Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys M. K., O. B., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškimas nagrinėjamas teismo posėdyje šalims nedalyvaujant, nes į bylos nagrinėjimą niekas neatvyko. Šalys apie posėdžio datą ir laiką informuoti pranešimais, jų neatvykimas nesudaro kliūčių išnagrinėti prašymo.

3. Suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

4. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolės Vidos Daugirdienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0004/23/01407, kuri pradėta vykdomojo rašto Nr. 2-541-512/2020 pagrindu. Nustatyta, kad į antstolę dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo kreipėsi išieškotojas O. B., nurodydamas, jog vaiko L. B., gimusio (duomenys neskelbtini) motina M. K. nevykdo teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos, nesudaro galimybės tėvui matytis su vaiku, nuteikinėja vaiką prieš tėvą ir taip piktnaudžiauja savo teisėmis.

1. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 25 d. antstolė V. Daugirdienė surašė sprendimų nevykdymo aktą, kuriame nurodyta, kad nepilnamečio L. B. motina M. K. nevykdo/netinkamai vykdo 2020 m. liepos 16 d. Klaipėdos apylinkės teismas patvirtino šalių ieškovės M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytos taikos sutarties 5.1. ir 10 punktus, kuriuose nurodyta O. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. B. bendravimo tvarka.

2. Pagal teismo patvirtintos sutarties 5.1. punktą O. B. turi bendrauti su vaiku kiekvieną sekmadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val. iš anksto sms žinute ne vėliau nei prieš 24 val. iki planuojamo susitikimo sutartoje vietoje dalyvaujant M. K. ar jos artimiesiems. M. K. ar jos artimiesiems neturint galimybės dalyvauti susitikime, susitikime dalyvauja vaiko seneliai- O. B. tėvai: A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ar vienas iš jų, kurie prieš susitikimą pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su M. K. iš anksto suderintos vietos bei po susitikimo grąžina vaiką į iš anksto su M. K. sutartą vietą. Apie galimybę dalyvauti O. B. bendravime su vaiku M. K. O. B. informuoja ne vėliau nei prieš tris kalendorines dienas iki planuojamo susitikimo sms žinute. Jei numatytą dieną O. B. neturi galimybės bendrauti su vaiku, su vaiku numatytu laiku turi teisę bendrauti O. B. tėvai - vaiko seneliai A. B. ir L. B..

3. Pagal teismo patvirtintos sutarties 10.0 punktą Vaikui sulaukus penkerių metų O. B. su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18.00 val., dalyvaujant O. B. tėvams - vaiko seneliams ar vienam iš jų, kurie prieš susitikimą pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su M. K. iš anksto suderintos vietos bei po susitikimo grąžina vaiką į iš anksto su M. K. sutartą vietą. Jei numatytu metu O. B. neturi galimybės bendrauti su vaiku, su vaiku numatytu laiku turi teisę bendrauto O. B. tėvai - vaiko A. B. ir L. B..

4. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

5. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, pareigos, susijusios su teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymu, pirmiausia gali būti tiesiogiai nustatytos pačiame teismo sprendime (nutartyje), pavyzdžiui, nustatant tokio tėvo (motinos) pareigą atitinkamu metu pristatyti vaiką į skyrium gyvenančio tėvo (motinos) gyvenamąją vietą. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Aptariamuoju aspektu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).

6. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir tėvo (motinos) atsakomybė nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

7. Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Kiti, akte tiesiogiai nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl baudos skolininkei skyrimo, įvertina ne tik tai, ar formaliai teismo nutartis nebuvo vykdoma, bet ir aplinkybes, lėmusias jos netinkamą vykdymą (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-363-436/2019).

8. Vertindamas priežastis, dėl kurių bendravimo su vaiku tvarka yra nevykdoma ar vykdoma netinkamai teismas atsižvelgia į byloje pateiktą vaiko tėvų susirašinėjimą elektroniniais laiškais, Sms žinutėmis, Išvadą teikiančios institucijos pateikta išvada ir jos priedais.

9. Teismas pabrėžia, kad atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus – išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo ir vaikų šeiminius ryšius. Tuo atveju, jeigu suinteresuotam asmeniui M. K. sudėtinga užtikrinti bendravimo su vaiku tvarką pagal faktiškai susiklosčiusią situaciją, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo. Tačiau tai nepateisina suinteresuoto asmens M. K. neveikimo sprendimo nevykdymo prasme.

10. Be to, M. K. nepateikė į bylą jokių paaiškinimų, nuomonės ar duomenų, iš kurių būtų galima spręsti dėl kokių priežasčių bei ar jas galima pripažinti svarbiomis, bendravimo tvarka yra nevykdoma taip, kaip ji nurodyta įsigaliojusioje teismo nutartimi patvirtintoje šalių taikos sutartyje.

11. Taigi konstatuotina, jog byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad vaiko motina ėmėsi aktyvių veiksmų, kooperavosi su vaiko tėvu, siekdama įvykdyti įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytą vaiko bendravimo su tėvu tvarką.

12. M. K. nepagrindus, kad bendravimo tvarkos pažeidimai (bendravimo tvarkos nevykdymas) padaryti dėl objektyvių ir nuo jos nepriklausančių priežasčių, yra pagrindas skirti suinteresuotam asmeniui M. K. baudą už teismo nutarties ir antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą (CPK 771 straipsnis).

13. Šiuo atveju bauda skirtina tam, kad paskatintų suinteresuotą asmenį užtikrinti tinkamą bendravimo tvarkos vykdymą.

14. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Pažymėtina, jog už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę.

15. Parenkant baudos dydį taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo nevykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesams ir pan. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos skyrimo ir jos dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.

16. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), suinteresuotam asmeniui skirtina vienkartinė 150 Eur dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Paskirti suinteresuotam asmeniui M. K. (a/k (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens O. B. (a/k (duomenys neskelbtini) naudai 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) baudą už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-541-512/2020 patvirtintos M. K. ir O. B. taikos sutarties nevykdymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.