- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-18
- Bylos Nr.
- I-1994-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00256-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- D. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. (D. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2019 m. sausio 18 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimą – 5 000 Eur už kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant pareiškėjo teises, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) saugomas ir ginamas teises (b. l. 1–3).
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. birželio 18 d. buvo baudžiamas kankinant, laikymo sąlygos neatitiko sanitarinių higienos normų reikalavimų, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pareiškėjui kameroje trūko gyvenamojo ploto, ir taip mažą gyvenamąjį plotą užėmė kameroje buvę baldai. Kamerų temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas prašė, kad jam būtų suteikta antklodė, tačiau į jo prašymus administracija nereagavo. Be to, pareiškėjas negalėjo įsigyti jam būtinų vitaminų. Apšvieta buvo netinkama, drėgmės lygis neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kameros buvo neremontuotos, lubos ir sienos padengtos pelėsiu.
2.2. Kameros sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl kameroje tvyrojo nemalonus kvapas. Kameroje taip pat neveikė ventiliacija, trūko švaraus oro.
2.3. Prieš etapavimą pareigūnai liepdavo nusirengti viršutinius drabužius, juos sudėdavo į nehigienišką dėžę. Pareiškėjas buvo priverstas stovėti kitų suimtųjų ir pareigūnų akivaizdoje tik su apatiniais. Skunde nurodoma, kad ir laikino sulaikymo kameros neatitiko teisės aktų reikalavimų, jose neužtikrinta tinkama ventiliacija, sanitarinio mazgo apskritai nebuvo. Karantino kameroje sanitarinis mazgas buvo netinkamai atitvertas nuo likusios kameros patalpos.
2.4. Asmens apgyvendinimas tokiomis sąlygomis prieštarauja EŽTK 3 straipsniui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniui. Lukiškių TI-K savo veiksmais pažeidė pareiškėjo teisę į nustatytas kalinimo sąlygas, taigi, pažemino pareiškėjo garbę ir orumą. Teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sudaro pagrindą priteisti pareiškėjui prašomą neturtinės žalos atlyginimą – 5 000 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsikirtime į Lukiškių TI-K atsiliepimą (skundo papildyme) pareiškėjas pakartoja pareiškime išdėstytas aplinkybes, nesutinka su atsiliepimu bei nurodo, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neigiamų išgyvenimų, todėl jam atlygintina neturtinė žala (b. l. 116–117).
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 8–17).
Dėl laikymo, vykdytų perkėlimų
1. Nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) taip pat nenustatyti tokie gyvenamojo ploto standartai; Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.
Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsnio, Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.
2. Dėl asmenų stebėjimo kamerose
Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų vykdymą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
3. Pagal Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TI taisyklės) 14.2. punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, jose gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. TI taisyklėse neįtvirtinta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrmai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti nustatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.
4. Dėl sanitarinio mazgo, šalto vandens tiekimo, dušo
4.1. Lukiškių TI-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų patalpose įrengtas sanitarinis mazgas, jame įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta, be kita ko, Sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose higienos normos nenustato. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko HN 76:2010 reikalavimus; HN 134:2015 sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų neįtvirtinta.
4.2. Vadovaujantis TIVVT 107 punktu, HN 134:2015 44 punktu, Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Remiantis EŽTT praktika, tai, jog pareiškėjas dušu negali naudotis neribotai, nepablogina jo teisės palaikyti asmeninę higieną taip, kad butų pažeistas EŽTK 3 straipsnis (byla Valašinas prieš Lietuvą). Siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtos pertvaros, jis bendras aukštis – 1,6 m (iš jų 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m.
5. Dėl švaros palaikymo kamerose, vykdomų patikrinimų
Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodamas į kameras, taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui, universalus valiklis, tinkantis ir indams plauti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
6. Dėl kamerų įrengimo
Lukiškių TI-k kameros įrengtos, vadovaujantis TI taisyklėmis. Pagal 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), stalo – (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²), taburetės – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²), sanitarinis mazgas atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, lentynos padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Teisės aktai nenustato pataisos įstaigos administracijos pareigos aprūpinti nuteistuosius (suimtuosius) šaldytuvais.
Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją.
Pagal Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. 03 03 įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) 16.7 punktą kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.
7. Dėl kamerų remonto
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal turimus materialinius, finansinius ir darbo išteklius, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Taigi, visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai tenka daryti pakartotiną remontą.
8. Dėl vėdinimo
Pagal HN 134:2015 17 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
9. Dėl kratos atlikimo ir asmens apžiūros sąlygų
Visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje, prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama, po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę, nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių, visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami, ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siūles, apykaklę, pamušalą. Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siūlės išardomos. Avalynė apžiūrima iš išorės ir vidaus. Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas, atliekantis kratą atsistoja suimtajam (nuteistajam) už nugaros ir nuosekliai atlieka kratą iš viršaus į apačią. Suimtojo (nuteistojo) kūnas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kūnas apžiūrimas). Įtaręs, kad suimtasis (nuteistasis), kuriam atliekama visuminė krata, gali turėti ginklą, kratą atliekantis asmuo nurodo jam atsistoti taip, kad būtų užtikrintas atliekančio kratą asmens saugumas. Kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali būti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, suimtajam (nuteistajam) gali būti atlikta kūno ertmių apžiūra. Sprendimą atlikti suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą nutarimu priima laisvės atėmimo vietos direktorius, kai jo nėra – direktoriaus budintysis padėjėjas. Suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą atlieka laisvės atėmimo vietos asmens Sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas. Draudžiama kūno ertmių apžiūrą atlikti prieš suimtojo ar nuteistojo valią, bet suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūros atsisakymas yra laisvės atėmimo vietos administracijos reikalavimų nevykdymas.
10. Dėl atvykimo, uždarymo į laikinojo (trumpalaikio) laikymo patalpą, patalpų švaros
Planiniu etapu atvykę asmenys uždaromi į laikino laikymo patalpą. Patalpos yra administraciniame pastate. Tai tokios patalpos, kuriose priimti suimtieji (nuteistieji) laikomi kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau 2 valandų. Priimtiems į tardymo izoliatorių asmenims atliekama krata, pagal Tardymo izoliatorių vidaus taisyklių (toliau – ir TIVTT) 19 punktą asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Teisės aktai nenumato vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo laikinojo (trumpalaikio) laikymo patalpoje.
Lukiškių TI-K bendro naudojimo patalpų valymo darbai atliekami pagal poreikį, valymo darbus atlieka nuteistieji, palikti ūkio darbus bei paskirti į valytojo pareigas, Ūkio skyriaus valytojai. Duomenų, jog laikino laikymo patalpos buvo nešvarios ar kitų įstaigoje laikomų asmenų nusiskundimų dėl netvarkingų patalpų gauta nebuvo.
11. Dėl išvedimo į tualetą esant laikinojo (trumpalaikio) laikymo kameroje ar kitose patalpose.
Asmeniui, norint pasinaudoti tualetu, esančiam laikino (trumpalaikio) laikymo kamerose (o taip pat ir esant kitose kamerose), visada yra suteikiama tokia galimybė, t. y. asmeniui paprašius, jis išvedamas iš laikino (trumpalaikio) laikymo kameros ir nuvedamas į laikino (trumpalaikio) laikymo patalpose esantį tualetą. Į Priėmimo ir paskirstymo skyriuje esantį sanitarinį mazgą suimtieji ir nuteistieji vedami po vieną dėl būtinybės užtikrinti izoliaciją bei dėl jų pačių saugumo. Šis sanitarinis mazgas skirtas bendram naudojimui, jis turi atskirą įėjimą bei uždaromas durimis, dėl šios priežasties suimtajam ar nuteistajam, būnančiam šioje patalpoje, yra užtikrinamas privatumas.
12. Dėl neturtinės žalos
12.1. Viešajai atsakomybei kilti būtinos 3 sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
12.2. Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Remiantis EŽTT praktika (bylos Hirst prieš Jungtinę Karalystę, Golder prieš Jungtinę Karalystę, K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Dickson prieš Jungtinę Karalystę), įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai negu laisvėje esantiems asmenims; be to, tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi, atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę. Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką, vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjo nurodytas žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, bet nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.
12.3. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis LVAT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).
Taigi, šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Atsiliepimas
13. Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundo papildymą, dar kartą pabrėžė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka (b. l. 122-123).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose (atsiliepimas (b. l. 8–9 )):
– 2017 m. rugsėjo 18 d. atvykęs į Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas kameroje Nr. 110 (plotas – 7,48 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2017 m. rugsėjo 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 301 (plotas – 8,03 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2017 m. rugsėjo 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 294 (plotas – 8,11 m²), kurioje su dar vienu asmeniu buvo laikomas iki 2017 m. spalio 6 d.;
– 2017 m. spalio 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 140 (plotas – 7,94 m²), kurioje iki 2017 m. spalio 12 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;
– 2017 m. spalio 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 133 (plotas – 7,94 m²), kurioje iki 2017 m. spalio 24 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;
– 2017 m. spalio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 372 (plotas – 7,23 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2017 m. spalio 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 282 (plotas – 7,82 m²), kurioje iki 2017 m. spalio 29 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;
– 2017 m. spalio 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 179 (plotas – 7,94 m²), kameroje su dar vienu asmeniu pareiškėjas buvo laikomas iki 2017 m. lapkričio 12 d.;
– 2017 m. lapkričio 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 152 (plotas – 7,94 m²), buvo laikomas iki 2018 m. sausio 9 d. Kameroje įvairiais laikotarpiais buvo 1–2 asmenys;
– 2018 m. sausio 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 282 (plotas – 7,82 m²), kurioje iki 2018 m. vasario 11 d. buvo laikomas su dar vienu;
– 2018 m. vasario 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 217 (plotas – 6,9 m²), kurioje iki 2018 m. vasario 13 d. buvo laikomas vienas;
– 2018 m. vasario 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 310 (plotas – 7,77 m²), kurioje iki 2018 m. kovo 5 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;
– 2018 m. kovo 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 365 (plotas – 6,48 m²), kurioje iki 2018 m. kovo 13 d. buvo laikomas vienas;
– 2018 m. kovo 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 313 (plotas – 7,79 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2018 m. kovo 15 d. perkeltas į kamerą Nr. 365 (plotas – 6,48 m²), kurioje iki 2018 m. birželio 13 d. buvo laikomas vienas;
– 2018 m. birželio 14 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus;
– 2018 m. birželio 18 d. atvyko iš Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108 (plotas – 7,38 m²), kurioje tą dieną buvo laikomas vienas.
2. Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. vasario mėn. pranešime „Dėl D. M. skundo“, be kita ko, nurodyta (b. l. 20–22):
2.1. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas TI taisyklių ir PĮĮET reikalavimus, nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sąlygos Lukiškių TI-K atitinka HN 134:2015 reikalavimus.
2.2. Lukiškių TI-K kameros aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, vadovaujantis Departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Inventoriaus norma).
2.3. Kameros vėdinamos per langus, tai įtvirtina HN 134:2015. Kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Tinkamai vėdinant, gyvenamosiose kamerose išvengiama pelėsio, staigių temperatūros pokyčių, nemalonaus kvapo. Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra atitinka HN 134:2015 reikalavimus. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx. kaip nustatyta HN 134:2015 14 punkte. Vadovaujantis TI taisyklėmis ir PĮĮET, įrengtos langų apsauginės grotos, jos įrengtos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Lango rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi.
2.4. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, 23, 25 ir 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 aukščio pertvara. Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų patalynė, apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami centralizuotai. Įstaigoje laikomi asmenys ne rečiau kaip kartą per savaitę gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lukiškių TI-K išduota patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Suimtieji ir nuteistieji skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą paslaugą. Asmenys, sąskaitose neturintys pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai, bet ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o švarkus striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną. 2018 m. balandžio 26 d. pareiškėjo viršutiniai drabužiai buvo išskalbti nemokamai. Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems vyrams išduodama viena antklode.
II
1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui D. M. atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K.
2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
3. Iš skundo matyti, kad neturtinė žala pareiškėjui kilo ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. birželio 18 d. (su pertraukomis)) pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista, kai jis laikotarpiais: nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d.; 2017 m. lapkričio 23 d., nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 d. sausio 9 d.; nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. vasario 11 d.; nuo 2018 m. vasario 14 d. iki 2018 m. kovo 5 d.; 2018 m. kovo 14 d. buvo laikomas ne vienas (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą). Teismas pažymi, jog 2018 m. vasario 12 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 257. Iš Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. vasario mėn. pranešimo „Dėl D. M. skundo“ matyti, jog minėtoje kameroje nuo 2013 m. sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis, todėl pripažinti, kad minėtą dieną pareiškėjo privatumas buvo pažeistas, teismas neturi pagrindo.
Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismo vertinimu, pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 162 paras.
4. Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu (plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą) pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto.
Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ir atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 kv. m) iš EŽTT aiškinimo kilęs 3 kv. m minimalaus ploto reikalavimas pažeistas nebuvo.
5. Pareiškėjas skunde nurodė, jog bendra kamerų būklė buvo netinkama, ant kameros sienų ir lubų buvo pelėsio, vėdinimas, apšvieta, temperatūra ir drėgmės lygis buvo netinkami.
Nacionalinio visuomenės Sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir VSC) pateiktų patikrinimo aktų (b. l. 23–25; 30–32; 33–35; 36–37; 38–40; 45–46; 49–51, 54–56, 67–69; 80–82;85–86; 87–88; 91–92; 93–94; 97–98;) matyti, kad ne visi juose užfiksuoti Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų duomenys susiję su vertinamu laikotarpiu. Iš VSC 2017 m. kovo 27 d., 2017 m. balandžio 6 d., 2017 m. balandžio 20 d. ir 2017 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo aktų matyti, kad tikrinta buvo kamera Nr. 110. (Iki pareiškėjui atvykstant į Lukiškių TI-K). Buvo tikrintas kameros drėgmės lygis, oro temperatūra, apšvieta, bendra kameros būklė. 2017 m. balandžio 6 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameros langų stiklai buvo vizualiai nešvarūs. Grįžtamosios patikros metu konstatuota, kad pažeidimai pašalinti, kamera atitinka teisės aktų reikalavimus (2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo aktas). VSC 2017 m. gegužės 17 d. patikrinimo akte nurodyta, jog tikrinta buvo kamerų Nr. 108, 110, 301 bendra būklė. Kameroje Nr. 301 buvo nešvarūs stiklai. 2017 m. birželio 6 d. Lukiškių TI-K raštu Nr. 9-5667 „Dėl atliktų patikrinimų“ informavo, jog pažeidimas pašalintas. Tai patvirtinta VSC 2017 m. birželio 29 d. grįžtamojo patikrinimo metu. Iš 2017 m. sausio 9 d. patikrinimo akto matyti jog tikrinta buvo kamera Nr. 301. Buvo išmatuota bendra dirbtinė apšvieta, oro temperatūra, patikrinti kameros langai. Pažeidimų nenustatyta. 2017 m. kovo 28 d. akte nurodyta, jog tikrinta buvo kamera Nr. 152. Tikrinta buvo kameros apšvieta, oro temperatūra, drėgmės lygis, tikrinti buvo kameros langai, bendra kameros būklė. Kameroje nebuvo nustatyta buitinių kenkėjų, langai buvo tinkami vėdinimui, bendra kameros būklė buvo tinkama, pažeidimų nustatyta nebuvo. 2018 m. rugpjūčio 8 d. akte nurodyta, jog tikrinta buvo kamera Nr. 217. Patikrinimo metu nustatyta, kad kameros dirbtinė apšvieta buvo netinkama, taip pat ant lubų buvo nešvarumų. Lukiškių TI-K 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. 9-9607 „Dėl atliktų patikrinimų“ informavo, jog pažeidimai pašalinti. Tai patvirtino VSC 2018 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akte. Iš VSC 2018 m. sausio 10 d. patikrinimo akto matyti, kad tikrinta buvo kamera Nr. 313. Nustatyta, kad ant sienos buvo vizualiai matomų pelėsių požymių. Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 10 d. raštu Nr. 9-1087 „Dėl atliktų patikrinimų“ informavo, jog pažeidimai pašalinti. Tą patvirtina VSC 2018 m. vasario 19 d. patikrinimo aktas. VSC 2018 m. vasario 28 d. patikrinimo akte konstatuota, jog kameroje Nr. 108, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2018 m. birželio 18 d., patikrinimo metu nesandariai užsidarė vidinis langas, išmatuota oro temperatūra buvo 17o. Lukiškių TI-K 2018 m. kovo 2 d. raštu Nr. 9-2591 „Dėl atliktų patikrinimų“ informavo, jog pažeidimai pašalinti. VSC, 2018 m. kovo 15 d. patikrinimo akte konstatavo, jog grįžtamosios patikros metu nustatyta, jog pažeidimai pašalinti ir kamera atitinka teisės aktų reikalavimus. Iš to galima spręsti, jog Lukiškių TI-K rūpinasi patalpų švara ir saugia aplinka. Iš pateiktų VSC duomenų matyti, kad Lukiškių TI-K kameros yra nuolat tikrinamos, pažeidimai šalinami. Teismas akcentuoja, jog pareiškėjas skunde neneigia, kad galėjo kameras vėdinti per jose įrengtus langus, o Lukiškių TI-K atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų būkle ir tvarka, yra itin abstraktūs ir nekonkretizuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų atmestini.
6. Pareiškėjas nurodė, jog kratų atlikimo metu jam buvo liepiama nusirengti iki apatinių drabužių.
Asmens ir daiktų apžiūros tvarka yra nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“, o instrukcijos VIII skyriuje nurodyta, jog nuteistiesiems atvykus ir išvykstant iš Lukiškių TI-K yra atliekama visuminė asmens ir jo daiktų krata, kurios metu suimtasis (nuteistasis) privalo nusiimti drabužius iki apatinių baltinių. Teismas akcentuoja, kad tai yra neatsiejama ir privaloma kratos procedūros dalis. Atsižvelgus į tai, kad Lukiškių TI-K, nurodydamas pareiškėjui nusirengti drabužius, elgėsi pagal teisės aktų nustatytą tvarką, teismo vertinimu, neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu atlikti nebuvo.
7. Pareiškėjas nurodė, jog kratos buvo atliekamos neteisėtomis ir antisanitarinėmis sąlygomis.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas neneigia aplinkybės, jog paimti daiktai nebuvo konfiskuojami ar gadinami, o tik laikinai sudėti į dėžes, kol bus atlikta asmens ir jo daiktų apžiūra. Kratos ir apžiūros yra atliekamos siekiant užtikrinti, kad nuteistieji laisvės atėmimo vietoje neturėtų su savimi uždraustų daiktų, tarp jų ir narkotinių medžiagų, ginklų. Pagrindinis kratų ir apžiūrų tikslas yra užtikrinti kalinamų asmenų, pareigūnų ir kitų laisvės atėmimo vietoje dirbančių asmenų saugumą. Taip pat pastebėtina, kad krata atliekama ne lauke, o specialiai tam skirtoje patalpoje. Todėl vien natūraliai jaučiamas temperatūros pokytis nusirengus viršutinius drabužius, nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Be to, teisės aktuose nėra nustatyta, kad dėžės, skirtos suimtųjų ir nuteistųjų daiktams sudėti kratos (apžiūros) metu, būtų žymimos pagal paskirtį. Byloje nėra medžiagos, patvirtinančios, kad pareiškėjas būtų priverstas nusirengti itin žemoje temperatūroje ar tam nepritaikytoje patalpoje. Pažymėtina, kad dėl pareiškėjo teises bei interesus pažeidžiančio kratos atlikimo būdo, pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau byloje nėra medžiagos ir pareiškėjas pats nenurodė, kad dėl šių aplinkybių būtų skundęsis dėl savo teisių pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos atlyginimo šiuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti.
8. Skunde teigiama, jog pareiškėjui būnant laikinojo (trumpalaikio) laikymo kameroje, jis nebuvo išvedamas į tualetą, pareigūnai vertė jį kentėti ir tuo žemino jo orumą.
Lukiškių TI-K atsiliepime nurodoma, jog asmeniui, norint pasinaudoti tualetu, esančiam laikino (trumpalaikio) laikymo kamerose (o taip pat ir kitose patalpose), visada yra suteikiama tokia galimybė. Į Priėmimo ir paskirstymo skyriuje esantį sanitarinį mazgą suimtieji ir nuteistieji vedami po vieną dėl būtinybės užtikrinti izoliaciją, pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.
Lukiškių TI-K taip pat nurodė, kad pareigūnai, bendraudami su nuteistaisiais ir suimtaisiais, laikosi elgesio etikos taisyklių ir vadovaujasi etikos principais, bendrauja mandagiai. Pareiškėjo pasakojimas apie netinkamą pareigūnų elgesį neparemtas jokiais objektyviais duomenimis, kadangi pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tame tarpe ir netinkamo pareigūnų elgesio. Nesant galimybės patikrinti pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl paties pareiškėjo neaktyvumo ginant jo neva pažeistas teises ir nustačius, kad nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima pagrįsti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų padarymo faktą.
9. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, jog negalėjo įsigyti jam būtinų vitaminų.
Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių jam būtinų vitaminų, nekonkretizavo, kodėl vitaminai ar vaistai jam buvo būtini, ar kokie neigiami padariniai kilo dėl nesuteiktų (neįsigytų) vitaminų. Be to, byloje nėra duomenų, jog dėl vitaminų pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją. Teismo vertinimu minėti pareiškėjo teiginiai yra itin abstraktaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais teismui teikiamais įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
10. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
11. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 490 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo D. M. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 490 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. M. (D. M.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. M. (D. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 490 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. birželio 18 d. (su pertraukomis).
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.