvo leista susisiekti su atstovu, taip buvo suvaržyta jo teisė pasinaudoti atstovo pagalba. Skundžiamoje nutartyje teismas dėl šio argumento pasisakė, jog 2021 m. spalio 1 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos rašte dėl R. S. tėvo G. S. skundo, yra nurodyta, kad aplinkos apsaugos pareigūnai, vykdydami valstybės tarnautojų pareigas, jų nepažeidė ir tarnybinio nusižengimo nepadarė, todėl pareiškėjo atstovo argumentai dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo iš naujo nevertintini. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors šis Institucijos direktoriaus raštas buvo kaip atsakymas ne į pažeidėjo R. S., o į jo tėvo G. S. skundą, tačiau iš rašto turinio matyti, jog jame nurodyta informacija susijusi su Institucijos pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimu, atliktų R. S. atžvilgiu būtent šioje administracinio nusižengimo byloje. Šiame rašte nurodyta, kad, vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veikos organizavimo instrukcijos, patvirtintos 2020-08-12 departamento direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veikos organizavimo instrukcijos patvirtinimo“ 24 punktu, pareigūnai turi teisė tikrinti dokumentus ir atlikti daiktų patikrinimą ir laikinai juos paimti, kai įtaria asmenį padarius pažeidimą. Teisę asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu paimti rastus daiktus, reikšmingus bylos tyrimui, pareigūnams suteikia ir ANK 599 straipsnio 1 dalies reglamentas.

9. Tiek Institucijos pareigūnai, tie ir pats apeliantas dėl mobilaus ryšio telefono paėmimo, nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, t. y., kad sulaikius R. S., pareigūnai paėmė iš jo kai kuriuos daiktus, tame tarpe ir telefoną, ir atidavė jį tik tada, kai apklausė sulaikytą asmenį, apžiūrėjo įvykio vietą, surado netoliese esančius daiktus, galimai susijusius su pažeidimu, t. y. surinko bylai tirti reikšmingus įkalčius. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas ir neanalizavo aptariamo rašto turinio, tai neduoda pagrindo sutikti su skundo teiginiu, jog jame išdėstyta informacija galėjo būti nesusijusi su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Skundo teiginys, jog pareigūnų elgesys apelianto atžvilgiu buvo itin ciniškas ir nihilistiškas ir kad byloje nustatytas sąmoningas valstybės pareigūnų draudimas asmeniui susisiekti su atstovu, yra niekuo nepagrįstas, todėl vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio.

10. Dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo R. S. nurodo tuo pačius teiginius ir argumentus, kokius buvo išdėstęs ir skunde apylinkės teismui, į kuriuos jau buvo atsakyta skundžiamoje nutartyje, be to, apie tai buvo pasisakyta ir Institucijos nutarime, todėl aukštesnysis teismas šiuo klausimu pakartotinai detaliau nepasisako. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos svetainėje patalpintame straipsnyje buvo pateikta tik Institucijos pareigūno nuomonė, kuri administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio ir nutarimą priimančio pareigūno nesaisto. Institucijos atstovė taip pat paaiškino, kad tokio pobūdžio pranešimai prevenciniais tikslais daromi dažnai, siekiant užkardyti galimus administracinius nusižengimus. Be to, minimame straipsnyje nebuvo nurodyti jokie pareiškėją leidžiantys identifikuoti duomenys, kas paneigia ir kitą R. S. skundo teiginį, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią net ir tokiais atvejais, kada publikuojami atvaizdai asmenų, siejamų su jų galbūt padarytomis nusikalstamomis veikomis, pripažįsta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimus. Remiantis aptartu, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad apelianto atžvilgiu buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, o apelianto įsitikinimas, jog toks kategoriškas teiginys iš Inspekcijos viršininko, akivaizdžiai gali turėti reikšmės vykdomam tyrimui, yra tik jo subjektyvi nuomonė.

11. Apelianto nuomone, jo kaltės negalima buvo grįsti vien tik prieštaringais jį sulaikiusių pareigūnų parodymais, kurių nepatvirtino jokie objektyvūs įrodymai. Šis skundo teiginys nepagrįstas. Liudytojais apklausti trys pareigūnai, kurie atliko patikrinimą pagal gautą pranešimą dėl galimo brakonieriavimo, t. y., M. T., V. S. ir A. M., savo paaiškinimuose nurodė analogiškas aplinkybes, kad jie eidami per pievą link upės, pastebėjo krūmuose pastatytą Audi automobilį. Jie, naudodami V. S. turėtą termovizorių pakaitomis stebėjo aplinką ir matė, jog Nemuno upe plaukia valtis, kurioje žmogus kartas nuo karto kilnojo tinklą ir vykdė neteisėtą žvejybą. Jie visi nurodė matę, kad tas asmuo buvo vieną kartą trumpam sustojęs ir išlipęs į krantą, po to su valtimi praplaukė pro juos ir vėl išlipo į krantą užsitraukdamas valtį. Tuo metu pareigūnai A. M. ir V. S. nuėjo prie Audi automobilio, o M. T. liko stebėti aplinką. Pareigūnai V. S. ir A. M. pakrantėje pamatė asmenį, ateinantį su maišu, ir jį sulaikė prie Audi automobilio, tai buvo R. S.. Sulaikytasis turėjo maišą su trimis žuvimis: lašiša, karšiu ir mekne. Sulaukus šviesaus paros meto buvo surasti asmens naudoti įrankiai – tinklas ir valtis. Iš asmens laikinai paėmė jo daiktus, kad jie nebūtų panaudoti slepiant galimo nusižengimo įrodymus. Tokias pačias aplinkybes M. T. nurodė ir tarnybiniame pranešime dėl neteisėtos žvejybos.

12. Iš pareigūnų parodymų turinio matyti, kad visų jų nurodytos aplinkybės sutampa, be to, jas patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, tai 2021 m. rugpjūčio 27 d. administracinio nusižengimo protokolas, 2021 m. rugpjūčio 27 d. fotolentelė, kurioje užfiksuotas Nemuno upės pakrantėje neteisėtos žūklės metu rastas žvejybinis tinklas, pažeidėjo naudota žalios spalvos valtis, bei R. S. sugautos trys žuvys, administracinio nusižengimo byloje esanti schema, kurioje pažymėta R. S. automobilio stovėjimo vieta, žvejybinio tinklo radimo vieta, valties radimo vieta ir aplinkos apsaugos pareigūnų stebėjimo vieta. Taip pat iš 2021 m. rugpjūčio 27 d. Vandens transporto priemonės būklės aprašymo ir paėmimo protokolo matyti, kad paimta valtis, kuria buvo vykdoma neteisėta žvejyba. Šių įrodymų visuma paneigia R. S. apeliacinio skundo teiginius, jog Institucijos pareigūnų V. S. ir M. T. paaiškinimai dėl visų bylos aplinkybių yra prieštaringi ir akivaizdžiai tendencingi apelianto nenaudai.

13. Taip pat negalima sutikti su kitu skundo teiginiu, kad įvykio vieta yra apibrėžta neaiškiai, nėra fiksuojama, kur buvo rasta valtis, tinkas ir žuvys, ar šios priemonės jos rastos vienoje vietoje, ar keliose, nėra užfiksuota, kiek laiko truko įrodymų rinkimas. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios schemos (b. l. 11) matyti, kad joje yra pažymėta R. S. automobilio stovėjimo vieta, žvejybinio tinklo radimo vieta, valties radimo vieta ir aplinkos apsaugos pareigūnų stebėjimo vieta. Nors apeliantas kategoriškai neigė sulaikomas turėjęs krepšį su žuvimis, tačiau jį sulaikę pareigūnai V. S. ir A. M. patvirtino, kad sulaikant asmenį, jis su savimi turėjo maišą, kurio viduje buvo trys žuvys, todėl schemoje nebuvo pagrindo žymėti krepšio su žuvimis radimo vietą. R. S. skunde teigia, kad jis buvo stebimas iš nenustatyto, neidentifikuoto, nepatikrinto, asmeninio pareigūno V. S. termovizoriaus, kuriuo stebėjimo fiksuotų duomenų bylos medžiagoje nėra. Šiuo atveju Institucijos pareigūnai nedarbo metu gavę informacijos apie galimai padarytą pažeidimą, į vietą nuvyko savo asmeniniu automobiliu ir stebėjimui naudojo asmeninę priemonę – termovizorių. Prieš pradėdami vykdyti apsaugos valstybinę kontrolę, nustatyta tvarka pranešė departamento Pranešimų priėmimo tarnybai. Kaip minėta, visi tyrimą vykdę pareigūnai savo paaiškinimuose, o M. T., ir tarnybiniame pranešime, nurodė, kad stebėjimui nakties metu naudojo pareigūno V. S. asmeninį termovizorių. Juo galimai pažeidimą darantis asmuo buvo stebimas ir iš pareigūnų akiračio nebuvo dingęs nuo jo buvimo valtyje iki sulaikymo momento, tyrimo metu nustatyta, kad tai buvo R. S..

14. Aptartų duomenų visuma nekelia jokių abejonių, kad termovizoriumi stebėtas neleistinu laiku ir neleistinomis priemonėmis žvejojantis asmuo, kuris užsitraukė valtį į krantą ir ėjo taku link automobilio, kur ir buvo sulaikytas, yra tas pats R. S., todėl ta aplinkybė, kad administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas jame nurodė tik pačią panaudotą techninę priemonę – termovizorių, bet nenurodė jo identifikavimo požymių (numerio, patikros liudijimo ir pan.), nelaikytina esminiu pažeidimu ir neduoda pagrindo išvadai, jog termovizoriumi atliktas stebėjimas kelia abejonių.

15. Įvertinus aptartų duomenų visumą, kuri neginčijamai patvirtina R. S. padarius jam inkriminuotą administracinį pažeidimą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog jo nurodytos aplinkybės apie atvykimą tamsiu paros metu prie upės pasivaikščioti, laikytinos tik pažeidėjo gynybine versija. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų pats pažeidėjas, savaime ANK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Aukštesnysis teismas negali nepritarti apeliacinio skundo teiginiui, jog R. S. kaltės neįrodo ankstesni jo padaryti analogiško pobūdžio pažeidimai, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių ir nelaikė tiesioginiu R. S. kaltės įrodymu, tik pažymėjo, kad jis ankščiau administracine tvarka buvo nubaustas už žvejybą naudojant draudžiamus įrankius – statomus tinklus, be to, ūkiniame pastate laikė du draudžiamus mėgėjų žvejyboje įrankius – statomus tinklus, kas, visų kitų duomenų kontekste, pagilino teismo įsitikinimą sprendžiant R. S. kaltės klausimą.

16. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei R. S. skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir administracinio nusižengimo bylą R. S. atžvilgiu nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Remeika