Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutarties R. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės D. G.-B. 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-3819-2021 R. S. nubaustas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. 04.40 val., (duomenys neskelbtini) upėje, žvejojo draudžiamu (ne mėgėjų) žvejybos įrankiu – plukdomu žvejybiniu tinklu. Tinklą plukdė iš valties. Vykdė limituotą lašišų ir šlakių žvejybą, kai nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 31 d. tai daryti draudžiama. Žvejybos metu, draudžiamu įrankiu sugavo vieną karšį, vieną meknę, vieną lašišą. Tokiais savo veiksmais R. S. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 (toliau – Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės) 9.1 punkto, Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1128 (toliau – Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas), 1 priedo 1 punkto reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalyje, 291 straipsnio 7 dalyje, dėl ko jam paskirta nuobauda – 400 eurų bauda bei vienos vandens transporto priemonės, vieno ne mėgėjų žvejybos įrankio ir trijų vienetų gamtos išteklių konfiskavimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. R. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7. Patikrinęs bylos medžiagą, išanalizavęs apelianto skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apygardos teismas daro išvadą, jog apelianto veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 219 straipsnio 4 ir 7 dalį ir jam paskirta teisinga nuobauda. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutartį, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais, nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad R. S. apeliaciniame skunde nenurodė jokių jo kaltę ar netinkamą veiksmų kvalifikavimą pagrindžiančių aplinkybių, kurių nebūtų nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui ir kurių apylinkės teismas būtų neišanalizavęs ir dėl jų nepasisakęs.

8. Apeliacinį skundą R. S. grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai nevertino Institucijos 2021-10-01 rašto turinio ir todėl liko neįvertintas procedūrinis R. S. sulaikiusių pareigūnų veiksmų teisėtumas, nes jį sulaikius, buvo paimtas telefonas ir jam nebuvo leista susisiekti su atstovu, taip buvo suvaržyta jo teisė pasinaudoti atstovo pagalba. Skundžiamoje nutartyje teismas dėl šio argumento pasisakė, jog 2021 m. spalio 1 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos rašte dėl R. S. tėvo G. S. skundo, yra nurodyta, kad aplinkos apsaugos pareigūnai, vykdydami valstybės tarnautojų pareigas, jų nepažeidė ir tarnybinio nusižengimo nepadarė, todėl pareiškėjo atstovo argumentai dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo iš naujo nevertintini. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors šis Institucijos direktoriaus raštas buvo kaip atsakymas ne į pažeidėjo R. S., o į jo tėvo G. S. skundą, tačiau iš rašto turinio matyti, jog jame nurodyta informacija susijusi su Institucijos pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimu, atliktų R. S. atžvilgiu būtent šioje administracinio nusižengimo byloje. Šiame rašte nurodyta, kad, vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veikos organizavimo instrukcijos, patvirtintos 2020-08-12 departamento direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veikos organizavimo instrukcijos patvirtinimo“ 24 punktu, pareigūnai turi teisė tikrinti dokumentus ir atlikti daiktų patikrinimą ir laikinai juos paimti, kai įtaria asmenį padarius pažeidimą. Teisę asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu paimti rastus daiktus, reikšmingus bylos tyrimui, pareigūnams suteikia ir ANK 599 straipsnio 1 dalies reglamentas.

9. Tiek Institucijos pareigūnai, tie ir pats apeliantas dėl mobilaus ryšio telefono paėmimo, nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, t. y., kad sulaikius R. S., pareigūnai paėmė iš jo kai kuriuos daiktus, tame tarpe ir telefoną, ir atidavė jį tik tada, kai apklausė sulaikytą asmenį, apžiūrėjo įvykio vietą, surado netoliese esančius daiktus, galimai susijusius su pažeidimu, t. y. surinko bylai tirti reikšmingus įkalčius. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas ir neanalizavo aptariamo rašto turinio, tai neduoda pagrindo sutikti su skundo teiginiu, jog jame išdėstyta informacija galėjo būti nesusijusi su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Skundo teiginys, jog pareigūnų elgesys apelianto atžvilgiu buvo itin ciniškas ir nihilistiškas ir kad byloje nustatytas sąmoningas valstybės pareigūnų draudimas asmeniui susisiekti su atstovu, yra niekuo nepagrįstas, todėl vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio.

10. Dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo R. S. nurodo tuo pačius teiginius ir argumentus, kokius buvo išdėstęs ir skunde apylinkės teismui, į kuriuos jau buvo atsakyta skundžiamoje nutartyje, be to, apie tai buvo pasisakyta ir Institucijos nutarime, todėl aukštesnysis teismas šiuo klausimu pakartotinai detaliau nepasisako. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos svetainėje patalpintame straipsnyje buvo pateikta tik Institucijos pareigūno nuomonė, kuri administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio ir nutarimą priimančio pareigūno nesaisto. Institucijos atstovė taip pat paaiškino, kad tokio pobūdžio pranešimai prevenciniais tikslais daromi dažnai, siekiant užkardyti galimus administracinius nusižengimus. Be to, minimame straipsnyje nebuvo nurodyti jokie pareiškėją leidžiantys identifikuoti duomenys, kas paneigia ir kitą R. S. skundo teiginį, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią net ir tokiais atvejais, kada publikuojami atvaizdai asmenų, siejamų su jų galbūt padarytomis nusikalstamomis veikomis, pripažįsta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimus. Remiantis aptartu, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad apelianto atžvilgiu buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, o apelianto įsitikinimas, jog toks kategoriškas teiginys iš Inspekcijos viršininko, akivaizdžiai gali turėti reikšmės vykdomam tyrimui, yra tik jo subjektyvi nuomonė.

11. Apelianto nuomone, jo kaltės negalima buvo grįsti vien tik prieštaringais jį sulaikiusių pareigūnų parodymais, kurių nepatvirtino jokie objektyvūs įrodymai. Šis skundo teiginys nepagrįstas. Liudytojais apklausti trys pareigūnai, kurie atliko patikrinimą pagal gautą pranešimą dėl galimo brakonieriavimo, t. y., M. T., V. S. ir A. M., savo paaiškinimuose nurodė analogiškas aplinkybes, kad jie eidami per pievą link upės, pastebėjo krūmuose pastatytą Audi automobilį. Jie, naudodami V. S. turėtą termovizorių pakaitomis stebėjo aplinką ir matė, jog Nemuno upe plaukia valtis, kurioje žmogus kartas nuo karto kilnojo tinklą ir vykdė neteisėtą žvejybą. Jie visi nurodė matę, kad tas asmuo buvo vieną kartą trumpam sustojęs ir išlipęs į krantą, po to su valtimi praplaukė pro juos ir vėl išlipo į krantą užsitraukdamas valtį. Tuo metu pareigūnai A. M. ir V. S. nuėjo prie Audi automobilio, o M. T. liko stebėti aplinką. Pareigūnai V. S. ir A. M. pakrantėje pamatė asmenį, ateinantį su maišu, ir jį sulaikė prie Audi automobilio, tai buvo R. S.. Sulaikytasis turėjo maišą su trimis žuvimis: lašiša, karšiu ir mekne. Sulaukus šviesaus paros meto buvo surasti asmens naudoti įrankiai – tinklas ir valtis. Iš asmens laikinai paėmė jo daiktus, kad jie nebūtų panaudoti slepiant galimo nusižengimo įrodymus. Tokias pačias aplinkybes M. T. nurodė ir tarnybiniame pranešime dėl neteisėtos žvejybos.

12. Iš pareigūnų parodymų turinio matyti, kad visų jų nurodytos aplinkybės sutampa, be to, jas patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, tai 2021 m. rugpjūčio 27 d. administracinio nusižengimo protokolas, 2021 m. rugpjūčio 27 d. fotolentelė, kurioje užfiksuotas Nemuno upės pakrantėje neteisėtos žūklės metu rastas žvejybinis tinklas, pažeidėjo naudota žalios spalvos valtis, bei R. S. sugautos trys žuvys, administracinio nusižengimo byloje esanti schema, kurioje pažymėta R. S. automobilio stovėjimo vieta, žvejybinio tinklo radimo vieta, valties radimo vieta ir aplinkos apsaugos pareigūnų stebėjimo vieta. Taip pat iš 2021 m. rugpjūčio 27 d. Vandens transporto priemonės būklės aprašymo ir paėmimo protokolo matyti, kad paimta valtis, kuria buvo vykdoma neteisėta žvejyba. Šių įrodymų visuma paneigia R. S. apeliacinio skundo teiginius, jog Institucijos pareigūnų V. S. ir M. T. paaiškinimai dėl visų bylos aplinkybių yra prieštaringi ir akivaizdžiai tendencingi apelianto nenaudai.

13. Taip pat negalima sutikti su kitu skundo teiginiu, kad įvykio vieta yra apibrėžta neaiškiai, nėra fiksuojama, kur buvo rasta valtis, tinkas ir žuvys, ar šios priemonės jos rastos vienoje vietoje, ar keliose, nėra užfiksuota, kiek laiko truko įrodymų rinkimas. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios schemos (b. l. 11) matyti, kad joje yra pažymėta R. S. automobilio stovėjimo vieta, žvejybinio tinklo radimo vieta, valties radimo vieta ir aplinkos apsaugos pareigūnų stebėjimo vieta. Nors apeliantas kategoriškai neigė sulaikomas turėjęs krepšį su žuvimis, tačiau jį sulaikę pareigūnai V. S. ir A. M. patvirtino, kad sulaikant asmenį, jis su savimi turėjo maišą, kurio viduje buvo trys žuvys, todėl schemoje nebuvo pagrindo žymėti krepšio su žuvimis radimo vietą. R. S. skunde teigia, kad jis buvo stebimas iš nenustatyto, neidentifikuoto, nepatikrinto, asmeninio pareigūno V. S. termovizoriaus, kuriuo stebėjimo fiksuotų duomenų bylos medžiagoje nėra. Šiuo atveju Institucijos pareigūnai nedarbo metu gavę informacijos apie galimai padarytą pažeidimą, į vietą nuvyko savo asmeniniu automobiliu ir stebėjimui naudojo asmeninę priemonę – termovizorių. Prieš pradėdami vykdyti apsaugos valstybinę kontrolę, nustatyta tvarka pranešė departamento Pranešimų priėmimo tarnybai. Kaip minėta, visi tyrimą vykdę pareigūnai savo paaiškinimuose, o M. T., ir tarnybiniame pranešime, nurodė, kad stebėjimui nakties metu naudojo pareigūno V. S. asmeninį termovizorių. Juo galimai pažeidimą darantis asmuo buvo stebimas ir iš pareigūnų akiračio nebuvo dingęs nuo jo buvimo valtyje iki sulaikymo momento, tyrimo metu nustatyta, kad tai buvo R. S..

14. Aptartų duomenų visuma nekelia jokių abejonių, kad termovizoriumi stebėtas neleistinu laiku ir neleistinomis priemonėmis žvejojantis asmuo, kuris užsitraukė valtį į krantą ir ėjo taku link automobilio, kur ir buvo sulaikytas, yra tas pats R. S., todėl ta aplinkybė, kad administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas jame nurodė tik pačią panaudotą techninę priemonę – termovizorių, bet nenurodė jo identifikavimo požymių (numerio, patikros liudijimo ir pan.), nelaikytina esminiu pažeidimu ir neduoda pagrindo išvadai, jog termovizoriumi atliktas stebėjimas kelia abejonių.

15. Įvertinus aptartų duomenų visumą, kuri neginčijamai patvirtina R. S. padarius jam inkriminuotą administracinį pažeidimą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog jo nurodytos aplinkybės apie atvykimą tamsiu paros metu prie upės pasivaikščioti, laikytinos tik pažeidėjo gynybine versija. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų pats pažeidėjas, savaime ANK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Aukštesnysis teismas negali nepritarti apeliacinio skundo teiginiui, jog R. S. kaltės neįrodo ankstesni jo padaryti analogiško pobūdžio pažeidimai, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių ir nelaikė tiesioginiu R. S. kaltės įrodymu, tik pažymėjo, kad jis ankščiau administracine tvarka buvo nubaustas už žvejybą naudojant draudžiamus įrankius – statomus tinklus, be to, ūkiniame pastate laikė du draudžiamus mėgėjų žvejyboje įrankius – statomus tinklus, kas, visų kitų duomenų kontekste, pagilino teismo įsitikinimą sprendžiant R. S. kaltės klausimą.

16. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei R. S. skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir administracinio nusižengimo bylą R. S. atžvilgiu nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.