- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-02
- Bylos Nr.
- T-1143-961/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43121-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Nuteistasis
- D. B., Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl nuteistajai D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-642-961/2020 pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, jai paskirta galutinė bausmė – areštas 30 parų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 2 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5-7, 10 punktais, 3 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 10 mėnesių, bausmės vykdymo metu įpareigojant: 1) gydytis priklausomybę nuo narkotinių medžiagų; 2) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) per 1 mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti; 4) dalyvauti elgesio pataisos programose; 5) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi; 6) per 1 metus 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. rugsėjo 21 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Vilniaus regiono skyrius) teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Teikime nurodyta, jog D. B. probacijos pabaiga – 2022 m. sausio 12 d. D. B. priežiūrą Vilniaus regiono skyrius vykdo nuo 2020 m. balandžio 1 d. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta (asmens b. l. 47), gydytis priklausomybę nuo narkotinių medžiagų siųsta į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (a. b. l. 60) nuvyko, tačiau dalyvauti elgesio pataisos programoje nepradėjo, nes neatvyksta į VRS paskirtu laiku, iš Sodros duomenų matyti, kad įpareigojimo dirbti nevykdo (a. b. l. 66), nors buvo siųsta į VA Caritas konsultacijai dėl galimybės įsidarbinti, tačiau paskirtu laiku nenuvyko (a. b. l. 58), atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą nepradėjo, 2020 m. gegužės 19 d. padarė administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalį (vagystė) (a. b. l. 51), dėl šio nusižengimo pasiaiškino raštu (a. b. l. 54), pateisinamų priežasčių nenurodė, todėl taikyta poveikio priemonė – įspėjimas už probacijos sąlygų nevykdymą. Po paskirto įspėjimo D. B. 2020 m. rugsėjo 5 d., 2020 m. rugpjūčio 21 d. (du nusižengimai), 2020 m. rugpjūčio 15 d., 2020 m. rugpjūčio 9 d., 2020 m. rugpjūčio 26 d. (keturi nusižengimai) padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį (vagystė) (a. b. l. 68-72), paskirtos baudos, apie baudų sumokėjimą duomenų nėra, 2020 m. rugsėjo 2 d., 2020 m. rugpjūčio 20 d., 2020 m. rugpjūčio 7 d. pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį (važiavo autobusu be bilieto) (a. b. l. 68-72), skirtos baudos, apie baudų sumokėjimą duomenų nėra. Iš pateikto Respublikinio priklausomybės ligų centro medicininio išrašo matyti, kad fiksuotas narkotinių medžiagų vartojimas (a. b. l. 65), pasiaiškinti į probacijos skyrių kviečiama neatvyko, jai 2020 m. rugpjūčio 26 d. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti dėl veikos numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymo (a. b. l. 90-93). Probuojamosios nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė (73 balai iš 168).
Šalies argumentai
D. B. teismo posėdžio nurodė, kad jai pradėtas ikiteisminis tyrimas ir paskirta kardomoji priemonė, dėl ko jai reikia periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Dėl važiavimo be bilieto paaiškino, kad nepratęsė bilietų galiojimo laiko, nes sugyventinis negavo algos, o telefonu ji nemoka papildyti. Dėl vagysčių paaiškino, kad jai išrašė ne tuos vaistus narkologiniame, jai jų negalima vartoti, bet buvo kitas gydytojas ir juos išrašė. Vartojo tuos vaistus ir nuo jų jai viskas „susisuko“. Nieko neprisimena, ką darė, nesuvokė nieko. Visi išrašai turi būti, pristatė pažymas, kokius vaistus gėrė. Nurodė, kad atsiliepdavo į Caritas skambučius. Įsidarbinti jai neišeina, darbdaviai pasižiūri į jos veidą ir jau žino. Po truputį žalą moka, kažkiek žalos atlygino, 40 ar 50 eurų sumokėjo, kai tik pradėjo dirbti. Gyvenamosios vietos adresą probacijos tarnybai nurodydavo tinkamą, ji anksčiau gyveno Nemenčinėje, o dabar jau kurį laiką gyvena šiuo adresu. Neturi su savimi dokumento, kad yra nėščia. Stengiasi, vaikšto į Caritą, atidirbo darbus, vėliau prasidėjo karantinas, negalėjo atidirbti valandų.
Prokuroras teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti, kadangi bausmės vykdymo atidėjimas nepasiekė savo tikslų. Per bausmės atidėjimo laiką neįvykdyta nei viena paskirta pareiga, dirbti nepradėjo, dokumentai nepateikti, paskutinį kartą dirbo 2010 metais, nedalyvavo elgesį keičiančioje programoje, netinkamai nurodytas gyvenamosios vietos adresas, todėl nebuvo net galimybės patikrinti, ar ji vykdo teismo įpareigojimą būti namuose, vartojami narkotikai, netinkamai vykdomas gydymas, tęsiami nusikalstamų veikų darymai, pradėti ikiteisminiai tyrimai, administracinių nusižengimų kiekvieną dieną tik daugėja ir jie yra ties nusikalstamos veikos riba. Visi pažeidimai sąmoningi. Žala nukentėjusiesiems neatlyginta ir turbūt nebus atlyginta.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – PĮ) 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.
Teikime ir nuteistosios D. B. asmens byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. B. atžvilgiu pradėti du nauji ikiteisminiai tyrimai pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis vienas iš tyrimų (trys nusikalstamos veikos, padarytos iš to paties viešbučio, pagrobtos prekės – alkoholis) užbaigtas ir byla su kaltinamuoju aktu perduotas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Taip pat ji po 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžio paskelbimo padarė 16 naujų administracinių nusižengimų, iš kurių 6 nusižengimai už važiavimą viešuoju maršrutiniu transportu be bilieto ir net 10 administracinių nusižengimų už smulkų svetimo turto pagrobimą. Teismas pažymi, kad laikotarpiu tarp abiejų nuosprendžių, kuriais paskirtos bausmės D. B. buvo subendrintos ir atidėtas bausmės vykdymas, ji taip pat darė smulkias vagystes iš vaistinių, o po 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžio priėmimo ji iš parduotuvių bei vaistinių vogė kosmetiką, drabužius, vaikiškas prekes, prekes gyvūnams, žaislus, alkoholį ir pan., pavyzdžiui, vien rugpjūčio 9 d. ji apvogė 5 parduotuves. D. B. pasiteisinimas, neva ji vagia dėl jai paskirtų netinkamai parinktų vaistų, neatlaiko elementarios kritikos. Teismas pažymi, kad Respublikinio priklausomybės ligų centro pateiktuose išrašuose iš medicininių dokumentų nurodoma, D. B. gydosi pakaitiniame gydyme opioidiniu vaistiniu preparatu – metadonu, tačiau rugsėjo 2 d. atlikus testą užfiksuotas fentanilio naudojimas (a. b. l. 65), t. y. pati nuteistoji vartoja ne gydytojo paskirtas medžiagas. Be to, kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro ir LITEKO duomenų, ir iki naujojo gydymo D. B. nepertraukiamai darė analogiškus teisės pažeidimus.
Nuteistosios teigimu, ji kelias dienas prieš posėdį sumokėjo kažkuriam iš nukentėjusiųjų „40 ar 50“ eurų žalos atlyginimo. Tačiau pažymėtina, abiem subendrintais nuosprendžiais iš jos yra priteista ir paskirtas įpareigojimas atlyginti nukentėjusiam fiziniam asmeniui 2790 eurų ir dviem juridiniams asmenims 181,60 euro ir 176,70 euro turtinės žalos atlyginimo, tuo tarpu teikimo nagrinėjimo metu D. B. ne tik negalėjo pasakyti, kuriam iš trijų asmenų atlygino dalį žalos, bet ir nebuvo tikra, kiek gi žalos ji atlygino. Teismui ji nurodė, kad įrodymų neturi, bet juos pateiks, kai bus nagrinėjama baudžiamoji byla. Todėl teismas nenustatė pagrindo skelbti byloje pertrauką, kad nuteistoji galėtų pateikti duomenis apie pradėta atlyginti žalą. Juolab, tokie duomenys teismui nepateikti ir iki procesinio sprendimo priėmimo. Teismas pažymi, kad prieš pat nutarties paskelbimą D. B. paskambino į teismą ir pranešė, kad ji nori pateikti telefono išklotines, įrodančias, kad probacijos skyrius jai neskambino, bei dokumentus iš narkologinio (nepatikslino kokius). Tačiau duomenis iš priklausomybės ligų centro ji turėjo teisę pateikti ir teikimo nagrinėjimo metu, o dėl telefono skambučių išklotinės atkreiptinas dėmesys, kad probacijos skyriaus teikimas nėra grindžiamas tuo, kad nuteistoji neatsiliepia telefonu; iš asmens bylos duomenų matyti, kad D. B. iš tiesų buvo nurodžiusi, jog gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau posėdžio metu ji nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Vis tik, šie adreso neatitikimai nesudaro pagrindo konstatuoti probacijos nuostatų nevykdymo, teismas visiškai nesivadovauja tokiomis aplinkybėmis, kaip gyvenamosios vietos pakeitimas ar neatsiliepimas į skambučius, nes nuteistoji į probacijos skyrių atvykdavo, išskyrus, kai buvo pareikalauta pasiaiškinti dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Iš asmens byloje esančio Caritas pranešimo matyti, kad D. B. neatvyko ir neatsiliepdavo būtent į Caritas skambučius (a. b. l. 58). Nors teismo posėdžio metu D. B. teigė, kad ji vaikščiojo į Caritas ir atidirbo darbus, teismas pažymi, kad nuteistoji buvo nukreipta į Caritas ne dirbti, o tam, kad Caritas jai padėtų susirasti darbą, todėl akivaizdu, kad nuteistoji teismui ir šiuo atveju nurodė neegzistuojančias aplinkybes, siekdama išvengti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Aplinkybė, kad D. B. gydosi priklausomybės ligas, taip pat byloje nėra ginčijama, nors, kaip minėta, rugsėjo 2 d. jai buvo nustatytas fentanilio vartojimas, t. y. įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimas.
Taip pat pažymėtina, kad tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje priimtas 2020 m. vasario 20 d. nuosprendis, tiek nagrinėjant ir teikimą, D. B. teigė, jog dirba, tačiau abiem atvejais patikrinus SODROS duomenis informacija nepasitvirtino.
Taigi iš aptartų duomenų akivaizdu, jog probacijos laikotarpiu D. B. nuolat pažeidinėja probacijos sąlygas, visiškai ignoruoja teismo paskirtus įpareigojimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įsidarbinti ir dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programose, be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nuolat daro administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka, galimai daro ir kitus teisės pažeidimus, nes bausmės vykdymo atidėjimo metu jai pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Šių aplinkybių kontekste tai, kad D. B. tinkamai vykdo įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei įpareigojimą gydytis priklausomybę narkotinėms medžiagoms (tuo pačiu vartodama psichiką veikiančias medžiagas), nesudaro pagrindo konstatuotų probacijos sąlygų pažeidimų laikyti mažareikšmiais. Priešingai, visa tai parodo nuteistosios kryptingą ir sistemingą nusikalstamą elgesį, aiškiai charakterizuoja D. B. kaip nesilaikančią visuomenės pripažįstamų teisės normų, nesugebančią adekvačiai vertinti savo elgesio ir priimti socialiai atsakingus sprendimus. Jos nenorą taisytis ypač iliustruoja minėtų administracinių nusižengimų skaičius bei pobūdis, kas sudaro pagrindą spręsti, jog nuteistoji nėra suinteresuota taisytis ir pateisinti teismo pasitikėjimo. Teikimo nagrinėjimo metu D. B. nurodė, kad ji laukiasi. Šiuo klausimu pažymėtina, jog pagal baudžiamuosius įstatymus tiek kaltinamieji, tiek nuteistieji, realiai bausmę atliekantys asmenys turi teisę į medicininę pagalbą bei visokeriopą priežiūrą. D. B. nepateikė teismui duomenų, kad ji laukiasi, tačiau net jei ir taip, nustatyti probacijos sąlygų pažeidimai, t. y. visiškas probacijos sąlygų nevykdymas, nesudaro pagrindo spręsti, kad probacijos tikslai bus pasiekti neizoliavus nuteistosios, ypač atsižvelgus į tai, kad D. B., net besilaukdama kūdikio, vartojo psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo. Taip pat byloje nepateikta duomenų, kad D. B. galimas nėštumas yra komplikuotas, tokių aplinkybių nenurodė ir pati nuteistoji, o besikartojantys teisės pažeidimai sudaro pagrindą spręsti, kad ji yra sveika.
Atsižvelgiant į tai, kad D. B. nevykdo jai paskirtų įpareigojimų, jokių tokį jos elgesį pateisinančių aplinkybių nepateikė, sistemingai daro naujus teisės pažeidimus, darytina išvada, kad D. B. vengia vykdyti bausmės atidėjimo sąlygas, todėl bausmės tikslai nėra pasiekti ir negali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 364 straipsniais ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu,
nutaria:
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą tenkinti.
Panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir pasiųsti ją atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirtą su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistosios sulaikymo vykdant šią nutartį dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.