Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-10-24 · Civilinė byla Nr. 2YT-4592-1079/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
2YT-4592-1079/2019
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00224-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Pareiškėjas
R. G.
Suinteresuotas asmuo
S. G., valstybės įmonei Turto bankas, A. B., Z. A., B. G.
Advokatai
Valdas Falkauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-4592-1079/2019Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00224-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.8; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant pareiškėjui R. G., jo atstovui advokatui Valdui Falkauskui,suinteresuotam asmeniui S. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, A. B., Z. A., S. G., B. G. ir S. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos B. G. mirties, (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydamas nekilnojamąjį turtą – ½ dalį gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina B. G.. Tėvas J. G. yra miręs (duomenys neskelbtini). Tiek iki motinos mirties, tiek ir po to pareiškėjas gyveno ir tebegyvena jai priklausiusiame gyvenamajame būste – dalyje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties kreipėsi į Joniškio notarų biurą, siekdamas priimti motinos palikimą, tačiau ten buvo paaiškinta, kad visi įstatyminiai paveldėtojai privalo atvykti kartu. 2018 m. rugpjūčio 31 d. jam buvo išduotas notaro liudijimas, iš kurio sužinojo, kad broliai ir seserys priėmė palikimą, pateikdami pareiškimus notarų biurui. Ar jiems yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai – jam nežinoma, tačiau savo nuosavybės teisių viešajame registre jie neįregistravo ir turtas tebėra registruotas mirusios motinos vardu. Be dalies gyvenamojo namo motina nuosavybės teise valdė ir tris žemės sklypus: 6,6400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 3,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,6300 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties palikęs gyventi toje pačioje vietoje su paveldėtu turtu elgėsi kaip savininkas – naudojo, valdė, prižiūrėjo ir tvarkė gyvenamąjį būstą ir ūkinius pastatus, mokėjo mokesčius ir rinkliavas. Pastarąsias prievoles atlieka ir šiuo metu. Palikimo priėmimo faktas nustatytinas, kad pareiškėjas galėtų disponuoti po motinos mirties likusiu turtu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. G. prašė jo pareiškimą tenkinti. Nurodė, jog nuo gimimo visada gyveno su tėvais. Mama mirė (duomenys neskelbtini), tėvas yra miręs anksčiau. Po tėvo mirties gyveno kartu su savo mama iki jos mirties, visada vienas prižiūrėjo ūkį. Mirus mamai, su Z. A. kreipėsi į notarą, bet buvo paaiškinta, kad pas notarą turi atvykti visi broliai ir seserys. Vėliau broliai ir seserys nuvyko, bet jam niekas nepasakė, sužinojo iš kaimynų, kad be jo tvarkosi paveldėjimą. Šiuo metu gyvena mamos namuose, kur gimė ir užaugo, (duomenys neskelbtini). Mamai priklausė ½ dalis namo, kitoje pusėje kaimynai yra mirę, jų pusę prižiūri vaikai. Jis vienas prižiūri namus ir ūkinius pastatus, moka mokesčius už elektrą. Skolų už komunalinius mokesčius nėra. Mama mirdama paliko namus ir žemės apie 10 ha. Mama žemę nuomojo ūkininkui, kuris iki šiol šia žeme naudojasi. Sesuo moka mokesčius už žemę. Pas seserį yra motinos vardu su ūkininku sudaryta žemės nuomos sutartis.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Valdas Falkauskas paaiškino, kad pareiškėjas nuo vaikystės gyveno su abiem tėvais, po tėvo mirties jis liko gyventi su motina vienas, nes broliai ir seserys buvo sukūrę savo šeimas ir gyveno atskirai. Jis padėjo tvarkytis motinai ūkyje, o po jos mirties perėmė sodybos tvarkymą savo žinion – mokėjo už elektrą ir atliekų tvarkymą. Akivaizdu, kad pakanka duomenų, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas R. G. po savo motinos mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydamas nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą. Palikimo priėmimo faktas nustatytinas, kad pareiškėjas galėtų kreiptis į notarų biurą ir tvarkytis palikimą lygiomis teisėmis su savo broliais ir seserimis.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko, nurodė, kad prieš keturis metus priėmė savo močiutės palikimą, moka mokesčius už žemę, nuomos mokesčio už ją negauna. Dėl palikimo priėmimo jis vienas buvo nuvykęs pas notarą, kiti paveldėtojai skirtingu laiku priėmė palikimą. Jis buvo tik pas notarą, į kitas institucijas nevyko. Pareiškėjas gyvena motinai priklausančiame name, jis pareiškėją aplanko kartą per metus. Nežino dėl kokių priežasčių pareiškėjas R. G. liko nepriėmęs savo motinos palikimo, teigė, jog jo seserys minėjo, kad jam nepriklauso nes yra geriantis.

Suinteresuoti asmenys A. B., Z. A., S. G. ir B. G. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai: A. B. ir Z. A. pasirašytinai teismo posėdyje (b. l. 52), S. G. teismo šaukimas įteiktas asmeniškai (b. l. 54), B. G. – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (b. l. 55-57), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs bylą, įsitikins pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (b. l. 32-33).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. G. yra B. G. sūnus (b. l. 5); byloje esantis (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. 262 patvirtina, kad B. G., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 2); pareiškėjo tėvas J. G. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. 15) (b. l. 3); iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad B. G. mirė našle ir be pareiškėjo turėjo dar penkis vaikus: S. G., gimusį (duomenys neskelbtini), A. B., gimusią (duomenys neskelbtini), B. G., gimusį (duomenys neskelbtini), Z. A., gimusią (duomenys neskelbtini), J. G., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 38); iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad pareiškėjo motinai B. G. nuosavybės teise priklausė ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirnas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas, stoginės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-14); taip pat pareiškėjo motinai B. G. nuosavybės teise priklausė 6,64 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 3,00 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 0,63 ha miško ūkio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-11); Joniškio rajono notarų biuro notarė Loreta Stankevičienė 2018 m. rugpjūčio 31 d. išduotame liudijime paliudijo, kad (duomenys neskelbtini) mirus B. G., palikimą priėmė jos vaikai Z. A., gimusi (duomenys neskelbtini), B. G., gimęs (duomenys neskelbtini), S. G., gimęs (duomenys neskelbtini), A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), ir vaikaitis S. G., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 6); Iš mokėjimo pranešimo, elektros energijos knygelės bei apmokėjimo kvitų matyti, kad R. G. moka mokesčius už elektros energiją ir atliekų tvarkymą (b. l. 15-18).

Pažymėtina, kad pareiškėjas yra pirmos eilės įstatyminis įpėdinis paveldėti po motinos mirties likusį palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įpėdiniui, atlikus minėtus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Byloje pateikti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai, pareiškėjo, jo atstovo, suinteresuoto asmens parodymai patvirtina, kad pareiškėjas nuo vaikystės kartu tėvais, vėliau kartu su savo motina iki jos mirties gyveno jai priklausančioje dalyje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina taip pat nuosavybės teise turėjo žemės sklypus, kuriuos buvo išnuomojusi. Po motinos mirties pareiškėjas ir toliau liko gyventi sodyboje, rūpinosi visu jo motinai priklausiusiu ir sodyboje likusiu turtu kaip savo, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo, tvarkė. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – mokėjimo už elektros energiją sąskaitų ir kvitų kopijos, patvirtina, kad trijų mėnesių laikotarpiu, po pareiškėjo motinos B. G. mirties, pareiškėjas mokėjo mokesčius už elektros energiją (b. l. 15). Kiti palikėjos B. G. vaikai ir vaikaitis priėmė palikimą, paduodami notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas domisi turto būkle ir likimu, juo rūpinasi, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, kad galėtų disponuoti po motinos mirties likusiu turtu kartu su kitais įpėdiniais, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, kas taip pat įrodo, kad pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu pradėjo valdyti po jo motinos mirties likusį turtą kaip savo.

Byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia palikimo priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu, todėl, įvertinus pateiktų įrodymų visetą, nustatytinas juridinę reikšmę turintys faktas, kad pareiškėjas R. G. faktiškai pradėdamas valdyti turtą yra priėmęs mirusios savo motinos B. G. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo R. G. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Sigita Rozgaitė