Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolio D. K. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ir pateikta vykdomąja byla nustatyta, kad antstolio D. K. vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/13269 vykdomas išieškojimas pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-17065-466/2011 dėl 1880 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir 14 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojo UAB (duomenys neskelbtini) naudai.

Remiantis Lietuvos Respublikos Gyventojų registro ir antstolio pateiktos vykdomosios bylos duomenimis, skolininkas A. G. 2011-11-21 mirė. Iš Centrinės Hipotekos įstaigos Testamentų registro nustatyta, kad skolininko palikimą 2014-09-22 priėmė Lietuvos Respublika. Iš teismui pateiktų antstolių 2013-01-22 pranešimo Nr. 2-P-1117 ir 2014-03-12 pranešimo Nr. 0093/11/03202 matyti, kad apie skolininko mirtį ir vykdomas vykdomąsias bylas VMI buvo informuota (dar iki palikimo priėmimo dienos (2014-09-22) (b.l. 3-5). Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo priimtas skolininko nekilnojamasis turtas, kurį sudaro ½ gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini).

CK 5.1 str. nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar pagal testamentą. Palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės yra paveldimos kartu su kitu turtu. Jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 str. 1 d. 2 ir 3 p.). Nagrinėjamu atveju palikimą priėmusiai valstybės institucijai apie vykdomą išieškojimą A. G. atžvilgiu buvo žinoma jau nuo 2013-01-22, skolininko teisių perėmėja apie tai tinkamai informuota antstolės P. K. pranešimu Nr. 2-P-1117, pats palikimas buvo priimtas 2014-09-22.

Sprendžiant dėl LR CK 5.63 str. 1 d. nustatyto 3 mėnesių termino, tai teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartyje Nr. 2A-872-611/2014 buvo pateiktas aiškinimas dėl LR CK 5.63 str. 1 d. taikymo. Teismas pažymėjo, jog CK 5.63 str. 1 d. normos, numatančios palikėjo kreditoriams teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Tai savo kasacinėje praktikoje ne kartą pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012, kt.). Dėl šios priežasties, kadangi valstybė negali pasirinkti palikimo priėmimo būdo ir negali atsisakyti jo priimti, CK 5.63 str. 1 d. norma netenka reikšmės tuo atveju, kai palikimą priima valstybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012, kt.). Todėl, nežiūrint į tai, kad CK 5.63 str. nenustato išimčių tuo atveju, kai palikimą priima valstybė, CK 5.63 str. 1 d. nustatytas 3 mėnesių terminas, kai palikimą priima valstybė, netaikytinas.

Be to pažymėtina, kad Valstybė palikimą priėmė 2014-09-22, o jos vardu palikimą priimančiai institucijai ((duomenys neskelbtini)) buvo pranešta apie vykdomas bylas antstolio D. K. kontoroje A. G. atžvilgiu dar 2013-01-22, t.y. prieš daugiau nei metus, tarp šių institucijų vyko susirašinėjimas dėl šių paveldėjimo klausimų, antstolis taip pat nustatė Testamentų registro išrašu, jog palikėjo palikimo priėmimo faktų nėra užregistruota, todėl atitinkamai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) (t.y. antstolis vykdantis šią vykdomąją bylą skolininko A. G. buvo aktyvus). Todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais laikytina, kad šiuo atveju iš esmės buvo įvykdytas LR CK 5.63 str. numatytas tikslas (t.y. suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, šis galėjo nustatyti atsakomybės turtu apimtis), todėl pareiškimo atmetimas formaliais pagrindais neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, tuo labiau, kad skolininko turto yra likę ir yra galimybę kreditoriui bent iš dalies atgauti skolą. Būtent Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką dėl LR CK 5.63 str. taikymo vykdymo procese keičiant skolininką į Lietuvos Valstybę (LAT 2011-12-22 nutartis Nr. 3K-3-540/2011), nurodė, kad keičiant skolininką vykdymo procese ir sprendžiant skolininko pakeitimo klausimą į Lietuvos valstybę, būtina nustatyti aplinkybes, kurios įrodo, jog buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Šiuo atveju šie tikslai buvo įgyvendinti ir palikimą priimanti Lietuvos valstybė, dar gerokai iki skolininko palikimo priėmimo buvo informuota apie vykdomą išieškojimą antstolio kontoroje. Be to pažymėtina, kad Lietuvos valstybė šiuo atveju priimdama palikimą tik 2014-09-22 nesusidūrė su skolinių įsipareigojimų neapibrėžtumo ar informacijos trūkumo problema (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-12-22 nutartis Nr. 3K-3-533/2011), nes įpėdinis (Valstybė) buvo gerai informuotas apie kreditoriaus reikalavimą dar iki palikimo priėmimo. Teismas atkreipia dėmesį ir į (duomenys neskelbtini) atsakymą antstoliui (b.l. 6) iš kurio matyti, kad ši informavo antstolį, kad ji, atstovaujanti valstybei, paveldės skolininko turtą, tačiau su išieškotoju atsiskaitys tik tada, kai išieškotojas kaip kreditorius pareikš CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka pretenziją ir ji bus pripažinta. Minėta, kad skola yra priteista (materialinis klausimas išspręstas), pradėtas priverstinis jos vykdymas (kreditoriaus reikalavimas įgijo procesinę formą), kreditorius neprivalo papildomai įgyvendinti CK 5.63 straipsnio nustatytos tvarkos kreipdamasis su ieškiniu į teismą dėl skolos, nes kai kreditoriaus, kurio reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusius teismo sprendimu, įpareigojimas grįžti į materialiąsias procedūras tam, kad vėl būtų grįžta į vykdymo procesą, sukurtų papildomą procedūrinę naštą ir nepadėtų užtikrinti kreditorių teisių, neatitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis) bei vieno svarbiausių civilinės teisės principų – prievolių privalomumo (pacta sunt servanda) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, A. S., bylos Nr. 3K-3-359/2011).

CPK 596 str. nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jei fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymo numatytais atvejais. Taigi, procesiniam teisių perėmimui reikalingi du pagrindai: 1) sprendimu nustatyto teisinio santykio šalies pasitraukimas iš bylos; 2) pasitraukusiosios šalies subjektinių teisių perėjimas kitam asmeniui.

Bylos duomenys patvirtina, kad mirusiosios šalies materialines subjektines teises, o tuo pačiu ir procesines teises bei pareigas, perėmė Lietuvos Respublika, todėl antstolio pareiškimas dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo atsižvelgus į visas aplinkybes laikytinas pagrįstu ir, vadovaujantis CPK 596 str. 1 d., tenkintinas.

Skolininko teisių bei prievolių perėmėjai išaiškintina, jog visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių bei prievolių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 str. 2 d.).

Sutinkamai su LR CK 5.62 str. 3 d. valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patenkinti antstolio D. K. prašymą.

Pakeisti vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/13269, skolininką A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusį 2011-11-21, jo turtą perėmusia Lietuvos Respublika, atstovaujama (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini),

Išaiškinti (duomenys neskelbtini), jog visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.