- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-28
- Bylos Nr.
- 1A-414-519/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33482-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- L. G.
- Civilinis ieškovas
- Šiaulių teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Modestas Švažas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 7 mėnesius neatlygintinai išdirbti 84 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laiką lankytis baruose, kavinėse, restoranuose, naktiniuose klubuose ir kitose viešojo maitinimo įstaigose, išskyrus valgyklas.
Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, L. G. skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) iki 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės su minėtais įpareigojimu ir draudimu.
Vadovaudamasis BK 65-66 straipsniais, į atliktą laisvės apribojimo bausmę santykiu 1:2 įskaitytas L. G. laikino sulaikymo laikas (viena para) ir laikoma, kad jis atliko 2 laisvės apribojimo dienas.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2016 m. rugsėjo 2 d. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir žalos gavėjui Valstybinei ligonių kasai iš L. G. priteista 141,98 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.L. G. nuteistas už tai, kad jis konflikto metu, 2016 m. liepos 17 d. apie 2.15 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje tyčia delnu trenkė du kartus į kairės pusės veido sritį artimam šeimos nariui – sugyventinei L. S., jai nuėjus į virtuvę ir atsisėdus ant kėdės, vieną kartą spyrė į veido sritį, dėl ko ji griūdama trenkėsi galva į stalo kampą, kairį šoną ir kairę plaštaką susitrenkė į grindis, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, nusitęsiančią į kairio skruosto sritį, kairėje plaštakoje, muštinę žaizdą galvos plaukuotosios dalies kairėje, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendį – L. G., pripažintam kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. G. paskirti galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.
2.1. Nurodo, kad teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad L. G. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu. Tačiau teismas, skirdamas L. G. bausmę pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, neteisingai įvertino nuteistojo asmenybę, nepakankamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes, todėl L. G. paskirta laisvės apribojimo bausmė savo pobūdžiu ir dydžiu yra aiškiai per švelni ir prieštarauja teisingumo principui.
2.2. Teigia, kad teismo išvada, jog terminuota laisvės atėmimo bausmė jam neskiriama atsižvelgiant į L. G. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pasekmes – nusikaltimas nesunkus, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei į tai, kad jo padarytos veikos kiekvieną kartą pagal pasekmes lengvėja arba bent jau nesunkėja, yra visiškai nepagrįsta ir prieštaraujanti nustatytoms, ir jau aptartoms aplinkybėms. Pažymi, kad anksčiau L. G. skirtomis laisvės atėmimo bausmėmis nebuvo pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 54 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti bausmę atlikusį L. G., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir jo padarytas ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis neigiamas poelgis – tai dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Todėl mano, kad teismas L. G. paskyrė neteisingą bausmę, kuri savo pobūdžiu ir dydžiu yra akivaizdžiai per švelni, ir neatitinkanti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties.
2.3. Nurodo, kad atsižvelgiant į L. G. asmenybę ir įvertinus visas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, L. G. turi būti paskirta bausmė adekvati padarytai nusikalstamai veikai – laisvės atėmimo bausmė. Teigia, kad tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis L. G. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinio skundo netenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai L. G. pripažino kaltu ir nuteisė jį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam bausmę, netinkamai įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes ir paskyrė L. G. savo rūšimi per švelnią bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas.).
4.1. Paskirdamas bausmę, spręsdamas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimus, teismas remiasi baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sankcija ir vadovaujasi Bendrosios dalies normų reikalavimais. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota, tai reiškia, kad bausmė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, turi būti skiriama individualiai, t. y. bausmė parenkama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šis bausmės individualizavimo principas įtvirtintas BK 54 straipsnyje, kuriame formuluojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.
4.3. Pirmosios instancijos teismas skirdamas L. G. bausmę, atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, už nusikaltimus, susijusius su smurtu, teistas penkis kartus iš šešių bei pažymėjo, kad kiekvieną kartą nusikalstamos veikos pagal pasekmes lengvėja arba bent jau nesunkėja, paskutinį kartą laisvės atėmimo bausme teistas 2013 metais, baustas administracine tvarka, nedirba, Taip pat atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir būdamas recidyvistas bei padarė išvadą, jog netikslinga L. G. skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumą, pasekmes.
4.4. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas skirdamas L. G. bausmę pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, neteisingai įvertino nuteistojo asmenybę, nepakankamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes. Nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė savo pobūdžiu ir dydžiu yra aiškiai per švelni ir prieštarauja teisingumo principui.
4.5. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus, paskutinį kartą teistas 2015 m. vasario 10 d., baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirba. Nusikalstamą veiką padarė po laisvės atėmimo bausmės atlikimo praėjus devyniems mėnesiams, turi neišnykusį teistumą. Be to, teismai ne kartą jau buvo patikėję, kad jis nori taisytis, tačiau šio pasitikėjimo jis nepateisino. Visi nuteistojo daromi nusikaltimai yra tyčiniai, nusikaltimus daro būdamas neblaivus, smurtauja. Šiuo, skundžiamu, nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas už vieną tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką padarytą artimo šeimos nario – sugyventinės L. S. - atžvilgiu.
4.6. Teisėjų kolegija, įvertinusi L. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja, bei jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kad veiką padarė recidyvistas, bei atsižvelgusi į neigiamą nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į visuomenės nustatytas moralės normas, į nenorą taisytis, sutinka su prokurorės siūlymu, jog L. G. turi būti paskirta adekvati padarytai nusikalstamai veikai laisvės atėmimo bausmė. Laikytina, kad tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. L. G. yra recidyvistas, teistumas jam neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Teisėjų kolegija įvertinusi visas aptartas aplinkybes sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistajam šiuo skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji laisvės apribojimo bausmė yra aiškiai per švelni, todėl nuteistasis baustinas griežtesne rūšimi – terminuoto laisvės atėmimo bausme, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kadangi L. G. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendį pakeisti:
L. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti L. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. liepos 17 d. 2.45 val. iki 2016 m. liepos 17 d. 13.30 val. (1 parą).
Bausmės pradžią L. G. skaičiuoti nuo faktinio L. G. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.