Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-3915-151/2016/2016 pagal pareiškėjo G. L. patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas G. L. pateikė teismui patikslintą pareiškimą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Bankroto Valdymas“, patvirtinti pareiškėjui būtinosioms išlaidoms kas mėnesį 247,00 Eur sumą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi iškėlė G. L. bankroto bylą, paskyrė G. L. bankroto administratoriumi UAB „Bankroto Valdymas“, nustatė 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtinti 250,00 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti G. L. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 247,00 Eur lėšų sumą reikalingą kiekvieną mėnesį G. L. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatė bankroto administratoriui 4 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti; leido antstoliui V. Z. pabaigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras – parduoti 0,0468 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 119,01 kv. m. sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas G. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties dalį, kuria leista antstoliui V. Z. pabaigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras – parduoti 0,0468 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 119,01 kv. m. sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:Apeliantas teigia, kad jam nesuprantama, kodėl teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog pareiškėjas pritarė leidimui antstoliui pabaigti vykdyti turto pardavimo iš varžytynių procedūrą. Teismo posėdžio metu tik buvo paklausta, ar yra pareiškėjui žinoma, kad jo turtas yra parduotas iš varžytynių. Pareiškėjas nepagalvojo, kad jo teigiamas atsakymas lems tai, jog antstoliui bus suteikta teisė pabaigti varžytynių procedūrą. Apeliantas teikdamas teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo žinojo, jog iš turto pardavimo bankroto proceso metu yra naudingesnis, kadangi turtas bus parduotas daug didesne kaina. Pareiškėjas šiuo atveju jaučiasi suklaidintas, nes nesuprato teisme užduoto klausimo esmės. Nesuprantama, kodėl kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ nėra suinteresuotas gauti kuo didesnį kreditorinio reikalavimo patenkinimą, nes pareiškėjo turtas perleistas už 31 279,90 Eur, o skola kreditoriui yra 63 422,97 Eur. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas argumentais:Apeliantui priklausančio turto pardavimas iš varžytynių vyksta jau nuo 2014 m. Antstolis 2014-12-19 šį turtą įvertino 52 131,60 Eur. 2015 m. vasarą pirmosios varžytynės neįvyko, 2015 m. gruodžio 8 d. – 2016 m. sausio 7 d. vyko antrosios varžytynės, kurių metu pareiškėjui priklausantis turtas parduotas už 31 279,00 Eur. Pareiškėjas antstolių patvarkymų neskundė, pretenzijų dėl turto įkainojimo taip pat nereiškė. Apeliantas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad bankroto proceso metu tas pats turtas galėtų būti parduotas brangiau. Apelianto argumentai, kad pardavus turtą už didesnę kainą, su kreditoriumi būtų galimybė atsiskaityti didesne apimtimi, yra niekuo nepagrįsti. Bendrovei pradėjus priverstinio skolos išieškojimo procedūrą, apeliantas visais įmanomais būdais vilkino procesą, siekdamas išvengti nekilnojamojo turto realizavimo, taip pažeisdamas teisėtus kreditoriaus lūkesčius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties dalies, kuria teismas iškėlęs fiziniam asmeniui bankroto bylą, leido antstoliui pabaigti vykdymo veiksmų procedūras, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turto, kuris iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui. Jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9904-285/2012 nutarė iš skolininko G. L. kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ išieškoti 67 135,81 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki visiško nutarties įvykdymo, teismas šioje nutartyje nurodė priverstinai parduoti iš varžytynių G. L. nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,0468 ha bendro ploto žemės sklypą, sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Ši teismo nutartis yra pateikta antstoliui vykdymui, kreditorius antstoliui sumokėjo 400,54 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų. Ginčo byloje nėra, kad apeliantui priklausantis turtas 2016 m. sausio 7 d. buvo parduotas iš varžytynių už 31 279,90 Eur. Ši aplinkybė apeliantui taip pat buvo žinoma. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos jam iškėlimo kreipėsi 2016 m. sausio 11 d. t. y. po to, kai jau buvo įvykusios varžytynės ir apeliantui priklausantis turtas jau buvo parduotas. Teismo nutartis iškelti pareiškėjui bankroto bylą priimta tik 2016 m. kovo 17 d. Priimdamas nutartį dėl FABĮ 20 straipsnyje nustatytos turto realizavimo tvarkos išimties taikymo, teismas sprendžia klausimą, ar leisti antstoliui užbaigti pradėtas vykdymo procedūras.Apeliantas nurodo, jog nuo gauto piniginių lėšų dydžio už realizuotą turtą, priklauso kaip efektyviai bus galima įgyvendinti FBĮ nustatytus tikslus, t. y. kuo didesnė pinigų suma bus gauta, tuo daugiau kreditorių turės galimybę atgauti savo skolas ir taip greičiau bus galima atkurti asmens mokumą.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais, kadangi minėta FBĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostata įtvirtina, kad jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nuomonė šiuo klausimu buvo išklausyta., tačiau teismo išvadų pareiškėjo nuomonė nesaisto.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-469/2016, pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta panašų, kaip nurodytas FABĮ 20 straipsnio 1dalyje, teisinį santykį įmonių bankroto procese reglamentuojanti teisės norma: jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir pardavus turtą iš varžytynių gautą pinigų sumą, atskaičius vykdymo išlaidas antstoliui, perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą. Taip pat pažymėjo, kad tiek fizinių asmenų bankroto, tiek įmonių bankroto atveju turtas realizuojamas pagal tas pačias taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr.321 patvirtintame Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos apraše.Taigi, nustatyta, kad apeliantui priklausančio turto vertė nustatyta 2014 m. pabaigoje, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jis dėl turto įkainojimo buvo pareiškęs prieštaravimus. Taip pat nustatyta, kad jo turtas parduotas iš varžytynių 2015 m. pradžioje. Tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas reiškė prieštaravimus, jog turtas parduotas už per mažą kainą. Todėl darytina išvada, kad su turto pardavimo kaina jis sutiko. Be to, sutiktina su suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad palikus teismo nutartį galioti, skolininkų bankroto procedūra būtų paprastesnė – bankroto proceso metu nereikėtų pardavinėti skolininkui hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto. Šiuo atveju visiškai nėra tikslinga varžytines organizuoti iš naujo bankroto procese, kadangi tokiu būdu būtų pažeidžiami ne tik hipotekos kreditoriaus teisės, vilkinant galimybę atgauti skolininkui paskolintas lėšas, bet ir atsisakymas leisti antstoliui baigti pradėtus vykdymo veiksmus neatitiktų nei ekonomiškumo principų nei paties skolininko interesų, kadangi naujų varžytinių organizavimas bankroto procese sąlygotų ir naujų turto realizavimo išlaidų atsiradimą.Teismas, atsižvelgęs į FABĮ tikslą, nurodytą FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje, taip pat į tai, kad varžytynės jau yra įvykusios ir pareiškėjo turtas jau parduotas, sprendžia, jog šiuo atveju sprendimas – užbaigti pradėtą turto realizavimą labiau atitinka tiek paties apelianto, tiek kreditorių interesus.Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi leisdamas tęsti turto realizavimo procesą, nepažeidė procesinės ir materialinės teisės normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.