Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1564-527/2012

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-10-24
Bylos Nr.: 2A-1564-527/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolita Cirulienė
Ieškovas: M. S.
Atsakovas: Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini) 16“

Civilinė byla Nr. 2A-1564-527/2012;

procesinių sprendimų kategorijos: 36.1; 35.4; 44.5.2.17; 121.14.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėj Jolita Cirulienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. firmos „UGRIMA“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-301-90/2012 pagal ieškovės M. S. firmos „UGRIMA“ ieškinį atsakovei Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini) 16“ dėl nuostolių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2005-10-29 tarp šalių buvo sudaryta ieškovei priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) a. 16, Alytuje, eksploatavimo, elektros energijos, šiluminės energijos, šalto vandens tiekimo ir atsiskaitymo sutartis Nr. 12 (toliau - Sutartis) (b. l. 14-16), pagal kurią atsakovė pateikdavo ieškovei PVM sąskaitas faktūras (b. l. 33-34, 46-48), kurias ieškovė apmokėdavo ne visiškai dėl atsakovės nepagrįstai skaičiuotų atitinkamų mokesčių (pvz. už valymo paslaugas, kurių faktiškai neatlikdavo ir kt.). Be to, kilus ginčui, atsakovė pradėjo nepragrįstai skaičiuoti Sutartyje nesulygto dydžio delspinigius nuo ieškovės nesumokėtų sumų: Sutarties 3.2 punktu sulygtas delspinigių dydis buvo 0,02 %, o atsakovė skaičiavo po 0,04 %, t. y. 2 kartus didesnius nei sulygta delspinigius. Šį faktą patvirtina pačios atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros (b. l. 21, 33, 34, 46-48). Delspinigiai kaip netesybos galimi tik sutartiniai, ir dėl jų turi būti sulygta tik raštu (CK 6.72 str.), todėl atsakovė neteisėtai skaičiavo nepagrįstai dideles netesybas, kurių ieškovei sumokėti nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Kaip matyti iš atsakovės 2011-10-10 pažymos (b. l. 57), atsakovės reikalaujamoje sumokėti 6.343,85 Lt sumoje 1.620,44 Lt sudarė delspinigiai už laikotarpį nuo 2009-08-31 iki 2011-09-30, su kuriais ieškovė nesutinka, nes, jos manymu, delspinigiai mažintini iki 167,51 Lt, o likusieji nepagrįsti 1.452,93 Lt (1.620,44 Lt - 167,51 Lt) delspinigiai šioje byloje priteistini kaip nuostoliai, nes šios sumos ieškovė nebūtų mokėjusi, jeigu nebūtų atsakovės neteisėtai priversta, jai neteisėtai atjungiant elektros energijos tiekimą ieškovei priklausančioms patalpoms. Yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.245 str. 3 d.). Ieškovė 167,51 Lt delspinigius, su kuriais sutinka, paskaičiavo taip: prašoma priteisti delspinigių suma mažintina per pusę iki 810,22 Lt (šalių sutarto 0,02 % dydžio), be to, taikytinas sutrumpintas 6 mėn. ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), todėl delspinigiai skaičiuotini ne už visą laikotarpį nuo 2009-08-31 iki 2011-09-30, o tik už paskutinius 6 mėn., kurie sudarytų 167,51 Lt (pagal atsakovės 2011-10-10 pažymą už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio mėnesį iki 2011 m. rugsėjo mėnesio įskaitytinai delspinigiai sudaro 335,02 Lt, tačiau ši suma gauta skaičiuojant 0,04 % dydžio delspinigius).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-04-10 sprendimu (b. l. 107-109) ieškinį atmetė, spręsdamas, jog ieškovės ieškinyje nurodyti nuostoliai yra netesybos, kurias ieškovė 2011-10-17 mokėjimo nurodymais Nr. 5437 ir 5438 sumokėjo atsakovei, taip pripažindama prievolę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu (b. l. 114-118) prašo panaikinti 2012-04-10 teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti šiais motyvais:

1. Esant tarp šalių ginčui dėl tarpusavio skolinių įsipareigojimų vykdymo, atsakovė vietoje to, kad imtųsi teisinių priemonių, ginčą išsprendė už ginčijamą įsiskolinimą visiškai neteisėtai 2011-10-17 atjungdama ieškovei priklausančiose patalpose elektros energijos tiekimą. Faktą, kad atsakovė neturėjo jokios teisės atjungti elektros energijos tiekimą (nes už elektros energiją ieškovė buvo visiškai atsiskaičiusi), patvirtina ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus 2011-11-10 raštas Nr. 17.4-17(2)-351 (b. l. 27).

2. Siekdama išvengti didelių nuostolių dėl elektros energijos tiekimo atjungimo (visos ieškovei priklausančios patalpos yra nuomojamos, todėl nuomininkai, kurie verčiasi prekyba ir kt., patirtų didelių nuostolių dėl nevykdomos veiklos, kuriuos tektų padengti ieškovei), ieškovė sumokėjo atsakovei visas jos reikalaujamas pinigines sumas, įskaitant ir nepagrįstus delspinigius, kurių ieškovė nebūtų mokėjusi, jei nebūtų atjungtas elektros energijos tiekimas ieškovės nuomininkams. Todėl, priešingai negu nurodė teismas, ieškovė delspinigius sumokėjo ne geranoriškai, o priversta atsakovės, tikslu išvengti didesnių nuostolių, kas laikytina protingu, atitinkančiu bonus pater familias asmens elgesiu tokioje situacijoje. Todėl teismas negalėjo ir neturėjo nepagrįstų delspinigių sumokėjimo vertinti per CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes toks sumokėjimas buvo priverstinis. Be to, negalima šia CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostata remtis ir šiuo atveju, kai paskaičiuotos ir priverstinai sumokėtos netesybos buvo skaičiuojamos ne sutartinės, o vienašališkai nustatytos atsakovės. Šie faktai iš esmės akivaizdūs iš byloje esančių dokumentų ir pačios atsakovės paaiškinimų, nes atsakovė dar savo atsiliepime pripažįsta, kad delspinigiai buvo padidinti vykdant Vyriausybės nurodytą tvarką ir nustatyti Valdybos protokolu Nr. 8, t. y. nustatyti vienašališkai vietoje 0,02 proc., kaip buvo numatyta 2005-10-29 Sutartyje, padidinant delspinigius iki 0,04 proc., kas yra visiškai neteisėta dėl šių motyvų:

Atsiliepimas

2.1) atsakovės nurodyta Vyriausybės nustatyta tvarka (tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimas Nr. 124 dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-10-04 nutarimu Nr. 1161 buvo pakeistas, pakeičiant ir delspinigių dydį iš 0,2 proc. į 0,04 proc.), kuri ginčo santykiams netaikytina, nes skirta apskaičiuoti delspinigius už valstybės ir savivaldybių nuosavybėje esančius ar valdomus butus ir kitas patalpas, kurios yra nuomojamos ar kitais pagrindais suteikiamos naudoti asmenims. Tuo tarpu atsakovė nėra nei vienas iš subjektų, turintis teisę vadovautis ir apskaičiuoti netesybas pagal aukščiau nurodytus Vyriausybės nutarimus;

2.2) CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis, t. y. netesybos gali būti skaičiuojamos ir taikomos tik tada, kai dėl jų ir jų konkretaus dydžio yra sulygstama raštišku susitarimu. Susitarimas yra dviejų ir daugiau asmenų sudaryta sutartis. Todėl priešingai, negu tikina atsakovė, nei nurodytų Vyriausybės nutarimų pagrindu, nei juo labiau atsakovės organo - valdybos (kuris yra vienašalis) - nurodymu atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo skaičiuoti didesnes netesybas, negu buvo sulygta Sutartyje. Todėl atsakovė tokiais teiginiais tik patvirtina savo neteisėtą poziciją ir neteisėtus veiksmus delspinigių nustatymo ir skaičiavimo kontekste, juo labiau, kad ir bylos nagrinėjimo metu atsakovė negalėjo paaiškinti ir nepaaiškino delspinigių skaičiavimo tvarkos.

3. Žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.). Žala šiuo atveju yra turtinė. Žala yra visiškai pagrįsta rašytiniais įrodymais (2005-10-29 Sutartis, atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros, 2011-10-10 atsakovės išrašyta pažyma), o taip pat jos buvimo faktą iš esmės patvirtino ir atsakovė. Atsakovės padaryta turtinė žala yra ne tik pagrįsta, bet ir nustatytas jos dydis, t. y. tiksliai suskaičiuoti nuostoliai, sudarantys 1.452,93 Lt (tiesioginiai nuostoliai). Neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.). Atsakovė tyčia neteisėtai atjungė elektros energijos tiekimo į ieškovės naudojamas ir nuomininkams išnuomotas patalpas, ką patvirtina Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus 2011-11-10 raštas Nr. 17.4-17(2)-351, kuriame aiškiai konstatuota, kad elektros energijos tiekimas atsakovės nutrauktas nepagrįstai ir neteisėtai. Šiuo atveju, lygiagrečiai su CK 6.246 straipsniu, reiktų taikyti CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose yra įtvirtintas generalinio delikto principas, t. y. žalos faktas kartu reiškia žalos padariusio asmens (atsakovės) veiksmų neteisėtumo ir jo kaltės prezumpciją. Vadinasi, pati atsakovė turi įrodyti esant aplinkybių, dėl kurių jos civilinė atsakomybė negalima, ko nebuvo. Priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Atsakovės neteisėti veiksmai buvo atlikti anksčiau nei atsirado nuostoliai (žala), o atsiradę nuostoliai yra atsakovės elgesio rezultatas, nes ieškovė nepagrįstų delspinigių nebūtų mokėjusi, jeigu atsakovė nebūtų neteisėtai atjungusi elektros energijos, o ieškovė sumokėjo nepagrįstas ir neteisėtas, atsakovės vienasmeniškai nustatytas netesybas tik todėl, kad buvo atsakovės neteisėtų veiksmų priversta, kad išvengtų didesnių nuostolių. Kaltė (CK 6.248 str.). Kadangi yra žalos padarymo faktas, kaltė kaip objektyvusis veiksnys yra preziumuojama, ir jos nebuvimą turi įrodyti atsakovė (CK 6.263 str. 1 d.). Nepaisant to, ieškovė pažymi, kad atsakovė tyčia atjungė elektros energijos tiekimą, ko neneigė ir teismo posėdžio metu patvirtino ir pati atsakovė, t. y. pažeidė bonus pater familias principą, kas yra pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti, ir kas tik patvirtina jos kaltės buvimą, o taip pat patvirtina atsakovės veiksmų ryšį su žala. Kadangi yra tenkinamos visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos, vadovaujantis CK 6.251 str. 1 d. ir 6.263 str. 2 d. įtvirtintu visiško nuostolių atlyginimo principu bei atsižvelgus į tai, kad atsakovės padaryta žala įvertinta tiksliai - apskaičiuoti nuostoliai, atsakovė nuostolių atlyginimui turi sumokėti ieškovei 1.452,93 Lt, ko teismas visiškai nevertino ir neanalizavo, t. y. nevertino esamų įrodymų ir šalių paaiškinimų nuostolių atlyginimo instituto atžvilgiu ir neanalizavo civilinės atsakomybės buvimo sąlygų, o apsiribojo tik konstatavimu, kad netesybų sumokėjimas reiškia prievolės pripažinimą, ko nebuvo.

Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (b. l. 121-123) prašo palikti 2012-04-10 sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti šiais motyvais:

1. Delspinigiai ieškovei buvo priskaičiuojami dėl jos netinkamo elgesio kaip NPSB (toliau Bendrija) nario, piktybiškai neapmokant dalies jai pateiktų sąskaitų. Kaupiantis įsiskolinimui Bendrijai iškyla pavojus, kad ji negalės vykdyti savo įsipareigojimų kaip sutarties šalis, kaip abonentas su šilumos, elektros energijos, šalto vandens tiekėjais, ir šios paslaugos gali būti sutartyse numatyta tvarka ir terminais nutrauktos. Bendrija nėra pelno siekianti organizacija, ir dėl ieškovės kaltės atsiradusius įsiskolinimus dengė savo kaupiamosiomis lėšomis, kurias periodiškai įneša Bendrijos nariai pastato priežiūrai, reikalingam pastato remontui atlikti. Todėl sutartyse su Bendrijos nariais yra numatyta, kad už tokio pobūdžio pažeidimus, t. y. neatsiskaitymus pagal pateiktas sąskaitas, kaip kraštutinė priemonė, Bendrijos valdybos nutarimu ir įspėjus pažeidėją gali būti atjungta elektros energija.

2. Ieškovė nepagrįstai ir jau ne laiku kartoja, kad neteisingai buvo paskaičiuoti mokesčiai, todėl ji visos sąskaitos ir neapmokėdavo. Tačiau nė karto ieškovė nesikreipė į Bendrijos valdymo organus su pretenzijomis dėl neteisingo sąskaitų paskaičiavimo. Ji viena nuspręsdavo, kas yra teisinga ir kas ne, ir savo nuožiūra dalį sąskaitos apmokėdavo, nors likusiems 46 Bendrijos nariams niekada nekilo ginčų dėl sąskaitų už paslaugas paskaičiavimo teisingumo ir pagrįstumo. Tai parodo, kad šio ginčo problema yra ne ginčijami Bendrijos valdymo organų sprendimai, bet pati ieškovė, jos iššaukiantis, su niekuo nesiskaitantis, visus ignoruojantis elgesys.

3. Ieškovė visaip stengiasi apeiti ar nutylėti pagrindinį klausimą, kad ji yra Bendrijos narys, vienas iš šios Bendrijos steigėjų ir jai yra privalomi Bendrijos valdymo organų nutarimai, įsipareigojimai pagal sutartis, kol jie yra nepanaikinti ar neatšaukti. Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 16 įstatų, kurių teisėtumą yra patikrinęs ir patvirtinęs notaras, 17 punktas numato Bendrijos nario pareigas; 17.1 punktas - laikytis Bendrijos įstatų, vykdyti Bendrijos narių susirinkimo, valdybos, revizijos komisijos nutarimus, nurodymus; 17.5 punktas - nustatyta tvarka laiku atsiskaityti už teikiamas komunalines paslaugas: šildymą, elektros energiją, vandenį, apmokėti Bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su bendro naudojimo objektų valymu, priežiūra, remontu; 17.8 punktas - atsiskaityti pagal savo prievoles. Pagrindinis dokumentas Bendrijos nariui yra įstatai, visuotinio bendrijos narių susirinkimo, valdybos nutarimai, kuriais privalo vadovautis. Bendrija turi teisę nusistatyti Bendrijos narių atsiskaitymo su Bendrija tvarką ir sankcijas už nustatytos tvarkos pažeidimus. Ieškovė neteisi, remdamasi šiuo atveju vien CK normomis, reguliuojančiomis delspinigių nustatymą, apskaičiavimą ir kt. Kol ieškovė yra Bendrijos narys, jai yra privalomi Bendrijos valdymo organų sprendimai. Šioje byloje pagrindinis įstatymas, kuriuo reikia vadovautis iškilus ginčui tarp Bendrijos ir Bendrijos nario, yra NPSB „(duomenys neskelbtini) 16“ įstatai ir Sutartis. Tačiau ieškovė šiuo dokumentu nei pareikšdama ieškinį, nei rašydama apeliacinį skundą nesiremia. Apie Bendrijos valdymo organų veiklą, numatomus posėdžius, susirinkimus visi Bendrijos nariai yra informuojami, niekada nekilo dėl to nesusipratimų. Ieškovė niekada nepareiškė nesutikimo su vienu ar kitu Bendrijos valdybos ar visuotinio susirinkimo nutarimu, niekada jokio nutarimo nėra apskundusi. Todėl ieškovės nurodymas į CK normas, reguliuojančias delspinigių klausimus, yra visiškai nepagrįstas. Teisme ieškovė netgi išdrįso pareikšti, kad ji nėra Bendrijos narys arba bent tokiu savęs nelaiko, tačiau supratusi, kad toks jos teiginys yra absurdiškas, apeliaciniame skunde apie tai jau neužsimena.

3. Ieškovė pagal tik jai vienai suprantamą paskaičiavimą sutinka mokėti 167,51 Lt delspinigių. 2009-03-06 Bendrijos valdybos posėdžio (protokolas Nr.8) 4 punktu nutarta, kad keičiamas delspinigių skaičiavimo procentas į 0,04 proc. Tai ieškovei tapo privaloma. Tuo klausimu Bendrija iš ieškovės pretenzijų negavo. Sutikdama su dalimi delspinigių, ieškovė iš esmės pripažįsta, kad delspinigiai turėjo būti priskaičiuojami, tuo pačiu ieškovė pripažįsta, kad neapmokėdavo dalies pateiktų sąskaitų. Tačiau apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad netesybos neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Tokie prieštaringi ieškovo teiginiai yra nesuprantami ir logiškai nepaaiškinami.

4. Ieškovė 2009-08-31 sumokėjo visą 5.387,33 Lt įsiskolinimą, tuo pripažindama, kad klydo neapmokėdama pateiktų sąskaitų. Tuo metu delspinigiai jau buvo priskaičiuoti 0,04 proc., tačiau jokių Bendrijai pretenzijų dėl delspinigių dydžio nebuvo pareikšta. 2011 metų gale ieškovė vėl apmokėjo įsiskolinimą priėmus Bendrijos valdybai nutarimą ir įspėjus, kad bus atjungta elektros energijos tiekimas, kas ir buvo įvykdyta. Ieškovė teigia, kad pastarąjį kartą buvo priversta apmokėti įsiskolinimą, kad išvengtų elektros energijos atjungimo, tačiau po to teismine tvarka šio apmokėjimo neginčijo. Tokią teisę Bendrija turėjo, nes Sutarties Nr. 12, su ieškove pasirašytos 2005-10-29, 4.3 punktas numato, kad laiku neapmokėjus pateiktų sąskaitų Bendrija gali nutraukti elektros energijos tiekimą Bendrijos nariui, prieš tai raštu įspėjus. Pagal byloje pridėtus duomenis matosi, kad ieškovė buvo įspėta kelis kartus.

Šalies argumentai

5. Ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad delspinigiai išieškoti daugiau nei už šešis mėnesius. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsniu, priskaičiuoti delspinigiai yra padengiami pirmoje eilėje atsiradus mokėjimui, todėl už kiekvieną praeitą mėnesį delspinigiai kitu mokėjimu buvo padengiami. Kadangi ieškovė pateiktų sąskaitų iš dalies neapmokėdavo, įsiskolinimo suma likdavo kitam mėnesiui, ir buvo vėl skaičiuojami delspinigiai už kitą mėnesį, kurie vėl buvo kitą mėnesį padengiami, o bendra įsiskolinimo suma ir toliau kaupdavosi. Įsiskolinimas buvo už tris paskutinius mėnesius.

6. Apeliantė nurodo, kad Bendrija nepagrįstai vadovavosi Vyriausybės 1995-01-25 nutarimu Nr. 124. Pabrėžtina, kad Bendrijos valdybos nutarime dėl delspinigių pakėlimo nėra nurodyta, kad šiuo nutarimu Bendrija vadovaujasi. Toks sprendimas priimtas todėl, kad energijos tiekėjai pareiškė, jog bus taikomi didesni delspinigiai esant įsiskolinimui. Kaip žinia, ir Bendrijos įstatai yra priimti LR Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 1-798 pagrindu. Ieškovės nurodomas nutarimas buvo paminėtas atsiliepime į ieškinį, turint galvoje kaip įstatymo ar teisės taikymo analogiją. Pažymėtina, kad ieškovė padidintų delspinigių niekada oficialiai neginčijo, neskundė šio nutarimo teisėtumo.

7. Dėl delspinigių turi būti arba sutartis, arba kitas dokumentas. Šiuo atveju tokiu dokumentu yra valdybos nutarimas. Tokia nuostata užfiksuota ir CK 6.72 straipsnyje. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad elektros energija buvo atjungta nepagrįstai, tyčia. Bendrijos valdyba, vadovaudamasi Sutarties 4.3 punktu, turėjo tokią teisę. Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 54.3 punktą nutraukti elektros energiją subabonentams galima, kai šie nevykdo savo prievolės atsiskaityti už jiems perduotą elektros energiją. Ieškovės į bylą pateiktas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus jai palankus raštas yra nepagrįstas, nes surašytas visiškai nesigilinant į klausimo esmę, pabendravus ne su Bendrijos valdymo organus atstovaujančiu asmeniu, o su samdomu Bendrijos darbuotoju, kuris neįgaliotas kalbėti Bendrijos vardu. Šiuo metu oficialiai yra kreiptasi į raštą parašiusią įstaigą, pateikti atitinkami dokumentai, patvirtinantys situaciją ir pareikalauta, kad ieškovei palankų atsakymą paruošęs darbuotojas būtų atitinkamai įvertintas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš esmės byloje kilo ginčas dėl delspinigių dydžio, kurių pačios sumokėtą permoką apeliantė prašo priteisti kaip patirtus nuostolius (CK 6.245 str. 3 d.), nes, apeliantės teigimu, ji atsakovei visas jos reikalaujamas pinigines sumas, įskaitant ir dalį nepagrįstų delspinigių, sumokėjo tik todėl, jog ieškovė 2011-10-17 atjungė ieškovei priklausančiose patalpose elektros energijos tiekimą, t. y., kad išvengtų dar didesnių nuostolių dėl elektros energijos tiekimo atjungimo (visos ieškovei priklausančios patalpos yra nuomojamos, todėl nuomininkai, kurie verčiasi prekyba ir kt., patirtų didelių nuostolių dėl nevykdomos veiklos, kuriuos tektų padengti ieškovei).

Teismas pažymi, kad bylose dėl žalos (nuostolių) atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Tokio pobūdžio bylose būtent ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus atsakovės veiksmus (neveikimą) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Civilinės bylos duomenimis nustatyta, jog šalys 2005-10-29 sudarė patalpų (413,33), esančių (duomenys neskelbtini) a. 16, Alytuje, eksploatavimo, elektros energijos, šiluminės energijos, šalto vandens tiekimo ir atsiskaitymo Sutartį Nr. 12 (b. l. 14-16), kurios pagrindu atsakovė Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini) 16“ teikė pastatui, (duomenys neskelbtini) a. 16, Alytus, elektros, šilumos bei vandens tiekimo ir kanalizavimo, sanitarinio valymo paslaugas (1.1. p.), o apeliantė įsipareigojo mokėti už suteiktas paslaugas, sąskaitas faktūras apmokėdama per 5 darbo dienas nuo sąskaitos pateikimo dienos; laiku neapmokėjus atsakovės pateiktos sąskaitos mokėti po 0,02 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti darbo dieną (3.2. p.). Su šilumos, elektros energijos, šalto vandens tiekėjais sutartis yra sudariusi Bendrija (atsakovė), ji yra abonentas, o vėliau Bendrijos nariai arba jų nuomininkai privalo atsiskaityti su Bendrija proporcingai turimam patalpų plotui (už šilumos energiją) ir sunaudotą energiją pagal kontrolinius kiekvieno Bendrijos nario elektros skaitiklius. Visa tai numatyta Bendrijos narių (patalpų savininkų) sutartyse su Bendrija (b. l. 14-16)..

Kaip spręstina iš apeliantės nuomotojų pretenzijų (b. l. 29, 30), tai, kad apeliantė beveik pastoviai nesumokėdavo visos pinigų sumos pagal Bendrijos administratoriaus pateiktą sąskaitą, netgi nebuvo įtakota jos nuomininkų, kurie laiku ir visiškai su ja atsiskaitydavo už nuomą bei elektros energijos tiekimą, pagal jos paskirstytus Bendrijos pateiktus sąskaitų mokėjimus. Kadangi apeliantė su pačia Bendrija savalaikiai neatsiskaitydavo (b. l. 49-50, 51, 52, 57), akivaizdu, kad iš savo nuomininkų surinktas atsiskaityti už komunalines paslaugas lėšas ji tam tikrą laiką naudodavo ne pagal paskirtį, bet savo reikmėms.

Apeliantė yra Bendrijos narys, to ji pati nebeneigia ir apeliaciniame skunde, vadinasi, ji privalo laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdybos (pirmininko) nutarimus bei nurodymus (Bendrijos įstatų 18.1, 18.5, 18.8, Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijos 1995-02-21 įstatymo Nr. 1-798 29 str. 1.1. p.). Bendraturčių priimti sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir tvarkymo galioja visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.). Be abejo, jai privalomi ir įpareigojimai, kylantys iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Šios pareigos numatytos CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Pažymėtina, jog Bendrijos narys privalo ne iš dalies, bet visiškai apmokėti pateiktas sąskaitas, nes iš karto susidaro įsiskolinimas, kuriam kaupiantis atsiranda Bendrijai pavojus, kad gali būti nutrauktas energijos, šalto vandens tiekimas ir kt.. Bendrija nėra pelno siekianti organizacija. Bendrijos piniginis fondas yra tik mokamos kaupiamosios lėšos Bendrijos narių pagal užimamą plotą. Šios sukauptos lėšos turi būti naudojamos pastato remontui bei smulkioms išlaidoms, teismų išlaidoms bylose. Kaip nurodo Bendrija, apeliantei pastoviai nesumokant pagal pateiktas sąskaitas, likusi dalis buvo primokama iš turimų kaupiamųjų lėšų, tačiau tų lėšų nebeužtenka apeliantės įsiskolinimams dengti, nes elektros energijos, šilumos, vandens tiekėjai Bendrijai mokėjimų neatideda. Iš esmės šių nurodytų aplinkybių apeliantė byloje neginčijo, kurios, teismo nuomone, yra pakankamai svarbios byloje kilusio ginčo esmei.

Apeliantė teigimu, jai neteisingai buvo paskaičiuoti mokesčiai, todėl ji visų sąskaitoje nurodytų sumų ir neapmokėdavo. Tačiau bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau - LITEKO) duomenimis nustatyta, jog apeliantė nė karto nesikreipė į Bendrijos valdymo organus su pretenzijomis dėl neteisingo sąskaitų paskaičiavimo bei neinicijavo dėl to jokių teisminių ginčų. Tačiau svarbiausia šioje situacijoje yra tai, kad 2009 metų pradžioje apeliantė padengė visą 5 387, 33 Lt įsiskolinimą (b. l. 87, 88, 46-48), tačiau po to vėl ne visiškai padengdavo Bendrijos pateiktas sąskaitas. Susidarius naujam įsiskolinimui Bendrijos valdyba raštu įspėjo (b. l. 49-50, 51, 57, 59) apeliantę, kad per nustatytą laikotarpį neatsiskaičius bus atjungta elektros energija, kas numatyta tarp šalių pasirašytos sutarties 4.3 p. (b. l. 16).

Toks apeliantės Bendrijos įstatų 6, 17.1, 17.2, 17.5, 35 p. p. reikalavimus pažeidžiantis elgesys buvo svarstytas ir Bendrijos 2011-04-27 ataskaitiniame rinkiminiame susirinkime Nr. 4, kurio 1.4.1 – 1.4.4 papunkčiais buvo nutarta imtis griežtų priemonių sustabdant Bendrijos nario apeliantės vadovo M. S. įžūlų elgesį bei daromą materialinę ir moralinę žalą, nelikvidavus įsiskolinimų iki 2011-05-30 atjungti elektros energijos tiekimą į jam priklausančias patalpas 2011-05-30 ir kt. Už šį nutarimą Bendrijos nariai balsavo vienbalsiai. Po siųstų raginimų (priminimų) apeliantei (b. l. 49-50, 51) apie jos įsiskolinimą Bendrijai, Bendrijos 2011-10-11 nutarimu (b. l. 58) nutarta atjungti elektros energijos tiekimą apeliantės patalpoms nuo 2011-10-17, 10 val.

Kitas apeliantės argumentų, kurio pagrindu būtent kildinamas nuostolių atsiradimas, yra nepagrįstai per dideli (ne 0,02, o 0,04 proc.) bendrijos paskaičiuoti delspinigiai. Kaip jau minėta, apeliantė 2009-08-31 sumokėjo 5.387,33 Lt įsiskolinimą visiškai, jokių pretenzijų tuo metu nekėlė, tokiu būdui pripažindama, kad klydo neapmokėdama pateiktų sąskaitų. Pažymėtina, kad tuo metu delspinigiai jau buvo priskaičiuoti 0,04 proc. dydžio (b. l. 46-48), tačiau tuomet jokių pretenzijų dėl delspinigių dydžio apeliantė nekėlė. Ginčo atveju visas Bendrijos reikalaujamas pinigines sumas, įskaitant ir dalį delspinigių, kuriuos šioje byloje apeliantė prašo priteisti kaip nuostolius, apeliantės teigimu, ji sumokėjo tik todėl, jog Bendrija 2011-10-17 atjungė ieškovei priklausančiose patalpose elektros energijos tiekimą, tačiau pastarojo apmokėjimo teismine tvarka ji taip pat neginčijo. Šioje byloje ji tik nesutinkanti su delspinigių 0,04 proc. dydžiu.

CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Šiuo atveju tokiu dokumentu laikytinas minėtas Bendrijos valdybos nutarimas (b. l. 53-54). Apeliantės teigimu, Bendrija nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“. Pabrėžtina, kad Bendrijos valdybos nutarime „dėl delspinigių pakėlimo“ nėra nurodyta, kad Bendrija vadovavosi būtent šiuo nutarimu. Kaip matyti iš Bendrijos valdybos nutarimo, kurio pagrindu buvo pakelti delspinigiai, toks sprendimas priimtas todėl, kad energijos tiekėjai pareiškė, jog bus taikomi didesni delspinigiai esant įsiskolinimui. Šiuo atveju Bendrijos valdyba, vadovaudamasi tuo, kad analogišku atveju gyventojams yra padidinti delspinigiai, priėmė tokį sprendimą, tuo labiau, kad Bendrijos įstatai yra parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijos 1995-02-21 įstatymo 1-798 pagrindu. Prieš tai numatyta delspinigių mokėjimo tvarka ir dydis buvo taip pat numatyta tos pačios institucijos ir tuo pačiu pagrindu. Šis poįstatyminis aktas ir reguliuoja netesybų mokėjimo dydį bei mokėjimo tvarką. Svarbiausia šioje situacijoje yra tai, kad ieškovė Bendrijos valdybos, t. y. valdymo organo nutarimu padidintų delspinigių niekada oficialiai neginčijo, neskundė šio Valdybos nutarimo teisėtumo, o Bendrijos valdymo organų sprendimai yra privalomi visiems Bendrijos nariams, taip pat ir apeliantei, tuo labiau, kad 2009-08-31 sumokėjo visą tuo metu buvusį įsiskolinimą, taip pat ir 0,04 proc. paskaičiuotus delspinigius, dėl jų dydžio nekeldama jokių pretenzijų.

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog netesybos (netgi jeigu jos ir aiškiai per didelės) nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Įstatymas nenumato jokių išimčių šios normos taikymui, todėl ieškovės argumentai apie tai, jog netesybas ji sumokėjusi tik priversta atsakovės neteisėtais veiksmais atjungus elektrą, šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Kadangi šioje byloje nuostolių atlyginimo prašoma būtent dėl atsakovės neteisėtai skaičiuotų per didelių delspinigių, akivaizdu, jog ieškinys netenkintas visiškai pagrįstai.

Apeliantė neteisi nurodydama, kad delspinigiai išieškoti daugiau nei už šešis mėnesius. Pagal CK 6.54 straipsnį priskaičiuoti delspinigiai yra padengiami pirmiau nei pagrindinė prievolė, todėl už kiekvieną praeitą mėnesį delspinigiai kitu mokėjimu buvo padengiami (b. l. 57). Kadangi apeliantė tik iš dalies apmokėdavo pateiktas sąskaitas, įsiskolinimo suma likdavo kitam mėnesiui ir buvo vėl skaičiuojami delspinigiai už kitą mėnesį, kurie vėl buvo kitą mėnesį padengiami, o bendra įsiskolinimo suma toliau kaupdavosi. Be to, pažymėtina ir tai, jog skolininkas, įvykdęs prievolę po to, kai pasibaigė ieškinio senaties terminas, neturi teisės reikalauti grąžinti tai, kas įvykdyta, nors vykdydamas jis ir nežinojo, kad senaties terminas yra pasibaigęs (CK 1.133 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliantei pralaimėjus apeliacinį procesą jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, taip pat jos nepriteistinos atsakovei iš apeliantės, nes nepateikti jų sumokėjimą patvirtinantį dokumentai (CPK 98 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Jolita Cirulienė