- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-11
- Bylos Nr.
- 2A-999-115/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04786-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Algirdas Auruškevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- G. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, Rūtos Burdulienės,
dalyvaujant ieškovui G. S., jo atstovei adv. J. J., atsakovei G. K., jos atstovui adv. R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. S. ir atsakovės G. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei G. K. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, valstybės institucija išvadai pateikti - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 10 d. nutartimi šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, taip pat nustatyta ieškovo su dukra bendravimo tvarka, pagal kurią
nuo trejų metų amžiaus dukra su tėvu bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 9 val. iki 19 val.;antrą Kalėdų ir Velykų dieną nuo 9 val. iki 12 val. arba nuo 17 val. iki 21 val.;pusę tėvo kasmetinių atostogų, bet ne mažiau kaip dešimt kalendorinių dienų iš eilės tėvo gyvenamojoje vietoje, pasiimant dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos bei grąžinant po atostogų dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą.
Šalies argumentai
Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti bendravimo su dukra tvarką, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (b. l. 154-159, 232-237). Paaiškino, kad kelerius pastaruosius metus jo duktė Vilniuje visiškai nebegyvena ir yra auginama giminaičių Neringoje. Kadangi atsakovė gyvena ir dirba Vilniuje, o duktė šiuo metu jau lanko mokyklą Neringoje, galiojanti ieškovo ir jo dukters bendravimo tvarka yra visiškai nepalanki tolimesniam tėvo ir dukters bendravimui ir netgi žalinga dukters interesams, kadangi motina su dukra kartu negyvena. Dėl atsakovės nenoro sudaryti galimybės ieškovui ir dukteriai bendrauti lankstesniu grafiku, ieškovas priverstas dėl ne ilgesnio nei kelios valandos pasimatymo, kuris kartais netgi neįvyksta, kas kartą važiuoti 350 km atstumą iš Vilniaus į Neringą ir atgal. Ieškovas siūlė nustatyti tokią bendravimo tvarką:
ieškovas gali pasiimti dukterį pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 20 val. nepertraukiamai pasiimant dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos bei grąžinant dukrą į atsakovės gyvenamąją vietą; Vieną iš nurodytų savaitgalių (pasirinktinai) dukterį į ieškovo gyvenamąją vietą pristato atsakovė ir ją pasiima iš ieškovo gyvenamosios vietos;ieškovas gali pasiimti dukterį kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią trečiadienį nuo 18 val. iki 21 val. Ieškovas dukterį pasiima iš atsakovės gyvenamosios vietos bei ją grąžina į atsakovės gyvenamąją vietą;Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas duktė su tėvais ieškovu ir atsakove leidžia rotacijos principu, t.y. Šv. Kalėdų pirmąją dieną duktė leidžia su atsakove, Šv. Velykų pirmąją dieną – su ieškovu, sekančiais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną duktė leidžia su ieškovu, Šv. Velykų pirmąją dieną – su atsakove ir t.t. Ieškovas dukterį pasiima iš atsakovės gyvenamosios vietos bei ją grąžina į atsakovės gyvenamąją vietą. Įsigaliojus bendravimo tvarkai, pirmąsias Šv. Velykas praleidžia su ieškovu, o pirmąsias Šv. Kalėdas – su atsakove ir t.t.;ieškovas oficialių valstybinių švenčių dienomis (išskyrus Šv. Kalėdas, Šv. Velykas ir Motinos dieną) gali pasiimti dukterį nuo 10 val. iki 15 val., ją pasiimant iš atsakovės gyvenamosios vietos bei ją gražinant į atsakovės gyvenamąją vietą;dukters gimtadienį – tikrą gimimo dieną tėvai su dukterimi praleidžia rotacijos principu: 2012 m. – su atsakove, 2013 m. – su ieškovu ir t.t., tačiau tai jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti dukterį su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas;duktė savo pavasario, žiemos, vasaros ir rudens atostogas su ieškovu leidžia taip: rudens atostogų metu – 3 kalendorines dienas nepertraukiamai; žiemos atostogų metu – 6 kalendorines dienas nepertraukiamai; pavasario atostogų metu – 3 kalendorines dienas nepertraukiamai; vasaros atostogų metu – 15 kalendorinių dienų nepertraukiamai;duktė atostogas su ieškovu leidžia jo nuožiūra pasirinktoje vietoje (Lietuvoje arba užsienyje). Likus 10 dienų iki kiekvienų pavasario, žiemos ir rudens atostogų ir 30 dienų iki vasaros atostogų ieškovas praneša atsakovei apie planuojamą atostogų datą ir vietą. Ieškovas dukterį pasiima iš atsakovės gyvenamosios vietos bei ją grąžina į atsakovės gyvenamąją vietą. Oficialių valstybinių švenčių dienos, patenkančios į nurodytą atostogų laiką, neįskaičiuojamos;dukteriai pageidaujant, su ieškovu ji gali praleisti daugiau laiko negu nustatyta šioje sutartyje. Šalys įsipareigoja sudaryti sąlygas dukteriai papildomai bendrauti su ieškovu (susitinkant ar telefonu) pagal dukters pageidavimą;šalys netrukdys viena kitai bendrauti su dukterimi ir nesiims jokių veiksmų, kurie apsunkintų tokį bendravimą: ieškovas jam paskirtu bendravimo laiku galės pasiimti dukterį iš mokyklos prieš tai įspėjęs atsakovę ir t.t.;kol duktė A. S. nuolat gyvens Neringoje, atsakovė kartą per mėnesį kompensuoja ieškovo kelionės iš Vilniaus į Nidą ir atgal išlaidas (pagal pateiktus čekius);abu tėvai įsipareigoja vienas kitą informuoti apie dukters atžvilgiu reikalingus priimti svarbius sprendimus ir juos priimti bendru sutarimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iš dalies pakeitė galiojančią šalių nepilnametės dukters bendravimo su ieškovu tvarką, nustatydamas, kad:
dukra su ieškovu bendrauja kiekvieno mėnesio pirmuosius ir trečiuosius šeštadienius nuo 11 val. iki 19 val. bei sekmadienius nuo 11 val. iki 17 val., ieškovui pasiimant dukrą iš jos faktinės gyvenamosios (buvimo) vietos ir grąžinant ją į tą pačią gyvenamąją (buvimo) vietą;dukra su ieškovu bendrauja antrą Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną nuo 11 val. iki 17 val., ieškovui pasiimant dukrą iš jos faktinės gyvenamosios (buvimo) vietos ir grąžinant ją į tą pačią gyvenamąją (buvimo) vietą;dukra su ieškovu bendrauja pusę ieškovo kasmetinių atostogų, bet ne mažiau kaip dešimt kalendorinių dienų iš eilės ieškovo pasirinktoje vietoje, pasiimant dukrą iš jos faktinės gyvenamosios (buvimo) vietos bei grąžinant ją po atostogų į tą pačią dukters faktinę gyvenamąją (buvimo) vietą, jei ieškovo ir dukters atostogų laikas sutampa.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat priteisė iš atsakovės ieškovui 639 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei 3462 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, kad įvertinus tai, jog šalių duktė dėl specifinių poreikių ir laikinai gyvena Nidoje, ugdoma ir prižiūrima tinkamai (pagal gydytojų rekomendacijas jai reikalingas jūrinis klimatas, tinkamas dienos režimas (b. l. 142-146), ir jos sveikata gyvenant Nidoje gerėja (b. l. 204-205, 210, 212, 175-181) - sergantis vaikas negalėtų dalyvauti dainavimo konkursuose, gerai mokytis), o ieškovas gyvena Vilniuje ir turi interesą bei norą dažniau nei nustatyta galiojančioje bendravimo tvarkoje bendrauti su vaiku, sustiprinti jų tarpusavio ryšį, atsižvelgiant į vaiko interesus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, galiojanti bendravimo tvarka iš esmės paliktina tik, atsižvelgus į vaiko amžių ir tėvo poreikį dažniau matytis su vaiku, šiek tiek koreguotina ir papildytina.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė G. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, atmetant ieškovo ieškinį; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 245-249).
1. Skundžiamame sprendime nėra nurodyta aiškių ir išsamių motyvų, dėl ko yra būtina ir tikslinga iš dalies pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 10 d. nutartimi nustatytą nepilnametės dukros bendravimo su ieškovu tvarką. Bendravimo tvarka buvo pakeista tik atsižvelgiant į ieškovo norą dažniau nei nustatyta bendrauti su dukra, ignoruojant prioritetinius vaiko interesus, individualius vaiko poreikius.
2. Ieškovas niekada iš esmės nesidomėjo dukra, nesirūpino jos poreikiais ir interesais, nebendravo su dukra pagal teismų nustatytą tvarką, nors tam nebuvo jokių kliūčių. Ieškovas net nesidomėjo, kur ir kieno mergaitė buvo auginama iki trijų metų amžiaus. Būtent dėl šių priežasčių dukra, susitikusi su ieškovu, jausdavosi nejaukiai, ją ilgai reikėdavo įkalbinėti bendrauti su tėvu dviese. Tai rodo, kad keisti ankstesniais teismų sprendimais nustatytą bendravimo tvarką nebuvo jokios būtinybės.
3. Skundžiamu sprendimu šalių dukra yra įpareigojama bendrauti su ieškovo naująją šeima. Ieškovas iki šiol nėra nutraukęs bažnytinės santuokos su atsakove, todėl šalių dukra nėra informuojama nei apie ieškovo sugyventinę, nei apie jų vaikus. Dabartinė ieškovo šeimyninė situacija iš esmės yra nepateisinama, o nesantuokiniai ryšiai, ypač krikščioniškosios moralės požiūriu, negali būti laikytini ir pripažintini šeimyniniais. Ieškovo sugyventinė šalių dukrai yra svetimas, pašalinis žmogus, o jos ir ieškovo dukros – nėra šalių dukros artimos giminaitės, todėl bendravimas su jomis turėtų būti grindžiamas laisvu susitarimu. Be to, ieškovas šalių dukros įseseres įvardija kaip tikras seseris, priešingai mūsų dukrai diegiamai krikščioniškai ir tradicinei monogaminei šeimos sampratai, pagal kurią broliai ir seserys yra tų pačių tėvų vaikai. Ieškovo šeimyninė situacija ir šiuo metu deklaruojamos vertybės gali sutrikdyti vaiko dorovinį ugdymą, morališkai jį traumuoti.
4. Teismo nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, nes nustačius bendravimą su ieškovu ir sekmadieniais dukrai visą savaitgalio ruošą tektų atlikti sekmadienį per dvi valandas, kas yra neįmanoma. Nustatyta bendravimo tvarka nepaliktų laiko dukrai atlikti pagrindinės mokyklos, neformalaus ugdymo įstaigų užduodamų namų užduočių, tokiu būdu sutrikdant dukros visapusiško ugdymo režimą, pažeistų vaiko poreikį pabendrauti su draugais ir kt. Teismas taip pat nepagrįstai suvaržė vaiko teisę pasirinkti bendravimo su tėvu būdą, nuspręsdamas, kad tėvas visais atvejais bendrauja su vaiku tik pasiimant jį iš namų ir grąžinant atgal.
5. Teismui nustačius naują bendravimo tvarką antrąją šv. Kalėdų ir Velykų dieną, dukrai faktiškai nelieka laiko bendrauti su kitais brangiais ir artimais žmonėmis. Skundžiamu sprendimu ieškovui taip pat yra suteikta teisė pačiam pasirinkti atostogų vietą be pareigos atsižvelgti į dukros specialiuosius poreikius, susijusius su jos sveikata. Šalių dukros sveikata būnant prie jūros ženkliai pagerėjo, taigi teismas nustatydamas ieškovo bendravimo su dukra tvarką atostogų metu privalėjo nurodyti, kad atostogų vietą parenka abu tėvai bendru sutarimu.
6. Teismas visiškai neatsižvelgė į paties vaiko norus, pažiūras bei poreikius. Su ieškovu šalių dukra niekada negyveno, bendravo tik epizodiškai, nėra prie jo pripratusi. Taigi tik išnaudojus galiojančią tvarką, atsirastų pagrindas poreikiui ją keisti, didinant bendravimo laiką. Galiojančios bendravimo su vaiku tvarkos išplėtimas ieškovui reikalingas tik norint tą bendravimą perkelti savo sugyventinei ir jų vaikams. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmasis ieškovo pareikštas ieškinys su byla esmingai susijęs, nes turėjo ypač neigiamos įtakos tėvo ir dukros tarpusavio santykiams, sukeldamas bendravimo krizę.
Šalies argumentai
Ieškovas G. S. apeliaciniu skundu prašo paskirti atlikti ekspertizę, pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (b. l. 255-261).
1. Teismo pakoreguota bendravimo su vaiku tvarka neatitinka nei pačios dukters, nei ieškovo interesų, nes dukters faktinė gyvenamoji vieta yra ne su atsakove, o su senele ir prosenele Nidoje, kai tuo tarpu atsakovė gyvena ir dirba Vilniuje. Tik tinkamai išsprendus šalių dukros gyvenimo Nidoje pagrįstumo klausimą, būtų galima nustatyti teisingą ieškovo ir dukros interesus atitinkančią bendravimo tvarką.
2. 2011 m. rugpjūčio 1 d. išrašas iš medicininių dokumentų, rekomenduojantis šalių dukrą išvežti gyventi prie jūros, yra pasirašytas ne vaiką gydančio gydytojo, todėl negali būti vertinamas kaip pagrįsta rekomendacija, nes gydytoja neturėdama duomenų apie vaiko sveikatą negalėjo teikti rekomendacijų mergaitės atžvilgiu. Prieširdžio defektas yra įgimta patalogija, kurios nereikia gydyti, bet siekti jos sumažėjimo. Ieškovas prašė skirti ekspertizę, kurią atlikus būtų nustatyta, ar gydytojų rekomendacijų įgyvendinimas: gyvenimas prie jūros turi esminės reikšmės dukters įgimto prieširdžio defekto kitimui (mažėjimui ar didėjimui).
3. Teismas visiškai neargumentavo remiantis kokiais įrodymais padarė išvadą, kad šalių dukra yra specifinių poreikių turintis vaikas ir kaip jie tiesiogiai nulemia poreikį vaikui nuolat gyventi Nidoje. Be to, byloje nebuvo ištirta, ar senyvo amžiaus senelė gali rūpintis specifinių poreikių turinčiu vaiku. Dukros palikimas gyventi Nidoje, atskirai nuo tėvų ją paliekant močiutės bei prosenelės globai, yra žalingas vaiko psichinei būsenai ir negali būti pateisinamas. Teismas taip pat padarė klaidingą išvadą, kad dukra Nidoje gyvena tik laikinai.
4. Teismas neatsižvelgė į šalių dukros teisę gyventi su mama ir pilnavertiškai bendrauti su abiem tėvais. Dukrai toliau gyvenant Nidoje, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka nesudaro galimybės užtikrinti vaiko interesus atitinkantį bendravimą su tėvu. Atsakovė nevykdo teismo sprendimo, kuriuo šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Atkreiptinas dėmesys, kad dukrai toliau gyvenant Nidoje, silps ne tik jos emocinis ryšys su ieškovu, bet ir su atsakove. Yra būtina nustatyti išsamesnę ir daugiau galimybių ieškovui bendrauti su dukterimi sudarančią bendravimo tvarką, kadangi nėra jokių pagrįstų įrodymų ar aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog artimiausiu metu mergaitė gyvens kartu su atsakovei ir taip bus užtikrinti dukters interesai augti globojamai tėvų.
5. Pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl daugelio ieškovo prašytų nustatyti bendravimo tvarkos sąlygų, tame tarpe ir sąlygų, kad kartą per mėnesį dukterį į ieškovo gyvenamąją vietą pristato atsakovė, taip pat kad atsakovė apmoka dalį ieškovo kelionės išlaidų į Nidą ir atgal į Vilnių. Bet kuriuo atveju pirmosios instancijos teismo tik nežymiai pakoreguota ieškovo ir jo dukros bendravimo tvarka yra ydinga ir neteisėta. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad ieškovas rūpinasi dukterimi, domisi jos sveikata, perka dovanas, nepaisydamas atstumo atvyksta į susitikimus, todėl ieškovui turi būti sudarytos kuo palankesnės sąlygos bendrauti su dukra.
6. Nors ieškovas pateikė prašymą skirti ekspertizę, kuria siekiama įrodyti, jog dukters gyvenimas Nidoje nėra ir negali būti susijęs su jos sveikata, o nulemtas atsakovės asmeninio pasirinkimo dukters auginimą faktiškai patikėti Nidoje gyvenančioms senelei ir proseneliai, tačiau teismas, pažeisdamas rungimosi principą, nesprendė ekspertizės skyrimo klausimo. Siekiant greitesnio šios bylos išnagrinėjimo, ekspertizė turėtų būti paskirta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti (b. l. 265-271). Paaiškina, kad esminis ieškovo siekis yra pakeisti bendravimo su dukra tvarką tokiu būdu, kad ieškovui būtų sudarytos galimybės kuo daugiau bendrauti ir matytis su dukra. Ieškovas nuolat teikdavo dukrai išlaikymą, tačiau būtent atsakovė nesudarė būtinų sąlygų, kad ieškovas galėtų žymiai dažniau ir ilgiau matytis su dukra, nes dukra yra išvežta ir šiuo metu gyvena Nidoje. Ieškovas yra itin suinteresuotas dukros gerove ir mano, kad dukra turėtų būti auginama tėvų, o ne kitų giminaičių. Ieškovas aiškiai pažymėjo, kad nori sustiprinti ryšį su dukra, ir toks jo siekis neturi būti siejamas su kitais asmenimis. Be to, ieškovo draugė, su kuria šiuo metu kartu gyvena ir augina vaikus, yra geranoriškai nusiteikusi šalių dukros atžvilgiu. Argumentai dėl bažnytinės santuokos nenutraukimo, kurios pripažinimas negaliojančia yra ilgas ir nebūtinai sėkmingas procesas, yra manipuliavimas, nes neva nenutraukus bažnytinės santuokos šalių dukra niekada negalės susipažinti su kitomis ieškovo dukrelėmis ar net sužinoti apie jas. Juo vėliau šalių dukra sužinos apie kitus ieškovo vaikus, tuo labiau apgautas bei įskaudintas vaikas jausis. Ieškovui yra svarbu, kad jo dukra jaustųsi patogiai, saugiai, būtų mylima bei gerbiama, jai pateikiama informacija apie ieškovą būtų tiksli bei atvira. Atsakovės elgesys ne tik neužtikrina dukros interesų, bet ir faktiškai juos pažeidžia, nes yra formuojamas išankstinis priešiškas nusistatymas prieš ieškovą, kuris turi vaikų. Kyla klausimas dėl pačios atsakovės krikščioniškų ir moralinių vertybių, kuri dukros pati neaugina, šią pareigą yra perkėlusi savo motinai, dukrai nuolat teikia melagingą informaciją apie ieškovo ir jo šeimyninę padėtį ir kt. Be to, atsakovės vertybinės nuostatos bei asmeninis nusistatymas negali būti teisėtas pagrindas apriboti tėvo teisę bendrauti su vaiku, juo rūpintis, auklėti bei puoselėti. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas galėtų daryti neigiamą įtaką vaikui, jis negalėtų tinkamai auklėti ir prižiūrėti vaiko. Kitos šeimos turėjimas negali būti pagrindas spręsti apie ieškovo kaip tėvo asmenį ir apriboti jo galimybes bendrauti su dukra. Pagal galiojančią bendravimo su vaiku tvarką ieškovui yra sudaromos galimybės tik kelias valandas pabendrauti su dukrele šeštadieniais ir tik atsakovės arba jos mamos akivaizdoje, todėl bendravimas vyksta įtemptoje aplinkoje. Tai, kad ieškovas kelias dienas per mėnesį pasiimtų dukrą tikrai nesužlugdytų jos socialinio bendravimo įgūdžių formavimosi. Ieškovas yra mergaitės tėvas, kuriam turi būti suteiktos galimybės su dukra bendrauti per šventes, nesuteikiant teisės atsakovei manipuliuoti tokia tvarka. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dukros išvežimas iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos reikštų neabejotiną jos susirgimą.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 272-275). Paaiškina, kad reikalavimas įpareigoti atsakovę apmokėti ieškovo kelionės išlaidas pas vaiką patvirtina ieškovo nerūpestingumą ir nesąžiningumą. Reikalavimas įpareigoti atsakovę nuvežti dukrą į pasimatymą su ieškovu į jo namus ir pasiimti atgal yra neteisėtas, nes būtent atskirai gyvenantis tėvas turi pareigą aplankyti mažametį vaiką. Ieškovas neįrodo, kad dukra gyvena be atsakovės priežiūros, kad atsakovė trukdo jam matytis su vaiku, nesudaro tam sąlygų. Atsakovė važinėja pas dukrą ir būna su ja kiekvieną savaitgalį, visomis švenčių dienomis, neretai pagal galimybes ir darbo dienomis, kasmetines atostogas yra padalinusi į kelias dalis, kad per visus metus periodiškai ilgiau galėtų būti su dukra ir ją prižiūrėti. Ta aplinkybė, kad dukrą kartais prižiūri senelė, negali būti pagrindu pakeisti galiojančios bendravimo su vaiku tvarkos ieškovo nurodyta tvarka. Poreikį dukrai dėl sveikatos gyventi prie jūros patvirtina tiek pateikti medicininiai dokumentai, tiek Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-2133-533/2011, nustatytos aplinkybės. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad ieškovas tinkamai nesirūpino dukra. Pagal ieškovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką, tėvas su dukra netektų galimybės bendrauti dukrai įprastoje jos namų aplinkoje. Ekspertizė nėra būtina, nes atsakovė į bylą pateikė pakankamus ir išsamius įrodymus dėl vaiko sveikatos būklės ir specialiųjų poreikių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovės atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantas (ieškovas) G. S. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra patenkinta tik maža dalis jo reikalavimų dėl anksčiau teismo nustatytos bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo.
Apeliantė (atsakovė) G. K. apeliaciniu skunde teigia, kad keisti teismo nustatytą tėvo bendravimo su dukrą tvarką pagrindo nebuvo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė įstatymą, vertino byloje esančius įrodymus, todėl iš dalies tenkinant ieškovo apeliacinį skundą skundžiamas sprendimas keistinas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija pažymi, kad CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, yra numatyta CK 3.156 straipsnyje. Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Šioje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tiek nutraukiant ginčo šalių santuoką, tiek keičiant tėvo bendravimo tvarką su jau paaugusia dukra, faktiškai nustatė tik minimalią tėvo bendravimo tvarką su dukra, kuri nuo 2010 m. gyvena pas senelę Nidoje dėl gydytojų rekomenduoto palankiai veikiančio mergaitės sveikatą jūrinio klimato. Pagal nustatytą tvarką tėvas turi teisę pasiimti dukrą su savimi pusei kasmetinių atostogų, o atvykęs pas ją šimtus kilometrų iš Vilniaus, turi tenkintis tik kelių valandų pasimatymu kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį, antrą Kalėdų ir Velykų dieną
Kolegija mano, kad tokia tėvo bendravimo tvarka su dukra neatitinka dukters interesų ir pažeidžia tėvo teises, kadangi nesudaro galimybės jiems palaikyti glaudžius tarpusavio ryšius ir daugiau prisidėti tėvui prie nepilnametės dukros auklėjimo.
Pažymėtina, kad ieškovui nėra apribotos tėvystės teisės, jis nėra baustas už netinkamą elgesį su dukra, turi būstą ir byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu reikėtų riboti bendravimą su nepilnamečiu vaiku dėl galimų neigiamų pasekmių, atsižvelgiant į mergaitės sveikatos būklę ar kitas aplinkybes.
Atsakovė teigia, kad mergaitei nereikia didesnio bendravimo su tėvu, nes jo bijo, o atsakovas nepasinaudoja ir ankstesniu teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka. Tačiau kolegija sprendžia, kad buvusi ir skundžiamu teismo sprendimu nustatyta tėvo bendravimo tvarka su dukra, kuri gyvena Nidoje, nėra protinga, nes tėvui faktiškai yra leisti tik trumpalaikiai pasimatymai, nors kelias pas dukrą yra tolimas, o kelionės išlaidos nemažos. Iš byloje esančių medicininių dokumentų (b. l. 81-82, 90, 109-110, 142-146, 204-205, 210, 212, 288-291) matyti, kad ieškovo ir atsakovės dukra anksčiau dažnai sirgo bronchitu, kitomis ligomis ir turi prieširdžių pertvaros defektą, dėl ko buvo rekomenduota jai gyventi prie jūros, o vėliau ir tęsti klimatoterapiją. Iš pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad mergaitė po apsigyvenimo prie jūros serga mažiau, gerėja jos bendras sveiktos stovis ir netaikomas nuolatinio pobūdžio gydymas medikamentais bei nereikalinga speciali priežiūra. Tai rodo, kad tėvas su dukra gali bendrauti maksimaliai, tačiau būtina atsižvelgti į susidariusią situaciją, kuri vėliau gali pasikeisti, kadangi mergaitė Nidoje gyvena laikinai, o jos gyvenamoji vieta nustatyta su motina, kuri dirba ir gyvena Vilniuje.
Kartu kolegija pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl išaiškėjus aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Šioje byloje tėvo bendravimo tvarka su dukra turi būti pakeista taip, kad atitiktų tiek dukros, tiek tėvo interesus, nustatant kartu tėvui pareigą informuoti motiną, jeigu jis neatvyks pas dukrą ar nepasiims jos teismo nustatytu laiku (dienomis). Tačiau tenkinti visus ieškovo reikalavimus dėl bendravimo tvarkos pagrindo nėra. Taip pat atmestini ieškovo reikalavimai, kad dukrą jis turėtų pasiimti iš motinos gyvenamosios vietos ar motina turėtų jam kompensuoti dalį kelionės išlaidų iš Vilniaus į Nidą. Nors ieškovas ir teigia, kad dukra į pajūrį gyventi buvo išvežta vienos motinos sprendimu, nesant tam būtinumo, tačiau šią aplinkybę atsakovė neigia. Be to, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad dukra pas senelę Nidoje gyvena nuo 2010 metų sausio mėnesio, tačiau ieškovas dėl šios aplinkybės oficialiai niekur nesiskundė, nors dukros gyvenamoji nustatyta su motina, kuri nuolat gyveno ir dirbo Vilniuje. Tai rodo, kad ieškovas iš esmės sutiko, kad dukra dėl turimų sveikatos problemų gyventų prie jūros. Pažymėtina, kad dukrai gyventi prie jūros yra rekomendavę gydytojai ir šios rekomendacijos įgyvendinimas davė teigiamų rezultatų, nes mergaitė serga mažiau. Todėl teismas sprendžia, kad vieno ar abiejų tėvų priimtas sprendimas dėl mergaitės atitinka jos interesus ir dėl šios aplinkybės nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus dėl vaiko pasiėmimo tik iš dabartinės motinos gyvenamosios vietos ar kompensuoti tėvui kelionės į Nidą išlaidas iš atsakovės, kuri tokias pačias išlaidas turi didesnes, nes vyksta žymiai dažniau. Ieškovo kelionės išlaidų kompensavimas atsakovės sąskaita faktiškai prieštarautų ir CK 1.5 str. įtvirtintiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.
Ieškovas šioje byloje prašė skirti ekspertizę, kurioje specialistai atsakytų ar dukrai dėl sveikatos būklės yra būtina gyventi prie jūros, o taip pat padėtų išsiaiškinti kitas aplinkybes, kadangi pirmosios instancijos teismas prašymo dėl ekspertizės net nesvarstė. Tačiau teisėjų kolegija prašymą skirti ekspertizę nurodytiems klausimams išspręsti atmeta kaip nepagrįstą, nes byloje esantys dokumentai rodo, kad dukrai gyventi prie jūros dėl sveikatos būklės yra tik rekomenduota, o šios rekomendacijos įgyvendinimas duoda teigiamus rezultatus ir faktiškai atitinka vaiko interesus. Taigi nėra pagrindo nustatinėti, kad dukra prie jūros galėtų gyventi tik esant tam būtinumui. Tuo tarpu kiti ieškovo keliami klausimai būtų aktualūs tik sprendžiant ginčą dėl dukros gyvenamosios vietos, o ne bendravimo tvarkos pakeitimo.
Kolegija taip pat atmeta atsakovės argumentus dėl bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo netikslingumo, nes jais siekiama be teisėto pagrindo apriboti tėvo ir dukros bendravimą ir tuo pažeidžia jų interesus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė iš dalies nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, kuris iš esmės neatitinka tėvo ir dukros interesų, todėl tenkinant ieškovo apeliacinį skundą skundžiamas sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaujantis CPK 88, 93, 96 straipsniais perskirstytinos jau priteistos ir priteisiamos apeliacinėje teismo instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovas pirmoje teismo instancijoje turėjo 269,60 Lt žyminio mokesčio (b. l. 40) ir 5094,10 Lt (b. l. 216-220) advokato išlaidų, o apeliacinėje teismo instancijoje sumokėjo 100 Lt dydžio žyminį mokestį (b. l. 254) ir turėjo 5753,35 Lt advokato išlaidų.
Atsakovė pirmoje teismo instancijoje turėjo 3605 Lt advokato (b. l. 191, 192), o apeliacinėje teismo instancijoje 100Lt žyminio ir 2300 Lt advokato išlaidų (b. . 244, 285).
Kadangi ieškinys iš esmės yra patenkintas, ieškovui priteistinos turėtos žyminio mokesčio ir 3000 Lt advokato išlaidos pirmoje teismo instancijoje bei 2000 Lt advokato išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje, mažinant jas atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga. Atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos tiek pirmoje, tiek apeliacinėje teismo instancijoje neatlyginamos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-10-131/2012 pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 10 d. nutartimi nustatytą ieškovo G. S., a/k (duomenys neskelbtini) su dukra A. S., a/k (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, nurodant, kad nuo 2013m. sausio 11d. tėvas su dukra bendrauja:
- kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, su teise pasiimti dukrą nuo šeštadienio 12 val. iš jos gyvenamosios (buvimo) vietos, apie kurios pasikeitimą per tris dienas tėvui turi pranešti motina G. K., ir grąžinti ją iki sekmadienio 20 val.;
- kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią trečiadienį, pasiimant dukrą nuo 18 val. iš jos gyvenamosios (buvimo) vietos ir grąžinant ją iki 21 val.;
- Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas tėvas su dukra bendrauja rotacijos principu, t.y. neporiniais metais Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną, pasiimant dukrą nuo 11 val. iš jos gyvenamosios (buvimo) vietos ir grąžinant ją antrąją dieną iki 12 val., o poriniais metais dukrą pasiimant Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų antrą dieną nuo 11 val. ir grąžinant kitą dieną iki 12 val., jeigu dukrai nereikia eiti į mokyklą arba grąžinant ją tą pačią dieną iki 19 val., jeigu dukrai kitą dieną reikia eiti į mokyklą;
- tėvas turi teisę švęsti dukters neporinį gimtadienį tą pačią dieną, pasiimant ją laisvu nuo pamokų metu, nesudarant kliūčių abiems tėvams pasveikinti dukrą kiekvienais metais, kuriais jie neturi pirmenybės švęsti dukros gimimo dieną;
- tėvas turi teisę dukrą pasiimti ir bendrauti su ja nepertraukiamai 3 d. rudens ir pavasario atostogų mokykloje metu, 6 d. žiemos atostogų ir 15 d. vasaros atostogų metu, suderinus su motina iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš 10 d., savo su dukra atostogų datą, o taip pat gauti motinos sutikimą, jeigu numatoma dukrą išsivežti už Lietuvos Respublikos ribų ir sutikimas yra reikalingas pagal įstatymą.
Nustatyti abiems tėvams pareigą bendradarbiauti ir informuoti vienas kitą klausimais, kurie susiję su dukra ir teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymu, t.y. apie dukros ligą, neatvykimą pas dukrą nustatytą dieną ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Pakeisti sprendimo dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovės G. K. 3100 Lt ieškovui G. S. bylinėjimosi išlaidų“.
Priteisti iš atsakovės G. K. 2100 Lt ieškovui G. S. bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.