Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajono savivaldybėje atstovui V. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. B. ir Ž. Ž. dėl neterminuotos tėvo ir motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią jų nepilnamečių vaikų A. Ž., L. Ž., G. Ž. ir Ž. Ž. atžvilgiu. Priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės. Priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės. Paskirti Gargždų socialinių paslaugų centrą G. Ž. ir Ž. Ž. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja iki teismo sprendimo dėl nepilnamečių vaikų globos nustatymo, o Klaipėdos rajono Lapių pagrindinės mokyklos bendruomeninius globos namus paskirti A. Ž. ir L. Ž. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju iki bus išspręstas vaikų globos klausimas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovai pastaruoju metu yra nusišalinę nuo rūpinimosi vaikais, jų neaugina, neišlaiko, su jais bendrauja minimaliai. Atsakovų šeima buvo įtraukta į Klaipėdos rajono socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, nepakankamos vaikų priežiūros bei pasitaikančių girtavimo atvejų ir šeimai buvo teikiama socialinės paslaugos. Atsakovai jiems paskirtus įpareigojimus vykdo minimaliai. 2019 m. lapkričio 4 d. vaikams buvo nustatytas antrasis grėsmės lygis ir vaikai paimti iš tėvų. Atsakovė grįžusi iš gydymo įstaigos gyvena pas savo mamą, kur sąlygos nuolat auginti vaikus yra netinkamos. Atsakovas šiuo metu gyvena su moterimi ir tvirtina, kad dirba bei nevartoja alkoholio, tačiau nenurodo savo gyvenamosios vietos adreso.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. B. ir Ž. Ž. yra A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), L. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), G. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini) ir Ž. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: VĮ Klaipėdos vaikų ligoninės pranešimo, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnijos šeimos aplankymo akto, ataskaitų, pokyčių šeimoje aktų, Klaipėdos rajono Kretingalės pagrindinės mokyklos pranešimų, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnybinio pranešimo matyti, kad atsakovų šeimoje nėra užtikrintos tinkamos vaikų gyvenimo sąlygos, šeimoje smurtaujama, piktnaudžiaujama alkoholiu. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019-10-17 sprendimu Nr. 12-693 V. B. buvo skirtos socialinės paslaugos – apgyvendinimas Gargždų socialinių paslaugų centro krizių centre. Iš 2019-11-04 Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos Nr. 5GL-1957 matyti, kad buvo nustatytas antras grėsmės lygis vaikams ir priimtas sprendimas vaikus paimti iš atstovų. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-11-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-12886-1071/2019 leista paimti nepilnamečius vaikus A. Ž., L. Ž., G. Ž. ir Ž. Ž. iš jų tėvų V. B. ir Ž. Ž..

Esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

Nagrinėjamu atveju tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tiek iš atsakovų teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo vaikų auklėjimo, jų priežiūros, neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, jie nededa jokių pastangų susigrąžinti vaikus pas save bei patys nurodo, kad galimybių auginti vaikus neturi. Teismo posėdžio metu atsakovas Ž. Ž. atsisakė nurodyti savo gyvenamąją vietą bei gaunamas pajamas, o atsakovė V. B. nurodė, kad šiuo metu gyvena mamai priklausančiame bute, kuriame, o iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, vaikams tinkamos gyvenimo sąlygos taip pat nebūtų užtikrintos, taigi, darytina išvada, kad atsakovai nededa pastangų sukurti tinkamą vaikams gyventi aplinką. Nors atsakovai ryšį su vaikais palaiko telefonu, tačiau dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog toks bendravimas nėra nuoseklus ir nuolatinis, o labiau epizodinis. Byloje nėra nustatyta objektyvių ir svarbių priežasčių, kliudančių atsakovams tinkamai vykdyti tėvų pareigas, pakeisti gyvenimo būdą bei įpročius ar imtis kitų veiksmų, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti ir vystytis ir jie galėtų grįžti gyventi pas tėvus. Atkreiptinas atsakovų dėmesys, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovai, siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti savo pareigas ir rūpintis vaikais. Teismo vertinimu, neužtenka vaikais domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovai V. B. ir Ž. Ž. tinkamai neatlieka savo kaip tėvų pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje. Atsakovai savo veiksmais daro žalą vaikams, nesugeba tinkamai jais pasirūpinti, dėl ko vaikai auga atskirti nuo tėvų priežiūros. Teismo vertinimu, atsakovams trūksta socialinių įgūdžių, todėl pripažintina, kad dėl savo gyvenimo būdo jie negali auginti vaikų, visapusiškai jais rūpintis, nepažeidžiant jų teisių ir interesų, siekiant sukurti jiems saugią aplinką ir būtinas gyvenimo sąlygas. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad šiuo atveju vaikų interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, nes atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jų padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovams V. B. ir Ž. Ž. neterminuotai apribojus tėvų valdžią nepilnamečių vaikų A. Ž., L. Ž., G. Ž. ir Ž. Ž. atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsakovams išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas (motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvo (motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. Atsakovams pakeitus gyvenimo būdą ir sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, jie gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Nors vaikai pateikė savo nuomonę raštu, kad norėtų gyventi su mama, tačiau pati atsakovė nededa jokių pastangų, kad ji susigrąžintų vaikus ir pati patvirtino, kad ji neturi galimybės auginti vaikus.

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, jog tenkinus ieškinio reikalavimą dėl tėvų valdžios ribojimo, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CPK 407 straipsnis, CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iš atsakovų paėmus vaikus, atsakovų vaikai A. Ž. ir L. Ž. yra globojami Lapių pagrindinės mokyklos, o G. Ž. ir Ž. Ž. Gargždų socialinių paslaugų centro ir šiuo metu yra perduoti pas budintį globėją, tačiau vaikų globėjas yra Gargždų socialinių paslaugų centras. Mergaitės gyvena pas laikinąją globėją, kur joms yra sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, atitinkančios vaikų amžių, sveikatą ir išsivystymą, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, G. Ž. ir Ž. Ž. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jų globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su jų dabartiniu laikinu globėju, tai yra Gargždų socialinių paslaugų centru, o A. Ž. ir L. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina Klaipėdos rajono Lapių pagrindinės mokyklos bendruomeniniuose globos namuose (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

CPK 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl globos nepilnamečiams vaikams A. Ž., L. Ž., G. Ž. ir Ž. Ž., nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovams kaip tėvui ir motinai tenka pareiga išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės V. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės, o iš atsakovo Ž. Ž. po 150,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, ir pan., nes šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.

Atsakovų paaiškinimais nustatyta, kad V. B. šiuo metu niekur nedirba, ilgą laiką buvo gydoma dėl tuberkuliozės, atsakovė nurodė, kad ji šiuo metu tvarkosi neįgalumo dokumentus ir pragyvena iš 48,00 Eur pašalpos ir brolio teikiamos pagalbos, o Ž. Ž. šiuo metu taip pat niekur nedirba, jokio nekilnojamojo turto neturi, nurodė, kad ruošiasi išvykti dirbti į Norvegiją, tačiau nežino, kokios bus jo pajamos. Ž. Ž. mano, kad prašomas iš jo priteisti išlaikymo dydis, t. y. po 150,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, yra per didelis.

Teismo turimais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, informacijos apie V. B. ir Ž. Ž. darbovietes duomenų nėra. Atsakovas nenurodė iš kokių pajamų jis šiuo meru gyvena, kas laikytina, kad jis slepia savo turtinę padėtį. Atkreiptinas atsakovų dėmesys, kad išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi labai svarbus vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovų turtinę padėtį, į vaikų amžių, į tai, kad atsakovai yra darbingi ir byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad dėl turimų sveikatos problemų jie negali dirbti, darytina išvada, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis iš atsakovų yra pagrįstas, todėl tenkintinas, t. y. iš atsakovo Ž. Ž. yra pagrindas priteisti išlaikymą A. Ž., L. Ž., G. Ž. ir Ž. Ž., mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o iš atsakovės V. B. yra pagrindas priteisti išlaikymą A. Ž., L. Ž., G. Ž. ir Ž. Ž., mokamą periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Nepilnamečių vaikų A. Ž. ir L. Ž. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtini Klaipėdos rajono Lapių pagrindinės mokyklos bendruomeniniai globos namai, esantys Žvelsos g. 13, Lapių kaime, Klaipėdos rajone, o G. Ž. ir Ž. Ž. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtinas Gargždų socialinių paslaugų centras, esantis Sodo g. 1, Gargždai (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl priteisto išlaikymo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė ir tretieji asmenys neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl šis klausimas nespręstinas (CPK 93, 178 straipsniai).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 7 dalį, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktą, už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio priteisimo byloje mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, įvertinus atsakovų turtinę padėtį, darytina išvada, kad yra pagrindas nepriteisti iš atsakovų žyminio mokesčio valstybei už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo dydžio priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniu, 268 - 270 straipsniais, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią ir atsakovo Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią vaikų A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), L. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), G. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir Ž. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 100,00 Eur (vieno šimto eurų) išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), L. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), G. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir Ž. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. Ž., (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtini Klaipėdos rajono Lapių pagrindinėje mokyklos bendruomeniniuose globos namai, o G. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), ir Ž. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtinas Gargždų socialinių paslaugų centras.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo dienos Klaipėdos rajono Lapių pagrindinėje mokyklos bendruomeniniuose globos namuose.

Nustatyti nepilnamečių vaikų G. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), ir Ž. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo dienos Gargždų socialinių paslaugų centre.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiams vaikams nustatymo ir globėjo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.