- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- 2S-2649-855/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07410-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- V. C.
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. C. (V. C.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. C. ieškinį atsakovui V. S. (V. S.) dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. C. 2022 m. kovo 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. S. trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai (toliau – Bendrija), nepareiškiančiai savarankiškų reikalavimų, 10 289,66 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas, skačiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi ieškinį priimti atsisakė LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas konstatavo, jog ieškovo reikalavimų patenkinimas negalėtų sukelti jam materialiųjų teisinių padarinių, nes ieškovas, būdamas (duomenys neskelbtini) Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narys, reikšdamas turtinio pobūdžio reikalavimą kitam bendrijos nariui, kuris yra išrinktas Bendrijos pirmininku, nesiekia ginti savo asmeninių teisių ir teisėtų interesų, o kaip fizinis asmuo, reikšdamas suformuluotus reikalavimus, siekia ginti Bendrijos interesus, priteisiant jos naudai žalą, todėl pareiškėjo ieškinys savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku būti negali.
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš esmės, nurodydamas, kad tokio pobūdžio reikalavimas - priteisti nuostolių atlyginimą, savaime nėra nenagrinėtinas teisme, kadangi tai iš esmės yra ieškinys dėl priteisimo, kurio patenkinimas sukeltų materialinius teisinius padarinius, o ar ieškinys pagrįstas, teismas gali konstatuoti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad CPK 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pradinį ieškovą pakeisti tinkamu ieškovu.
4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. rugsėjo 13 d. buvo gautas ieškovo V. C. patikslintas ieškinys atsakovui V. S., kuriuo prašoma priteisti trečiajam asmeniui Bendrijai iš atsakovo 14 038,64 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. C. patikslintą ieškinį ir ieškovo 2022 m. kovo 28 d. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui V. S. paliko nenagrinėtą; priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 720 Eur ir Bendrijos naudai 120 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Bendrijos įstatus Bendrijos valdymo organai yra visuotinis bendrijos narių susirinkimas, įgaliotinių susirinkimas ir Bendrijos pirmininkas. Būtent visuotinis bendrijos narių susirinkimas turi teisę vertinti Bendrijos pirmininko veiklą ir priimti sprendimus įvairiais klausimais, tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad Bendrijos visuotinis narių susirinkimas, pirmininkas ar įgaliotinių susirinkimas būtų įgaliojęs ieškovą, kaip Bendrijos narį, ginti Bendrijos teisėtus interesus teisme, reiškiant žalos atlyginimo ieškinį Bendrijos pirmininkui Bendrijos naudai. T. y. ieškovas, reikšdamas tiek pradinį, tiek patikslintą ieškinį nepateikė objektyvių duomenų, kad yra įgaliotas Bendrijos ginti jos turtinio pobūdžio teises ir teisėtus interesus teisme.
7. Pažymėjo, kad ieškovas, būdamas neįgaliotas veikti Bendrijos naudai, ir reikšdamas žalos atlyginimo ieškinį ne savo, bet Bendrijos naudai, tokio pobūdžio ieškiniu jokių savarankiškų materialinių pasekmių pasiekti negali išnagrinėjus bylą, todėl akivaizdu, jog tęsiant tokio pobūdžio ginčą teisme, bus tik didinamos Bendrijos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad teisės aktai nenumato Bendrijos nariui vienasmeniškai, savarankiškai atstovauti Bendriją ir/ar ginti viešąjį interesą, konstatavo neįrodytą ieškovo suinteresuotumą šioje byloje reikšti atitinkamus ieškinio reikalavimus Bendrijos naudai, todėl atsisakė priimti ieškovo V. C. 2022 m. rugsėjo 13 d. patikslintą ieškinį kaip pateiktą neįgalioto vesti bylą asmens, taip pat spręsdamas, kad tokio ieškinio tenkinimas/netenkinimas nesukels ieškovui savarankiškų materialinių pasekmių (CK 1.138 straipsnis, CPK 2 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 1, 8 punktai), o 2022 m. kovo 28 dienos tapataus pobūdžio ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ne atsakovas, o būtent ieškovas inicijavo šios bylos iškėlimą ir dėl ieškovo veiksmų tiek atsakovas, būdamas fizinis asmuo, tiek trečiasis asmuo – Bendrija, turėjo naudotis advokato teisine pagalba, kad galėtų ginti savo interesus teisme, į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų atsakovo ar trečiojo asmens piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ir vadovaudamasis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, sprendė, jog būtent ieškovo veiksmai nulėmė atsakovo ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų susidarymą, todėl iš ieškovo trečiojo asmens naudai priteisė120 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, ir atsakovo naudai priteisė 720 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantas (ieškovas) V. C. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti bei spręsti ieškovo 2022 m. rugsėjo 13 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas patikslintą ieškinį atsisakė priimti, o ieškinį paliko nenagrinėtą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų, kadangi skundžiamoje nutartyje teigiama, kad ieškovas neturi teisės reikšti patikslintą ieškinį, o patikslinto ieškinio tenkinimas/netenkinimas nesukels ieškovui materialinių padarinių. Teismas, ignoruodamas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus ir joje cituotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, neišnagrinėjęs bylos iš esmės, nenustatęs visų bylos aplinkybių, netyręs ir nevertinęs byloje esančių įrodymų bei nenustatęs ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo, jau pasirengimo nagrinėti bylai stadijoje paneigė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje bei CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą fundamentalią ieškovo teisę kreiptis į teismą ir pareikšti ieškinį.
10.2. Prieš atsisakydamas priimti patikslintą ieškinį bei palikdamas nenagrinėtą ieškinį, pirmosios instancijos teismas turėjo pasinaudoti ieškinio trūkumų pašalinimo institutu bei suteikti galimybę ieškovui ištaisyti patikslinto ieškinio trūkumus, o to nepadaręs, teismas paneigė ieškovo teisę kreiptis į teismą ir pareikšti ieškinį.
10.3. Ieškovas yra Bendrijos dalyvis (garažo bokso Nr. 6 savininkas, Bendrijos steigėjas, narys). Be to, ieškovas yra ir Bendrijos kreditorius, kadangi yra įnešęs lėšų į Bendrijos sąskaitą, taip pat savo lėšomis apmokėjęs už Bendrijai suteiktas paslaugas, todėl sistemiškai aiškinant teisės aktus, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovui dėl nuostolių priteisimo Bendrijos naudai, kadangi atsakovas, eidamas Bendrijos pirmininko pareigas, priėmė Bendrijai nuostolių padariusius sprendimus. Reikšdamas ieškinį, o vėliau patikslintą ieškinį, ieškovas ir siekė įrodyti, kad atsakovo, kaip Bendrijos pirmininko, veiksmai, kuriais Bendrijai buvo padaryti reali turtinė žala, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams, dėl atsakovo veiksmų buvo padaryta Bendrijai nuostolių, kurie Bendrijai turi būti priteisti iš atsakovo, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai suvaržė ieškovo (kaip Bendrijos dalyvio ir nario) teisę kreiptis į teismą, kadangi spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, teismas išsprendė bylą iš esmės. Dėl to negalima sutikti su nutarties teiginiu, kad teismui patenkinus patikslintą ieškinį, tai ieškovui nesukels jokių padarinių, priešingai - atsakovas turėtų atlyginti Bendrijai padarytus nuostolius, kurių suma sudaro 14 038,64 Eur, kurie būtų grąžinti į Bendrijos sąskaitą. Minėtomis lėšomis būtų dengiamas Bendrijos įsiskolinimas ieškovui už tai, kad ieškovas yra apmokėjęs už Bendrijai kitų asmenų suteiktas paslaugas ir kt.
10.4. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė iš ieškovo Bendrijos naudai 120 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi Bendrija už teisines paslaugas (advokatės pagalbą) sumokėjo pažeisdama Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas. Todėl, netgi tuo atveju, jeigu išnagrinėjęs šį atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismas spręstų, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį bei pagrįstai paliko nenagrinėtą ieškinį, tokiu atveju skundžiama nutartis vis tiek turėtų būti pakeista panaikinant nutarties dalį, kuria Bendrijos naudai iš ieškovo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
2. Atsakovas V. S. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir iš ieškovo atsakovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pagal DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalį, bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, t. y. ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka bendrijoje tampa privaloma ir jos nesilaikymas sukelia asmeniui atitinkamus neigiamus teisinius padarinius. Pagal Bendrijos Įstatų 19.1 punktą, įgaliotinių susirinkimas turi teisę spręsti bendrijos narių priėmimo klausimus, svarstyti skundus dėl bendrijos veiklos ir spręsti įvairius veiklos klausimus (Įstatų 19.4 punktas). Ieškovas su nei vienu skundu nesikreipė į Bendriją ir jos įgaliotinius nei žodžiu nei raštu, o tik teismui jau nagrinėjamose 3 civilinėse bylose teikia nepagrįstus ieškinius ir atskiruosius skundus.
11.2. Bendriją (trečiąjį asmenį) ir atsakovą sieja materialusis teisinis santykis, o ieškovą tokie teisiniai santykiai nesieja. Bendrijos pozicijos bylos nagrinėjimo procese klausimas buvo sprendžiamas garažų patalpų įgaliotinių susirinkime ir esami duomenys, parodo, kad Bendrijos (trečiojo asmens), atsakovo ir ieškovo pozicijos išsiskiria. Ieškovas yra neįgaliotas vesti bylas trečiojo asmens (Bendrijos) vardu asmuo. Be to, šiuo atveju ieškovo pareikštas reikalavimas jam negali sukelti jokių materialiųjų teisinių padarinių, todėl šiuo atveju egzistavo teisinis pagrindas atsisakyti priimti ieškovo patikslintą ieškinį. Ieškovas šiuo atveju nepateikia jokių įrodymų, kad jo teises arba teisėti interesai buvo pažeisti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimų į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepimuose į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
4. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo V. C. 2022 m. rugsėjo 13 d. patikslintą ieškinį, o 2022 m. kovo 28 d. pradinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, visų pirma, sprendė, kad tiek pradinio ieškinio, tiek patikslinto ieškinio dalykas leidžia neabejotinai teigti, kad žalos atlyginimo ieškinys yra reiškiamas ne ieškovo, tačiau Bendrijos naudai, dėl to sprendė, jog (i) ieškinys nenagrinėtinas teisme, t. y. reikalavimų (ne)patenkinimas nesukels ieškovui jokių materialinių teisinių padarinių; (ii) ieškinys pateiktas neįgalioto vesti bylą asmens, t. y. ieškovas nepateikė duomenų, kad yra įgaliotas Bendrijos ginti jos turtinio pobūdžio teises ir teisėtus interesus teisme.
7. Apeliantas (ieškovas) nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo apeliacinės instancijos teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartį ir, spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, neišnagrinėjęs bylos iš esmės, sprendė, kad patikslintas ieškinys yra nepagrįstas, todėl visiškai nepagrįstai patikslintą ieškinį atsisakė priimti.
8. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisė yra pažeista, garantuojama ir teisminė gynyba. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka.
9. Teismas pažymi, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Jeigu asmuo neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko. Teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).
10. Kitaip tariant, tik išnagrinėjus bylą iš esmės, teismas galės nustatyti, ar ieškinys buvo pareikštas tinkamo / netinkamo ieškovo, ar konkretų ieškinį pareiškęs ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą, ar ši subjektinė teisė buvo pažeista, ar ieškovas turi teisinį materialinį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko. Tuo pačiu, pagal CPK 45 straipsnį parengiamojoje proceso stadijoje ar teisminio nagrinėjimo iš esmės metu nustatęs, kad galimai ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo, t. y. ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, teismas gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą tinkamu ieškovu; o jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko.
11. Visa tai jau iš esmės buvo išaiškinta ir nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1226-656/2022, kuria apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas iš dalies ieškovo atskirąjį skundą, ieškinio priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Šios nutarties 8 – 9 punktuose apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teisiniu reglamentavimu bei aktualiu klausimu suformuota kasacinio teismo praktika, konstatavo, kad ieškovo suformuluotas ieškinio reikalavimas – priteisti nuostolių atlyginimą, savaime nėra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; iš esmės tai yra ieškinys dėl priteisimo, kurio patenkinimas sukeltų materialinius teisinius padarinius; tuo tarpu ieškinio pagrįstumą teismas gali konstatuoti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Teismas tuo pačiu pažymėjo, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pradinį ieškovą pakeisti tinkamu ieškovu. Šie aukštesnės instancijos teismo išaiškinimai tapo privalomi žemesnės instancijos teismui.
12. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2012).
13. Nagrinėjamu atveju skundžiama 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį, o taip pat paliko pirminį ieškinį nenagrinėtą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. tuo pačiu pagrindu, kuriuo pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi, kuri vėliau buvo panaikinta aukštesnės instancijos teismo, jau buvo atsisakęs priimti pirminį ieškovo ieškinį (kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka). Tai reiškia, kad priimdamas 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartį pirmosios instancijos teismas nepaisė ir ignoravo apeliacinės instancijos teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartyje pateiktus jam privalomus išaiškinimus ir dar neišnagrinėjęs bylos iš esmės sprendė dėl ieškovo materialinio teisinio suinteresuotumo (ne)buvimo, reikalavimo teisės į atsakovą (ne)turėjimo ir pan., nors, kaip minėta, tai galėtų būti padaryta tik galutiniu sprendimu byloje atmetant ieškinį pagal CPK 5 straipsnį.
14. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi, kuria, minėta, turėjo vadovautis pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad teismas, remiantis CPK 45 straipsnio nuostata, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pradinį ieškovą pakeisti tinkamu ieškovu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų ir apie tai, kad prieš priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas būtų kėlęs klausimą dėl galimai netinkamo ieškovo pakeitimo tinkamu CPK 45 straipsnio tvarka.
15. Remiantis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti patikslintą ieškinį bei palikti priminį ieškinį nenagrinėtą ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas) būtų galima atsisakyti priimti ieškinį tuo atveju, jeigu ieškovu byloje būtų pati (duomenys neskelbtini) Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija ir jos vardu ieškinį pateiktų ieškovas V. C.. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovu yra ne Bendrija, kaip juridinis asmuo, kuriam atstovauti civiliniame procese gali tik atitinkami įstatyme numatyti asmenys, bet V. C., kaip fizinis asmuo, kuris procese veikia savo paties vardu ir naudai.
16. Dėl visų kitų tiek pirmosios instancijos teismo nutartyje, tiek atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytų argumentų ir aspektų (pvz., Bendrijos nario, dalyvio teisės ginti Bendrijos vardu jos interesus; Bendrijos įstatų vertinimo, ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymo bei atitiktį DGNKPPSBĮ normų reikalavimams ir kt.) apeliacinės instancijos teismas šiuo metu nepasisako, kadangi tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.
17. Nurodytų argumentų kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakęs priimti patikslintą ieškinį ir palikęs pirminį ieškinį nenagrinėtą, netinkamai taikė proceso teisės normas, ieškinio priėmimo stadijoje iš esmės išsprendė ieškinio pagrįstumo klausimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Dėl šios priežasties atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartis naikintina, tuo pačiu patikslinto ieškinio priėmimo klausimas peruodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas 360 Eur bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš šio teisinio reglamentavimo išplaukia taisyklė, kad klausimas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų yra sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės, priimant galutinį teismo sprendimą. Kadangi šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartis panaikinta, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų (tame tarpe ir patirtų apeliacinės instancijos teisme sprendžiant tarpinius procesinius ginčus) bus išnagrinėtas pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Apelianto (ieškovo) V. C. (V. C.) atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti, ieškovo V. C. (V. C.) patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.