Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-11-18 · Civilinė byla Nr. 2S-2133-553/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-18Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-01-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-18
Bylos Nr.
2S-2133-553/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-04786-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Ieškovas
G. S.
Atsakovas
G. K.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2133-553/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04786-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1, 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. lapkričio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-27 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui G. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme priimtas ieškovo G. S. ieškinys atsakovei G. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę G. K. faktiškai vykdyti 2006-03-10 Vilniaus apygardos teismo nutartį, t. y. Vilniuje gyventi su dukterimi A. S.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-29 nutartimi nutarta ieškovo G. S. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę G. K. faktiškai vykdyti 2006-03-10 Vilniaus apygardos teismo nutartį, t. y. Vilniuje gyventi su dukterimi A. S., netenkinti. Teismas nustatė, kad ieškovo pareikštas prašymas yra glaudžiai susijęs su ieškinio dalyku, klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – teismo įpareigojimo atsakovę G. K. faktiškai vykdyti 2006-03-10 Vilniaus apygardos teismo nutartį (Vilniaus apygardos teismo 2006-03-10 nutartyje nėra nurodyta motinos gyvenamoji vieta su nepilnamete dukra Vilniaus mieste) atmestinas. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimu nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų, nereiškia, kad konkreti jo gyvenamoji vieta turi būti būtent ta, kurioje tėvas (motina) gyveno ginčo sprendimo metu.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-29 nutartį ir patenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas netinkamai vertino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas neginčija aplinkybės, kad vaiko gyvenamoji vieta neturi būti nustatyta būtent konkrečiai ten, kur ginčo metu gyvena tas iš tėvų, su kuriuo vėliau nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tačiau pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismo prašė įpareigoti atsakovę faktiškai vykdyti būtent 2005-11-22 sprendimą ir gyventi kartu su dukterimi, kadangi šiuo metu A. S. gyvena Neringoje kartu su močiute ir prosenele, o ne su mama G. K. Teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje nepagrįstai neįvertino visų su ieškovo ir atsakovės gyvenamąja vieta susijusių aplinkybių, iš kurių akivaizdu, kad abiejų mergaitės tėvų gyvenamoji vieta tiek dabar, tiek ateityje bus Vilniuje.Teismas nepagrįstai teigė, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tiesiogiai susijęs su nagrinėjamos bylos išsprendimu, nes ieškovas šiuo prašymu nesiekė išspręsti dukters gyvenamosios vietos klausimo, tačiau siekė užtikrinti jos interesus bei apsaugoti emocinę sveikatą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą. Nurodo, kad ginčo teisinis santykis yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, todėl šiuo atveju būtina atsižvelgti į prioritetinius vaiko interesus. Atsakovė, būdama rūpestinga mama, rūpinosi vaiko sveikata ir jo interesais. Vaikas į Nidą buvo nuvežtas 2010 m. sausį, kadangi pablogėjo vaiko sveikata. Lankant darželį Vilniuje, prasidėjo nesibaigiančios vaiko ligos, mergaitė daug sykių buvo vežama į gydymo įstaigas dėl kvėpavimo takų sutrikimų. Atsakovė ne kartą bandė tartis su ieškovu perkelti mergaitę į privatų ar sanatorinį darželį, tačiau nesulaukė iš ieškovo pagalbos šiuo klausimu. Atsakovė negalėjo viena apmokėti tokio tipo vaiko darželio išlaidų, todėl vaikas buvo nuvežtas į pajūrį. Buvimą prie jūros vaikui rekomendavo gydytojai. Buvimas prie jūros teigiamai įtakojo vaiko sveikatą. Atsakovė neneigia, kad vaikas buvo ir retkarčiais yra prižiūrimas senelės, tačiau senelės rūpestis ir bendravimas su vaikaite ir jos priežiūra, skirtingai ne mano ieškovas, nėra netinkamas tėvų priežiūros ir globos įrodymas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines bei materialines teisės normas.

Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 145 straipsnyje išvardytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis ir teismas gali skirti kitas laikinąsias apsaugos priemones – tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011-04-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011, išaiškino, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms.

Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovas prašo teismo taikyti individualią laikinąją apsaugos priemonę, t. y. įpareigojimą atsakovę gyventi kartu su dukra, kadangi šiuo metu atsakovė gyvena Vilniuje, o dukra Neringoje ir tokia situacija pažeidžia vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš bylos medžiagos nėra aišku, kokiu būdu esama situacija dėl faktinės vaiko gyvenamosios vietos pažeidžia vaiko interesus. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės dukra turi sveikatos problemų ir gydytojai rekomendavo mergaitei būti prie jūros (b. l. 49, 50). Tokiu būdu teismas sprendžia, kad esama situacija labiausiai atitinka vaiko interesus, kuriems nagrinėjamos bylos atveju yra suteikiamas prioritetas.

Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, kadangi ieškinyje keliamas reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, t. y. ieškovu, o prašymu taikyti laikinąją apsaugos priemonę ieškovas prašo įpareigoti motiną, t. y. atsakovę, gyventi su dukra. Tokiu būdu teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad nepritaikius ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, iškyla grėsmė ieškovo reikalavimo įvykdymui, jeigu teismas nuspręstų šį reikalavimą patenkinti.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovo G. S. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-27 nutartis paliktina nepakeista. Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi CPK 329, 331, 336 – 339 straipsniais,

nutarė:

Atmesti ieškovo G. S. atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-27 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aldona Tilindienė