- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- A6.-405-859/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00171-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Pažeidėjas
- V. K.
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, atstovei O. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie Įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką (Bendrovės mokestinė nepriemoka 2017-06-30 buvo 7 783,36 eurų) privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, 2017 m. birželio 30 d. suteikė 8 839,59 eurų paskolą pačiam sau kaip fiziniam asmeniui, taip pažeisdamas kreditoriaus Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises ir padarydamas žalą kreditoriui – valstybei. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš esmės su jam keliama atsakomybe sutinka ir pripažįsta. Prašo teismo peržiūrėti nuobaudą, įvertinti tai, kad įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl ko susidarė įsiskolinimas, įvertinti tai, kad du kartus buvo kreiptasis nesėkmingai į VMI, pirmi kartu prašant išdėstyti susidariusią skolą, prašymas buvo atmestas, kitą kartą buvo prašoma akcininkui, t. y. jam pačiam perkelti skolą, prašymas taip pat buvo atmestas dėl prieš kelis metus tos pačios VMI priimtos deklaracijos neatitikimų, kurie dabar yra tikslinami. Prašo paskirti adekvačią nuobaudą, nes daugiau nei 30 proc. nuo susidariusio įsiskolinimo siūloma nuobauda yra neadekvati. Su kaltinimais ir atsakomybe visiškai sutinka. Skolą ketina padengti, bet neturi galimybių iš karto ją padengti, dėl to kreipėsi dėl išdėstymo.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė O. M. paaiškino, kad asmuo kreipėsi dėl susidariusios nepriemokos išdėstymo, pateikė reikiamus dokumentus. Patikrinus tuos dokumentus buvo nustatytas šis pažeidimas. Dėl kito pateikto prašymo patvirtinti negali, duomenų neturi. Pažeidimas padarytas, reikia taikyti nuobaudą. Teismo prašo priimti teismo nuožiūra teisingą sprendimą, atsižvelgiant į visas aplinkybes, tame tarpe ir į atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).
Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Teismo nustatytos aplinkybės ir išvada
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. pripažino kaltę padaręs administracinį nusižengimą. Tai jis nurodė teismo posėdžio metu. Be pastarojo kaltės pripažinimo, administracinėn atsakomybėn traukiamo V. K. veika yra įrodyta šiais įrodymais:
1) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimu, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2015 m. kovo 19 d. iki šiol yra V. K.. Bendrovės skola valstybės biudžetui 2017 m. birželio 30 d. sudarė 7 783,36 eurų. 2017 m. rugsėjo 30 d. bendrovės skola valstybės biudžetui sudarė 7 374,69 eurų. Per šį laikotarpį bendrovės išlaidos vertinant tik kasos dokumentus sudarė 8 839,59 eurų, iš jų 2017 m. birželio 30 d. suteikta paskola bendrovės vadovui (akcininkui) V. K. – 8 839,59 eurų (100 procentų nuo visos išlaidų sumos). Valstybės biudžetui bendrovė per šį laikotarpį sumokėjo 468,00 eurų. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. sausio 10 duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka yra 6 020,69 eurų. Akivaizdu, kad atsiskaitymas su valstybės biudžetu ir toliau nevyksta sklandžiai;
2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansu, kuriame užfiksuota, kad bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui 2017-06-30 sudaro 7 783,36 eurų;
3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ didžiąją knyga nuo 2017-01-01 iki 2017-09-30, kurioje nurodyta, kad 2017-06-30 V. K. suteikta 8 839,59 eurų paskola.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2017 m. birželio 30 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. V. K. žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2017-06-30 iki 2017-09-30, nustatyta, kad V. K. bendrovė turėjo galimybę atsiskaityti su VMI prie FM, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, t. y. suteikdamas sau paskolą, todėl savo neteisėtais veiksmais bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad V. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. V. K. veika pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai – jis, būdamas įmonės vadovu, ir tinkamai neatlikdamas savo pareigų, pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (atsiskaitė su kreditoriumi – su pačiu savimi, suteikdamas paskolą kaip fiziniam asmeniui, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu; kita vertus, svarbu tai, kad dėl V. K. pateiktų duomenų buvo nustatytas administracinis nusižengimas, kuomet bendrovė 2017-11-22 VMI prie FM pateikė prašymą atidėti 6 020,69 EUR Pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos sumokėjimo terminą iki 2018-0125 ir iki 2020-12-20 išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Taip pat teismas įvertina tai, kad nustatyta V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), bei tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių; įvertina jo elgesį tyrimo metu bei teisme – visuomet pripažino nusižengimą, bendradarbiavo, teikė duomenis. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo asmenybę – dirbantis, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteistas, nebaustas už administracinius nusižengimus, susijusius su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais.
Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už padarytą nusižengimą paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei sankcijoje numatyta, t. y. paskirti 600 eurų dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pripažinti V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 str. 1 d., padarymo ir skirti jam administracinę nuobaudą – 600 eurų dydžio baudą.
Išaiškinti, kad, bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.