Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Giedraičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir R. G. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutartimi paskirta bausme visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 4 mėnesiai 4 dienos laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2024 m. rugsėjo 5 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. G. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), turėdamas teisę be palydos nustatytomis valandomis nuo 13.00 val. iki 15.00 val. išvykti apsipirkti (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje esančioje parduotuvėje, 2024 m. balandžio 27 d., apie 13.26 val., išleistas apsipirkti į parduotuvę „A“, adresu: (duomenys neskelbtini), ir turėdamas pareigą nustatytu laiku – iki 2024 m. balandžio 27 d., 15.00 val., grįžti į įkalinimo įstaigą, be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. VO-22-4 „Dėl (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laikomų ir apgyvendintų bausmės atlikimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų nuteistųjų, dienotvarkių patvirtinimo“. Veika kvalifikuota pagal BK 242 straipsnį.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad R. G. padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 242 straipsnyje. Teismas skirdamas bausmę R. G. įvertino tai, kad jis veikė tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalie 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas įvertino ir tai, kad teistumas R. G. neišnykęs, nusikalto atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, įkalinimo įstaigoje jo elgesys vertinamas neigiamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apylinkės teismas skyrė straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, o jos dydį nustatė mažesnį už vidutinę laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliaciniai skundai atmetami.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama R. G. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę. Nuteistasis prašo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taikant poveikio priemones. Nuteistojo gynėjas prašo R. G. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

7. Skundžiamu nuosprendžiu R. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje. Įstatymo leidėjas už BK 242 straipsnio numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatė alternatyvias bausmės rūšis – baudą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Apylinkės teismas R. G. paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

9. Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

10. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. G., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad R. G. anksčiau daug kartų teistas, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės bei pabėgęs iš įkalinimo įstaigos. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė R. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kadangi anksčiau buvo teistas už nusikaltimų įvykdymą, teistumas neišnykęs (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Bylos duomenimis R. G. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padaryta nusikalstama veika yra jo netinkamai vedamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jam turi būti skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės atėmimas.

12. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vadovaujantis baudžiamosios teisės teorija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

13. Sprendžiant dėl bausmės dydžio, atsižvelgtina į tai, kad R. G. anksčiau yra teistas net 11 kartų už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, daugiausiai už turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą. Neigiamai nuteistąjį apibūdina ir duomenys apie jo baustumus administracine tvarka. Daugiausiai baustas už smulkias vagystes bei administracinius nusižengimus, susijusius su viešąja tvarka. Informacijos apie paskirtų baudų sumokėjęs nėra. Prie neigiamai apeliantą charakterizuojančių aplinkybių teisėjų kolegija priskiria ir tą faktą, kad R. G. iki pat laisvės atėmimo bausmės atlikimo daug metų niekur nedirbo, nors buvo darbingo amžiaus ir neturi sveikatos problemų, dėl kurių jo darbingumas būtų ribotas. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis buvo 2 kartus baustas drausmine tvarka, įkalinimo įstaigos charakterizuojamas neigiamai. Vertinant skundžiamu nuosprendžiu padarytą veiką, nustatyta, kad R. G. į kalėjimą negrįžo nuo 2024 m. balandžio 27 d. iki 2024 m. gegužės 18 d., buvo paskelbta jo paieška, o į kalėjimą jis buvo pristatytas tik jį sulaikius policijos pareigūnams. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. G. nusikalstamos veikos buvo padarytos ne atsitiktinai, o tai yra loginė jo pasirinkto gyvenimo būdo tąsa. Apelianto teistumai akivaizdžiai rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės nuteistojo nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė. Taigi darytina išvada, kad apylinkės teismas, paskirdamas daug mažesnę, nei sankcijos vidurkis - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią dar sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nepaskyrė per griežtos bausmės. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam R. G. paskirta galutinė bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nuteistojo asmenybė nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.

14. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 4 d. nuosprendį, teisingai sprendė, jog bausmės turi būti bendrinamos. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutartimi subendrintos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį – 1 metus 4 dienas laisvės atėmimo, taikant visišką bausmių sudėjimą ir paskyrė R. G. galutinę subendrintą 1 metų 4 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu bausmių bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo.

15. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.