- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- I-2999-473/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01202-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. (D. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizacijos Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2). Skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. birželio 18 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose veisėsi pelėsis, buvo šalta ir drėgna, trūko gryno oro. Dėl nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas būdamas Lukiškių TI-K susirgo tuberkulioze, kuri yra tik apgydoma, bet nepagydoma. Pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K buvo sveikas, o iš Lukiškių TI-K nuvykus į Vilniaus pataisos namus, pareiškėjas jau sirgo tuberkulioze. Pažymi, kad teismas byloje Nr. I-1994-815/2019 pripažino, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepimu į skundą su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 6–9). Paaiškina, kad pareiškėjas nenurodo, kokių konkrečių veiksmų jis ėmėsi, siekdamas įgyvendinti savo teisę į sveiką aplinką bei tinkamą gydymą, ar kreipėsi į Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros skyriaus (iki 2019-02-01 – Sveikatos priežiūros tarnyba) gydytojus bei medicininį personalą, siekdamas gauti medicininę pagalbą dėl skunde nurodyto susirgimo. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl to, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų (pelėsio, drėgmės, gryno oro trūkumo) Lukiškių TI-K jis apsirgo plaučių tuberkulioze.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovras ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.).
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnį, atvira tuberkulioze sergantys asmenys laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų. Byloje nėra duomenų, kad minėtos nuostatos Lukiškių TI-K nesilaikoma. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K kontaktavo su atvira tuberkulioze sergančiu asmeniu. Be to, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, nustatyti tikslų užsikrėtimo laiką yra praktiškai neįmanoma, nebent būtų žinomas aiškus kontaktas su sergančiu atvira tuberkulioze žmogumi. Byloje esantys medicininiai dokumentai, pateikti Laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepatvirtina, kad pareiškėjas plaučių tuberkulioze susirgo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu (b. l. 108).
Kaip minėta, pareiškėjas nurodo, kad jis tuberkulioze susirgo dėl netinkamų kalinimo sąlygų (drėgmės, pelėsio, gryno oro nebuvimo). Teismas pažymi, kad Lietuvos informacinėje teismų sistemoje „Liteko“ esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. kovo 18 d. išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1994-815/2019 pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas minėtoje administracinėje byloje neturtinės žalos atsiradimą kildino, be kita ko, ir iš to, jog laikotarpiu 2017 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. birželio 18 d. bendra kamerų būklė buvo netinkama, ant kameros sienų ir lubų buvo pelėsio, vėdinimas, temperatūra ir drėgmės lygis buvo netinkami. Teismas 2019 m. kovo 18 d. sprendime, be kita ko, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl kamerų drėgmės, pelėsio, temperatūros, atsižvelgė į Nacionalinio visuomenės Sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento pateiktus patikrinimo aktus, ir pareiškėjo skundo argumentus dėl kamerose buvusios drėgmės, pelėsio, netinkamos temperatūros atmetė. Taigi, įvertinus šias administracinėje byloje Nr. I-1994-815/2019 nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo vertinimui, jog būtent dėl šių pažeidimų pareiškėjas susirgo plaučių tuberkulioze. Tuo labiau, kad plaučių tuberkuliozė yra bakterinė liga, perduodama oro-lašeliniu būdu ir pagrindinis tuberkuliozės šaltinis yra žmogus, sergantis atvira plaučių tuberkuliozės forma.
Teismas, įvertinęs aptartus duomenis, daro išvadą, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjui nustatyta liga – plaučių tuberkuliozė – buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su aplinkybe, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko tam tikrų higienos normų reikalavimų. Kitų valstybės institucijos neteisėtų veiksmų, susijusių su sergančiųjų tuberkulioze laikymo atskirai nuo kitų nuteistųjų ir kalinamųjų, taip pat nenustatyta. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad nagrinėjamu atveju pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
Nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad pareiškėjas susirgo plaučių tuberkulioze būtent kalėdamas Lukiškių TI-K bei kad pareiškėjo susirgimą sąlygojo atsakovės atstovo neteisėtas veikimas ar neveikimas.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo bei atsakovės atstovo atsiliepimo į skundą argumentus, daro išvadą, kad byloje nėra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų veiksmų, kilimo sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. M. (D. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.