- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-25
- Bylos Nr.
- I-3128-815/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02354-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Ernestas Spruogis, Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Audito
- Trečiasis asmuo
- L. B.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui V. Š., atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui Giedriui Galentui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. B. dėl įsakymo ir nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas, ir Administratorius) kreipėsi į teismą su 2015 m. balandžio 22 d. skundu, prašydamas panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2015 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. V-54 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui V. Š. skyrimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. V-54) ir jame paskirtą nuobaudą (t. 1, b. l. 1–4).
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad įsakymas Nr. V-54 priimtas 2015 m. kovo 18 d., tuo tarpu raštas Nr. (6.16)A2?-272 „Dėl bankroto administratoriaus V. Š. veiksmų, administruojant L. B. bankroto procesą“ (toliau – ir raštas Nr. (6.16)A2-272) pasirašytas 2015 m. kovo 19 d. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto
2.1.1. Rašte Nr. (6.16)A2?-272 nurodomas, kad Administratorius pažeidė FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, jog bankroto administratorius, gavęs plano projektą, ne vėliau kaip per 5 dienas nuo plano projekto gavimo dienos parengia rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių ir ją pateikia fiziniam asmeniui: nors Administratorius į 2014 m. birželio 20 d. siųstą L. B. prašymą atsakė jai, kad jos pateiktas plano tikslinimas yra su trūkumais, bet Administratorius išvadą dėl plano tikslinimo pateikė tik 2014 m. rugpjūčio 21 d., praleidęs FABĮ nustatytą terminą.
2.1.2 Administratorius nesutinka su tokiu jo L. B. siųstų dokumentų traktavimu. FABĮ neįtvirtinta, kokia forma turi būti teikiama išvada dėl plano tikslinimo, todėl laikytina, jog Departamentas be pagrindo nelaiko Administratoriaus 2014 m. liepos 9 d. atsakymo išvada. Išvadoje privalo būti nurodoma, ar planas atitinka įstatymą, ar nepažeidžia kitų šalių interesų, ar jis yra įgyvendinamas ir teisėtas. Tai, jog Administratoriaus atsakymas nebuvo pavadintas išvada, negali būti pagrindas laiške buvusios informacijos nelaikyti išvada, kadangi Administratoriaus atsakymas atitiko išvados požymius: buvo pasakyta, jog tokie plano tikslinimai nėra galimi, pasiūlyta, suderinus laiką, pasikonsultuoti su Administratoriumi dėl galimų korekcijų. Tai, jog vėliau, t. y. 2014 m. rugpjūčio 21 d., Administratorius pateikė išvadą, ją pavadinęs „išvada“ nėra pagrindas teigti, jog pagal FABĮ 8 str. 2 dalies 1 punktą reikalaujama išvada pateikta tik 2014 m. rugpjūčio 21 d. Toks minimalus dokumento įforminimas – pavadinimo suteikimas, iš esmės nepakeičia dokumento, o informaciją, kurią L. B. gavo 2014 m. rugpjūčio 21 d., ji jau buvo gavusi ankstesniame Administratoriaus atsakyme, todėl faktiškai L. B. gavo išvadą ne 2014 m. liepos 9 d.
2.1.3. FABĮ nenurodyta, kokios apimties, kokios formos turi būti išvada dėl plano, todėl neturėjo teisinio pagrindo spręsti, jog Administratoriaus 2014 m. liepos 9 d. atsakymas nėra išvada. Tą patį pažymėjo ir Šiaulių apygardos teismas, 2015 m. kovo 10 d. nutartyje nurodydamas, jog toks termino praleidimas ir iš dalies netinkamas įstatymo normos įgyvendinimas iš esmės nepažeidė pareiškėjos interesų, ir labiau yra nulemti pareiškėjos nebendradarbiavimo.
Taigi, Administratorius nepažeidė FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto, kadangi išvadą pateikė vos keliomis dienomis vėliau, tuo tarpu dėl tokio niekinio pažeidimo Departamentas nepagrįstai skyrė sankciją – įspėjimą, todėl ji naikintina.
2.2. Rašte Nr. (6.16)A2?-272 ir įsakyme Nr. V-54 nurodyta, jog Administratorius pažeidė FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 10 punktą, pagal kurį Administratorius vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo sprendimus. Išvadoje teigiama, jog Administratorius nesilaikė kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, nes neinformavo L. B. apie 2014 m. birželio 12 d. susirinkimą. Pažymėtina, jog Šiaulių apylinkės teismas minėto kreditorių susirinkimo protokolą panaikino ir žalos nepatyrė nė viena iš proceso šalių, nei kreditoriai, nei bankrutuojantis asmuo.
2.3. Dėl FABĮ 17 straipsnio 3 punkto
2.3.1. Rašte(6.16)A2?-272 nurodyta, kad L. B. kreipėsi į Administratorių dėl informacijos apie (duomenys neskelbtini) Lt sumos faktinį panaudojimą pateikimo. Departamentas teisingai pažymėjo, kad Administratorius, gavęs tokį L. B. prašymą, nukreipė ją būtent į planą, kuriame yra detaliai nustatytas (duomenys neskelbtini) Lt sumos paskirstymas – panaudojimo tvarka. FABĮ apskritai nenustatyta, kokia forma Administratorius suteikia informaciją apie lėšų panaudojimą: pagal FABĮ 17 straipsnio 3 dalį asmuo turi teisę gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie lėšų naudojimą, tačiau apie tai, kokio pobūdžio, kokios formos informacija turi būti pateikta, FABĮ nenustato, kas lemia, jog įstatymų leidėjas nelaiko informacijos pobūdžio ar formos tokia svarbia, kad ją detalizuotų. Taigi, negalima teigti, jog Administratorius pažeidė FABĮ 17 straipsnio 3 punktą, kadangi jis pateikė informaciją – nurodė, jog plane esantys duomenys atsako į L. B. prašymą. Taigi, negalima teigti, jog Administratorius pažeidė teisės normą, kurios nėra. Be to, FABĮ netgi nenustatytas ataskaitos detalumas, todėl negali būti laikoma, kad Administratorius galėjo ir turėjo suvokti, kokia informacija turi būti pateikiama, tuo tarpu kaip jau ne kartą yra minėjęs ankstesniuose savo teiktuose paaiškinimuose, Administratorius remiasi vieninteliu taikomu įstatymu – FABĮ.
Šalies argumentai
2.3.2. L. B. pati nurodė, jog prašo informacijos apie (duomenys neskelbtini) Lt panaudojimą, tačiau konkrečiai nenurodė, ko tiksliai prašo (čekių, sąmatų, išlaidų balanso ar pan.), iš jos prašymo negalima suprasti, jog Administratorius įpareigotas pateikti ataskaitas, čekius, išklotines ar įrodymus. Tai, ko prašė L. B., jai buvo suteikta. Terminas „informacija“ teismo procesuose neturi būti aiškinamas kiekvieno subjekto savarankiškai, jeigu prašoma konkreti informacija, tokiu atveju privalu nurodyti, kokio pobūdžio informacija yra reikalinga; priešingu atveju, susidarytų situacija, jog bet kuriai šaliai paprašius „informacijos apie bankroto bylą“, Administratorius turėtų teikti absoliučiai visą su bankroto byla susijusią informaciją, kas yra nelogiška, neekonomiška ir pažeidžia Administratorius interesus, nes jo darbas už nereikalingą išsamumą neapmokamas. Ne L, B., o būtent Departamentas nusprendė, jog prašyme dėl informacijos buvo prašoma konkrečių ataskaitinių dokumentų; L. B. prašymas buvo abstraktus ir nekonkretus, todėl laikytina, jog Departamentas, rengdamas išvadą, neteisingai pateikė kai kurias faktines aplinkybes, dėl ko padarė kai kurias nepagrįstas išvadas. Departamentas traktavo, jog Administratorius nepagrįstai nepateikė ataskaitų, kurių bankrutuojantis asmuo neprašė, tai prasilenkia su logika ir su teisiniu reguliavimu.
Taigi, Administratoriui savo veikloje besivadovaujant FABĮ, darytina pagrįsta išvada, jog Departamentas nepagrįstai konstatavo FABĮ 17 straipsnio 3 punkto pažeidimą ir nepagrįstai skyrė nuobaudą – įspėjimą.
2.4. Dėl rašte Nr. (6.16)A2?-272 nurodytų FABĮ pažeidimų reikšmės
2.4.1. Visi išvadoje įvardyti Administratoriaus pažeidimai, net juos pripažįstant pagrįstai nustatytais, yra mažareikšmiai, dėl nė vieno iš minėtų pažeidimų realiai ar reikšmingai nenukentėjo nei kreditoriai, nei fizinis asmuo L. B., jokios finansinės žalos nepatyrė nė viena iš proceso šalių, planas buvo vykdomas, kol L. B. atliko savo pareigas, įtvirtintas FABĮ. Akivaizdu, jog dėl tokio pobūdžio mažareikšmių pažeidimų nėra tikslinga bei teisinga skirti nuobaudą – įspėjimą. Pažeidimai, net jeigu juos galima laikyti pagrįstai nustatytais, nesukėlė pakankamo masto pasekmių, be to, kaip kad teismai bei Departamentas nurodo, L. B. bankroto procedūra yra sudėtinga, tiek dėl paties fizinio asmens sukeltų santykių tarp jo ir Administratoriaus, tiek dėl praktikos stokos fizinių asmenų bankroto klausimais. Departamento išvados teiginys – praktikos stoka fizinių asmenų bankroto klausimais – yra svarbus aspektas, dėl kurio, vertindamas Administratoriaus pažeidimus, Departamentas neturėjo skirti nuobaudos, nes praktikos, jog būtent tokie pažeidimai nėra laikomi mažareikšmiai, nėra, taigi, sunku suprasti, kokiu pagrindu remiamasi išvadoje, pažeidimų nelaikant mažareikšmiais ir dėl jų skiriant nuobaudą.
2.4.2. Tai, jog pažeidimai susiję su turtiniais interesais ir informacijos teikimu, yra nepagrįstas teiginys, kadangi: pažeidimai nebuvo tiesiogiai susiję su turtiniais interesais – Administratorius nepadarė finansinės žalos, nenukrypo nuo finansinių srautų skirstymo tvarkos ir pan.; pažeidimų sąsaja su informacijos teikimu yra bruožas, savaime lengvinantis pažeidimų pobūdį, kadangi informacijos vienkartinis nepateikimas ar pavėlavimas negali būti traktuojamas kaip vienodo sunkumo kartu su kitais, pavyzdžiui, finansiniais pažeidimais.
2.4.3. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas L. B. skundą, kurio esmė iš dalies panaši į skundą Departamentui, nusprendė, jog Administratorius esminių pažeidimų nepadarė, L. B. interesų nepažeidė, o visi daliniai ir neesminiai nukrypimai nuo terminų ar kt. yra labiau nulemti L. B. nebendradarbiavimo. Vadinasi, Departamentui laikant minėtus pažeidimus reikšmingais, o teismams laikant minėtus pažeidimus nereikšmingais, būtų formuojama nevienoda praktika fizinių asmenų bankroto klausimais, todėl laikytina, jog Departamentas turėtų laikytis bendros praktikos formavimo principo ir nustatytų pažeidimų nelaikyti reikšmingais.
Remiantis tuo, jog dėl pažeidimų jokie turtiniai šalių interesai nebuvo pažeisti (pažeisti straipsniai, nesusiję su finansais ir pan.), jokie kiti šalių interesai nenukentėjo, atsižvelgiant į tai, jog Šiaulių apygardos teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartyje konstatavo tokio tipo pažeidimus šioje byloje esant mažareikšmiais, manytina, jog Departamentas be pagrindo skyrė nuobaudą – įspėjimą, ir ji turėtų būti panaikinta.
II
Atsakovė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (nuo 2016 m. sausio 1 d. po 3 institucijų, taip pat ir Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos, reorganizacijos, žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 458 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. 1K-229/4-444) (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia iš esmės tokius argumentus (t. 1, b. l. 27–33).
1. Departamentas 2014 m. rugsėjo 8 d. gavo L. B. 2014 m. rugpjūčio 31 d. skundą „Dėl bankroto administratoriaus V. Š. veiksmų“ (reg. Nr. G-446) (toliau – ir Skundas 1) su priedais. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. 4-299 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių (toliau – ir Priežiūros taisyklės) 23.2 punktu, nusprendė atlikti Administratoriaus neplaninį veiklos patikrinimą (toliau – ir Patikrinimas) dėl Skunde 1 keliamų klausimų. Administratorius 2014 m. rugsėjo 25 d. pateikė 2014 m. rugsėjo 24 d. paaiškinimus (reg. Nr. A1-12791) su priedais dėl Skunde 1 keliamų klausimų (toliau – ir Paaiškinimas 1), 2014 m. spalio 8 d. pateikė patikslintus paaiškinimus (registracijos Nr. A1-13481) (toliau – ir Patikslintas paaiškinimas). Departamentas 2014 m. spalio 20 d. gavo L. B. prašymą pridėti papildomus dokumentus (reg. Nr. G-524) (toliau – ir Skundas 2) ir priedus. Departamentas pagal Departamento direktoriaus 2012-05-07 įsakyme Nr. V-50 patvirtintų Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių (toliau – ir Patikrinimų taisyklės) 41 ir 42 punktus nusprendė sujungti Skundo 1 ir Skundo 2 nagrinėjimo procedūras bei Skunde 2 nurodytas aplinkybes išnagrinėti jau atliekamo tikrinimo metu. Administratorius 2014 m. lapkričio 11 d. pateikė paaiškinimą (registracijos Nr. A1-15264) (toliau – ir Paaiškinimas 2). Administratorius 2015 m. sausio 16 d. pateikė paaiškinimą „Dėl Įmonių bankroto valdymo departamento 2015-01-09 rašto Nr. (6.16)A2-38“ (toliau – ir Paaiškinimas 3). Be to, pagal Priežiūros taisyklių 35 punktą Departamentas 2015 m. sausio 9 d. rašte Nr. (6.16)A2-37 kreipėsi į L. B. kreditorių susirinkimo pirmininką (duomenys neskelbtini), prašydamas pateikti savo nuomonę, paaiškinimus ir (ar) juos pagrindžiančius dokumentus dėl Skunde 1 ir Skunde 2 keliamų klausimų. (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 16 d. rašte Nr. OUT-993 pateikė nuomonę dėl minėtuose skunduose keliamų reikalavimų. Departamentas 2015 m. vasario 6 d. gavo L. B. 2015 m. vasario 3 d. skundą „Dėl bankroto administratoriaus V. Š. veiksmų ir dėl grubių pažeidimų teisinių procesinių normų ir LR FABĮ nuostatų dėl kreditoriaus susirinkimo sušaukimo“ (toliau – ir Skundas 3) (reg. Nr. A1?-551). Departamentas, vadovaudamasis Patikrinimų taisyklių 41 ir 42 punktais, nusprendė sujungti Skundo 3 ir Skundo 1 bei Skundo 2 nagrinėjimo procedūras bei Skunde 3 nurodytas aplinkybes išnagrinėti jau atliekamo tikrinimo metu. Administratorius 2015 m. vasario 26 d. Departamentui pateikė 2015 m. vasario 25 d. paaiškinimus „Dėl bankrutuojančio fizinio asmens L. B. 2015-02-03 skundo „Dėl bankroto administratoriaus V. Š. veiksmų ir dėl grubių pažeidimų teisinių procesinių normų ir LR FABĮ nuostatų dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo“ (toliau – ir Paaiškinimas 4) (reg. Nr. A1?-1473). Administratorius 2015 m. kovo 5 d. (reg. Nr. A1?-1858) ir 2015 m kovo 9 d. (registracijos Nr. A1?-1977) Departamentui pateikė papildomus dokumentus, 2015 m. kovo 16 d. pateikė nuomonę „Dėl Įmonių bankroto valdymo departamento per LR ŪM 2015-03-09 Išvados „Dėl bankroto administratoriaus V. Š. veiksmų, administruojant L. B. bankroto procesą“ (toliau – ir Nuomonė dėl išvados) (registracijos. Nr. A1?-2262).
2. Išnagrinėjus pagal kompetenciją Skundą 1, Skundą 2, Skundą 3, Paaiškinimą 1, Patikslintą paaiškinimą, Paaiškinimą 2, Paaiškinimą 3, Paaiškinimą 4, 2015 m. kovo 5 d. paaiškinimą, juos pagrindžiančius dokumentus, papildomus dokumentus bei Nuomonę dėl išvados, padarytos tokios išvados.
2.1. Patikrinimo metu nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 26 d. nutartyje L. B. iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė Administratorių, L. B. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas patvirtintas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartyje. Pareiškėjos kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planas (toliau – ir Planas) patvirtintas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartyje. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartyje L. B. bankroto procesą nutraukė; apie šios nutarties įsiteisėjimą Departamentas duomenų neturi.
2.2. Dėl FABĮ 17 straipsnio 3 punkto pažeidimo
2.2.1. L. B., be kita ko, Skunde 1 nurodė, kad su 2014 m. birželio 21 d. prašymu kreipėsi į Administratorių dėl ataskaitos pateikimo apie (duomenys neskelbtini) Lt sumos panaudojimą, kurią teismas 2013 m. liepos 26 d. nutartyje patvirtino bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti L. B. bankroto bylą iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; iš depozitinės sąskaitos ši suma išimta vienu metu, todėl L. B. neturi galimybės gauti informacijos apie lėšų panaudojimą pagal sąskaitos išrašą. Administratorius atsisakė pateikti išlaidų dokumentus (duomenys neskelbtini) Lt sumai pagrįsti. Administratorius Paaiškinime 1 nurodė, kad jis 2014 m. liepos 4 d. rašte atsakė L. B. į paminėtą prašymą, kuriame nurodė: ,,<...> jog lėšų panaudojimas numatytas teismo patvirtintame L. B. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo plane. Tuo Administratorius aiškiai išdėstė kas, kokia procedūra, kokiu metu ir kokiu dokumentu patvirtino (duomenys neskelbtini) Lt sumos panaudojimo tvarką bei paskirtį, taigi, suteikė informaciją apie lėšų panaudojimą <...>“; be to, L. B. disponuoja depozitinės sąskaitos informacija, kas reiškia, kad informacija jai suteikta. Administratoriaus nuomone, tai, jog teismo nutartyje patvirtintos administravimo lėšos nepaskirstytos banko pavedimuose, savaime nėra pažeidimas.
2.2.2. Pagal FABĮ 17 straipsnio 3 punktą fizinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie lėšų panaudojimą. Kreditorių susirinkime 2013 m. lapkričio 22 d. patvirtinta informacijos apie bankroto bylos eigą teikimo tvarka, kurios 4.2.4 punkte nustatyta, kad fizinis asmuo (L. B.) be kreditorių susirinkimo sutikimo gali gauti informaciją apie lėšų panaudojimą. L. B. paprašė Administratoriaus suteikti informaciją apie (duomenys neskelbtini) Lt sumos, kurią teismas, iškeldamas jai bankroto bylą, leido Administratoriui naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, panaudojimą ir kurią L. B. 2013 m. rugsėjo 15 d. įmokėjo į sąskaitą. Administratorius, atsakydamas į L. B. prašymą, nukreipė ją į Planą. Pažymėtina, kad pirmajame kreditorių susirinkime 2013 m. lapkričio 22 d. patvirtinta mėnesinė administravimų išlaidų sąmata nuo nutarties iškelti L. B. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos: (duomenys neskelbtini) Lt atlyginimas Administratoriui, (duomenys neskelbtini) Lt (plius PVM) administravimo išlaidoms, šios sumos nurodytos ir Plane. Administratorius nepateikė L. B. informacijos apie (duomenys neskelbtini) Lt faktinį panaudojimą, taigi, pažeidė FABĮ 17 straipsnio 3 punktą.
2.3. Dėl FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 10 punkto pažeidimo
2.3.1. L. B. Skunde 1 nurodė, kad dėl ligos nedirbo nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2013 m. lapkričio 8 d. ir nuo 2014 m. kovo 8 d. iki 2014 m kovo 28 d., apie tai Administratorių informavo 2014 m. balandžio 19 d., papildomai informacija persiųsta 2014 m. birželio 2 d., Administratoriui pateikti skaičiavimai Plano patikslinimui dėl pajamų sumažėjimo ir dėl 1 proc. pensijos draudimo. Administratorius iki minėto skundo padavimo dienos nesikreipė į kreditorių susirinkimą dėl Plano patikslinimo, nesuteikė fiziniam asmeniui pagalbos, rengiant Plano tikslinimo projektą. Skunde 1 taip pat nurodyta, kad L. B. nebuvo informuota apie 2014 m. birželio 12 d. kreditorių susirinkimą, į jo darbotvarkę neįtrauktas klausimas dėl Plano tikslinimo; pagrindinis šio susirinkimo tikslas – skubotos, pateiktos su šiurkščiomis skaičiavimo klaidomis ir nepatikslintu planu, Administratoriaus ataskaitos apie L. B. Plano vykdymą eigą teikimas.
Administratorius Paaiškinime 1 nurodė, kad pagal L. B. pateiktus duomenis nebuvo galima spręsti, kad jos gaunamų lėšų nepakanka atlikti Plane nustatytų mokėjimų. Administratoriaus nuomone, nedarbingumas, trunkantis ne daugiau kaip 3 savaites ir visiškai skirtingais laikotarpiais, negali būti pakankama priežastis tikslinti Planą, kadangi nedarbingumas, trunkantis protingą terminą, yra laikina aplinkybė, o ne ryškus gaunamų lėšų dydžio pakeitimas, nedarbingumo metu asmuo gauna tik nedidele dalimi mažesnes pajamas. L. B. nedarbingumas neprilygintinas darbo / pajamų netekčiai, ryškiam jų sumažėjimui, ilgalaikiam nedarbingumui ar kitiems smarkiai asmens finansinę padėtį paveikiantiems veiksniams, todėl nebuvo pagrindo papildomai šaukti kreditorių susirinkimo dėl minimalių ir laikinų (po nedarbingumo Planas vėl vykdomas sena tvarka) Plano pakeitimų ar įtraukti jų į susirinkimo darbotvarkę.
2.3.2. Remiantis Patikrinimo metu gautais duomenimis, L. B. 2014 m. balandžio 18 d. pranešime informavo Administratorių, kad jos pajamos už 2014 m. kovo mėn. dėl ligos sumažėjo (duomenys neskelbtini) Lt, taip pat pačios dienos pranešime informavo Administratorių, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. 1 proc. padidėjo atskaitymas dėl pensijos kaupimo. Minėtuose pranešimuose informacijos apie L. B. nedarbingumą nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2013 m. lapkričio 8 d. nepateikta. Remiantis Patikrinimo duomenimis, tokia informacija Administratoriui apskritai nepateikta. Minėti pranešimai Administratoriui išsiųsti elektroniniu paštu 2014 m. balandžio 19 d. ir 2014 m. birželio 2 d. Duomenų, kad Administratorius į šiuos pranešimus sureagavo ir atsakė, Patikrinimo metu nepateikta, tačiau Administratorius 2014 m. birželio 12 d. sušaukė L. B. kreditorių susirinkimą, kuriame svarstyta dėl bankroto administratoriaus ataskaitos apie L. B. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo plano vykdymo eigą. Administratoriaus kreditorių susirinkimui pateiktoje ataskaitoje buvo nurodyta, kad L. B. nuo Administratoriaus nuslėpė (duomenys neskelbtini) esančią sąskaitą, per ataskaitinį laikotarpį savo būtiniesiems poreikiams skyrė daugiau lėšų, negu patvirtinta, kreditorių reikalavimų tenkinimui L. B. pervedė mažesnę sumą, negu patvirtinta Plane, laiku nepateikė sąskaitų išrašų. Administratorius padarė išvadą, kad L. B. netinkamai vykdo Plane numatytas priemones. Kreditoriams pasiūlyta priimti nutarimą dėl prašymo teismui nutraukti L. B. bankroto bylą pateikimo, kreditorių susirinkimas nutarė įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl L. B. bankroto bylos nutraukimo. Dėl minėto kreditorių susirinkimo ir jame priimtų nutarimų panaikinimo L. B. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, kuris 2014 m. spalio 22 d. nutartyje panaikino 2014 m. birželio 12 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 4, konstatavo, kad L. B. nepranešta apie 2014 m. birželio 12 d. šauktą kreditorių susirinkimą. Su tokia teismo pozicija galima sutikti. 2013 m. lapkričio 22 d. L. B. kreditorių susirinkime buvo patvirtinta Kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka, pagal kurios 2 punktą pranešimai apie kreditorių susirinkimo sušaukimą su siūloma susirinkimo darbotvarke, susirinkimo data, laiku ir vieta teikiami kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti teisme, taip pat bankrutuojančiam asmeniui prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos. FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 10 punktas įpareigoja Administratorių vykdyti kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus, taip pat ir laikytis patvirtintos Kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkos. Taigi, konstatuotina, kad Administratorius pažeidė FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 10 punktą.
2.4. Dėl FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo
2.4.1. L. B. Skunde 1 nurodė, kad 2014 m. birželio 20 d. išsiuntė Administratoriui prašymą dėl Plano patikslinimo, Administratorius L. B. nesuteikė pagalbos, laiku nepateikė išvados, nederino kreditorių susirinkimo vietos ir laiko. L. B. Skunde 2 nurodė, kad Administratorius laiku nepateikė 2014 m. rugsėjo 2 d. kreditorių susirinkimo protokolo kopijos. Administratorius Paaiškinime 1 su tokia L. B. pozicija nesutiko, nes, jo nuomone, Administratoriaus išvada paremta teisės normomis, yra tinkama ir nėra klaidinanti. Administratoriaus nuomone, L. B. 2014 m. rugsėjo 2 d. kreditorių susirinkimo protokolo kopiją turėjo pateikti kreditorių susirinkimo pirmininkas.
2.4.2. Pagal FABĮ 10 straipsnio 12 dalį plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Bankroto administratorius, gavęs plano patikslinimą, ne vėliau kaip per 5 dienas nuo plano patikslinimo gavimo dienos parengia rašytinę išvadą dėl plano patikslinimo įgyvendinimo galimybių ir ją pateikia fiziniam asmeniui; likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano patikslinimą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano patikslinimui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką. Pagal FABĮ 12 straipsnio 4 dalies 3 punktą administratorius turi teisę suteikti pagalbą fiziniam asmeniui rengiant plano projektą ar jo pakeitimo projektus.
2.4.3. Remiantis patikrinimo duomenimis, L. B. 2014 m. birželio 21 d. registruotu paštu Administratoriui išsiuntė 2014 m. birželio 20 d. prašymą dėl Plano patikslinimo, Administratorius į pateiktą prašymą atsakė 2014 m. liepos 9 d., nurodė, kad Pareiškėjos prašymas dėl Plano tikslinimo yra su trūkumais ir kai kuriais punktais pažeidžiantis kreditorių interesus, dėl detalesnės konsultacijos Administratorius pasiūlė atvykti pas jį, iš anksto susiderinus laiką. Patikrinimo metu nepateikta duomenų, kad L. B. šiuo Administratoriaus pasiūlymu pasinaudojo ar atsižvelgė į Administratoriaus pastabas dėl Plano tikslinimo trūkumų. Administratorius 2014 m. rugpjūčio 21 d. pranešime „Dėl kreditorių susirinkimo ir darbotvarkės“ informavo L. B. apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, su juo persiuntė išvadą „Dėl L. B. 2014-06-20 prašymo patikslinti planą“, ją persiuntė ir kreditoriams. Išvadoje nurodyta, kad „Bankroto administratorius daro išvadą, kad L. B. pateiktas prašymas dėl plano patikslinimo neatitinka FABĮ reikalavimų, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, mažina kreditorių reikalavimų tenkinimą, pažeidžia FABĮ nustatytos teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros laikymąsi“. Taigi, Administratorius L. B. prašymą dėl Plano patikslinimo gavo 2014 m. birželio 30 d., nors jis ir atsakė L. B., kad jos pateiktas Plano patikslinimas yra su trūkumais (Departamentas šio atsakymo, priešingai negu Administratorius, išvada nelaiko), bet Administratorius išvadą dėl Plano patikslinimo pateikė tik 2014 m. rugpjūčio 21 d., t. y. praleidęs FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą ne vėlesnį nei 5 dienų terminą nuo plano patikslinimo gavimo dienos išvadai parengti. Taigi, konstatuotinas FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimas.
3. Departamento atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad Administratorius, vykdydamas L. B. bankroto procedūrą, pažeidė FABĮ 17 straipsnio 3 punktą, 12 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl Departamentas už nustatytus pažeidimus Administratoriui skyrė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą nuobaudą – įspėjimą.
Pripažintina, kad L. B. bankroto procedūra yra gan sudėtinga tiek dėl praktikos fizinių asmenų bankroto klausimais stokos, tiek dėl tarp Administratoriaus ir L. B. susiklosčiusių santykių, tačiau priešingai negu teigia Administratorius, nustatyti pažeidimai susiję su turtiniais interesais bei informacijos teikimu fizinio asmens bankroto procese, todėl tokie pažeidimai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai.
III
1. Teismo posėdyje pareiškėjas V. Š. rėmėsi skundu ir prašė jį tenkinti.
2. Teismo posėdyje atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Galentas (2016 m. sausio 5 d. įgaliojimas Nr. 12-3 (t. 2, b. l. 147)) rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Departamento direktorius, vadovaudamasis Priežiūros taisyklių 23.2 punktu ir Skundo 1, Skundo 2 bei Skundo 3 pagrindu, pavedė atlikti Administratoriaus veiklos, administruojant bankrutuojančios L. B. bankroto procedūrą, neplaninį patikrinimą (t. 1, b. l. 91, 134; t. 2, b. l. 27–28, 33, 74–86).
2. Departamento valstybės tarnautoja 2015 m. kovo 9 d. išvadoje „Dėl bankroto administratoriaus V. Š. veiksmų, administruojant L. B. bankroto procesą“ (toliau – ir Išvada), jos dalyje dėl patikrinimo rezultatų, nurodė, kad: Administratorius, vykdydamas L. B. bankroto procedūrą, pažeidė FABĮ 17 straipsnio 3 punktą, 12 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą; pripažintina, jog L. B. bankroto procedūra yra gan sudėtinga tiek dėl praktikos fizinių asmenų bankroto klausimais stokos, tiek dėl tarp Administratoriaus ir L. B. susiklosčiusių santykių, tačiau nustatyti pažeidimai susiję su turtiniais interesais bei informacijos teikimu, todėl tokie pažeidimai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai; siūlytina už nustatytus pažeidimus Administratoriui skirti Įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą nuobaudą – įspėjimą (t. 2, b. l. 74–86). Administratoriui Išvada išsiųsta elektroniniu paštu 2015 m. kovo 10 d. (t. 2, b. l. 87), Administratorius pateikė 2015 m. kovo 16 d. nuomonę dėl Išvados (toliau – ir Nuomonė) (t. 2, b. l. 118–121).
3. Departamento valstybės tarnautoja 2015 m. kovo 17 d. teikime „Dėl bankroto administratoriaus V. Š. veiksmų, administruojant L. B. bankroto procesą“, įvertinusi ir Nuomonę, be kita ko, nurodė: manytina, kad Administratoriaus atlikti pažeidimai yra pakankamai reikšmingi ir nėra pagrindo juos laikyti formaliais ar mažareikšmiais; nagrinėjamu atveju, turi būti atsižvelgta į tai, kad Administratorius savo veiksmais padarė ne vieną pažeidimą, o kelis, kai kurie atskirai padaryti pažeidimai (pavėluotas išvados dėl Plano tikslinimo pateikimas) gal ir galėtų būti vertinami kaip formalūs ar mažareikšmiai, tačiau būtina vertinti padarytų pažeidimą visumą; tokie pažeidimai kaip L. B. neinformavimas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, informacijos apie lėšų panaudojimą nesuteikimas, negali būti laikomi kaip neturintys įtakos L. B. bankroto procesui, pačiai L. B. ir jos kreditoriams; apibendrinant manytina, kad Išvados dėl Administratoriaus atliktų pažeidimų keisti nėra pagrindo ir siūlytina už nustatytus pažeidimus Administratoriui skirti Įstatymo ll⁷ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą nuobaudą – įspėjimą (t. 2, b. l. 113–117).
4. Departamento direktoriaus pareigas laikinai einanti S. A. 2014 m. kovo 18 d. įsakyme Nr. V-54 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui V. Š. skyrimo“, atsižvelgdama į 2013 m. kovo 9 d. išvadą (reg. Nr. A4?-166), konstatavo, kad Administratorius, vykdydamas fizinio asmens bankroto procedūrą, pažeidė FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir 17 straipsnio 3 punktą, ir, vadovaudamasi FABĮ 13 straipsnio 9 dalimi ir Įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punktu už nurodytus pažeidimus, kurie nustatyti atlikus Patikrinimą, bankroto administratoriui V. Š., vykdančiam fizinio asmens bankroto procedūrą, skyrė nuobaudą – įspėjimą (t. 1, b. l. 6; t. 2, b. l. 141).
5. Departamentas, atsakydamas į L. B. Skundą 1, Skundą 2 ir Skundą 3, 2015 m. kovo 19 d. rašte Nr. (6.16)A2?-272 „Dėl bankroto administratoriaus V. Š. veiksmų, administruojant L. B. bankroto procesą“ (kopija išsiųsta Administratoriui), kuriame pateikta informacija, jog Departamentas už nustatytus pažeidimus Administratoriui nusprendė skirti Įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą nuobaudą – įspėjimą (t. 1, b. l. 7–20; t. 2, b. l. 127–140). Rašte Nr. (6.16)A2?-272, be kita ko, nurodyta:
5.1.1. L. B. Skunde 1 nurodė, kad su 2015 m. birželio 21 d. prašymu kreipėsi į Administratorių dėl ataskaitos pateikimo apie (duomenys neskelbtini) Lt sumos panaudojimą, kurią Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. liepos 26 d. nutartyje patvirtino bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti L. B. bankroto bylą iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; iš depozitinės sąskaitos ši suma išimta vienu metu, todėl L. B. neturi galimybės gauti informacijos apie lėšų panaudojimą pagal sąskaitos išrašą. Administratorius atsisakė pateikti išlaidų dokumentus (duomenys neskelbtini) Lt sumai pagrįsti. Administratorius Paaiškinime 1 nurodė, kad 2014 m. liepos 4 d. rašte atsakė L. B. į jos 2014 m. birželio 21 d. prašymą, kuriame nurodė: „<...> jog lėšų panaudojimas numatytas teismo patvirtintame L. B. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo plane. Tuo Administratorius aiškiai išdėstė kas, kokia procedūra, kokiu metu ir kokiu dokumentu patvirtino (duomenys neskelbtini) Lt sumos panaudojimo tvarką bei paskirtį, taigi, suteikė informaciją apie lėšų panaudojimą <...>“; be to, L. B. disponuoja depozitinės sąskaitos informacija, kas reiškia, kad informacija jai yra suteikta. Administratoriaus nuomone, tai jog teismo nutartyje patvirtintos administravimo lėšos nebuvo paskirstytos banko pavedimuose, savaime nėra pažeidimas.
5.1.2. Pagal FABĮ 17 straipsnio 3 punktą fizinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie lėšų panaudojimą. 2013 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkime patvirtinta informacijos apie bankroto bylos eigą teikimo tvarka, šios tvarkos 4.2.4 punkte nustatyta, kad fizinis asmuo (L. B.) be kreditorių susirinkimo sutikimo gali gauti informaciją apie lėšų panaudojimą.
5.1.3. Šiuo atveju L. B. paprašė Administratoriaus suteikti informaciją apie (duomenys neskelbtini) Lt sumos, kurią teismas, iškeldamas L. B. bankroto bylą, leido Administratoriui naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, panaudojimą, ir kurią l. B. 2013 m. rugsėjo 15 d. įmokėjo į sąskaitą. Administratorius, atsakydamas į L. B. prašymą, nukreipė ją į Planą. Pažymėtina, kad 2013 m. lapkričio 22 d. pirmajame kreditorių susirinkime buvo patvirtinta mėnesinė administravimų išlaidų sąmata nuo nutarties iškelti L. B. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos:(duomenys neskelbtini) Lt atlyginimas Administratoriui; (duomenys neskelbtini) Lt (plius PVM) administravimo išlaidoms, šios sumos nurodytos ir Plane. L. B. pateikė Administratoriui prašymą suteikti informaciją apie (duomenys neskelbtini) Lt faktinį panaudojimą, t. y. kam konkrečiai ši suma panaudota. Remiantis Patikrinimo metu gautais duomenimis, Administratorius tokių duomenų L. B. nepateikė, taigi, konstatuotina, kad Administratorius pažeidė FABĮ 17 straipsnio 3 punktą.
5.2.1. L. B. Skunde 1 nurodė, kad dėl ligos nedirbo nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2013 m. lapkričio 8 d. ir nuo 2014 m. kovo 8 d. iki 2014 m kovo 28 d., apie tai Administratorių informavo 2014 m. balandžio 19 d., papildomai informacija persiųsta 2014 m. birželio 2 d., Administratoriui pateikti skaičiavimai Plano patikslinimui dėl pajamų sumažėjimo ir dėl 1 proc. pensijos draudimo. Administratorius iki minėto skundo padavimo dienos nesikreipė į kreditorių susirinkimą dėl Plano patikslinimo, nesuteikė fiziniam asmeniui pagalbos, rengiant Plano tikslinimo projektą. Skunde 1 taip pat nurodyta, kad L. B. nebuvo informuota apie 2014 m. birželio 12 d. kreditorių susirinkimą, į jo darbotvarkę neįtrauktas klausimas dėl Plano tikslinimo; pagrindinis šio susirinkimo tikslas – skubotos, pateiktos su šiurkščiomis skaičiavimo klaidomis ir nepatikslintu planu, Administratoriaus ataskaitos apie L. B. Plano vykdymą eigą teikimas.
5.2.2. Administratorius Paaiškinime 1 nurodė, kad pagal L. B. pateiktus duomenis nebuvo galima spręsti, kad jos gaunamų lėšų nepakanka atlikti Plane nustatytų mokėjimų. Administratoriaus nuomone, nedarbingumas, trunkantis ne daugiau kaip 3 savaites ir visiškai skirtingais laikotarpiais, negali būti pakankama priežastis tikslinti Planą, kadangi nedarbingumas, trunkantis protingą terminą, yra laikina aplinkybė, o ne ryškus gaunamų lėšų dydžio pakeitimas, nedarbingumo metu asmuo gauna tik nedidele dalimi mažesnes pajamas. L. B. nedarbingumas neprilygintinas darbo / pajamų netekčiai, ryškiam jų sumažėjimui, ilgalaikiam nedarbingumui ar kitiems smarkiai asmens finansinę padėtį paveikiantiems veiksniams, todėl nebuvo pagrindo papildomai šaukti kreditorių susirinkimo dėl minimalių ir laikinų (po nedarbingumo Planas vėl vykdomas sena tvarka) Plano pakeitimų ar įtraukti jų į susirinkimo darbotvarkę.
5.2.3. Remiantis Patikrinimo metu gautais duomenimis, L. B. 2014 m. balandžio 18 d. pranešime informavo Administratorių, kad jos pajamos už 2014 m. kovo mėn. dėl ligos sumažėjo (duomenys neskelbtini) Lt, taip pat pačios dienos pranešime informavo Administratorių, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. 1 proc. padidėjo atskaitymas dėl pensijos kaupimo. Minėtuose pranešimuose informacijos apie L. B. nedarbingumą nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2013 m. lapkričio 8 d. nepateikta. Remiantis Patikrinimo duomenimis, tokia informacija Administratoriui apskritai nepateikta. Minėti pranešimai Administratoriui išsiųsti elektroniniu paštu 2014 m. balandžio 19 d. ir 2014 m. birželio 2 d. Duomenų, kad Administratorius į šiuos pranešimus sureagavo ir atsakė, Patikrinimo metu nepateikta. Administratorius 2014 m. birželio 12 d. sušaukė L. B. kreditorių susirinkimą, kuriame svarstyta dėl bankroto administratoriaus ataskaitos apie L. B. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo plano vykdymo eigą. Administratoriaus kreditorių susirinkimui pateiktoje ataskaitoje buvo nurodyta, kad L. B. nuo Administratoriaus nuslėpė (duomenys neskelbtini) esančią sąskaitą, per ataskaitinį laikotarpį savo būtiniesiems poreikiams skyrė daugiau lėšų, negu patvirtinta, kreditorių reikalavimų tenkinimui L. B. pervedė mažesnę sumą, negu patvirtinta Plane, laiku nepateikė sąskaitų išrašų. Administratorius padarė išvadą, kad L. B. netinkamai vykdo Plane numatytas priemones. Kreditoriams pasiūlyta priimti nutarimą dėl prašymo teismui nutraukti L. B. bankroto bylą pateikimo, kreditorių susirinkimas nutarė įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl L. B. bankroto bylos nutraukimo. Dėl minėto kreditorių susirinkimo ir jame priimtų nutarimų panaikinimo L. B. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, kuris 2014 m. spalio 22 d. nutartyje panaikino 2014 m. birželio 12 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 4, taip pat konstatavo, kad: L. B. nepranešta apie 2014 m. birželio 12 d. šauktą kreditorių susirinkimą; bankrutuojančiam asmeniui nežinant apie kreditorių susirinkimą, apie jo būsimą darbotvarkę, neturint galimybės išsakyti savo nuomonę, pasiaiškinti ir apsiginti save, juolab, kai susirinkime sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos nutraukimo, yra bankrutuojančio asmens teisių pažeidimas, todėl toks priimtas kreditorių susirinkimo protokolas negali būti teisėtas ir jis yra naikintinas. Su tokia teismo pozicija galima sutikti. 2013 m. lapkričio 22 d. L. B. kreditorių susirinkime buvo patvirtinta Kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka, pagal kurios 2 punktą pranešimai apie kreditorių susirinkimo sušaukimą su siūloma susirinkimo darbotvarke, susirinkimo data, laiku ir vieta teikiami kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti teisme, taip pat bankrutuojančiam asmeniui prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos. FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 10 punktas įpareigoja Administratorių vykdyti kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus, taip pat ir laikytis patvirtintos Kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkos. Taigi, konstatuotina, kad Administratorius pažeidė FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 10 punktą.
5.3.1. L. B. Skunde 1 nurodė, kad 2014 m. birželio 20 d. išsiuntė Administratoriui prašymą dėl Plano patikslinimo, Administratorius L. B. nesuteikė pagalbos, laiku nepateikė išvados, nederino kreditorių susirinkimo vietos ir laiko. Administratorius Paaiškinime 1 su tokia L. B. pozicija nesutiko, nes, jo nuomone, Administratoriaus išvada paremta teisės normomis, yra tinkama ir nėra klaidinanti.
5.3.2 Pagal FABĮ 10 straipsnio 12 dalį plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Bankroto administratorius, gavęs plano patikslinimą, ne vėliau kaip per 5 dienas nuo plano patikslinimo gavimo dienos parengia rašytinę išvadą dėl plano patikslinimo įgyvendinimo galimybių ir ją pateikia fiziniam asmeniui; likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano patikslinimą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano patikslinimui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką. Pagal FABĮ 12 straipsnio 4 dalies 3 punktą administratorius turi teisę suteikti pagalbą fiziniam asmeniui rengiant plano projektą ar jo pakeitimo projektus.
5.3.3. Remiantis patikrinimo duomenimis, L. B. 2014 m. birželio 21 d. registruotu paštu Administratoriui išsiuntė 2014 m. birželio 20 d. prašymą dėl Plano patikslinimo, Administratorius į pateiktą prašymą atsakė 2014 m. liepos 9 d., nurodė, kad Pareiškėjos prašymas dėl Plano tikslinimo yra su trūkumais ir kai kuriais punktais pažeidžiantis kreditorių interesus, dėl detalesnės konsultacijos Administratorius pasiūlė atvykti pas jį, iš anksto susiderinus laiką. Patikrinimo metu nepateikta duomenų, kad L. B. šiuo Administratoriaus pasiūlymu pasinaudojo ar atsižvelgė į Administratoriaus pastabas dėl Plano tikslinimo trūkumų. Administratorius 2014 m. rugpjūčio 21 d. pranešime „Dėl kreditorių susirinkimo ir darbotvarkės“ informavo L. B. apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, su juo persiuntė išvadą „Dėl L. B. 2014-06-20 prašymo patikslinti planą“, ją persiuntė ir kreditoriams. Išvadoje nurodyta, kad „Bankroto administratorius daro išvadą, kad L. B. pateiktas prašymas dėl plano patikslinimo neatitinka FABĮ reikalavimų, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, mažina kreditorių reikalavimų tenkinimą, pažeidžia FABĮ nustatytos teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros laikymąsi“. Taigi, Administratorius L. B. prašymą dėl Plano patikslinimo gavo 2014 m. birželio 30 d., nors jis ir atsakė L. B., kad jos pateiktas Plano patikslinimas yra su trūkumais, bet Administratorius išvadą dėl Plano patikslinimo pateikė tik 2014 m. rugpjūčio 21 d., t. y. praleidęs FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą ne vėlesnį nei 5 dienų terminą nuo plano patikslinimo gavimo dienos išvadai parengti. Taigi, konstatuotinas FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimas.
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą sprendžiama, ar Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. V-54 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui V. Š. skyrimo“ (t. 1, b. l. 6; t. 2, b. l. 141) yra teisėtas ir pagrįstas.
2. Nors pareiškėjas nurodo, kad įsakymas Nr. V-54 priimtas 2015 m. kovo 18 d., tuo tarpu raštas Nr. (6.16)A2?-272 „Dėl bankroto administratoriaus V. Š. veiksmų, administruojant L. B. bankroto procesą“ (t. b. l. 7–20; t. 2, b. l. 127–140) pasirašytas 2015 m. kovo 19 d., tačiau tai neturi jokios teisinės reikšmės, nes skundžiamas įsakymas Nr. V-54 nėra grindžiamas raštu Nr. (6.16)A2?-272. Pabrėžtina, kad skundžiamo įsakymo Nr. V-54 priėmimo pagrindas yra 2015 m. kovo 9 d. išvada „Dėl bankroto administratoriaus V. Š. veiksmų, administruojant L. B. bankroto procesą“ (t. 2, b. l. 74–86), kuri Administratoriui išsiųsta elektroniniu paštu 2015 m. kovo 10 d. (t. 2, b. l. 87), Administratorius pateikė 2015 m. kovo 16 d. nuomonę dėl Išvados (t. 2, b. l. 118–121). Taigi, šiuo aspektu skundžiamo įsakymo priėmimo procedūros nebuvo pažeistos.
3. Pareiškėjas pateikia savo vertinimus dėl pažeidimų, kurie konstatuoti skundžiamame įsakyme, t. y. dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 2 dalies 10 punkto ir 17 straipsnio 3 punkto pažeidimo, t. y. bankroto administratorius, gavęs plano projektą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo plano projekto gavimo dienos parengia rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių ir ją pateikia fiziniam asmeniui; nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo sprendimus; fizinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie lėšų naudojimą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad įsiteisėjusioje Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-380-357/2015 (Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02878-2013-3) (t. 1, b. l. 21-23) yra konstatuota, kad pareiškėjas iš tikrųjų pažeidė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. praleido jame nustatytą terminą: šitos bendrosios jurisdikcijos teismo įvertintos faktinės aplinkybės Vilniaus apygardos administracinis teismas revizuoti neturi teisinio pagrindo.
Pareiškėjas apie pareigą, kad nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo sprendimus, nurodo, jog Išvadoje teigiama, kad Administratorius nesilaikė kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, nes neinformavo L. B. apie 2014 m. birželio 12 d. susirinkimą. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog Šiaulių apylinkės teismas minėto kreditorių susirinkimo protokolą panaikino ir žalos nepatyrė nė viena iš proceso šalių, nei kreditoriai, nei bankrutuojantis asmuo. Kitaip tariant, pareiškėjas neneigia, kad minėtos informacijos jis nepateikė, tačiau mano, kad tokiais veiksmais nepadarė žalos.
Išvadoje (t. 2, b. l. 74–86) nurodoma, kad pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 17 straipsnio 3 punktą fizinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie lėšų panaudojimą. Kreditorių susirinkime 2013 m. lapkričio 22 d. patvirtinta informacijos apie bankroto bylos eigą teikimo tvarka, kurioje nustatyta, kad fizinis asmuo (L. B.) be kreditorių susirinkimo sutikimo gali gauti informaciją apie lėšų panaudojimą. L. B. paprašė Administratoriaus suteikti informaciją apie (duomenys neskelbtini) Lt sumos, kurią teismas, iškeldamas jai bankroto bylą, leido Administratoriui naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, panaudojimą ir kurią L. B. 2013 m. rugsėjo 15 d. įmokėjo į sąskaitą. Administratorius, atsakydamas į L. B. prašymą, nukreipė ją į Planą. Pažymėtina, kad pirmajame kreditorių susirinkime 2013 m. lapkričio 22 d. patvirtinta mėnesinė administravimų išlaidų sąmata nuo nutarties iškelti L. B. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos: (duomenys neskelbtini) Lt atlyginimas Administratoriui, (duomenys neskelbtini) Lt (plius PVM) administravimo išlaidoms, šios sumos nurodytos ir Plane. Administratorius nepateikė L. B. informacijos apie (duomenys neskelbtini) Lt faktinį panaudojimą, taigi, pažeidė minėto įstatymo 17 straipsnio 3 punktą. Pareiškėjo teiginiai, kad L. B. prašymas buvo nekonkretus, nėra pagrįsti, o atsakovė teisingai įvertino, kad pareiškėjas nepateikė L. B. informacijos apie (duomenys neskelbtini) Lt faktinį panaudojimą.
4. Konstatuotina, kad pareiškėjas padarė visus pažeidimus, kurie nustatyti skundžiamame įsakyme ir jį pagrindžiančioje Išvadoje, todėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V-54 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui V. Š. skyrimo“ nėra teisinio pagrindo naikinti. Pareiškėjo argumentai, kad pažeidimai yra mažareikšmiai, kad jais nepadaryta jokia turtinė žala, nepagrįsti, nes pažeidimais yra visuomet padaroma žala įstatymo saugomiems gėriams, be kita ko, finansiniams santykiams. Juk pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas bankroto administratorių veikla turi būti ypač griežtai prižiūrima, jie turi drausti savo civilinę atsakomybę (Įstatymo 13 straipsnis). Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė skundžiamu įsakymu paskyrė švelniausią nuobaudą (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1dalies 1 punktas) – taigi, ir šiuo aspektu skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.