Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-661-511-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-19
Bylos Nr.
1A-661-511-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas, Bronė Vidzėnienė
Nuteistasis
S. T.
Nukentėjusysis
Z. K., R. A.
Civilinis ieškovas
R. V., Z. K., S. K., R. A.
Advokatai
Alfonsas Mašalas
Kategorijos
Baudž. byla Nr.1A-661-511/2011
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eligijaus Gladučio, teisėjų Evaldo Vanago ir Bronės Vidzėnienės,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant:prokurorei Jolantai Činčikienei,gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui,nuteistajam S. T.,nukentėjusiesiems Z. K., R. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. V., Z. K., S. K., R. A. ir nuteistojo S. T. apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir jam paskirta 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. V., Z. K., S. K., R. A. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir priteista iš S. T. R. V. – 2000 litų neturtinei žalai atlyginti bei 300 litų teisinės pagalbos išlaidų, Z. K. – 400 litų neturtinei žalai atlyginti bei 600 litų teisinės pagalbos išlaidų, S. K. – 400 litų neturtinei žalai atlyginti bei 300 litų teisinės pagalbos išlaidų, R. A. – 400 litų neturtinei žalai atlyginti bei 300 litų teisinės pagalbos išlaidų. Kitoje dalyje ieškiniai atmesti. Priteista iš S. T. į valstybės biudžetą 80,08 Lt proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. kovo 22 d., apie 15.50 val., Anykščių rajone, kelio Radviliškis – Anykščiai – Rokiškis 20,400 kilometre, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei vilkdamas priekabą TAURAS 700-01S, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nevažiuodamas kuo arčiau dešiniojo savo važiuojamosios dalies krašto, nepasirinkdamas saugaus važiavimo greičio, tokio kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio būklę, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 – 53, 164, 172 punktų reikalavimus, dėl padarytų pažeidimų nesuvaldė automobilio bei velkamos priekabos, dėl ko velkama priekaba išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su Z. K. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo sužalota automobilio (duomenys neskelbtini) keleivė R. V., kuriai dėl galvos smegenų sumušimo, be neurologinės židininės simptomatikos ir atviro kaktikaulio lūžio ančių srityje, sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. T. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nepripažinti Z. K., R. A. ir S. K. nukentėjusiaisiais šioje baudžiamojoje byloje, pripažinti Z. K., R. A. ir S. K. netinkamais civiliniais ieškovais dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jų ieškinius atmesti, R. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, pripažinti Z. K. netinkama ieškove ir atmesti jos ieškinį dėl turtinės žalos (dėl apgadinto automobilio) atlyginimo, nepriteisti R. V., Z. K., R. A. ir S. K. turėtų bylinėjimosi išlaidų, nepriteisti į valstybės biudžetą 80,08 Lt proceso išlaidų.

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. T. nurodo, jog jam važiuojant nedideliu, iki 40 km/h, greičiu mėtyti jo automobilį, kai iki priešais atvažiuojančio automobilio (duomenys neskelbtini) buvo likęs ne mažesnis kaip 300 metrų atstumas. Automobilis (duomenys neskelbtini) važiavo didesniu nei 90 km/h greičiu. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad vairuotoja Z. K. nespėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio. Matydama, kad jo automobilio priekaba išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, Z. K. lengvabūdiškai tikėjosi priekabą apvažiuoti, laiku nestabdė ir atsitrenkė į jau sustojusį jo automobilį. Visas šias aplinkybes patvirtino liudytojas T. T., kuris parodė, kad kai sumėtė jo vairuojamą automobilį, atstumas buvo ne mažesnis kaip 300 m, o smūgio metu, jo automobilis jau buvo sustojęs. Z. K. teisme parodė, kad nestabiliai važiuojantį ir kelyje besimėtantį jo automobilį pamatė esant 200 m atstumui. Iš ekspertizės akto matyti, kad Z. K. privalėjo sustoti ir turėjo galimybę išvengti eismo įvykio, jei esant 200 m atstumui matė nestabiliai važiuojančią transporto priemonę. Nukentėjusioji keleivė R. V. apklausos teisme metu paaiškino žinojusi, kad privalo važiuoti užsisegusi saugos diržą, tačiau to nebuvo padariusi, važiavo be saugos diržo ir tuo būdu ji pažeidė KET 98 p. reikalavimus. Ekspertizės akte 2010-07-19 Nr. 11-1575 teigiama, kad tuo atveju, jei keleivė R. V. būtų važiavusi užsisegusi saugos diržą, ji sužalojimo būtų išvengusi, tuo pačiu jam nebūtų kilusi ir baudžiamoji atsakomybė. Vienintelei R. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kitiems asmenims jokie sveikatos sutrikdymai nepadaryti ir jie negalėjo būti nukentėję LR BK 281 str. 1 d. prasme. Dėl eismo įvykio kalta automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja, todėl iš jo negali būti priteistas žalos atlyginimas. Nukentėjusiąją byloje gali būti pripažinta tik R. V. ir tik ji gali turėti teisę reikšti ieškinį. Visi kiti byloje esantys liudytojai - Z. K., R. A. ir S. K., neturi teisės reikšti ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi jie yra eiliniai eismo įvykio liudytojai ir neturi reikalavimo teisės. Priešingu atveju, tai suponuotų neteisingą teismų praktiką, suteikiant teisę pareikšti ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo visiems eismo įvykių liudytojams. Ieškinį dėl apgadinto automobilio (duomenys neskelbtini) valst Nr. (duomenys neskelbtini) galėtų reikšti tik teisėtas valdytojas D. K., kuris buvo sudaręs finansinio lizingo sutartį ir mokėjo įmokas už šį automobilį arba UAB „(duomenys neskelbtini)", tačiau jokiu būdu ne Z. K., kuri nėra nei automobilio savininkė, nei valdytoja, todėl ji visiškai neturi reikalavimo teisės prašyti atlyginti tariamus nuostolius 12000 Lt. Be to, toks ieškinys negalimas, nes draudimo bendrovė UADB „(duomenys neskelbtini)" dėl automobilio apgadinimo eismo įvykio metu turtinę žalą jau yra atlyginusi. R. V. žala negali būti atlyginama ir dėl jos didelio neatsargumo, kadangi ji važiavo neprisisegusi saugos diržo ir būtent dėl to jai buvo padarytas sužalojimas. Apeliantas nurodo, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka buvo apdraudęs savo automobilį, todėl mano, kad visa žala turi būti priteisiama iš draudimo bendrovės. Apelianto manymu, žalos dydis, kurį atlygino bendrovė, yra pagrįstas ir negali būti didinamas, nes pati nukentėjusioji buvo kalta dėl jai padaryto sužalojimo, ji važiavo neprisisegusi saugos diržo. Be to, jokių sunkių pasekmių padarytas sužalojimas nesukėlė. Tiek iš medicininių dokumentų, tiek ir iš specialisto išvados matyti, kad ji nusiskundimų neišsakė, orientuota, kvapus uodžia ir t.t. Todėl aplinkybės, kurios nurodytos ieškinyje, kad jai pastoviai skauda galva, neužuodžia kvapų yra melagingos ir jas paneigia ne tik specialisto išvada, bet ir prie bylos esantys med. dokumentai, iš kurių įrašų matyti, kad nukentėjusioji galvos skausmais nesiskundė ir paskutinį kartą lankėsi pas gydytojus dar 2008 metais. Kadangi mano, jog negali būti pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota R. V., todėl iš jo negali būti priteisiamos ir teisinės pagalbos bei kitos proceso išlaidos. Nurodo, kad net ir esant jo kaltei, galima priteisti tik tas teisinės pagalbos išlaidas, kurios yra būtinos, atitinka teisingumo protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei LR Teisingumo ministro rekomendacijas. Dar ikiteisminio tyrimo metu buvo parengtas ieškinys, už kurio parengimą pateiktas 480 Lt teisinių paslaugų kvitas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, kadangi ieškinio parengimas buvo visiškai nebūtinas dalykas. Nurodo, jog tiek R. V., tiek ir kiti nukentėjusieji jau buvo pareiškę ieškinius ir buvo pripažinti civiliniais ieškovas, tačiau visai be jokio reikalo jie pakartotinai teikė civilinius ieškinius. Iš jo viso priteista 1500 Lt teisinės pagalbos išlaidų, kai tuo tarpu visi posėdžiai apskaičiavus pagal posėdžio protokolų datas ir laikus vyko 10 val. 40 min. Todėl, net ir jį pripažinus kaltu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijomis gali būti priteista ne daugiau kaip 0,15 min. algos už valandą, t.y. ne daugiau kaip 1300 Lt. Be to, jam priteistina suma turėtų būti sumažinta proporcingai patenkintų civilinių ieškinių daliai. Tai reiškia, kad net ir pripažinus jį kaltu, iš jo gali būti priteista apie 200 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

Skundu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai R. V., Z. K., S. K., R. A. prašo patraukti šioje byloje atsakovu UAB DK „(duomenys neskelbtini)“, pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-10-21 nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir priteisti iš S. T. bei UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo R. V., 12000 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo Z. K., 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo S. K., 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo R. A., taip pat priteisti iš S. T. visas bylinėjimosi išlaidas Z. K. naudai. Nurodo, kad teismas tik iš dalies patenkinęs civilius ieškinius, netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą ir nukrypo nuo reikšmingos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus praktikos šios kategorijos bylose. Teigia, kad S. T. elgesys, vairuojant transporto priemonę 2008-03-22 neatitiko apdairaus ir rūpestingo vairuotojo elgesio standarto, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota jos – R. V. sveikata. Mano, kad S. T. atliko veiksmus, draudžiančius įstatymo, neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos valdyti padidinto pavojaus šaltinį taip, kad nekiltų pavojus aplinkiniams. R. V. padarytą neturtinę žalą vertina 60000 Lt, nes jai buvo sulaužytas kaktikaulio kaulas, susiūta žaizda kaktoje, patyrė smegenų sutrenkimą, dėl ko dešimt dienų pragulėjo ligoninėje, du mėnesius gydėsi namuose. Dar ir dabar nuolat jaučia galvos skausmą, greičiau pavargsta, sunkiai susikaupia, bijo važiuoti automobiliu. Po tokios galvos traumos jai gydytojai prognozuoja meningitą, todėl privalo saugotis tiesioginių saulės spindulių, neperkaisti. Dėl susiūtos žaizdos kaktoje, liko didelis, aiškiai matomas randas. Teigia, kad yra jauna mergina, todėl šie defektai ją labai trikdo, verčia bendraujant su aplinkiniais jaustis nejaukiai. Patyrė ypatingą dvasinį skausmą, nes kitą dieną mirė jos mama, su kuria buvo artimos, o dėl patirtų sužalojimų gydytojai uždraudė jai dalyvauti laidotuvėse. Teigia, kad po eismo įvykio iš esmės pasikeitė jos gyvenimas. Iki įvykstant eismo įvykiui neturėjo jokių sveikatos sutrikimų, mokėsi, aktyviai leido laisvalaikį, sportavo. Nurodo, kad eismo įvykio pasekmių neįmanoma panaikinti, nes galvos traumos neįmanoma visiškai išgydyti ir prognozuoti pasekmių, tikimybė susirgti meningitu liks visam likusiam gyvenimui. Mano, kad jos prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra sąžiningas ir protingas, nes būdama jauna mergina negali gyventi visaverčio gyvenimo, patirtos traumos pasekmės išliks visam likusiam gyvenimui. Z. K. neteisėtais nuteistojo veiksmais buvo padaryta 12000 Lt turtinė žala, kurią sudaro dalis sudaužyto automobilio vertės. 70 procentų automobilio vertės jau atlygino tretysis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Padarytą neturtinę žalą vertina 5000 Lt, nes eismo įvykio metu patyrė didžiulį išgąstį, šiuo metu vairuodama automobilį, jaučia baimę ir įtampą. Eismo įvykio metu jai buvo sumušta krūtinė, skausmą jautė šešias savaites. Teigia, kad negalėjo kreiptis pas gydytojus, nes rūpinosi sesers laidotuvėmis ir sunkiai sužalotos dukterėčios priežiūra. S. K. padarytą neturtinę žalą vertina 5000 Lt, nes autoįvykio metu patyrė didžiulį išgąstį ir stresą, šiuo metu vairuodamas jaučia įtampą. R. A. padarytą neturtinę žalą vertina 5000 Lt, nes autoįvykio metu patyrė didžiulį išgąstį ir stresą. Teigia, kad ją labai prislėgė visiškas nuteistojo S. T. abejingumas tiek eismo įvykio, tiek ir po jo, metu. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis ir siekdami už žalos atlyginimą atsakingo asmens interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens kaltę, jos rūšį bei formą, nuteistojo ir jų (nukentėjusiųjų) turtinę padėtį, į padarytos žalos liekamąsias ir gal būt, nepataisomas pasekmes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai mano, kad jiems bendrai padarytos neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais yra 87000 Lt ir ši pinigų suma turi būti priteista iš S. T..

Nuteistasis S. T. atsikirtimu į nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinį skundą prašo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. V., Z. K., S. K., R. A. apeliacinį skundą atmesti, panaikinti nuosavybės teisių apribojimą į šį jo turtą – butą (duomenys neskelbtini), Anykščių m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/2 dalis buto jo asmeninė, o 1/2 dalis jo sutuoktinės M. T. asmeninė nuosavybė) ir į butą (duomenys neskelbtini), Anykščių m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (butas įregistruotas kaip jo ir M. T. bendroji jungtinė nuosavybė). Nurodo, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu ir mano, kad jis turi būti atmestas. Teigia, kad visus savo nesutikimo motyvus yra išdėstęs apeliaciniame skunde. Mano, kad nepagrįstai buvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimą, ieškiniai taip pat patenkinti nepagrįstai. Byloje yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į du butus, priklausančius jam ir jo žmonai M. T.. Teigia, kad areštuoto turto vertė yra gerokai didesnė nei byloje pareikšti ieškiniai, be to, civilinę atsakomybę kaip transporto priemonės valdytojas buvo apdraudęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bet kokiu atveju didžiąją dalį neturtinės žalos bei visą turtinę žalą turėtų atlyginti draudimo bendrovė. Teigia, kad yra dirbantis ir, kad jei ne iš karto, tai bent dalimis sugebės atlyginti priteistą žalą, jei jo atžvilgiu nebus priimtas išteisinamasis nuosprendis. Mano, kad išieškojimas į butą, atsižvelgiant į priteistą sumą 3200 Lt, negali būti nukreiptas. Nurodo, kad esant apribotoms nuosavybės teisėms, negali disponuoti savo turtu ir patiria įvairių suvaržymų. Prašo atsižvelgti į tai, kad buvo nuteistas padaręs neatsargų nusikaltimą, priteistos sumos nėra didelės ir akivaizdžiai viršija ieškinių sumas, ir panaikinti 2008 m. liepos 11 d. Anykščių rajono apylinkės prokuroro nutarimu byloje pritaikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

Nuteistojo S. T. ir nukentėjusiosios R. V. apeliaciniai skundai tenkinti iš dalinai, o Z. K., S. K. ir R. A. - atmesti.

Dėl BK 281 str. 1d. numatytos veikos

Nuteistasis S. T. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti pagal BK 281 str. 1 d. ir pateikia savo versiją, jog dėl eismo įvykio kilimo yra kalta Z. K. nestabdžiusi vairuojamo automobilio, dėl ko kilo eismo įvykis ir BK 281 str. 1 d. numatyti padariniai – buvo sužalota R. V..

Su šia nuteistojo versija teisėjų kolegija nesutinka.

BK 281 str. 1d. numato atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto V. Š. pateiktos išvados Nr. 11-2443 (08) matyti, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo tai, kad S. T., vairuodamas automobili „(duomenys neskelbtini)“ su priekaba, pakrauta tašais ir lentomis, nesuvaldė automobilio ir tempiama priekaba užtvėrė kelią priešpriešais judėjusiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo Z. K. ( t. 1., b.l. 150-154). Pirmosios instancijos teisme apklausiamas specialistas V. Š. paaiškino, kad S. T. nesuvaldė vairuojamo automobilio, nes dėl priekaboje pakrauto krovinio svorio buvo keliama automobilio galinė ašis. Specialistas V. Š. paaiškino, kad tokį automobilį sunku valdyti, nes automobilis praranda stabilų judesį, o priekabos poveikis yra jaučiamas ir reikia važiuoti minimaliu greičiu. Kadangi įvykio metu automobilis ir velkama priekaba buvo netekusios stabilaus judesio, automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo pasirinktas greitis buvo netinkamas.

Šalies argumentai

Apelianto nurodomas aplinkybes, jog Z. K. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) važiavo didesniu nei 90 km/h greičiu, jog šis automobilis atsitrenkė į apelianto jau sustojusį automobilį, jog Z. K. susidūrimo galėjo išvengti, paneigia byloje surinkti įrodymai. Z. K. ir S. K. parodė, jog prieš įvykį (duomenys neskelbtini) judėjimo greitis buvo apie 90 km/val., o pamačiusi nestabiliai priepriešiais atvažiuojantį automobilį "(duomenys neskelbtini)", Z. K. mažino greitį. Šiuos parodymus atitinka specialisto išvada Nr. 11-2443 (08), kur konstatuota, kad orientacinis automobilio (duomenys neskelbtini) judėjimo greitis prieš atsitrenkiant į automobilio (duomenys neskelbtini) priekaboje vežtus tašus ir lentas buvo apie 49 km/h. Jokie objektyvūs byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) varuotoja būtų viršijusi leistiną greitį ir tai būtų sąlygoję eismo įvykio kilimą. Byloje surinkti įrodymai paneigia, jog Z. K. vairuojamas automobilis būtų atsitrenkęs į jau sustojusią transporto priemonę, priekabą ar krovinį. Kad Z. K. vairuojamam automobiliui kelią užtvėrė priešais judančio automobilio priekaba, parodė liudytojai Z. K., S. K., R. A., R. V.. Šie parodymai atitinka specialisto V. Š. paaiškinimus teismo posėdyje, jog susidūrimo metu abi transporto priemonės judėjo, ką rodo transporto priemonių padėtys po susidūrimo.

Apeliantas skunde akcentuoja, jog pagal ekspertizės akto duomenis Z. K. privalėjo sustoti ir turėjo galimybę išvengti eismo įvykio, jei esant 200 m atstumui matė nestabiliai važiuojančią transporto priemonę, todėl ji klata dėl autoįvykio. Su tokiais teiginiais nesutiktina. Ekspertizės akte Nr. 11-2036(09) teigiama, jog automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja Z. K., važiuodama jos nurodytu 90 km/h greičiu, pamačiusi, kad priešpriešais 200 m atstumu apie 40 km/h greičiu artėjantis automobilis (duomenys neskelbtini) netenka stabilaus judesio važiavimo kryptimi, tuo sukeldamas grėsmę eismo saugumui, siekdama išvengti nuostolingų padarinių techninių požiūriu privalėjo sustabdyti vairuojamą automobilį kaip galima arčiau kelio Radviliškis – Anykščiai dešiniojo krašto. Šio ekspertizės akto aprašomojoje dalyje taip pat nurodoma, jog aptartomis sąlygomis Z. K. turėjo galimybę iki betarpiško suartėjimo su automobiliu "(duomenys neskelbtini)" sustabdyti vairuojamą automobilį ir tokiu būdu išvengti atsitrenkimo į priekabos krovinį tuo atveju, jei S. T. vairuojamas automobilis su priekaba neteko stabilaus judesio važiavimo kryptimi esant jam nemažesniu kaip 150 m atstumu. Tačiau šios ekspertizės išvados yra hipotetinės, nes objektyvūs duomenys, kurie rodytų tikslų atstumas tarp automobilių, kuomet S. T. vairuojamo automobilio priekaba sudarė kliūtį Z. K. vairuojamam automobiliui, byloje nefiksuoti. Byloje surinkti duomenys neabetinai patvirtina, jog Z. K. pastebėjo, kad atvažiuojantis S. T. vairuojamas automobilis buvo prarandąs stabilumą ir į tai reagavo- ji lėtino automobilio greitį ir traukėsi į dešinį kelio kelkraštį, ką parodė Z. K. ir S. K.. Šiuos jų parodymus atitinka 2008-03-22 kelių eismo įvykio apžiūros protokolo duomenys, jog automobilio (duomenys neskelbtini) vairavimo žymė užfiksuota dešiniajame kelkraštyje, specialisto išvadoje Nr. 11-2443 (08) konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) judėjimo greitis prieš pat atsitrenkimą buvo apie 49 km/val., teisme apklaustas ekspertas V. Š. paaiškino, kad susidūrimas įvyko automobilio (duomenys neskelbtini) eismo juostoje, prieš susidūrimą automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja mažino judėjimo greitį, traukėsi arčiau dešiniojo krašto, iš dalies buvo užvažiavusi ant kelkraščio. Tačiau byloje taip pat nustatyta, jog Z. K. automobilis susidūrė ne su apelianto vairuotojamu automobiliu, tačiau į Z. K. važiuojamąją kelio dalį išvažiavusia S. T. automobilio velkama priekaba, ką vairuotoja turėjo galimybę pastebėti iš žymiai mažesnio atstumo, nei 150 m. Z. K. parodė, kad priekaba išvažiavo priešais jos automobilį esant 5 m atstumui, t.y., iš esmės betarpiškai, R. A. parodė, jog į jų važiuojamąją kelio dalį išvažiuojančią priekabą pamatė esant apie 20 m atstumui, R. V. parodė, kad į jų važiuojamąją kelio dalį priekaba išvažiavo esant mažam atstumui, pirmoje įtariamojo apklausoje S. T. nurodė, kad jo velkama priekaba į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo likus 10 m atstumui iki priešpriešais atvažiuojančio automobilio (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, jog pamačiusi, kad 200 m atstumu priešais atvažiuojantis S. T. vairuojamas automobilis buvo prarandąs stabilumą, vairuotoja Z. K. reagavo - ji sulėtino greitį ir traukėsi į dešinį kelio kelkraštį, ką patvirtino ji pati. Teisėjų kolegija, įvertinusi įvykio situaciją, konstatuoja, jog vairuotoja Z. K., buvo pakankamai atidi ir elgėsi apdairiai šioje situacijoje sumažindama greitį ir traukdamasi į dešinį kelkraštį, tačiau neturėjo galimybės sureaguoti į priešais atvažiuojančio automobilio velkamą priekabą, nes pagal aptartus bylos duomenis, priekaba, kurios krovinys kontaktavo su automobiliu (duomenys neskelbtini), buvo užnešta į Z. K. vairuojamo automobilio važiavimo juostą ir joje sudarė kliūtį, kai tarp abiejų automobilių buvo likęs žymiai mažesnis, nei ekspertizės akte nurodytas 150 m atstumas. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog net ir tuo atveju, jei šioje situacijoje (duomenys neskelbtini) vairuotojas būtų turėjęs galimybę sustoti ir išvegti autoįvykio ( kas nėra šiuo atveju nustatyta), tai nepašalintų (duomenys neskelbtini) vairuotojo atsakomybės, kadangi ne (duomenys neskelbtini) užtvėrė kelią automobiliui i, bet šio automobilio vairuotojas S. T. pažeidęs aptartus KET reikalavimus - nepasirinkęs saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir užtvėrė kelią priešpriešais važiavusiam automobiliui (duomenys neskelbtini) ir dėl to vertė šio automobilio vairuotoją Z. K. reaguoti į iškilusią eismo situaciją. Kaltinime nurodyti S. T. veiksmai yra priežastiniame ryšyje su pasekmėmis dėl jų kilo eismo įvykis ir BK 281 str. 1 d. numatyti kaltinime nurodyti padariniai – buvo nesunkiai sužalota R. V.. Apeliantas nurodo, jog jei keleivė R. V. būtų važiavusi užsisegusi saugos diržą, ji sužalojimo būtų išvengusi, tuo pačiu jam nebūtų kilusi ir baudžiamoji atsakomybė. Teisėjų kolegija pastebi, jog byloje iš tiesų nustatyta, jog R. V. važiavo neužsisegusi saugos diržo. Tokie jos veiksmai neatitinka KET 98 p. reikalavimų. Be to, ekspertizės akte Nr. 11-1575 nurodoma, jog tuo atveju, jei keleivė R. V. būtų važiavusi užsisegusi saugos diržą, ji sužalojimo būtų išvengusi, tačiau ši aplinkybė nešalina S. T. atsakomybės pagal priežastingumo bei būtinosios sąlygos taislykles.

Padaryta veika (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų. Būtent nuteistojo S. T. padaryti pažeidimai buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis ir padarinių būtinoji kilimo sąlyga. Jei KET 98 p. reikalavimus būtų pažeidusi vien tik R. V., o S. T. būtų laikęsis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams - važiavęs kuo arčiau dešiniojo savo važiuojamosios dalies krašto, pasirinkęs saugų važiavimo greitį, tokį kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties bei atsižvelgęs į važiavimo sąlygas, kelio būklę, t.y., nepažeidęs KET 53, 164, 172 punktų reikalavimų, tokiu atveju jo transporto priemonės velkama priekaba nebūtų sudariusi kliūties Z. K. vairuojamam automobiliui, transporto priemonės būtų saugiai prasilenkusios, o R. V., nors ir neprisisegusi saugos diržais, tačiau nebūtų buvusi sužalota. Akivaizdu, jog S. T. šio eismo įvykio išvengti galėjo, jei būtų laikęsis minėtų reikalavimų ir visų pirma - pasirinkdamas saugų važiavimo greitį velkant priekabą tokį, kad galėtų suvaldyti transporto priemones. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes S. T. nenumatė, kad dėl tokio jo veikimo gali kilti eismo įvykis, nors pagal veikos aplinkybes bei turėdamas pakankamą patyrimą vairuotoju galėjo ir turėjo tai numatyti. Specialistas V. Š. paaiškino, jog esant taip pakrautai priekabai, kaip buvo pakrauta šiame eismo įvykyje, važiavimo greitis turėjo būti pasirinktas minimalus.

Kadangi S. T. pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, jo veika atitinka BK 281 str. 1d. numatytą nusikaltimą.

Dėl civilinių ieškinių

Nuteistasis S. T. apeliaciniu skundu nesutinka su Z. K., R. A. ir S. K. suteiktu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų dėl neturtinės žalos atlyginimo statusu ir prašo jų nepripažinti nukentėjusiaisiais ir civiliais ieškovais dėl neturtinės žalos atlyginimo, o Z. K. netinkama ieškove ir dėl turtinės žalos atlyginimo ir jų ieškinius atmesti, taip pat nesutinka su teismo nuosprendžiu jam priteistu nukentėjusiajai R. V. atlyginti neturtinės žalos dydžiu, atstovavimo išlaidų bei proceso išlaidų priteisimu ir prašo jų nepriteisti, atitinkamai nukentėjusieji R. V., Z. K., R. A. ir S. K. apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nuosprendžiu jiems priteistais neturtinės žalos atlyginimo dydžiais, o papildomai Z. K. nesutinka su turtinės žalos išsprendimo klausimu ir prašo visiškai tenkinti jų civilinius ieškinius.

CK 6.250 str. 2d. numato, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1d. padariniai - eismo taisyklių pažeidimų kitam eismo dalyviui sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Aptariamu atveju dėl S. T. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1d., šio straipsnio sudėtyje numatytas pasekmes patyrė tik nukentėjusioji R. V., tačiau Z. K., R. A. ir S. K. atžvilgiu nusikalstama veika nepadaryta, nes nesunkus sveikatos sutrikdymas jiems nebuvo nustatytas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nukentėjusiaisiais bei civiliniais ieškovais tokioje baudžiamojoje dėl eismo taisyklių pažeidimų gali būti pripažįstami ne tik nukentėjusieji, patyrę nesunkius sveikatos sutrikdymus, bet ir kiti eismo dalyviai, kuriems to paties eismo įvykio metu dėl KET pažeidimų padaryti sveikatos sužalojimus, kurių mąstas nesiekia nesunkaus sveikatos sutrikdymo. ( kasacinė byla Nr. 2K-120/2006 ir kt.). Tokiu atveju procesiniuose dokumentuose aprašant nusikalstamą veiką būtina nurodyti ne tik padarinius, užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę, bet ir padarinius, užtraukiančius administracinę atsakomybę. Tačiau šioje byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog kiti automobilio keleiviai - Z. K., R. A. ir S. K. būtų patyrė sveikatos sužalojimus, tas nenurodyta ir kaltinamajame akte. Nors Z. K. nurodė, jog buvo sužalota ir ji, tačiau į medikus nesikreipė ir medicininių duomenų, patvirtinančių šiuos jos paaiškinimus, byloje nėra. Atsižvelgus į tai, bei vadovaujantis minėtomis BPK 109 str. ir CK 6.250 str. 2d. nuostatomis, Z. K., R. A. ir S. K. nebuvo pagrindo pripažinti nukentėjusiaisias bei tinkamais ieškovais baudžiamajame procese taip pat nebuvo pagrindo pripažinti, kad jiems neturtinės žalos padaryta šiuo nusikaltimu. Todėl Z. K., R. A. ir S. K. civiliniai ieškiniai, pareikšti šiuo pagrindu, turi būti atmesti.

R. V. prašo priteisti jai 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas R. V. priteisė 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo sumą.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais - atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų iš esmės laikėsi. Teismas pasisakė, jog eismo įvykio metu, dėl kurio yra kaltas S. T., nukentėjusioji R. V. buvo sužalota ir patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, jog dėl patirtų sužalojimų negalėjo dalyvauti motinos laidotuvėse. Teismas teisingai pasisakė, jog įvertinus tai, kad kaltinamojo padaryta veika yra neatsargi, nukentėjusios R. V. sveikata sutrikdyta nesunkiai, be to pati nukentėjusioji nesiėmė saugumo priemonių – važiavo neprisisegusi saugos diržu, o pagal ekspertų išvadą – jei nukentėjusioji būtų prisisegusi saugos diržu, nebūtų patyrusi tokios galvos traumos (b.t.2.l.130-132). Iš bylos matyti, jog nors ir smulkiau nedetalizuodamas, teismas apibendrintai įvertino R. V. patirtas nusikaltimo pasekmes. Nors R. V. skunde nurodė, jog ir dabar jaučia negrįžtamus šio eismo įvykio metu patirtus liekamuosius medicininius reiškinius, tačiau įrodymų patvirtinti šioms aplinkybėms nepateikė - byloje esantys vėliausi mediciniai dokumentai, kuriuose užfiksuota jos gydymo eiga, yra surašyti 2008 m.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog vadovaujantis teismo medicinos ekspertų pateiktais duomenimis, R. V. patirtas pasekmes iš esmės nulėmė jos pačios didelis neatsargumas - važiavimas automobiliu neužsisegus diržo, nes ekspertizės akte Nr. 11-1575 nurodoma, jog tuo atveju, jei keleivė R. V. būtų važiavusi užsisegusi saugos diržą, ji nustatyto sužalojimo būtų išvengusi. Šiuo atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, pastarąją aplinkybę teisėjų kolegija laiko labai reikšminga. CK 6.282 str. numato, jog tuomet, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Atsižvelgus, jog R. V. draudimo įmonės išmokėta suma neturtinei žalai atlyginti sudaro 1726,40 Lt, jai teismo sprendimu priteista dar 2000 litų, taigi, jai padaryta neturtinė žala teismo faktiškai įvertinta iš viso 3726,4 lito. Teisėjų kolegija mano, jog tokia neturtinės žalos atlyginimo suma yra teisinga ir nedidintina. Todėl nukentėjusiosios R. V. apeliacinis skundas dalyje dėl neturtinės žalos dydžio atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų S. T. ir R. V. skundų teiginiais dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuriuo nuteistasis S. T. 2007-09-19 buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusią iki 2008-09-18, tačiau sutartinės atsakomybės su S. T. ribose žalą R. V. atlygino nepilnai. Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigos atlyginti nukentėjusiajai R. V. padarytą žalą pagrindas yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, taip pat 2001 m. birželio 14 d. TPVCAPD įstatymas. Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja CK 6.250 straipsnis, kurio 2d. yra išvardinti tik kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Jokie to dydžio ribojimai šioje normoje nenumatyti. Įvykio metu galiojusi TPVCAPD įstatymo įstatymo 11 str. redakcija numatė, jog draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą žalą ribojama šiomis sumomis: 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudariusi su S. T. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtų sumų, tarp jų ir neturtinę žalą, neviršijančią 1000 eurų (3 452,8 Lt) sumos. Nustačius, kad nukentėjusiajai R. V. padarytos neturtinės žalos dydis yra 3726,4 lito, iš draudiko jai priteistina 1726 Lt neatlyginta dalis neturtinės žalos nuo maksimalios įstatymo numatytos sumos ( 3452,8 Lt - 1726,4 Lt = 1726,4 Lt), o likusi suma - 273,6 Lt - priteistina iš žalą padariusio asmens S. T. ( 3726,4 Lt - 3452,8 Lt = 273,6 Lt ). Šioje dalyje nuosprendis keistinas. (BPK 328 str. 4 p.).

Nukentėjusioji Z. K. prašė priteisti 12000 Lt turtinės žalos dėl draudimo bendrovės neatlygintos automobilio vertės dalies, tačiau nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog ji turi reikalavimo teisę, kadangi iš byloje esančių Finansinio lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilio dokumentų matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), kurį įvykio metu vairavo Z. K., savininkas yra SEB VB Lizingas, o šia sutartimi automobilis perduotas valdyti ir naudotis lizingo bendrovės klientui - D. K. (t. 1., b.l. 72-77; 165-167), be to nepateikė įrodymų, patvirtinančių būtent jos patirtą turtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismo Z. K. paaiškino, jog savo reikalavimą grindžia tuo, jog sužaloto automobilo vertė didesnė, nei įvertino draudimo įmonė, tačiau įrodymų tam patvirtinti nepateikė. Todėl tenkinti jos skundą nėra pagrindo.

Dėl S. T. prašymo panaikinti laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą pasisakytina, jog laikinasis nuosavybės teises į S. T. turtą apribojimas buvo nustatytas prokuroro 2008-07-11 nutarimu. Vadovaujantis BPK 151 str. 6d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas pasibaigęs, nėra duomenų, jog jis būtų pratęstas. Tuo tarpu neaiškumus, susijusius su nuosprendžio vykdymu, pagal BPK 362 str. taisykles sprendžia nuosprendį priėmęs apylinkės teismas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto S. T. skundo teiginiais dėl išlaidų advokato darbui apmokėti priteisimo nepagrįstumo. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš S. T. priteista 1500 Lt suma atstovo apokėjimo išlaidų suma pagrįsta bylos dokumentais ir nėra aiškiai per didelė. Kadangi apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo, 80,08 Lt proceso išlaidos pagal BPK 105 str. 2 str. iš jo priteistos pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo pakeisti:

Panaikinti priteisimą iš S. T. nukentėjusiesiems Z. K., S. K., R. A. po 400 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. V. naudai 1726,4 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Sumažinti iš S. T. priteistą R. V. neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo 2000 litų iki 273,6 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Eligijus GladutisEvaldas VanagasBronė Vidzėnienė