Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atstovei Justinai Markevičiūtei,

asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, D. G., atstovei advokatei Virginijai Budrevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, globos, turto administravimo nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys – D. G. (asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje), P. G., A. M., D. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, D. G. atstovė, advokatė Virginija Budrevičienė, teismui pateiktame atsiliepime nurodo, kad D. G. nebegali savarankiškai atlikti veiksmų savo sprendimams priimti ir juos įgyvendinti. Jam reikalinga specialioji priežiūra ir pagalba bei jo interesų atstovavimas. Dėl psichikos ligos bei pirmojo lygio specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio D. G. būtina nuolatinė priežiūra ir pagalba. Asmens veiksnumas turi būti kuo mažiau ribojamas, o asmens veiksnumą ribojančios priemonės, kai yra būtinybė jas taikyti, turi būti kuo labiau individualizuojamos, pritaikytos konkretaus asmens situacijai ir visapusiškai pagrįstos. Tuo atveju, jei kyla abejonių dėl asmens veiksnumo ribojimo tikslingumo ar pagrįstumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai. Atsižvelgiant į D. G. psichinę sveikatos būklę, tikėtina, kad D. G. nėra aktuali sritis dėl asmens gebėjimo būti globėju ar rūpintoju pagal sutartį sritis. Asmens gebėjimo būti globėju ar rūpintoju pagal sutartį sritis D. G. nėra aktuali ir todėl, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. 386 „Dėl ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas globėju ( rūpintoju ), sąrašo patvirtinimo“ (2015 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-803 redakcija asmenys, kuriems diagnozuota psichinė liga negali būti skiriami globėjais (rūpintojais). D. G. nevedęs, šeimos neturi. Jis gyvena su tėvu P. G.. D. G. prižiūri, tvarko jo visus turtinius ir kitus reikalus sesuo A. M.. Prireikus jai pagalbą teikia sesuo D. G.. Registrų centre D. G. vardu yra įregistruota asmeninė nuosavybė į nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). D. G. gauna išmokas: šalpos neįgalumo pensiją – 184 Eur, vienišo asmens išmoka – 34,89 Eur, ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją - 161,70 Eur. Teismui pripažinus D. G. neveiksniu tam tikrose srityse, A. M. sutiktų būti paskirta brolio D. G. globėja ir turto administratore. Pagal sveikatos būklę A. M. gali globoti kitą asmenį. A. M. sutuoktinis A. M. sutinka, kad A. M. būtų paskirta brolio D. G. globėja. A. M. gyvena netoliese, dirba ne visa dieną. Todėl turi galimybes globoti brolį D. G., tinkamai atstovauti jo interesams. D. G. sesuo D. M. sutinka, kad A. M. būtų paskirta brolio D. G. globėja ir turto administratore (el. b. l. 80-83).

10. Suinteresuotiems asmenims, P. G. ir D. G. pareiškimas ir teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (el. b. l. 75-76), atsiliepimų suinteresuoti asmenys nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas

15. Byloje sprendžiami asmens pripažinimo neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikroje srityje, globos ir turto administravimo klausimai.

Dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir (arba) ribotai veiksniu tam tikrose srityse

17. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos (t. y. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos) 8 straipsnis, Konstitucijos (t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos) 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; LAT 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 25 punktas; LAT 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019, 18 punktas). LAT nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (pvz., LAT 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; LAT 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; LAT 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018 26 punktas; LAT 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-493-421/2018, 44 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, D. G. nuo 2022 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. lapkričio 22 d. nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad D. G. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad D. G. būklė atitinka medicininį neveiksnumo nustatymo kriterijų.

19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat galima nustatyti, kad D. G. dėl šio sprendimo 18 punkte nurodytų psichikos susirgimų negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad atlikus dabartinį teismo psichiatrinį ekspertinį tyrimą, nustatyta, kad D. G. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Dėl psichikos sveikatos būklės jis negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jam būtina pastovi kito asmens priežiūra ir globa. Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad D. G. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti bei veikti savarankiškai visose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Byloje esančioje išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus taip pat konstatuota, kad D. G. negali savarankiškai priimti sprendimų, įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių. D. G. iki 2023 m. lapkričio 23 d. nustatytas pirmojo lygio specialiųjų poreikių lygis (2022 m. lapkričio 24 d. Sprendimas dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo D. G., Nr. STS-5268) (el. b. l. 19). Atsižvelgdamas į tai, taip pat į proceso dalyvių teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad D. G. būklė atitinka ir juridinį neveiksnumo nustatymo kriterijų.

20. Pareiškėja prašyme ir teismo posėdžio metu nurodė, kad D. G., įvertinus šiandieninius asmens poreikius, sveikatos būklę, santykių sritys, kurios dėl savo prigimties negali būti atstovaujamos kito asmens, tokios kaip gebėjimas būti kito asmens globėju (rūpintoju), nėra aktualios arba specialūs teisės aktai yra nustatę reikalavimus, kurių dėl savo sveikatos būklės D. G. neatitinka.

21. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką: „nepagrįsti pareiškėjos kasacinio skundo argumentai, jog teismas, net būdamas įsitikinęs, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti tam tikrose konkrečiai įvardijamose santykių srityse, negali jo pripažinti neveiksniu tose srityse, nes šios santykių sritys tam asmeniui galimai nėra aktualios. Pabrėžtina, kad būtent asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir intensyvumas bei to nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti lemia asmens veiksnumo ribojimo mastą, o ne hipotetinis svarstymas, kurios iš gyvenimo sričių asmeniui, negalinčiam suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, būtų aktualios ar neaktualios <...> Asmens veiksnumo ribojimas gali būti pripažintas neproporcingu tik tada, kai teismui kyla abejonių, ar asmuo iš tikrųjų yra visiškai neveiksnus, nors tai patvirtina medicininiai neveiksnumo nustatymo kriterijai, ar vis dėlto, įvertinus ir teisinius neveiksnumo nustatymo kriterijus, teismas nusprendžia, kad tam tikrose santykių srityse asmuo gali suprasti tam tikrų savo veiksmų prasmę ir juos valdyti. Tačiau jei iš byloje pateiktų įrodymų visumos aišku, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose srityse, minėta, teismas sprendimu gali pripažinti asmenį neveiksniu visose srityse“ (LAT 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019, 27–28 punktai).

22. Atsižvelgiant į šio sprendimo 18 ir 19 punktuose išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (teismo psichiatrinės ekspertizės išvadą, socialinio darbuotojo išvadą, medicinos dokumentus), darytina išvada, kad D. G. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pareiškėjos argumentas dėl tam tikros srities neaktualumo atmestinas kaip nepagrįstas dėl šio sprendimo 21 punkte cituojamos kasacinio teismo praktikos ir tos aplinkybės, kad asmens pripažinimas neveiksniu yra ne tik jo laisvės apribojimas, bet ir to asmens teisėtų interesų apsauga, siekiant apsaugoti jį nuo jam nenaudingų, neteisėtų sprendimų priėmimo tose srityse, taip pat nuo galimo kitų asmenų pasinaudojimo asmeniu, kuris negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Toks tikslas išskiriamas ir kasacinio teismo praktikoje: „teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) <...> ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus“ (LAT 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019, 18 punktas). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad teisės aktai gali keistis, tačiau pasikeitus teisės aktams, asmens sveikatos būklė nesikeičia dėl to.

Dėl globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo

24. CK 3.228 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus. CK 3.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 468 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai CPK XXX skyriuje nustatyta tvarka.

25. Pareiškėja siūlo D. G. globėja (rūpintoja) bei turto administratore paskirti A. M.. Į bylą pateiktas suinteresuoto asmens A. M. sutikimas būti paskirtai D. G. globėja bei turo administratore. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo, D. G., nurodė neprieštaraujanti dėl A. M. paskyrimo D. G. globėja ir turto administratore (sprendimo 11 punktas). Į bylą taip pat pateikti suinteresuotų asmenų D. G. ir P. G. ir A. M. sutuoktinio, A. M., sutikimai, kad A. M. būtų paskirta D. G. globėja ir turto administratore (el. b. l. 35-37). Byloje esančiame 2023 m. vasario 1 d. medicinos pažymėjime nurodyta, kad A. M. pagal savo sveikatos būklę gali globoti kitą asmenį (el. b. l. 33). Pagal bylos duomenis suinteresuotas asmuo A. M. nėra teista ir nėra bausta administracine tvarka (el. b. l. 57-58). A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad rūpinasi D. G., taip pat nurodė sutinkanti būti D. G. globėja. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad A. M. pagal savo užimtumą, moralines savybes turi galimybes įgyvendinti globėjo funkcijas ir globoti kitą asmenį, kuriam reikalinga pastovi kito asmens priežiūra ir slauga (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, D. G. nustatytina globa srityse, kuriose D. G. pripažintinas neveiksniu ir jo globėja skirtina A. M..

Dėl turto administravimo ir turto administratoriaus paskyrimo

26. CK 3.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių; turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo; turto administratoriui yra taikomi CK normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai.

27. Iš byloje esančių duomenų bei teismo posėdžio metu duotų proceso dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad D. G. turi nekilnojamojo turto, gauna pinigines išmokas. Esant tokioms aplinkybėms D. G. turtui nustatytinas turto administravimas.

28. Pareiškėja, suinteresuoti asmenys byloje D. G. ir P. G., taip pat D. G. atstovė, teismo posėdžio metu bei rašytiniuose dokumentuose neprieštaravo, kad A. M. būtų paskirta D. G. turto administratore. Atsižvelgiant į nurodytą, A. M. skirtina D. G. turto administratore.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

29. Pagal CPK 468 straipsnio 3 dalį, bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų; už teismo paskirtas ekspertizes šiose bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą nepriteisiamos.

30. CPK 508 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad paskirtam globėjui ar rūpintojui, taip pat turto administratoriui teismas išaiškina jų teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, A. M. išaiškintinos globėjo ir turto administratoriaus teisės ir pareigos.

31. Teismas taip pat informuoja globėją (rūpintoją), kad suaugusio asmens su negalia ar senyvo amžiaus artimieji, kurie gyvena kartu ir globoja asmenį, kuriam nustatytas ne didesnis nei 55 proc. darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis turi teisę gauti iki 720 val. (30 parų) laikino atokvėpio paslaugą (išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai, laikino atokvėpio paslauga gali būti nepertraukiamai teikiama iki 90 parų). Prašymas dėl laiko atokvėpio paslaugos teikiamas savivaldybei. Daugiau informacijos galima rasti interneto svetainėje www.kasmanpriklauso.lt paspaudus „Slaugau šeimos narį“, ir atsidariusiame lange paspaudus „socialinės paslaugos“ (skyriuje „slaugau šeimos narį“ taip pat galima rasti informaciją apie išmokas, tokiu atveju reikia paspausti „išmokos“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270, 468, 508 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10, 3.242 ir 3.245 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Pripažinti D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neveiksniu šiose srityse:

a) turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

b) asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.).; 2) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 3) šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); 4) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 5) darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); 6) pilietinių teisių srityje – balsavimo teisė; 6) kitos asmeninių neturtinių santykių srityse – asmens gebėjimas atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, reikalingus asmens dokumentui (pasui, asmens tapatybės kortelei ir kt.) gauti, pakeisti.

Nustatyti D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), globą šio sprendimo rezoliucinės dalies trečiojoje ir ketvirtojoje pastraipose nurodytose srityse ir globėja paskirti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Nustatyti D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtui administravimą ir turto administratore paskirti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

b) globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių (CK 3.246 straipsnio 2 dalis). Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų (CK 3.246 straipsnio 3 dalis). Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo turi teisę pats neveiksnus tam tikroje srityje asmuo, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 3 dalis).

c) turto administratoriui yra taikomi šio kodekso normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai. Administratoriaus įgaliojimai pasibaigia panaikinus globą arba rūpybą, taip pat teismo nutartimi jį nušalinus ar jį pakeitus kitu asmeniu. Turto administratorius taip pat turi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtos knygos XIV skyriuje nustatytas turto administratoriaus teises ir pareigas.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.