- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- AN2-314-634/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00389-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Advokatai
- Ugnius Pėdnyčia
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiojo V. K. atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2023 m. balandžio 11 d. vyresniojo tyrėjo G. T. nutarimu administracinio nusižengimo byla ROIK (duomenys neskelbtini) R. Z. atžvilgiu buvo nutraukta.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su institucijos priimtu nutarimu, pareiškėjas V. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateikė skundą, kuriuo prašė institucijos 2023 m. balandžio 11 d. nutarimą panaikinti ir pripažinti R. Z. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnį ir paskirti šio straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutartimi V. K. skundas buvo atmestas ir skundžiamas nutarimas paliktas galioti. Teismas atmetė skundą motyvuodamas tuo, jog nenustatyta, kad R. Z. būtų neteisėtai savavaldžiavęs ir ignoravęs įstatymuose nustatytą tvarką nagrinėjamo įvykio metu.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde V. K. atstovas advokatas Ugnius Pėdnyčia prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-530-1023/2023 ir priimti naują nutarimą (nutartį) – tenkinti apelianto 2023 m. gegužės 2 d. skundą, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo teisenoje ROIK: (duomenys neskelbtini) bei R. Z. pripažinti kaltu pagal ANK 518 straipsnį.
4.1. Skunde nurodo, kad tarp pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrasavininkų nėra nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka. 23/24 šių patalpų priklauso V. K., 1/24 priklauso D. Z., pastarąją dalį uzufrukto teise naudoja R. Z.. Į daugumą patalpų galima patekti tik per bendrą laiptinę, tačiau V. K. neturi raktų nuo bendrų laiptinės durų. Analizuojamo įvykio metu pareiškėjas su raktininko pagalba pateko į vienas patalpas. Tuomet į įvykio vietą atvyko R. Z. ir iškvietė policijos pareigūnus, nurodydamas, kad įsilaužė į jo namus. Atvykusiems pareigūnam R. Z. nurodė, kad V. K. neturi teisės patekti į patalpas ir įėjo pro pagrindines duris, kurias su spyna ir durų skląsčiu užrakino iš vidaus. R. Z. buvo prašoma atidaryti duris, tačiau jis tai padaryti atsisakė. Įvertinę tai, kad R. Z. stovi kitoje durų pusėje, siekdami jo nesužaloti, nusprendė durų nelaužti. V. K. nepavyko patekti į didžiąją dalį patalpų būtent dėl to, jog R. Z. užrakino pagrindines duris, kad jų nepavyktų atidaryti net ir specialistui.
4.2. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad R. Z. iš anksto žinojo apie tai, kad V. K. ketina atvykti nurodytą dieną. Tačiau R. Z. sąmoningai pasirinko neįleisti didžiosios dalies patalpų savininko V. K. į patalpas. Tai, kad V. K. yra 23/24 patalpų savininkas ir R. Z. su tuo sutinka patvirtina ir byloje esanti vaizdo medžiaga.
4.3. Vaizdo medžiagoje užfiksuota, kad R. Z. pasiteiravus, ar jis įleis patalpų savininką į vidų, R. Z. atsako, kad ne. Vaizdo įraše taip pat girdėti, kad R. Z. suprato savo veiksmų reikšmę ir siekė taip elgtis. Skunde pabrėžiama, jog R. Z. žinojo, kad apeliantas yra patalpų bendrasavininkis, žinojo, kad įvykio metu vyksta ginčai dėl pirkimo-pardavimo sandorių, jis iš anksto žinojo, kad V. K. ketina lankytis minėtose patalpose, todėl užrakino visas duris, o pamatęs, kad apeliantas atvyko su raktininku, duris užrakino papildomu skląsčiu, be to, R. Z. nepripažįsta apelianto teisių į turtą. Šios aplinkybės rodo, kad R. Z. turėjo aiškų tikslą neįleisti apelianto į patalpas.
4.4. Vaizdo medžiagoje matyti, kad R. Z. visą laiką stovėjo už durų, kadangi pastarosios yra stiklinės. Įvertinus durų būklę, yra labai didelė tikimybė, kad minėtas stiklas, laužiant duris, būtų dužęs ir kritęs ant R. Z.. Arba visos durys būtų nukritusios ant jo. Dėl šių priežasčių buvo nuspręsta durų nelaužti. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino to, kad pats raktininkas nurodė, jog viduje esantis užsklendžiamas užraktas neleistų atidaryti minimų durų.
4.5. Bylos medžiaga taip pat įrodo, kad tarp R. Z. ir V. K. egzistuoja teisiniai santykiai, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.143 straipsnio 4 dalį uzufruktorius turi tas daikto valdymo ir naudojimo teises, kurios priklausytų jam kaip bendraturčiui.
4.6. Tai, kad tarp šalių vyksta civilinis ginčas dėl minėtame pastate esančių patalpų ir su jomis susijusių aspektų, nėra aplinkybė, šalinanti R. Z. administracinę atsakomybę. Tarp šalių vykstant civiliniams ginčams, jų metu atlikti veiksmai gali peraugti į administracinius nusižengimus ar net nusikalstamas veikas. Be to, apeliantas nurodo nežinantis, apie kokį analogišką savavaldžiavimo atvejį yra kalbama pirmosios instancijos teismo nutartyje.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis viršininko funkcijas T. P. prašo atmesti apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad asmens veika ir kaltė yra privalomi administracinio nusižengimo padarymo elementai. Pagal ANK 518 straipsnį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia. Be to, turi būti konstatuota, kad asmens elgesys yra neteisėtas.
5.2. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo metodą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo.
5.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Z. ir V. K. sieja civiliniai teisiniai santykiai dėl nekilnojamo turto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Teisme yra nagrinėjama nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties užginčijimo byla. Naudojimosi bendra daline nuosavybe tvarka yra bendraturčių reikalas, turto naudojimo tvarkos susitarimas gali būti pasiektas bendru sutarimu arba teisme.
5.4. R. Z. minėtame bute gyvena, o V. K. su sutuoktine ten negyvena, susitarimo, kaip turi būti naudojamas bendras turtas, nėra. Be to, asmuo, manydamas, kad jo teisės buvo pažeistos ir dėl to atsirado žala, turi teisę kreiptis į teismą, reikšdamas civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. ANK nuostatos negali būti naudojamos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti.
6. Atsiliepimu R. Z. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Apeliaciniame skunde yra nurodoma melaginga informacija, kad tik R. Z. turi raktus nuo pagrindinių laiptinės durų, tačiau raktus nuo pagrindinių laiptinės durų, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, turi ir savivaldybė bei buvę savininkai, iš kurių apeliantas yra nupirkęs butų dalis, tačiau šių dalių nėra perėmęs įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi V. K. nėra perėmęs daiktų dalių, jis neturi teisės laužti tų durų spynas. R. Z. nei pats savo iniciatyva, nei atstovaudamas D. Z., neturėjo ir neturi jokio teisinio pagrindo nei duoti apeliantui raktus, nei atidaryti jam duris ar leisti jas laužti. Apelianto nurodoma patirta žala, nelaikytina žala, taip pat nelaikytina, kad ji padaryta R. Z. veiksmais. Antstolis fiksavo tik tai, ką prašė fiksuoti apeliantas, o spynų ir durų laužymu, stiklų daužymu įvykdytus ir nebaigtus vykdyti įsilaužimus į patalpas, aplinkybių konstatavimo protokolo raštiškoje dalyje suklastojo pateikdamas kaip durų atrakinimus. Apeliantas meluoja esantis 23/24 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininku, nes iš tiesų jis yra tik tame pastate esančių butų dalių savininku, kurias įgijo šiuo metu teisme užginčytais pirkimo-pardavimo sandoriais. Aiškindamas dėl analogiško savavaldžiavimo atvejo atsiliepime nurodo, kad buvo nagrinėjamas R. Z. skundas dėl elektros tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. K. prašymu įvykdyto neteisėto elektros tiekimo nutraukimo. Tokiu būdu buvo sukeltas pavojus R. Z. ir D. Z. sveikatai, kadangi esant šalčiams atsirado grėsmė susprogti elektra valdomai šildymo sistemai. Tačiau nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei V. K. nebuvo nubausti, motyvuojant civilinio ginčo tarp šalių buvimu. Nurodyta situacija kelia pagrįstų abejonių V. K. rūpesčiu nesužaloti už durų stovėjusio R. Z., kaip motyvu nelaužti durų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo skundžiama nutartimi, kuria buvo paliktas galioti institucijos nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną R. Z. atžvilgiu administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini)
8. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, šiame straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, t. y. šios teisės normos esminiai turinio elementai išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Šis administracinis nusižengimas tyčinis, atitinkamai administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą tikrą ar tariamą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise ar pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
9. Iš skundžiamo nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną turinio matyti, kad administracinio nusižengimo bylos teisena R. Z. atžvilgiu pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį pradėta ir vėliau nutraukta dėl to, kad 2022 m. lapkričio 17 d. apie 11.00 val. R. Z. V. K. neatrakino įėjimo į pastatą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, durų, kai V. K. yra 23/24 dalių savininkas, taip pat neįleido V. K. bei kartu su juo atvykusio antstolio R. B. bei turto vertintojo E. K. į kelias pastato dalis esančias pirmame aukšte, bei antro aukšto patalpas, motyvuodamas tuo, kad patalpos priklauso jam, nors pats R. Z. uzufrukto teise gali naudotis tik 1/24 dalimi kambarių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir jų naudojimosi tvarka nėra nustatyta.
10. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. Z. atsisakė atidaryti duris V. K., esančiam didžiosios turto dalies savininku, ši aplinkybė negali būti pagrindu tenkinti apeliacinį skundą ir vertinti R. Z. veiksmus kaip savavaldžiavimą. CK 4.49 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatymo. CK 6.398 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo–perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu, tuo pačiu realiai perimant turtą - gaunant raktus nuo patalpų ir pan. Taigi R. Z. neturi pareigos atrakinti duris V. K. pareikalavimu.
11. Nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, priklauso V. K. dalinės nuosavybės teise, o R. Z. uzufrukto teise naudojasi dalimi turto. Vien tai, kad V. K. nurodo esantis didžiosios patalpų dalies savininkas, nereiškia, kad nenustačius patalpų naudojimo tvarkos, R. Z. neturi teisės užrakinti duris ir neįleisti asmenų, dėl kurių teisių į turtą jam kyla abejonių, į patalpas. Be to, R. Z., neturi ir pareigos įleisti asmenis, kurie teigia esantys patalpų savininkai, į patalpas, kurias jis pats naudoja uzufrukto teise.
12. Ta aplinkybė, kad tarp šalių vyksta civiliniai ginčai, esant padarytam administraciniam nusižengimui ar nusikalstamai veikai, savaime nešalina asmens atsakomybės, tačiau nepritartina tokiai praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai ir ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises.
13. Apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą nukentėjusiojo V. K. skundą dėl institucijos 2023 m. balandžio 11 d. nutarimo atmesti, todėl naikinti ar keisti skundžiamos apylinkės teismo nutarties apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl nukentėjusiojo V. K. atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. K. atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.