Tauragės apylinkės teismo nutartis

2023-07-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-95-1178/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-03
Bylos Nr.
II-95-1178/2023
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00010-2023-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurga Jasmontienė
Pažeidėjas
Z. L.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-95-1178/2023Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00010-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29; 21.10.4
ROIK 23206307789(S)TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 3 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė,sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam Z. L.,nutarimą priėmusios institucijos atstovui Ugniui Rauckiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo Z. L., atstovaujamo advokatės A. U., skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANRN-1398-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ne teismo tvarka priimto nutarimo esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANRN-1398-2023 Z. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 8 dalį paskirta 800 Eur bauda ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimas (peilis) ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 3 metams. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2023 m. sausio 26 d. 06.00 val. Šilalės r., Gvaldų kaimo atviroje lauko vietovėje, žvėrių apdorojimo aikštelėje, dorojo neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patiną, o sužinojęs, kad gyvūnas sumedžiotas neteisėtai, nevykdė medžioklės naudotojo pareigos, t. y. nesustabdė neteisėto žvėries dorojimo ir nesiėmė priemonių informuoti Aplinkos apsaugos departamentą kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – Taisyklės), ir gyvūno dorojimą tęsė. Taip pat Z. L. pasiėmė neteisėtai sumedžioto gyvūno dalį. Tokiais savo veiksmais Z. L. pažeidė Taisyklių 58.2 punkto 58.2.3 papunktį, kuriame nurodyta, kad asmeniui draudžiama, turinčiam teisę medžioti, gabenti ir doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Iš asmens paimtas dorojimo įrankis – peilis. Z. L., nevykdydamas medžioklės išteklių naudotojo pareigos, pažeidė Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Taisyklių 28.5 punktą.

II. Skundo ir atsiliepimo į skundą esmė

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas Z. L., atstovaujamas advokatės A. U., pateikė skundą, juo prašo pakeisti 2023 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANRN-1398-2023 dalį dėl baudos skyrimo – prašo skirtą 800 Eur baudą sumažinti iki 600 Eur. Taip pat prašo pakeisti nutarimo dalį, kuria skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimo 3 metams terminą sumažinti iki 6 mėn. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė pernelyg griežtos padarytam nusižengimui. Nagrinėjamu atveju egzistuoja galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi:

2.1.1. Z. L. prisipažįsta, kad dorojo neteisėtai sumedžiotą gyvūną ir pasiėmė gyvūno dalį, tačiau jis nežinojo, jog daro administracini nusižengimą, kol kitą dieną po įvykio nepranešė apie tai atvykę gamtos apsaugos pareigūnai. Visi dalyvavę medžioklėje buvo įsitikinę, kad medžioja teisėtai, kadangi dar prieš medžioklės pradžią medžioklės vadovas informavo apie galimus sumedžioti gyvūnus.

2.1.2. Z. L. gailisi dėl padaryto nusižengimo, jį padarė netyčia, pats gyvūno nesumedžiojo, nusižengimą padarė nepranešdamas apie įvykį ir tik todėl, jog jam buvo pateikta klaidinga informacija.

2.1.3. Z. L. teisę medžioti yra gavęs 2013 metais, tačiau niekada anksčiau nebuvo pažeidęs Medžioklės įstatymo ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, jam nebuvo skirta administracinio nusižengimo nuobauda.

3. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažymėjo, kad nors skunde ir nurodė prašantis sumažinti paskirtą piniginę baudą, tačiau šiuo metu sutinka, kad ji nebūtų mažinama ir akcentavo neprašantis pakeisti skundžiamo nutarimo dalies dėl paskirtos piniginės baudos. Z. L. paaiškino, kad jis nepriklauso Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „Judrė“ – medžioklėje dalyvavo svečio teisėmis. Aplinkybė, jog klubo limitai medžioti tauriojo elnio patinus yra išnaudoti, jam nebuvo žinoma. Ši aplinkybė nebuvo žinoma ir minėtam klubui priklausančiam medžioklės vadovui A. K., kuris ne tik informavo, kad tauriuosius elnius medžioti galima, tačiau pats jį ir sumedžiojo. Tai, kad sumedžiotas taurusis elnias yra sumedžiotas neteisėtai, Z. L. sužinojo jau baigiant doroti elnią – A. K. gavo trumpąją žinutę į mobilųjį telefoną ir apie tai informavo kitus. Ketinimų informuoti Aplinkos apsaugos departamentą apie neteisėtai sumedžiotą elnią, Z. L. neturėjo, nes manė, kad tokią pareigą turi medžioklės vadovas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat nurodė, kad jam buvo paaiškinta, jog institucijų informuoti nereikia, kadangi tauriojo elnio patino sumedžiojimo faktas yra užfiksuotas medžioklės lape – kitais metais tiesiog bus sumažintas limitas ir tiek. Pasak Z. L., jam buvo paaiškinta, jog šis pažeidimas yra mažareikšmis, todėl nėra pagrindo informuoti Aplinkos apsaugos departamento. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo akcentavo, jog šioje medžioklėje jis dalyvavo svečio teisėmis, todėl nenorėjo prieštarauti nurodymams. Jeigu būtų reiškęs nepasitenkinimą ir ėmęsis iniciatyvos pranešti apie neteisėtai sumedžiotą elnią, daugiau į medžiokles nebūtų kviečiamas. Z. L. prašė sumažinti teisės medžioti atėmimo terminą iki 6 mėn., kadangi jo žiniomis, teisę medžioti atėmus metams ar ilgesniam terminui, būtų privalu perlaikyti medžiotojo teises. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisės medžioti atėmimo terminas trejiems metams, įvertinus jo amžių ir likusį laiką, kai jis dar galėtų medžioti, būtų pernelyg ilgas ir iš esmės reikštų, kad jis medžioti jau nebegalėtų visiškai.

5. Teismo posėdžio metu nutarimą priėmusios institucijos atstovas Ugnius Rauckis nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Z. L. padarė skundžiamame nutarime nurodytą administracinį nusižengimą, todėl institucija teisėtai ir pagrįstai paskyrė tiek minimalią piniginę baudą, tiek minimaliam terminui atėmė teisę medžioti. Tačiau pasak U. Rauckio, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai suponuoja išvadą, kad yra pagrindas pripažinti egzistuojant Z. L. atsakomybę švelninančias aplinkybes. Todėl prašo skundžiamo nutarimo dalį dėl paskirtos piniginės baudos palikti nepakeistą, o dėl reikalavimo sutrumpinti teisės medžioti atėmimo terminą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas iš dalies.

6. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

7. ANK 290 straipsnio 8 dalis asmenims nustato administracinę atsakomybę už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą. Šioje normoje nurodytos trys alternatyvios veikos – gyvūno sumedžiojimas neturint teisės, neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas bei neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno dorojimas. Šios veikos yra alternatyvios, todėl administracinei atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį pakanka bent vienos iš minėtų veikų atlikimo. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Šios normos konstrukcija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus – paprastai Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles. ANK 290 straipsnyje įtvirtintų nusižengimų tiesioginis objektas (ginamos vertybės) yra medžiojamosios gyvūnijos apsauga. Nagrinėjamu atveju turi būti analizuojamos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, kuriose įtvirtintos konkrečios asmenims nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi.

8. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2023 m. gegužės 4 d. administracinėn atsakomybėn traukiamam Z. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį už tai, kad jis 2023 sausio 25 d., apie 16.00 val. pradėtos vykdyti medžioklės metu, kai buvo neteisėtai sumedžiotas tauriojo elnio patinas, ir 2023 sausio 26 d. apie 06.00 val. Šilalės r., Kvėdarnos sen., Gvaldų kaimo atviroje lauko vietovėje pakrovė gabenimui į žvėrių dorojimo vietą ant traktoriaus (duomenys neskelbtini) su prie traktoriaus hidraulinio keltuvo prikabintomis kaušą šakėmis „Metal-Fach“ neteisėtai sumedžiotą gyvūną – tauriojo elnio patiną. Taip pat pargabentą neteisėtai sumedžiotą gyvūną dorojo, o sužinojęs, kad gyvūnas yra sumedžiotas neteisėtai, nevykdė medžioklės naudotojo pareigos ir nesiėmė priemonių informuoti Aplinkos apsaugos departamentą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, ir gyvūno dorojimą tęsė. Taip pat asmuo pasiėmė neteisėtai sumedžioto gyvūno dalį (medžioklės produkcijos), kas yra draudžiama. Iš asmens paimtas dorojimo įrankis (peilis). Skundžiamu 2023 m. gegužės 18 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamam Z. L. už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 800 Eur bauda ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimas (peilis) ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 3 metams.

9. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija 2023 m. gegužės 18 d. nutarime nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. aplinkybių, jog jis 2023 m. sausio 26 d., 06.00 val. Šilalės r., Gvaldų kaimo atviroje lauko vietovėje, žvėrių apdorojimo aikštelėje, dorojo neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patiną, o sužinojęs, kad gyvūnas sumedžiotas neteisėtai, nevykdė medžioklės naudotojo pareigos, t. y. nesustabdė neteisėto žvėries dorojimo ir nesiėmė priemonių informuoti Aplinkos apsaugos departamentą kaip to reikalauja Medžioklės įstatymas ir Taisyklės, ir gyvūno dorojimą tęsė. Taip pat nėra ginčijamos ir aplinkybės, jog Z. L. pasiėmė neteisėtai sumedžioto gyvūno dalį. Skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nekvestionuoja ir Institucijos sprendimo skirti jam baudą ir administracinio poveikio priemonę, tačiau mano, jog šiuo atveju yra pagrindas švelninti jo atsakomybę, t. y. sutrumpinti specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimo terminą iki 6 mėn.

10. Šioje byloje esminiai administracinėn atsakomybėn traukiamo Z. L. argumentai, kuriais grindžiamas skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas trejiems metams nepagrįstumas, yra tai, kad, pasak Z. L., šiuo atveju egzistuoja galimybė jo atsakomybę švelninti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, jog šį administracinį nusižengimą padarė netyčia – medžioklės vadovas ir jo, ir kitų medžiotojų neinformavo, kad nėra galimas tauriųjų elnių medžiojimas. Taip pat pabrėžiama, jog Z. L. labai gailisi padaręs nusižengimą ir pažymima, jog nuo pat teisės medžioti jam suteikimo jis nėra padaręs nei vieno Medžioklės įstatymo ar Taisyklių pažeidimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo akcentuoja, jog medžioklėje dalyvavo svečio teisėmis, todėl jis vadovavosi medžioklės vadovo nurodymais, priešingu atveju jis daugiau nebūtų kviečiamas medžioti svečio teisėmis. Prašymas sutrumpinti teisės medžioti terminą iki 6 mėn. grindžiamas motyvais, jog teisę medžioti atėmus metams ar ilgesniam terminui, būtų privalu perlaikyti medžiotojo teises. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisės atėmimo terminas trejiems metams, įvertinus jo amžių ir likusį laiką, kai jis dar galėtų medžioti, būtų pernelyg ilgas ir iš esmės reikštų, kad jis medžioti jau nebegalėtų visiškai.

11. Teismo vertinimu, šios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą sutrumpinti skundžiamu nutarimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės (teisės medžioti) atėmimo terminą, tačiau ne iki 6 mėn., kaip pageidauja Z. L., o iki vienerių metų. Tokia teismo išvada bus motyvuojama toliau nurodomais argumentais.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies (ne) taikymo

12. Kaip jau minėta, Z. L. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, jam paskirta 800 Eur bauda ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimas (peilis) ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 3 metams.

13. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas asmenims užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Z. L. skirta minimali (800 Eur) bauda. Kadangi teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė nebeginčijantis jam paskirtos baudos ir netgi sutinka, kad ji būtų paskirta didesnė, nei minimali, teismas, nenustatęs pagrindo padidinti paskirtos minimalios baudos, plačiau šiuo klausimu nepasisako.

14. ANK 28 straipsnyje nustatyta, kad teisės medžioti atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 28 straipsnio 2 dalis).

15. ANK 290 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5, 6, 8, 13, 15 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Taigi Z. L. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padarymą, skirtas minimalus administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminas, t. y. treji metai.

16. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis minėtame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas apelianto asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41-2014; 2AT-20-942/2016; 2AT-38-303/2016).

17. Tačiau pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju.

18. Visų pirma, teismas pastebi, kad įstatymų leidėjo pozicija dėl specialiosios teisės atėmimo termino šiuo metu yra sugriežtėjusi. ANK 290 straipsnio 9 dalies redakcijos (galiojusi iki 2021 m. liepos 1 d.) sankcijoje buvo numatyta, kad už šio straipsnio 4, 5, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus buvo privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų iki penkerių metų. Šiuo metu galiojančioje ANK 290 straipsnio 17 dalies redakcijoje numatyta, kad už šio straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Tai suponuoja išvadą, kad už tokio pobūdžio pažeidimus sankcija ne tik, kad nesušvelnėjo, bet dar ir sugriežtėjo. Todėl teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti iki 6 mėn. ne tik pažeistų teisingumo bei proporcingumo principus, bet ir neatitiktų įstatymo leidėjo valios.

19. Tačiau šioje byloje nustatytos aplinkybės nepaneigia galimybės pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Z. L. paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti iki vienerių metų. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, Z. L. anksčiau nėra baustas už analogiškus administracinius nusižengimus, t. y. šis pažeidimas gali būti vertinamas kaip atsitiktinis ir suponuojantis išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi susiformavęs teisingą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir paiso įstatymų reikalavimų.

20. Taip pat akcentuotina, jog Z. L. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išsamiai ir detaliai paaiškino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pripažino savo kaltę, išreiškė gailestį ir patvirtino suvokęs savo veiksmų pasekmes. Teismas nenustatė pagrindo abejoti Z. L. prisipažinimo ir gailėjimosi dėl padaryto nusižengimo nenuoširdumu.

21. Teismo vertinimu, pagrindą švelninti Z. L. atsakomybę taip pat sudaro administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Z. L. paaiškino, kad jis 2023 m. sausio 26 d. medžioklėje dalyvavo svečio teisėmis kartu su klubo „Judrė“ medžiotojais. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, medžioklės vadovas A. K. visus informavo, kad šios medžioklės metu tauriojo elnio patinas yra medžiojamas žvėris, t. y. tauriojo elnio patino limitai nėra išnaudoti. Teismo posėdžio metu Z. L. nurodė, kad turėdamas tokią informaciją jis, jeigu tik būtų pasitaikiusi galimybė, būtų siekęs sumedžioti tauriojo elnio patiną – buvo įsitikinęs pateiktos informacijos teisingumu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ 2022 m. gruodžio 9 d. visuotinio susirinkimo metu buvo pristatyta 2021-2022 m. sezono sumedžiotų žvėrių ataskaita, konstatuota, kad 2022-2023 m. tauriojo elnio patino limitai yra išnaudoti. Šiame susirinkime dalyvavo ir 2023 m. sausio 26 d. medžioklei vadovavęs A. K., kuris ir nušovė tauriojo elnio patiną. Taigi esant aplinkybei, jog tauriojo elnio patiną sumedžiojo medžioklės vadovas A. K., kuriam buvo / turėjo būti žinoma, jog 2022-2023 m. tauriojo elnio patino limitai yra išnaudoti, nėra pagrindo abejoti Z. L. nurodytomis aplinkybėmis, jog jam, kaip ir kitiems medžiotojams, buvo pateikta klaidinga informacija dėl galimybės medžioti tauriojo elnio patiną. Aplinkybę, jog vis dėlto tauriojo elnio patino medžioti nebuvo galima, Z. L. sužinojo jau bebaigiant doroti žvėrį – medžioklės vadovas A. K. į savo telefoną gavo trumpąją žinutę su informacija. Z. L. paaiškino, kad jam buvo pasakyta, jog šis pažeidimas menkavertis – žvėries sumedžiojimas yra užfiksuotas medžioklės lape (niekas nesiekė nuslėpti šio žvėries sumedžiojimo fakto), kitais metais tiesiog bus sumažintas tauriųjų elnių patinų limitas.

22. Atsakydamas į klausimą kodėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, sužinojęs, jog žvėris sumedžiotas neteisėtai, nevykdė pareigos apie tai pranešti Aplinkos apsaugos departamentui, Z. L. nurodė, jog viena vertus, buvo įsitikinęs, kad tai padaryti privalo medžioklės vadovas, kita vertus, jam buvo paaiškinta, jog esant aplinkybei, kad žvėries sumedžiojimo faktas yra įrašytas į medžioklės lapą, papildomų veiksmų imtis nereikia – kitais metais tiesiog bus sumažintas tauriojo elnio patino sumedžiojimo limitas. Teismas pažymi, kad Medžioklės taisyklių 28.5 punkte nustatyta, jog medžioklės plotų naudotojai apie įvykius, nurodytus 28.2-28.4 papunkčiuose, telefonu 8(5) 273 2995 informuoja Aplinkos apsaugos departamentą. Tai jie turi padaryti prieš pradėdami sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykdami iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų atliekamas pirmiau. Tai yra, teisės akte įtvirtinta pareiga apie medžioklės taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir apie neteisėta sumedžiotą žvėrį, Aplinkos apsaugos departamentui ne medžioklės vadovui, o medžioklės plotų naudotojams. Taigi, Z. L., sužinojęs, jog dorojamas tauriojo elnio patinas yra sumedžiotas neteisėtai, turėjo pareigą apie tai telefonu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą. Tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į tai, jog Z. L. neveikimas (neinformavimas) buvo nulemtas tam tikrų aplinkybių – kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo paaiškinta, jog jokių veiksmų imtis nereikia, kadangi tauriojo elnio patino sumedžiojimas yra įrašytas į medžioklės lapą (sumedžiojimo faktas nėra slepiamas) ir dėl to kitais metais bus tiesiog sumažintas šių žvėrių sumedžiojimo limitas. Taip pat kaip paaiškino Z. L., šioje medžioklėje jis dalyvavo svečio teisėmis, t. y. jis nėra klubo „Judrė“ narys, todėl norėdamas medžioti su šio klubo nariais, jis turi sulaukti pakvietimo. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, jeigu jis būtų nepaklusęs nurodymui nesiimti jokių veiksmų, daugiau į medžiokles jis nebūtų kviečiamas – medžiotojai savo būryje nepageidauja asmenų, kurie sudaro problemas ir kelia neramumus.

23. Taigi, teismo vertinimu, šių nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog egzistuoja galimybė sutrumpinti Institucijos paskirtą teisės medžioti atėmimo minimalų trejų metų terminą iki vienerių metų.

24. Nors teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo akcentavo, jog teisę medžioti atėmus metams ar ilgesniam terminui būtų privalu perlaikyti medžiotojo teises, o tai sukeltų itin daug nepatogumų, teismas pastebi, jog Medžioklės taisyklių 9 punkte nustatyta, kad asmenys, kuriems už Medžioklės taisyklių pažeidimus teisė medžioti, vykdant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, buvo laikinai atimta, prieš atsiimdami medžiotojo bilietą privalo Komisijoje išlaikyti Medžioklės egzaminą ir pateikti tai patvirtinančią pažymą AAD <..>. Tai yra, Medžioklės egzaminą išlaikyti privalo visi asmenys, kuriems už Medžioklės taisyklių pažeidimus teisė medžioti, vykdant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, buvo laikinai atimta. Medžioklės taisyklėse nėra įtvirtintos lengvatos, jog Medžioklės egzamino nereikia išlaikyti asmenims, kuriems teisė medžioti buvo atimta trumpesniam nei vieneri metai terminui.

25. Akcentuotina ir tai, kad šiuo atveju Z. L., žinodamas, jog teisė medžioti jam reikalinga, šia teise naudojosi gana neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Teismo vertinimu, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikytinas aplinkybe, sudarančia pagrindą dar labiau švelninti pažeidėjo teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 290 straipsnio 17 dalyje, kuri už šio straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, numatyta kaip privaloma, neskyrimas ar skirto minimalaus termino sutrumpinimas iki 6 mėnesių, nenustačius kitų, anksčiau nepaminėtų, ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinį teisingumo ir proporcingumo principą.

26. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, anksčiau išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog Z. L. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 3 metams šiuo atveju yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti Z. L. atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės medžioti atėmimą trumpesniam terminui nei 290 straipsnio 17 dalyje numatytas jos minimalus terminas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639-643 straipsniais, teismas

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2023 m. gegužės 18 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANRN-1398-2023 dalį ir Z. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 290 straipsnio 17 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės, t. y. teisės medžioti atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų. Kitą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANRN-1398-2023 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

TeisėjaJurga Jasmontienė