Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja P. V., V. V., V. V., P. V., VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė N. R. (b.l. 18), asmens kodas (duomenys neskelbtini). Mirties momentu N. R. buvo santuokoje su pareiškėjos motina A. R. (b.l. 6, 102), kuri buvo išauginusi penkis vaikus – pareiškėją L. V., gim. (duomenys neskelbtini), suinteresuotus asmenis P. V., gim. (duomenys neskelbtini), V. V., gim. (duomenys neskelbtini), V. V., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat P. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6, 97-101). Suinteresuotas asmuo P. V. yra P. V. sūnus (b.l. 4). Byloje nėra duomenų apie N. R. turėtus vaikus (b.l. 104). Iš Testamentų registro duomenų nustatyta, kad N. R. iki mirties 2004 m. lapkričio 30 d. sudarė oficialųjį testamentą, notarinio registro Nr. 1-9662, kuriuo butą (duomenys neskelbtini), su visais jame esančiais namų apyvokos daiktais bei visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko suinteresuotu asmeniu šioje byloje dalyvaujančiam V. V. (b.l. 81, CPK 179 str. 3 d., b.l. 110). N. R. mirus Vilniaus miesto 4-ajame notarų biure nebuvo pradėta N. R., gyvenusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla (CPK 179 str. 3 d., b.l. 20-21). Testamentinis įpėdinis V. V. šioje byloje patvirtino neįgyvendinęs savo teisės į N. R. palikimą ir nurodė neketinantis jos įgyvendinti ateityje (b.l. 105). (duomenys neskelbtini) mirė A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 2). Po mirties A. R. paliko 2009 m. gegužės 19 d. oficialųjį testamentą, notarinio registro Nr. PJ-3502, kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, lygiomis dalimis paliko savo vaikams V. V., L. V. ir P. V. (b.l. 79-80, b. Nr. e2YT-319-600/2018 l. 22). Jos palikimą faktiniu palikimo valdymu yra priėmę pareiškėja L. V. ir suinteresuotas asmuo P. V. Vilniaus m. apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-319-600/2018, pagrindu (b.l. 79-80, b. Nr. e2YT-319-600/2018 l. 130-132).

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad A. R. mirties dieną Nekilnojamojo turto registre jos vardu buvo registruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įgyta 1992 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 26-6599 pagrindu (b.l. 19, 40), A. R. esant santuokoje su N. R. nuo (duomenys neskelbtini) (b.l. 6, 17). Nuosavybės teisės į šį butą N. R. vardu nėra registruotos (b.l. 87). 1992 m. rugpjūčio 19 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iš esmės ir SŠK, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 str. 1 d., CK 3.87 str. 1 d.). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Tai patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nepaisant jo registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė A. R. ir N. R. nuosavybė pastarojo mirties momentu.

N. R. mirties momentu galiojusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 1 d. nuostata numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 str. 3 d. šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.2 str. palikimo atsiradimo momentu yra laikomas palikėjo mirties momentas. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po N. R. mirties A. R., būdamas įstatymine jo įpėdine (CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.), į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja teigia, kad nors A. R. į notarą nesikreipė, ji N. R. turtą po jo mirties pradėjo faktiškai valdyti, ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjai turi juridinę reikšmę.

Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad A. R. šiai dienai yra mirusi, o savo teises į jos palikimą siekia įgyvendinti jos testamentinė įpėdinė – pareiškėja L. V. (CK 5.5 str. 1 d. 2 p.), priėmusi jos palikimą CK 5.50 str. nustatyta tvarka, pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad A. R. priėmė savo vyro N. R. palikimą po jo mirties pradėdama turtą faktiškai valdyti, pareiškėjai turi juridinę reikšmę (CPK 444 str. 1 d.), nes toks faktas sąlygotų paveldėjimo liudijimo išdavimą į A. R. paveldėtą dalį buto (duomenys neskelbtini), ir po jos vyro N. R. mirties.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad nuo 1967 m. gruodžio 12 d. iki vyro N. R. mirties ir po to iki pat mirties (duomenys neskelbtini) A. R. gyveno bute (duomenys neskelbtini) (b.l. 6), juo rūpinosi, mokėjo mokesčius už butui teikiamas paslaugas. Į bylą pateikta buto (duomenys neskelbtini), atsiskaitymo knygelė už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. gegužės 30 d. (b.l. 9, 11) patvirtina, kad mokesčiai už šiam butui teikiamas paslaugas buvo mokami kas mėnesį, tame tarpe ir per tris mėnesius po N. R. mirties – 2009 m. kovo 23 d., 2009 m. balandžio 23 d., 2009 m. gegužės 18 d. Teismo vertinimu, visuma šių byloje surinktų įrodymų liudija, kad A. R. iš karto po savo vyro N. R. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama jį valdyti kaip savo (CPK 185 str.). Todėl pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.

Pareiškėja byloje sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio (b.l. 10). Kadangi pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-18-T-884-5367 yra atleista nuo 50 procentų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b.l. 15-16), jai yra grąžintina permokėto žyminio mokesčio dalis – 19 Eur (CPK 80 str. 1 d. 9 p., 7 d., 83 str. 1 d. 16 p., 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., 259-260 str., 263-270 str., teismas

nutaria:

pareiškėjos L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išduoti pareiškėjai L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Grąžinti pareiškėjai L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 19 Eur (devyniolika Eur) permokėto žyminio mokesčio (mokėjimo užduotis ZG28158). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.