Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei G. V., trečiasis asmuo T. K., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad Bute aplietos vidinės sienos, kurios su išorinėmis sienomis nesisieja, todėl atsakovės versija dėl Buto apliejimo per išorines sienas atmestina.

Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ji tiki sūnumi ir marčia, ji įvykio dieną savo bute nebuvo, buvo išvykusi; bute nebūna nuo gegužės mėnesio iki spalio mėnesio, tuo metu jos sūnus ir marčia ateina palaistyti gėlių, kartais nakvoja jos bute; ji sužinojo, kad įvykio dieną bute buvo jos marti, bet ji ja tiki, kad jos bute jokio vandens pratekėjimo nebuvo.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. S. parodė, kad atsakovė yra jos anyta, įvykio dieną ji viena buvo atsakovės bute, atvyko į jį po darbo ir atsigulė miegoti, nes anksti keliasi, negirdėjo beldimo duris, bute buvo sausa, vėliau su trečiuoju asmeniu T. K. nuėjo į Butą, jai buvo parodytos šlapios Buto vidinės sienos.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. V. parodė, kad atsakovė yra jo mama, J. S. yra jo žmona, jis savo žmona tiki, kad atsakovės bute įvykio dieną buvo sausa, įvykio dieną atsakovės bute nebuvo, jo taip pat ten tą dieną nebuvo, buvo jame tik jo žmona.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2022 m. balandžio 11 d. išdavė gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. 220 0223026/2022, kuriuo laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. gegužės 21 d. buvo apdraustas draudėjai priklausantis turtas – Butas, į draudžiamąsias rizikas įtraukiant ir vandens (skysčio) rizikas (el. b. t. I, b. l. 21–23); 2022 m. birželio 20 d. buvo apgadintas Butas dėl vandens užliejimo (el. b. t. I, b. l. 20); ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir tuo pagrindu išmokėjo draudėjai 815,40 Eur dydžio draudimo išmoką (el. b. t. I, b. l. 18, 24, 26); ieškovė, remdamasi 2022 m. liepos 11 d. daugiabučio namo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verkių būstas“ raštu dėl informacijos pateikimo (duomenys neskelbtini) Nr. S-07-11-03, nustatė, jog užpylimo židinys buvo tiesiai virš ieškovės apdrausto Buto esantis butas (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise 2001 m. sausio 15 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 447 pagrindu priklauso atsakovei (el. b. t. I, l. 17, 19, 20).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.

Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė yra buto, esančio virš nukentjusio Buto, savininkė, todėl pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį ji privalo atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų <...> sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šiuo atveju ieškinio tenkinimui reikalinga nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą dėl atsakovės buto trūkumų, priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir atsakovės buto trūkumų. Kaltė nenustatinėtina, nes už buto trūkumų sukeltą žalą jo savininkas atsako be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pavyzdžiui, dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė į bylą 2022 m. liepos 11 d. daugiabučio namo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verkių būstas“ raštą dėl informacijos pateikimo (duomenys neskelbtini) Nr. S-07-11-03, kuriame nurodyta, kad bendrovė name jokių remonto darbų nevykdė ir uždaroji akcinė bendrovė „GRINDA“ iškvietimų dėl avarijos neturėjo, todėl įvykio dieną bendruosiuose inžineriniuose tinkluose gedimų ir avarijų nebuvo fiksuota. Byloje ginčas nekilo, kad namas yra renovuotas, pakeisti vamzdynai. Taip pat iš byloje pateikto draudėjo rašto matyti, jog užfiksuota, kad vanduo į Butą skverbėsi pro vonios kambario lubas iš buto, esančio virš ieškovės apdrausto Buto. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad įvykio metu butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovei. Taigi, atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju buvo atsakovės neteisėti veiksmai – ji savo turtą valdė/juo naudojosi netinkamai ir buvo padaryta žala draudėjo turtui, tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys. Žalos dydį patvirtina apgadinto Buto fotonuotraukos, 2022 m. birželio 22 d. nuostolių apskaičiavimas ir jo pagrindu 2022 m. liepos 7 d. ieškovės atliktas mokėjimo nurodymas, kuriuo ieškovė išmokėjo 815,40 Eur draudimo išmoką.

Kartu pažymėtina, kad atsakovė, kaip buto (pastato dalies) savininkė, nukentėjusiosios tyčios ar didelio neatsargumo neįrodė, atvirkščiai, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog Buto gyventojui nuėjus prie atsakovės buto informuoti apie įvykį ir žalą niekas durų neatidarė apie 4–5 val., nors skambutis buvo veikiantis, tik gavus atsakovės (būsto savininkės) sūnaus kontaktą buvo su juo susisiekta. Vien tai, kaip nurodė atsakovė, kad jos bute nebuvo daromi jokie remontai ir nebuvo jokių avarijų dėl kurių būtų galėjęs kokiu nors būdu išsilieti vanduo, nepaneigia aukščiau teismo įvertintų įrodymų ir padarytų išvadų. Be to, atsakovės teiginiai, kad užpylimas vandeniu įvyko dėl neizoliuoto namo fasado ar jo trūkumų yra neparemti jokiais įrodymais, be to, byloje ginčas nekilo, kad namas yra renovuotas, pakeisti vamzdynai, todėl teismas aukščiau nurodytus atsakovės teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Svarbu pažymėti ir tai, kad byloje ginčas nekilo, tą patvirtino ir liudytoja J. S., kad Bute buvo sudrėkusios vidinės, o ne išorinės sienos, taigi, Buto apliejimas per išorines sienas neįrodytas.

Nustatyta, kad draudėjo patirti nuostoliai dėl įvykio yra 875,40 Eur, o atėmus 60 Eur draudimo sutartyje įtvirtintą išskaitą, ieškovė, būdama draudike, išmokėjo draudėjui 815,40 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti. Taigi, pagal CK 6.1015 straipsnio nuostatas, ieškovė turi teisę reikalauti šios išmokėtos draudėjui sumos priteisimo iš atsakovės.

Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas CK nuostatas daro išvadą, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu buvo sugadintas draudėjo turtas – buvo aplietas Butas, todėl ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtos sumos (atskaičius išskaitą) iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės, nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygos, todėl 815,40 Eur suma ieškovei priteisiama iš atsakovės.

Teismas vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi priteisia ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (815,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovės priteisiamas 815,40 Eur žalos atlyginimas bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (815,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.

Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro jos sumokėtas 19 Eur žyminis mokestis. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteisia jos sumokėtą 19 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė pageidaujanti, kad teismo sprendimo vykdymas jai būtų išdėstytas, ieškovės atstovė tam neprieštaravo.

Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pabrėžtina, kad skolininko interesai negali būti ginami kreditoriaus teisėtų interesų sąskaita. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė.

Teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į atsakovės gaunamą pajamų dydį pagal Sodros duomenis, sprendžia, kad atsakovės pajamos nėra pakankamos visam skolos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimui iš karto, todėl egzistuoja pagrindas teismo sprendimo vykdymą išdėstyti trims mėnesiams – pirmuosius du mėnesius sumokant ieškovei po 300 Eur ir trečiąjį mėnesį sumokant ieškovei likusią 234,40 Eur sumą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (815,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pradedant mokėti pirmą mėnesį po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismo vertinimu, tokiu būdu bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai.

Teismas šioje byloje patyrė 37,68 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 38 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ (į. k. 304080146) iš atsakovės G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 815,40 Eur (aštuonių šimtų penkiolikos eurų ir keturiasdešimties centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (815,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19 Eur (devyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Išdėstyti akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ iš G. V. priteistų sumų sumokėjimą, t. y. teismo sprendimo šioje dalyje įvykdymą, trims mėnesiams, nustatant, kad G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) moka akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ (į. k. 304080146) pirmuosius du mėnesius po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį, trečiąjį mėnesį moka 234,40 Eur (dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų ir keturiasdešimties centų) sumą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (815,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pradedant mokėti pirmą mėnesį po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.