- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-17
- Bylos Nr.
- 2S-2268-480/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Kreditorius
- AB DnB NORD banko
- Kategorijos
- 3.2.7.4Rezoliucijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) L. R. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. H2-16782-285/2007 pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas kilęs dėl teisėjo rezoliucijos, kuria išspręstas klausimas leisti kreditoriui per antstolį įteikti teismo nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartimi patenkino kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimus, leisti priverstinai išieškoti iš G. R. ir L. U. 723 727, 24 Eur (2 498 885, 43 Lt) skolą, 10,88 proc. palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos, 32,44 Eur (112,00 Lt) žyminio mokesčio, ne ginčo tvarka ir priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą UAB „Bajorkiemis“ turtą.
Kauno apygardos teismas 2008 m. sausio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį.
AB DNB bankas 2016 m. liepos 5 d. pateikė teismui prašymą leisti per antstolį skolininkams įteikti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį.
Teisėjo 2016 m. liepos 14 d. rezoliucija, AB DNB bankui buvo leista įteikti 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį skolininkams per antstolį.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė L. R. (buvusi pavardė U.) prašo atmesti AB DNB banko prašymus dėl priverstinio skolos pagal kredito sutartį išieškojimo ir jam įkeisto turto pardavimo iš varžytinių pagal Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. ir Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis, taikant senaties terminą ir bylą nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
AB DNB bankas yra praleidęs penkerių metų vykdomųjų dokumentų pateikimo senaties terminą, kadangi nuo 2007 metų nepradėjo priverstinio išieškojimo iš jam įkeisto turto.
Pagal kredito linijos sutartį, pirminis kredito panaudojimas buvo skirtas G. R. 2 310 000 Lt įsiskolinimui pagal taikos sutartį su ŽŪB „Bridai“ padengti, likusi 160 000 Lt suma galėjo būti naudojama vartojimo reikmėms. Taigi L. U. priklausanti paskolos dalis yra tik pusė sumos nuo 160 000 Lt. Be to, tuo metu L. U. ir G. R. nebuvo susituokę, o susituokę sudarė vedybų sutartį, pagal kurią, sutuoktinių turtas yra atskiras, todėl G. R. ir L. R. nėra solidarūs skolininkai.
AB DNB bankas nesiėmė jokių priemonių siekdamas realizuoti jam įkeistą turtą ir tokių būdų padengti įsiskolinimą.
2015 m. sausio 12 d. buvo patvirtinta taikos sutartis tarp BUAB „Bajorkiemis“, Seesam Insurance AS ir AB DNB banko, pagal kurią DNB bankui sumokėta 1 075 836,70 Lt suma, buvo pakankama ir galutinė draudimo išmoka už įvykio metu sudegusį pastatą, todėl ši suma turėtų būti įskaityta į turimą įsiskolinimą.
Apeliantė pažymėjo, kad nuo 2008 m. rugsėjo 25 d. iki 2012 m. lapkričio 29 d. BUAB „Bajorkiemis“ patalpos buvo nuomojamos UAB „Bajorų rūmai“, tačiau prie sutarties nėra pridėta kiek sumokėta nuomos mokesčio ir įvertinti kiek naudos iš to gavo bankroto administratorius ar AB DNB bankas. Jei būtų žinoma nuomos mokesčio suma, ji galėtų būti įtraukta į kredito sumą.
Atsiliepimas
Kreditorius AB DNB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
Apeliantė neteisingai nurodo 2007 m. lapkričio 22 d. nutarties įsiteisėjimo datą, nes nutartys priimtos rašytinio proceso tvarka įsiteisėja per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos. AB DNB bankas 2016 m. birželio 28 d. prašė skundžiamą nutartį įteikti skolininkams, nutartis apeliantei buvo įteikta 2016 m. rugpjūčio 10 d., apeliantė pateikė atskirąjį skundą dėl 2007 m. lapkričio 22 d. nutarties, todėl nutartis nėra įsiteisėjusi.
Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl tariamai neteisingo skolos dydžio, kadangi tai nebuvo hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo dalykas.
Apeliantės argumentai, kad ji skolinga tik už 46 339, 20 Eur kredito grąžinimą yra nepagrįsti, nes pagal kredito sutartį, kredito gavėjai buvo G. R. ir L. U. ir sutartyje buvo numatyta, kad už kredito sutarties įsipareigojimų nevykdymą gavėjai atsako solidariai.
Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad AB DNB bankas nesiėmė priemonių siekdamas realizuoti jam įkeistą turtą, kadangi banko kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas tik 2013 m. kovo 14 d. nutartimi. Taigi atskirojo skundo argumentai dėl tariamai netinkamo įkeisto turto pardavimo procedūrų organizavimo nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas - teisėjo rezoliucijos, kuria išspręstas klausimas leisti kreditoriui per antstolį įteikti teismo nutartį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Apeliantė atskiruoju skundu prašo atmesti kreditoriaus AB DNB banko prašymus dėl priverstinio skolos pagal kredito sutartį išieškojimo ir jam įkeisto turto išpardavimo iš varžytinių pagal Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį, praleidus senaties terminą.
Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga nustatė, kad pirmosios instancijos teismas neatliko atskirajame skunde įvardijamų veiksmų, t. y. nesprendė klausimo dėl vykdomojo rašto dėl priverstinio skolos išieškojimo iš L. R. išdavimo kreditoriui AB DNB bankui pagal ankščiau minėtas nutartis. Apeliantė iš esmės skundžia teisėjo 2016 m. liepos 14 d. rezoliuciją, kuria leista kreditoriui AB DNB bankui per antstolį skolininkams įteikti 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį.
Civilinio proceso kodekse numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija neskundžiama (CPK 290 str. 5 d.). Klausimai, kurie šiame Kodekse numatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip pat gali būti išspręsti nutartimi (CPK 290 str. 6 d.). Tais atvejais, kai rezoliucija išspręstas procesinis klausimas užkertą kelią tolesnei bylos eigai, yra pripažįstama tokio procesinio veiksmo apskundimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016). 2016 m. liepos 14 d. teisėjos rezoliucija, kuria tenkintas prašymas leisti įteikti skolininkams teismo nutartį per antstolį yra neskundžiama, nes tokia teisėjo rezoliucija neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai (CPK 290 str. 5 d., 334 str. 1 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo priėmė skolininkės atskirąjį skundą. Gavęs atskirąjį skundą, teismas turėjo atsisakyti jį priimti, nes apeliantės atskirasis skundas paduotas dėl teisėjo rezoliucijos, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 290 str. 5 d., 315 str. 2 d. 3 p.). Paaiškėjus šiam trūkumui bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d.).
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus ir nustatytas aplinkybes, jie neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliacinės instancijos teisme 2016 m. lapkričio 14 d. gautas apeliantės prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo. Vadovaujantis CPK 323 ir 338 str. įtvirtintomis teisės normomis, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama. Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantės 2016 m. lapkričio 14 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme nurodytų naujų argumentų nenagrinėja bei atskirai jų pagrįstumo nevertina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi,
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą pagal skolininkės L. R. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutarties.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.