Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, oficialiai nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, oficialiai vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 1metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliko;

3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliko;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme;

5) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 ir 9 dalimis, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

6) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžiu skirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliko 2015 m. lapkričio 6 d.,

yra kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. konflikto metu 2016 m. liepos 17 d. apie 2¹⁵ val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje tyčia delnu trenkė du kartus į kairės pusės veido sritį artimam šeimos nariui – sugyventinei L. S.; jai nuėjus į virtuvę ir atsisėdus ant kėdės, vieną kartą spyrė į veido sritį, dėl ko ji griūdama trenkėsi galva į stalo kampą, kairį šoną ir kairę plaštaką susitrenkė į grindis, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, nusitęsiančią į kairio skruosto sritį, kairėje plaštakoje, muštinę žaizdą galvos plaukuotosios dalies kairėje, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu L. G. paaiškino (44-45, 48-49, 54-55 b. l.), kad L. S. yra jo sugyventinė. Ją pažįsta nuo 2016 m. kovo pradžios, gyventi kaip šeima pradėjo 2016 m. gegužį. Gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 13, Šiauliuose. Namo, kuriame gyvena, raktų neturi, nes L. visuomet būna namuose. Jis dirba atsitiktinius darbus. Dalį uždirbtų pinigų duoda L., nes ji niekur nedirba. L. materialiai taip pat padeda jos tėvai. Veda bendrą ūkį, t. y. iš bendrų lėšų įsigyja maisto, rūbų, moka už komunalines paslaugas. Išsiskyręs su sutuoktine, ruošiasi su L. įteisinti santykius.

2016 m. liepos 16 d. apie 18⁰⁰ val. su L. nuėjo į barą „D.“, esantį (duomenys neskelbtini). Bare abu gėrė alų. Nepamena, kiek išgėrė alaus, galėjo išgerti 3-4 bokalus. Nuo išgerto alaus kiekio jautėsi apsvaigęs. Ten sutiko pažįstamą. Pritrūkęs pinigų alkoholiui, pažįstamas siūlė nuvažiuoti į lombardą ir užstatyti savo telefoną. Su juo taksi automobiliu nuvažiavo į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini). L. pasiliko bare. Prieš išvažiuodamas jai pasakė, kad važiuoja į lombardą ir paskui grįš į barą. Į barą grįžo maždaug už dviejų valandų. L. bare jau nebebuvo. Pamanė, kad ji su kokiu nors vyru leidžia laiką. Jis pasiliko bare ir dar gėrė alų.

Namo parėjo 2016 m. liepos 17 d. apie 2⁰⁰ val., tikslaus laiko neprisimena. Namo durys buvo nerakintos. Miegamojo kambaryje lovoje miegojo L.. Nusprendė išsiaiškinti, kodėl L. bare jo nesulaukė, kur ir su kuo buvo. Įtarė, kad L. galėjo būti jam neištikima. Pažadino L., priekaištavo jai. Tarp jų kilo konfliktas, vienas kitą išvadino necenzūriniais žodžiais. Per konfliktą jis iš pykčio tyčia trenkė delnu L. du kartus į veidą. Dėl girtumo nepamena, į kurią veido pusę. L. nuėjo į virtuvę, jis nuėjo jai iš paskos. L. atsisėdo ant kėdės netoli stalo, jis iš pykčio tyčia spyrė jai vieną kartą į veido sritį. Tuo metu buvo apsiavęs šlepetes. Smūgis lyg ir nebuvo stiprus. L. nuo smūgio nugriuvo ant grindų. Ji galėjo trenktis galva į stalo kampą, nes kai ji atsistojo, jis pamatė jai iš galvoje esančios žaizdos bėgantį kraują. L. išbėgo iš kambario į lauką. Bėgdama L. koridoriuje užkliuvo už slenksčio ir pargriuvo. Išėjo į kiemą pažiūrėti, kur yra L., bet jos nesivijo. Pamatė ją gulinčią ant tako, iškloto cementine danga. Prašė L. grįžti į kambarį. Ji pasakė, kad eina į laukinį tualetą. Nuėjo į kambarį ir laukė, kol grįš L.. Tačiau L. namo negrįžo. Pagalvojo, kad L. dėl žaizdos galvoje galėjo nueiti į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių, todėl nuėjo į ligoninę, tačiau ten L. nebuvo. Grįžo namo. Prie namų jį sulaikė policijos pareigūnai. Gailisi, kad sukėlė L. fizinį skausmą, jos atsiprašė, ji jam atleido.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis L. G. davė paaiškinimus, atitinkančius nurodytus ikiteisminio tyrimo metu. Teigė, kad su L. yra pažįstami nuo šių metų kovo pradžios. Tarpusavio santykiai geri. Su L. gyvena jos seseriai priklausančiame name (duomenys neskelbtini) g. 13, Šiauliuose. Dirba nelegaliai, pas ūkininką kerta mišką. Gyvena iš jo pajamų ir L. tėvų paramos. Su alkoholiu problemų neturi, per mėnesį išgeria kartą ar du. Įvykio dieną su L. nuėjo į „D.“, pavalgė, išgėrė alaus. Jis buvo truputį apsvaigęs. Draugas paprašė nuvažiuoti į lombardą. Iš pradžių nuvažiavo į centre esantį lombardą, paskui į - Dainų rajone. L. paliko „D.“. Į „D.“ grįžo po dviejų valandų ir ten jos jau nebebuvo. Dar truputį pabuvo, nuėjo pas draugą ir apie 2 val. nakties grįžo namo. L. gulėjo lovoje. Paklausė, kur buvo, bet ji jam nieko nesakė. Įtarė, kad ji galėjo būti jam neištikima. Klausinėjo, ko pabėgo, kodėl jį paliko, kur buvo, gal buvo su kitu vyru. Prasidėjo konfliktas. Būdamas įsiaudrinęs delnu du kartus davė L. į galvą. Ji atsistojo ir nuėjo į virtuvę. Virtuvėje vėl ginčijosi, vadino vienas kitą necenzūriniais žodžiais. Kadangi L. jį provokavo, jis koja spyrė jai. L. davėsi galva į stalą ir prasikirto, matė, jog bėgo kraujas. Tada ji išbėgo į lauką, užkliuvo ir nukrito ant asfalto. Jis ją pakėlė, liepė eiti į vidų, kad viskas bus gerai. L. pasakė, kad eina į tualetą. Grįžo namo ir laukė L.. L. vis negrįžo. Pagalvojo, kad bus nuėjusi į ligoninę, nes jai bėgo kraujas. Išėjo jos ieškoti į ligoninę, bet jam pasakė, kad ten jos nėra. Jam grįžtant namo, važiavo policijos pareigūnai ir paklausė, kur eina. Pasakė, kad eina į (duomenys neskelbtini) g. 13, ir pareigūnai jį „suėmė“. Paleistas iš policijos atsiprašė L., jie toliau gyvena kartu.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, davė paaiškinimus apie nagrinėjamos veikos aplinkybes, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nei prokurorė, nei kaltinamasis nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę, padarius inkriminuotą nusikaltimą, įrodo kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Nukentėjusioji L. S. parodė (17-18, 20-21 b. l.), kad L. G. pažįsta apie 4 mėnesius, kartu kaip šeima gyvena apie 2 mėnesius. Ji yra išsituokusi, vaikų neturi. L. G. oficialiai vedęs, bet su sutuoktine negyvena. Jis planavo išsiskirti ir įteisinti jų santykius. Su L. G. bendrai rūpinosi buitimi, su juo gyveno savo seseriai I. G. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Sesuo su jais negyveno. Anksčiau L. G. prieš ją fizinio ar psichologinio smurto nenaudojo. Alkoholį abu vartoja saikingai.

2016 m. liepos 16 d. apie 18⁰⁰ val. su sugyventiniu L. G. nuėjo į barą „D.“, esantį (duomenys neskelbtini). Ten pavalgė, gėrė alaus. Ji išgėrė 4 bokalus po 0,5 litro alaus. Jautėsi apsvaigusi. L. alaus išgėrė daugiau, dar gėrė degtinės. Bare prabuvo apie tris valandas. Pastebėjo, kaip sugyventinis su kažkokiu vyru išėjo iš baro ir negrįžo. Jo nesulaukusi apie 21⁰⁰ val. išėjo namo. Namuose sugyventinio irgi nebuvo.

2016 m. liepos 17 d. apie 2¹⁵ val., tikslaus laiko neprisimena, namo grįžo L.. Tuo metu ji miegojo miegamojo kambaryje. L. išvadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, teigė, kad ji yra neištikima. Ji L. nenusileido, jį plūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais, sakė, kad yra ištikima. L. bandė jai įspirti, bet nepataikė. Ji stovėjo ant lovos. L. priėjo prie jos ir delnu tyčia du kartus trenkė į kairės pusės veido sritį. Jai skaudėjo. Tada ji nuėjo į virtuvę, atsisėdo ant kėdės. Atėjo L. ir basas spyrė jai vieną kartą į veido sritį. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas, nosis sutino, skaudėjo veidą. Nuo smūgio griuvo, trenkėsi galva į stalo kampą, pargriuvo ant grindų. Griūdama prasiskėlė galvą, susitrenkė kairį šoną, kairės rankos plaštaką. Kairės rankos plaštaka stipriai sutino, nes tą ranką prieš kelias dienas iki įvykio buvo susitrenkusi, bet tada kraujosruvų ant plaštakos nebuvo. Ji buvo tik šiek tiek patinusi. Iš žaizdos galvoje pradėjo bėgti kraujas.

Atsistojo ir iš virtuvės bėgo į lauką. Bėgdama koridoriuje užkliuvo už slenksčio ir pargriuvo. Griūdama trenkė veidą ir abiejų rankų plaštakas, ant jų vėliau atsirado kraujosruvos. Atsikėlusi išbėgo į lauką. Bėgo cementu grįstu taku, krito ant dešinės rankos ir į cementinę dangą nusibrozdino dešinį dilbį. L. ją pasivijo. Pasakė jam, kad eina į lauko tualetą, tuoj grįš. L. jos nebemušė, nuėjo į kambarį. Ji išėjo į gatvę, bijojo grįžti namo. Eidama (duomenys neskelbtini) gatve, sutiko nepažįstamus du vaikinus ir merginą, jie iškvietė GMP ir policiją. Siūlėsi parvežti namo, bet ji atsisakė. Buvo nuvežta į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių. Ten jai susiuvo žaizdą galvoje. Paskui išleista gydytis ambulatoriškai. Po įvykio atsirado patinimas kairės pusės veido srityje, vėliau ties kaire akimi – kraujosruva. Nubrozdinimas nugaroje jau buvo kelios dienos iki įvykio, nes prieš kelias dienas nukrito nuo kopėčių. L. G. jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė ir toliau gyvena kartu. L. G. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja Ž. V., Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulė, parodė (29-30 b. l.), kad 2016 m. liepos 17 d. dirbo su Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu A. P.. Apie 2³⁰ val. iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo per radijo ryšio priemonę gavo pranešimą, kad ties Birutės g. 25, Šiauliuose, rasta sumušta moteris. Nuvyko minėtu adresu, autobusų stotelėje rado tris asmenys: vyrą ir moterį, kurie kvietė policiją, bei nukentėjusiąją. Vyras pasakė, kad gatvėje pamatė sumuštą moterį ir iškvietė policiją. Sumušta moteris sėdėjo ant suoliuko. Pasak vyro, jis neturi laiko, ir išvažiavo su moterimi. Nukentėjusioji paaiškino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) g. 13, Šiauliuose. Ją sumušė sugyventinis, ji bėgo nuo sugyventinio ir atsidūrė (duomenys neskelbtini) gatvėje, bijo grįžti namo. Sugyventinio anketinių duomenų neminėjo. Nukentėjusioji buvo neblaivi. Jos galvoje matėsi kraujuojanti žaizda, veidas patinęs, kažkuri ranka sutinusi, ant kažkurios rankos buvo pastebimos kraujosruvos, nubrozdinimai. Nukentėjusioji buvo šoko būsenoje, išsigandusi, sutrikusi, nesugebėjo tiksliai papasakoti įvykio aplinkybių. Iš bendravimo buvo galima suprasti, kad nukentėjusioji bijo sugyventinio. Nukentėjusioji teigė, kad sugyventinis ją mušė į įvairias kūno vietas rankomis. Moters rūbai buvo kruvini. Nukentėjusioji prašė kartu nuvažiuoti į jos namus ir paimti namo raktus. Nuvyko į namą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 13, Šiauliuose. Namo durys buvo užrakintos, jų niekas neatidarė. Paskui nukentėjusioji buvo nuvežta į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių. Ji su kolega pasiliko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 13, Šiauliuose, apžiūrėjo teritoriją, pro namo langus viduje jokio asmens nepastebėjo. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė einantį vyrą, klausė, ar jis gyvena (duomenys neskelbtini) g. 13, Šiauliuose. Jis atsakė, kad ten gyvena, tačiau neigė, kad dėl neištikimybės mušė sugyventinę. Sakė, kad sugyventinę užklupo su kitu vyru. Šį vyrą nuvežė į policijos įstaigą.

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (13-14 b. l.) sakoma, kad 2016 m. liepos 17 d. apie 2³⁷ val. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gautas pranešimas, jog ties (duomenys neskelbtini), buvo rasta sugyventinio sumušta nukentėjusioji, moteris dėl iš sugyventinio patirto smurto išbėgo iš namų, bijojo grįžti į namus. Nurodytos įvykio aplinkybės bei schemoje pažymėtos nukentėjusiosios sužalotos kūno sritys.

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentelėmis (9-12 b. l.) užfiksuota įvykio vietos - namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Iš asmens blaivumo testo (alkotesterio rodmenų) (38 b. l.) matyti, kad 2016 m. liepos 17 d. 3⁰³ val. L. G. nustatytas lengvas – 1,33 promilių – girtumo laipsnis.

Specialisto išvadoje Nr. G 950/2016(04) (24-25 b. l.) teigiama, kad L. S. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, nusitęsianti į kairio skruosto sritį ir abiejose plaštakose; odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje; muštinė žaizda galvos plaukuotosios dalies kairėje. L. S. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, nusitęsiant į kairio skruosto sritį, padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu. Poodinės kraujosruvos abiejose plaštakose, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, muštinė žaizda galvos plaukuotosios dalies kairėje galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. L. S. nustatytų kūno sužalojimų visuma kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos surikdymas. Apskritai sužalojimai nėra būdingi vienai griuviminei traumai.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka ir papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad nukentėjusiajai L. S., be kita ko, buvo sukeltas fizinis skausmas. Nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą, todėl šios pasekmės inkriminavimas perteklinis. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam šeimos nariui gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis oficialiai nedirba, nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. kovo 14 d. buvo registruotas darbo biržoje (68-69 b. l.). Oficialiai vedęs (62-64 b. l.), nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-8252-1031/2016 J. G. v. L. G. dėl santuokos nutraukimo (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Neįrašytas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės ligonių pacientų registrą, VšĮ Dainų PSPC Psichikos sveikatos centro pacientų registrą (60-61 b. l.). Nuo 1997 m. liepos 17 d. daugiau kaip 30 kartų baustas administracine tvarka, dominuoja grubūs ir smulkūs KET, viešosios tvarkos pažeidimai, turi 10 galiojančių nuobaudų už įvairius pažeidimus :pagal ATPK 44 straipsnio 1-2 dalis, 50 straipsnį, 129 straipsnį, 178 straipsnio 1, 3 dalis, 183 straipsnio 1 dalį (71-95 b. l., informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Šešis kartus teistas už nusikalstamas veikas asmens sveikatai, nuosavybei, finansų sistemai, teisingumui, viešajai tvarkai, valdymo tvarkai (96-105, 107-120, 123-149 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailėjosi; atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų ją charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Prokurorė siūlė skirti kaltinamajam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą, nes kaltinamasis už nusikalstamas veikas, susijusias su smurtu, teistas penkis kartus iš šešių. Teismo nuomone, remiantis prokurorės argumentais ir aptariamu atveju skyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, būtų nepaisoma nagrinėjamo nusikaltimo pavojingumo ir pasekmių: nusikaltimas nesunkus, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis už nusikaltimus, susijusius su smurtu, teistas penkis kartus iš šešių, bet kiekvieną kartą nusikalstamos veikos pagal pasekmes lengvėja arba bent jau nesunkėja. Kaltinamajam už pirmą (sunkų) nusikaltimą pagal BK 135 straipsnio 1 dalį skirta laisvės atėmimo bausmė buvo vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rūšis arba vėliau skirtos bausmės subendrintos su anksčiau skirtomis laisvės atėmimo bausmėmis. Paskutinį kartą kaltinamasis teistas laisvės atėmimo bausme 2013 m. 2015 m. kovo 19 d. papildžius BK 60 straipsnio 1 dalį 13 punktu, yra recidyvas vertinamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to, iki 2015 m. kovo 19 d. galiojo griežtesnė BK 56 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią recidyvas kone automatiškai lemdavo griežčiausios - laisvės atėmimo - bausmės skyrimą.

Įvertinęs inkriminuotos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad adekvati bausmė už padarytą nusikaltimą galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis parenkamas artimas sankcijos vidurkiui (BK 48 str. 2 d.). Siekiant užkirti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamasis įpareigojamas per 7 laisvės apribojimo bausmės atlikimo mėnesius neatlygintinai išdirbti 84 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą bausmės laiką jam draudžiama lankytis baruose, kavinėse, restoranuose, naktiniuose klubuose ir kitose viešojo maitinimo įstaigose, išskyrus valgyklas (BK 48 str. 5 d. 1 p. ir 6 d. 5 p.).

Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d.) reikalavimų, laisvės apribojimo bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2016 m. liepos 17 d. 2⁴⁵ val. iki 2016 m. liepos 17 d. 13³⁰ val. (vieną parą) (40-41 b. l.). Šis laikas santykiu 1:2 įskaitomas į atliktą bausmę ir laikoma, kad kaltinamasis atliko dvi laisvės apribojimo dienas.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (57-58 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė (BPK 139 str.).

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa 2016 m. rugsėjo 2 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 141,98 € turtinės žalos už nukentėjusiajai L. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo priteisimo (174-175 b. l.). Civilinį ieškinį grindė pridėta nukentėjusiajai 2016 m. liepos 17-18 d. suteiktų ambulatorinių ir stacionarių paslaugų lentele. Kaltinamasis neginčijo civilinio ieškinio dydžio, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 113 str. 2 d., CPK 268 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas jį per 7 (septynis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 84 (aštuoniasdešimt keturias) valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždrausdamas visą bausmės atlikimo laiką lankytis baruose, kavinėse, restoranuose, naktiniuose klubuose ir kitose viešojo maitinimo įstaigose, išskyrus valgyklas.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, L. G. skirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės su minėtais įpareigojimu ir draudimu.

Vadovaudamasis BK 65-66 straipsniais, į atliktą laisvės apribojimo bausmę santykiu 1:2 įskaityti L. G. laikino sulaikymo laiką (vieną parą) ir laikyti, kad jis atliko 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

L. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2016 m. rugsėjo 2 d. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir žalos gavėjui Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM (a. s. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš L. G. priteisti 141,98 € (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 98 euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.