Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-2160-465/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-11-20
Bylos Nr.: e2-2160-465/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-22439-2024-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Margarita Ambrazaitienė
Atsakovas: I. J., S. K., E. S.
Trečiasis asmuo: M. K., D. J., L. J., L. S., Z. G., uždarosios akcinės bendrovės “ADMI”, M. B., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, D. E. J., K. J., V. M., M. J., V. J., M. N., R. Ž., L. Ž., L. B., J. J., M. E., R. S., K. Ž., S. M., A. S., R. K., J. K., Š. J., I. K., I. B., S. Y., I. V., A. J., M. P., N. R., A. M., L. K., S. S., T. L., E. K., V. S., I. M., D. M., F. N., V. N., G. M., P. M., S. Č., J. T., M. R., A. B., D. P., E. M., D. G. G., D. V., L. M., G. B., A. K., J. A.-W., O. W., T. M., L. V., J. S., V. R., G. S., G. Č., A. Z.
Ieškovas: J. T.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2-2160-465/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22439-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; (S) 2.4.2.10; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,sekretoriaujant Vaivai Zarembaitei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui D. K.,atsakovei I. J.,

trečiajam asmeniui M. K., D. J., L. J., L. S., Z. G.

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės “ADMI” atstovui advokatui E. S.,trečiojo asmens M. B. atstovui advokatui R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovams S. K., E. S., I. J., tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, D. E. J., K. J., V. M., M. J., V. J., V. J., M. N., R. Ž., L. Ž., L. B., J. J., M. E., L. S., R. S., K. Ž., S. M., A. S., M. B., R. K., J. K., Š. J., M. K., I. K., I. B., L. J., S. Y., D. J., J. J., I. V., J. J., A. J., M. P., N. R., A. M., L. K., S. S., T. L., E. K., V. S., I. M., D. M., I. B., F. N., V. N., G. M., P. M., S. Č., J. T., M. R., I. V., L. S., A. B., A. B., D. P., E. M., I. M., Z. G., D. G. G., D. V., L. M., P. M., G. B., A. K., R. K., J. A.-W., O. W., A. J., T. M., S. M., V. M., L. K., L. V., J. S., V. R., G. S., M. B., G. Č., R. S., L. S., J. K., M. K., A. Z., uždarajai akcinei bendrovei „ADMI“, dėl butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas J. T. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-22406), kurį patikslinęs (DOK-179872) prašo pripažinti 2024 m. rugsėjo 11 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namo), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą neįvykusiu ir panaikinti minėto susirinkimo protokole nurodytus sprendimus.

2. Ieškovas nurodė, kad Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), butų ir kitų patalpų savininkai 2019 m. sausio 25 d. sudarė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. JVS-K22-190125 (toliau – Jungtinės veiklos sutartis). Sutartyje numatyta, jog Namą sudaro 65 butai, o Jungtinės veiklos sutarties dalyviai Name esančių butų savininkų interesus atstovauti įgalioja J. T. (toliau – įgaliotinis arba ieškovas), kuriam priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini). Įgaliotinis 2019 m. vasario 21 d. sudarė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo sutartį Nr. S-O-190221/1 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai pavedė vykdyti Namo bendro naudojimo objektų valdymą, priežiūrą, naudojimą ir administravimą (toliau – Administravimas). 2024 m. rugpjūčio 27 d. be įgaliotinio ar Administravimą vykdančios bendrovės žinios Namo laiptinėse buvo pakabinti pranešimai apie šaukiamą susirinkimą. Jame nurodyta, jog 2024 m. rugsėjo 11 d. 18 val. šaukiamas Namo 65 butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Atsakingas asmuo: I. J.. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Jungtinės veiklos sutarties nutraukimas ir kito bendrojo naudojimo objektų valdymo būdo pasirinkimas; 2. Kiti klausimai. 2024 m. rugsėjo 11 d. 18 val., tai yra pranešime nurodytu laiku ir vietoje, į susirinkimą susirinko 22 asmenys, nors kvorumui reikalingas ne mažiau kaip 34 Name esančių butų savininkas. Kaip 56 buto atstovas susirinkime dalyvavo J. S., kuris pateiktoje susirinkimo apžvalgoje nurodė, jog S. K. organizavo balsavimą dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo pakeliant rankas ir nors tik apie pusę susirinkimo dalyvių pritarė tokiam siūlymui ir pakėlė rankas, S. K. nurodė, jog tokiam sprendimui vienbalsiai pritarta ir galima jį protokoluoti. Toliau buvo renkami Namo gyventojų parašai protokole dėl dalyvavimo susirinkime, nenumatant, jog pasirašoma konkrečiai už Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą. Daliai susirinkimo dalyvių pradėjus priešintis tokiam teisės aktų reikalavimų neatitinkančiam balsavimui, susirinkimo organizatoriai pradėjo rinkti parašus iš praeinančių žmonių, netikrindami ar tai yra Namo gyventojai, juolab neatsižvelgę, jog jie Namo butų savininkų susirinkime nedalyvavo. Aplinkybes, jog susirinkime nesusidarė reikiamas kvorumas, nes dalyvavo tik apie 20 asmenų, patvirtina Z. G. bei O. W.. Susirinkimo organizatoriai po neįvykusio susirinkimo ėjo per Namo butus ir rinko parašus dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir administratoriaus pakeitimo. Susirinkimo organizatorių užfiksuotas Namo patalpų savininkų sprendimas nutraukti Jungtinės veiklos sutartį neatitinka tokio sprendimo priėmimo tvarkos ir įforminimo reikalavimų, kadangi sprendimas nebuvo priimtas ir užfiksuotas protokolu susirinkimo metu, o joks oficialus balsavimas raštu nebuvo organizuojamas. Ieškovas nėra gavęs susipažinti su 2024 m. rugsėjo 11 d. organizuoto susirinkimo protokolais ar kitais dokumentais, jie nebuvo pateikti susipažinti ir Namo gyventojams, nors ieškovas ir kreipėsi į pranešime apie susirinkimą nurodytą asmenį. Ieškovas tik pateikęs prašymą VĮ „Registrų centras“ gavo sprendimo, kurio pagrindu išregistruota Jungtinės veiklos sutartis, kopiją. Mano, kad susirinkimo organizatoriai, nepaisant to, jog nebuvo susirinkimo dalyvių kvorumo ir atėję dalyviai nepalaikė siūlymo, suklastojo susirinkimo rezultatus ir pateikė juos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kaip pagrindą inicijuoti naujo administratoriaus pasirinkimą. 2024 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė pranešimą dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administratoriaus pasirinkimo, kuriame nurodyta, jog Namo patalpų savininkai nutraukė Jungtinės veiklos sutartį, dėl ko skelbiamas balsavimas dėl naujo administratoriaus pasirinkimo. Šiuo atveju neteisėtai suorganizuoto ir neįvykusio susirinkimo metu svarstytų klausimų pagrindu sudarytame protokole užfiksuoti tariami Namo patalpų savininkų sprendimai turi įtakos visiems Namo gyventojams, todėl privalo būti panaikinti. Ieškovas, kaip Namo įgaliotinis, reikalauja panaikinti Namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą (toliau – Sprendimas), kuriuo nuspręsta nutraukti Jungtinės veiklos sutartį, kadangi Sprendimas priimtas nesilaikant imperatyvių įstatymo reikalavimų ir yra neteisėtas.

3. Ieškovo teigimu, teisės organizuoti Namo patalpų savininkų susirinkimą neturintis asmuo sušaukė savininkų susirinkimą, kuriame nedalyvavo reikalingas kvorumas savininkų, susirinkimo dalyviams nebuvo pateikta jokia pagrįsta informacija, susijusi su nagrinėtinais klausimas, į Namo patalpų savininkų nuomonę sprendžiamais klausimais nebuvo atsižvelgta ir pažeidus visus bendraturčių turto valdymui ir naudojimui taikomus principus bei sprendimų priėmimų tvarką priimtas sprendimas nutraukti Jungtinės veiklos sutartį. 2024 m. rugsėjo 11 d. organizuotas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas ir jo metu priimti sprendimai neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, todėl priimtas sprendimas turi būti pripažintas negaliojančiu.

4. Pirma, susirinkimą šaukę asmenys nesilaikė susirinkimų šaukimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju, teisę šaukti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą turėjo butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, tai yra J. T., o šiam neįvykdžius raštu gauto butų ir kitų patalpų savininkų reikalavimo sušaukti susirinkimą, susirinkimą sušaukti būtų galėję ir 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų. Ginčijamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas buvo organizuotas ne Namo butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgalioto asmens, o pačių butų savininkų, tačiau buvo nesilaikyta CK 4.85 straipsnio 5 dalies reikalavimų, tai yra ieškovas el. paštu gavo I. J. siųstą prašymą sušaukti savininkų susirinkimą, tačiau kartu su juo nepateikti jokie dokumentai patvirtinantys, jog pasirašę asmenys yra Namo patalpų savininkai ar jų įgalioti asmenys. Ieškovui paprašius pateikti dokumentus patvirtinančius, jog pasirašę asmenys yra savininkai ar įgalioti asmenys, o butui ar patalpai priklausant daugiau nei vienam asmeniui, jų susitarimą įgaliojantį atstovauti, tokie įrodymai nebuvo pateikti. Taigi nesilaikyta reikalavimo numatančio, jog butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą turi organizuoti nemažiau kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų, kadangi neturint galimybės patikrint ar pasirašę asmenys yra tinkami subjektai inicijuoti Namo butų ir kitų patalpų susirinkimą, ieškovui nekilo pareiga surengti prašomo susirinkimo. Iš laiptinėje pakabinto pranešimo apie šaukiamą susirinkimą turinio matyti, jog kaip organizatorius nurodytas tik vienas asmuo – I. J.. Jokia kita informacija, kas sudaro reikalaujamą 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų dalį, nenurodyta ir nėra žinoma, taigi egzistuoja pagrindas konstatuoti, jog susirinkimas organizuotas mažiau nei ¼ Namo butų savininkų. 2024 m. rugsėjo 11 d. sušauktas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas buvo neteisėtas vien tuo pagrindu, jog buvo sušauktas tam teisės neturinčio asmens ir nesilaikius susirinkimų organizavimo tvarkos.

5. Antra, organizuotas susirinkimas negali būti laikomas įvykusiu, kadangi jame nedalyvavo reikalingas savininkų skaičius, t. y. nebuvo kvorumo. Tam, kad būtų laikoma, jog egzistuoja kvorumas ir daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų susirinkimas būtų laikomas įvykusiu, jame privalo dalyvauti 50 proc. + 1 patalpų savininkas. Name yra 65 butai, todėl privalėjo dalyvauti ne mažiau kaip 34 butų savininkai. Tuo tarpu dalyvių buvo tik apie 20, ir net neįsitikinus, kad jie yra Name esančių butų savininkai ir turi teisę dalyvauti bei balsuoti susirinkime. Pagal analogiją taikant Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalį, kuri numato, jog „susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko,“ šiuo atveju susirinkime dalyvavus mažiau nei pusei Namo butų savininkų, susirinkimas turėjo būti laikomas neįvykusiu ir jame jokie sprendimai negalėjo būti priimti. Vien šiuo pagrindu 2024 m. rugsėjo 11 d. organizuoto susirinkimo metu svarstyti klausimai negalėjo būti užfiksuoti kaip sprendimai ir yra neteisėti.

6. Trečia, susirinkimo organizatoriai nesilaikė balsavimo tvarkos ir neužtikrino, jog balsuotų tik asmenys turintys teisę. 2024 m. rugsėjo 11 d. Namo butų savininkų susirinkimą organizavę asmenys vykdydami susirinkimo dalyvių protokolavimą bei neteisėtą balsavimą dėl Jungtinės veiklos nutraukimo nevykdė jokios pasirašančių asmenų kontrolės ir neužtikrino, jog susirinkime dalyvautų ir balsuotų tik tie asmenys, kurie Name turi turto ar reikalingus įgaliojimus, jog už kiekvieną Name esančią patalpą balsuotų tik vienas asmuo.

7. Ketvirta, susirinkimo organizatoriai nesilaikė teisės aktų nustatytos sprendimų viešinimo tvarkos. CK 4.85 straipsnio 6 dalis numato, jog Butų ir kitų patalpų savininkų (ar jų dalies) sprendimai skelbiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir galioja visiems (ar tos dalies) butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. D1-961 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) 8 punkte numatyta, jog „Kai butų ir kitų patalpų (jų dalies) savininkų susirinkimą ar balsavimą raštu organizuoja 1/4 butų ar kitų patalpų savininkų, jie susirinkimo ar butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo originalą privalo perduoti paskelbti Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo susirinkimo ar balsavimo raštu dienos.“ Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 8 dalimi yra Jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, taigi – ieškovas, tačiau jam nei protokolo originalas, nei kopija nebuvo perduoti. Ieškovas apskritai nebuvo informuotas apie priimtus sprendimus ir dėl šios priežasties neturi galimybių tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų. To paties Tvarkos aprašo 11 punkte įtvirtinta, jog „Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime ar balsuojant raštu priimti sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ar pakeitimo skelbiami patalpinant butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar butų ir kitų patalpų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo kopiją savivaldybės vykdomosios institucijos interneto svetainėje ir daugiabučio gyvenamojo namo (daugiabučių gyvenamųjų namų) laiptinėse ar kitose butų ir kitų patalpų savininkams gerai prieinamose vietose įrengtose skelbimų lentose. Kiekvieno buto ar kitų patalpų savininko reikalavimu turi būti pateikiama butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo ar butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo kopija.“ Ginčijamas Namo butų savininkų susirinkimo sprendimas priimtas būtent dėl Jungtinės veiklos nutraukimo ir naujo administratoriaus pasirinkimo inicijavimo, todėl susirinkimo organizatoriams kilo pareiga paviešinti susirinkimo (ar balsavimo raštu) protokolą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos interneto svetainėje bei Namo skelbimų lentose. Joks Namo susirinkimo ar balsavimo protokolas nėra paviešintas, jo kopijos nėra ir nebuvo pakabintos ir Namo laiptinėse ar kitokiu būdu paviešintos Namo gyventojams. Ieškovui pasikreipus į pranešime nurodytą atsakingą asmenį I. J. dėl susipažinimo su Sprendimu, jokia informacija nei Sprendimo kopija ieškovui nebuvo suteikta. Taigi susirinkimo organizatoriai nesilaikė sprendimo viešinimo tvarkos ir tokiu būdu pažeidė Namo patalpų savininkų teises būti informuotiems bei tinkamai ginti savo teises.

8. Penkta, susirinkimo organizatoriai negali būti laikomi atlikę balsavimą raštu, kadangi organizatorių veiksmai neatitiko balsavimo raštu tvarkos. CK 4.85 straipsnis įtvirtina, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami balsuojant savininkų susirinkime ar raštu. CK 4.85 straipsnio 7 numato, jog butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. D1-251 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Balsavimo raštu tvarkos aprašas) 4 punktas numato, jog „Balsavimą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas– patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba savivaldybė, arba 1/4 patalpų savininkų Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju (toliau – organizatorius).“ Taigi kaip ir 2024 m. rugsėjo 11 d. susirinkimo organizavimo atveju, balsavimą organizavę savininkai pirmiausiai dėl balsavimo raštu organizavimo privalėjo kreiptis į įgaliotinį, tačiau to nepadarė. To paties aprašo 5 punktas numato, jog „Organizatorius, nusprendęs organizuoti balsavimą, parengia patalpų savininkams pranešimą apie rengiamą balsavimą ir ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki balsavimo pradžios skelbia jį savo interneto svetainėje (jeigu tokia yra) ir namo laiptinėse ar kitose patalpų savininkams gerai prieinamose bendrojo naudojimo patalpose įrengtose skelbimų lentose (toliau – skelbimų lenta) ar kitose patalpų savininkams gerai prieinamose ir matomose vietose, jeigu visi patalpų savininkai apie rengiamą balsavimą neinformuojami pranešimą išsiunčiant patalpos savininko nurodytu pašto ar elektroninio pašto adresu, arba jį pateikiant kitu su patalpos savininku sutartu būdu (pavyzdžiui, SMS žinute), parengia patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenį (toliau – biuletenis). Balsavimo raštu tvarkos aprašo 6 punkte įtvirtinta, jog Biuletenis parengiamas pagal aprašo 1 priedo reikalavimus ir ne vėliau kaip iki balsavimo pradžios datos patalpų savininkui įteikiamas vienu jame nurodytų būdų. Šiuo atveju namo laiptinėje įrengtoje skelbimų lentoje nebuvo patalpintas skelbimas apie rengiamą raštu balsavimą, namo patalpų savininkams nei vienu iš nurodytų būdų nebuvo įteikti balsavimo raštu biuleteniai, parengti pagal aprašo 1 priedo reikalavimus. Taigi neatlikti esminiai veiksmai būtini teisėtam Namo patalpų savininkų balsavimui raštu atlikti.

9. Balsavimo raštu tvarkos aprašo 16 punktas numato, jog Biuletenis laikomas negaliojančiu, jei jis nepasirašytas patalpos savininko ar jo įgalioto asmens ar pasirašytas neturint įgaliojimo. Kaip jau minėta, sprendimo priėmimą organizavę asmenys neužtikrino, jog sprendimą priiminėtų tik balsuoti turintys teisę asmenys. To paties aprašo 17 punktas įtvirtina, jog Balsavimas laikomas įvykusiu, jeigu galiojančius biuletenius iki balsavimo pabaigos grąžino daugiau kaip 1/2 patalpų savininkų. Šiuo atveju, nebuvus išdalintiems balsavimo biuleteniams, nėra įmanoma, jog juos būtų grąžinę 1/2 patalpų savininkų, taigi balsavimas negali būti laikomas įvykusiu ir šiuo pagrindu. Ieškovo turimais duomenimis, sprendimas nutraukti Jungtinės veiklos sutartį buvo priimtas parašus renkant einant per butus ir (ar) patalpas, t. y. ne susirinkime ir ne CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, parašai buvo renkami ant atskiro lapo. Jokie balsavimo biuleteniai nebuvo sudaryti, savininkams nebuvo suteikta informacija, už ką konkrečiai pasirašoma ir kokias pasekmes tai sukels Namo patalpų savininkams, todėl toks sprendimo būdas yra nesuderinamas su imperatyviomis įstatymo normomis ir todėl neteisėtas. Pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo (ar balsavimo raštu) organizavimą reglamentuojančios normos yra imperatyvios, todėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimas atlikus aukščiau išvardintus pažeidimus prieštarauja imperatyvioms normoms. Teisės organizuoti Namo patalpų savininkų susirinkimą neturintis asmuo sušaukė savininkų susirinkimą, tačiau jame nedalyvavo reikalingas kvorumas gyventojų, dėl ko jis laikomas neįvykusiu ir jo metu jokie sprendimai negalėjo būti priimti, o joks oficialus balsavimas raštu dėl šio sprendimo priėmimo išvis nebuvo organizuotas. Jungtinės veiklos sutarties 29¹ punktas numato, jog Sutartis pasibaigia patalpų savininkams priėmus sprendimą dėl sutarties nutraukimo ir kito bendrojo naudojimo objektų valdymo būdo pasirinkimo arba teismo sprendimu. Tačiau nei vienas iš šių veiksmų nėra atliktas.

10. Atsakovams neteisėtai priėmus sprendimą dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir inicijavus naujo administratoriaus paskyrimą, tokiam administratoriui suteikti įgaliojimai negali būti laikomi teisėtais. Tikroji Namo butų savininkų valia yra perteikta sudarius Jungtinės veiklos sutartį ir įgaliojus ieškovą organizuoti Namo administravimą. Ieškovas kaip Namo įgaliotas asmuo niekada negavo 1/4 Namo patalpų savininkų pasirašyto prašymo organizuoti susirinkimo dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo. Be to, nei ieškovas, nei kiti Namo gyventojai nebuvo informuoti apie priimtus sprendimus ir juos priėmusius asmenis. Sprendimas nutraukti Jungtinės veiklos sutartį negali būti laikomas galiojančiu ne tik dėl to, kad nebuvo pagal teisės aktus sušaukto butų savininkų susirinkimo, kuriame buvo priimti anksčiau paminėti sprendimai, bet ir dėl to, jog minėtų sprendimų nepriėmė pastato butų ir kitų patalpų savininkų dauguma, kaip to reikalauja imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Visi nurodyti argumentai sudaro pagrindą priimtą Sprendimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu.

Atsiliepimas

11. Atsakovė I. J. atsiliepime į ieškinį (DOK-2051) prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai jau kurį laiką siekė pakeisti bendrosios nuosavybės objektų valdymo formą ir nutraukti 2019 m. sausio 25 d. sudarytą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. JVS-K22-190125, ateityje bendrojo naudojimo objektų valdymui renkantis daugiabučio namo administratorių, todėl 2024 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, tačiau ši išaiškino, kad tokiu atveju daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai teisės aktų nustatyta tvarka turi priimti sprendimą. Laikydamiesi CK 4.85 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ženkliai didesnė nei ¼ butų ir kitų patalpų savininkų raštu kreipėsi į butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotą asmenį – ieškovą, - reikalaudami sušaukti susirinkimą ar organizuoti balsavimą raštu, bet šis į prašymą nereagavo ir nevykdė pareigos organizuoti susirinkimo sušaukimą. Atsakovės teigimu, ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad reaguodamas į prašymą sušaukti susirinkimą, jis pareikalavo pateikti įrodymus, kad kreipimesi nurodyti asmenys yra butų ir kitų patalpų savininkai. Pažymi, kad po prašymo sušaukti susirinkimą, ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, o prašymas pateikti duomenis, patvirtinančius savininkų teisę į nuosavybę daugiabučiame name, atsakovei buvo pateiktas jau įvykus susirinkimui. Teisės aktai neįpareigoja savininkų pateikti papildomus duomenis apie nuosavybės valdymą susirinkimo inicijavimo stadijoje. Būdamas oficialiu savininkų atstovu ir įgaliotu asmeniu, ieškovas turi galimybę sutikrinti savininkų duomenis teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovui nesiėmus veiksmų dėl susirinkimo sušaukimo, kreipimąsi ieškovui pateikę butų ir kitų patalpų savininkai ėmėsi veiksmų dėl susirinkimo organizavimo, kaip tai numatoma CK 4.85 straipsnio 5 dalyje (jeigu per vieną mėnesį nuo reikalavimo pateikimo dienos susirinkimas nesušaukiamas, susirinkimą šaukia 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų). 2024 m. rugpjūčio 27 d. Daugiabučio namo skelbimų vietoje buvo patalpintas pranešimas apie šaukiamą susirinkimą. Ieškinio teiginys, kad susirinkimas buvo sušauktas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, yra nepagrįstas. Net ir tuo atveju, jei savininkai priima sprendimą, nesilaikydami susirinkimo sušaukimo tvarkos, toks sprendimas negali būti laikomas neteisėtu, kadangi butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, turi disponavimo šiais objektais teisę, ir tokiu būdu būtų paneigiama fundamentali savininkų teisė bendrojo naudojimo objektus valdyti bendru sutarimu. Susirinkimo, kuris įvyksta ir nesilaikant jo sušaukimo tvarkos, metu priimti sprendimai negali būti naikinami tuo pagrindu, kad jie priimti nesilaikant išankstinių susirinkimo sušaukimo procedūrų.

12. Dalyvių skaičių patvirtina susirinkimo protokolas. Tai yra pagrindinis dokumentas, kurį pasirašiusieji asmenys raštu patvirtina savo dalyvavimą susirinkime bei sprendimo priėmimą. Protokole nurodoma, kad susirinkime dalyvauja 39 dalyviai, o ne 22, kaip teigiama ieškinyje. Protokolas, skirtingai nei nurodo ieškovas, buvo parengtas 2024 m. rugsėjo 13 d., t. y. praėjus dviem dienoms po susirinkimo. Iš anksto parengti ir susirinkime jau turėti paruoštą protokolą bei jį pasirašyti yra neįmanoma, nes iš anksto nėra žinoma, koks bus savininkų sprendimas, priimtas susirinkimo metu. Be to, parengus protokolą ir kviečiant jį pasirašyti susirinkime dalyvavusius asmenis, būtina identifikuoti ir jų tapatybę, kas susirinkimo metu ne visuomet įmanoma. Todėl savininkams priėmus sprendimą, jį patvirtinantis protokolas parengiamas, pasirašomas, pasirašančių asmenų tapatybė patikrinama vėliau. Panaši situacija vyko ir 2024 m. rugsėjo 11 d. susirinkimo metu. Fiziškai susirinkus savininkams, buvo pristatyta susirinkimo darbotvarkė bei prašoma balsuoti dėl keliamų klausimų. Susirinkimo metu fiziškai suskaičiavus balsus, buvo akivaizdu, kad nagrinėtiems klausimams pritaria savininkų dauguma bei susidaro kvorumas. Didžioji dalis balsavusių asmenų išreiškė norą pasirašyti dėl priimto sprendimo dar susirinkimo metu. Tokia galimybė buvo sudaryta. Pasirašytas sprendimas vėliau išviešintas teisės aktų nustatyta tvarka. Toks balsavimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl ieškinio argumentas, kad susirinkimas vyko neteisėtai yra atmestinas bei kritiškai vertintinas ieškinio motyvas dėl parašų rinkimo susirinkimo metu, nes protokolas parengtas ir parašai surinkti praėjus dviem dienoms po susirinkimo.

13. Sprendimą keisti bendrojo naudojimo objektų valdymo formą daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pakartotinai patvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdyto balsavimo metu. Šio balsavimo metu už kitos administravimo formos pasirinkimą balsavo 41 savininkas. Tokiu būdu antrą kartą buvo išreikšta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų valia rinktis kitą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą. Pats ieškovas imasi priemonių, kad Aprašo 9.2 p. būdu skelbiama informacija būtų pašalinta ir neprieinama savininkams. Savininkams patalpinus skelbimą ar pranešimą, pats ieškovas jį sunaikina, tokiu būdu atimdamas galimybę savininkams laiku gauti informaciją. Pastarasis toks atvejis įvyko savininkams Aprašo 9.2 p. būdu viešinant informaciją apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomą apklausą dėl administratoriaus išrinkimo. Ieškovas vėl ėmėsi veiksmų dėl šios informacijos pašalinimo. Tačiau šiuo atveju savininkai kreipėsi į policiją ir registravo šį faktą. Pats ieškovas ne tik nesilaikė teisės aktuose nustatytų pareigų dėl tinkamo bendrojo naudojimo objektų valdymo (susirinkimo šaukimo ir vykdymo), šalino viešai skelbiamą savininkams būtiną informaciją, tačiau pateikė ieškinį dėl savininkų teisėto sprendimo, kuris pakartotinai buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdytos apklausos metu, kuriuo įgyvendinama savininkų teisė bendru sutarimu priimti sprendimus, panaikinimo.

Atsiliepimas

14. Atsakovas S. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-2944), kuriuo nurodė, kad ieškinys pareikštas jam kaip netinkamam atsakovui, prašė teismo suteikti teisę dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu ir atleisti jį nuo teismo išlaidų. Nurodė, kad 2024 m. kovo 7 d. įvyko namo (duomenys neskelbtini) savininkų susirinkimas namo renovacijos tema, kuris vyko pažeidžiant galiojančius teisės aktus. 2024 m. balandį I. J. (61 buto gyv.), pasipiktinusi nesąžiningu minėto susirinkimo organizatorių požiūriu, rinko pastato (duomenys neskelbtini) savininkų parašus su prašymu pakeisti pastato administratorių ir išsiuntė Vilniaus savivaldybei. Atsakovas atsisakė pasirašyti šį prašymą, kadangi iš pradžių reikėjo kreiptis į įgaliotą asmenį. I. J. sakė, kad ji nežinojo apie Jungtinės veiklos susitarimo egzistavimą. Vilniaus savivaldybės atsakymas patvirtino atsakovo teiginius. Atsižvelgdama į tai, I. J. prašė atsakovo padėti surašant prašymą įgaliotam asmeniui J. T. surengti pastato (duomenys neskelbtini) savininkų susirinkimą dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo. I. J. ir E. S. surinko 41 savininko parašą ir išsiuntė jį elektroniniu paštu J. T., kurį jis gavo 2024 m. liepos 8 d. I. J. ir E. S. atsakovui pasakojo, kad visi pasirašiusieji juos tikino esą jų buto savininkai ir nėra pagrindo jais nepasitikėti. Jeigu ieškovui kilo abejonių, jis turėjo patikrinti ir neignoruoti 41 pasirašiusiojo prašymo, tai yra 63 procentai visų (duomenys neskelbtini) namo savininkų. 2024 m. rugpjūčio 27 d., tai yra, praėjus 48 d. po reikalavimo įteikimo ieškovui, I. J. prašymu atsakovas surašė pranešimus apie susirinkimą, kuriuos E. S. iškabino prie įėjimų. Skelbimas surašytas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, priešingai nei ieškovo prieš 2024 m. kovo 7 d. susirinkimą surašytas skelbimas, kuris buvo surašytas šiurkščiai pažeidžiant reikalavimus. 2024 m. rugsėjo 11 d. Susirinkimo pirmininkė I. J., išrinkta vienbalsiai, perskaitė susirinkimo darbotvarkę ir posėdžio metu suteikė galimybę pasisakyti dėl darbotvarkės. Susirinkimo dalyviai išreiškė nepasitenkinimą ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbu. Atsakovas pasisakė, kodėl yra už Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą ir susirinkimo surengimą naujam administratoriui rinkti. Susirinkusiems priminė, kad Sutartis sudaryta ne visiškai teisėtai (tam buvo pritarusių), o per 5 administravimo metus nieko nebuvo padaryta, kad būtų pašalinta grėsmę kelianti namo sienų būklė. Taip pat išsakė faktą, kad 2024 m. kovo 7 d. posėdžio protokolas buvo suklastotas, o atsakovo siūlymą pranešti apie tai teisėsaugos institucijoms susirinkusieji palankiai įvertino rankos pakėlimu. Sekretorė surinko susirinkimo dalyvių parašus. Sudarant Jungtinės veiklos sutartį susirinkimo nebuvo, o parašai buvo renkami einant nuo durų iki durų. Posėdžio protokolas neperduotas Registrų centrui. 2024 m. kovo 7 d. namo (duomenys neskelbtini) savininkų susirinkime nebalsuota namo renovacijos klausimu, tačiau buvo išdalinti biuleteniai balsuoti namo atnaujinimo klausimu. Balsavimo rezultatas atsispindi protokole. Bet ieškovas surašė fiktyvų 2024 m. kovo 7 d. susirinkimo protokolą ir jo kopiją išsiuntė Vilniaus savivaldybei ir atsakovui. Į atsakovo laiškus su prašymu pasiaiškinti, kuo remiantis buvo surašytas protokolas, neatsakė. 2024 m. rugsėjo 12 d. be įrodymų ieškovas parašė, kad, siekdamas savanaudiškos ir finansinės naudos, atsakovas vykdo naujo administratoriaus UAB „Rasų valda“ rinkimų kampaniją, o tai yra melas ir šmeižtas. Atsakovas nedalyvavo jokiuose pastato butų apsilankymuose, negavo nė vieno savininko parašų, piniginės kompensacijos už popierius, kuriuos surašė I. J. prašymu. Taip pat iš UAB „Rasų valda“ negavo jokios finansinės naudos ir neatstovavo jos interesų. Daugelis savininkų norėjo pakeisti administratorių. Tai liudija (duomenys neskelbtini) butų savininkų parašai 2024 metų balandžio ir liepos mėn. sąrašuose. Kad savininkai nori naujo administratoriaus, parodė ir 2024 m. spalio-lapkričio mėn. vykusių administratoriaus rinkimų rezultatas. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

15. Atsakovė E. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, gautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

Atsiliepimas

16. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-3377), kuriuo prašė teismo spręsti dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir priimti sprendimą byloje atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas bei įvertinus šiame atsiliepime nurodytas ir visas kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymėjo, kad 2024 m. rugsėjo 30 d. Administracijos E. S. Būsto administravimo poskyryje (toliau – Skyrius) buvo gautas Namo patalpos savininkės 2024 m. rugsėjo 27 d. prašymas (reg. Nr. A97-30079/24) skirti Namui bendro naudojimo objektų administratorių, kadangi 2019 m. sausio 25 d. pasirašyta Jungtinės veiklos sutartis Nr. JVS-K22-190125 (toliau – JVS sutartis) valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) buvo išregistruota. Pažymėjo, jog CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į pateiktą prašymą bei įvertinus NTR esančius duomenis, kad nėra įregistruotas juridinis faktas, jog Namas yra valdomas vienu iš trijų valdymo būdų, Skyrius laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 24 d. iki 2024 m. lapkričio 6 d. organizavo balsavimo raštu procedūras dėl Namo bendro naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo. Pasibaigus organizuotam balsavimui raštu, balsų skaičiavimo komisija, įvertinusi Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo (nuo 2024 m. spalio 24 d. iki 2024 m. lapkričio 6 d.) rezultatus dėl Namo bendro naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo, 2024 m. lapkričio 12 d. protokolu Nr. A27-503/24(2.1.13E-ENE) konstatavo, jog daugumos Namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu bendro naudojimo objektų administratoriumi pasirinktas UAB „ADMI“. Tuo pagrindu parengtas 2024 m. gruodžio 10 d. Savivaldybės mero potvarkis Nr. 955-1555/24 dėl UAB „ADMI“ skyrimo administruoti Namo bendrojo naudojimo objektus. Taigi, Administracija pagal kompetenciją įgyvendino pareigą dėl bendro naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo procedūros vykdymo ir paskyrimo. Pažymėjo, jog 2024 m. gruodžio 10 d. potvarkio priėmimo metu Administracija neturėjo informacijos apie 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad šios aplinkybės nurodytos J. T., tiek nagrinėjant jo pateiktą 2024 m. spalio 16 d. prašymą (reg. Nr. A50 40837/24) (atsakymas jam pateiktas 2024 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. A51 168388/24(3.3.2.26E-ENE)), tiek jo pateiktą 2024 m. lapkričio 21 d. prašymą (reg. Nr. A50-45597/24) (atsakymas jam pateiktas 2024 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. A51 172463/24(3.3.2.26E-ENE)). Papildomai pažymėjo, kad sprendimą dėl NTR esančio juridinio fakto išregistravimo (dėl Namo valdymo būdo) priėmė valstybės įmonė Registrų centras, todėl konstatuotina, jog organizuojant balsavimą raštu dėl Namo bendro naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo bei sprendžiant atrinkto administratoriaus paskyrimo klausimą, Administracija veikė pagal kompetenciją ir suteiktus įgaliojimus. Administracijai nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, jog NTR esantys duomenys yra neteisingi ar būtų priimtas teismo procesinis dokumentas, kuriame būtų konstatuotas toks faktas. Prašė bylą nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės atstovui nedalyvaujant.

17. Trečiasis asmuo O. W. informavo teismą (DOK-33892), kad namo (duomenys neskelbtini) savininkų 2024 m. rugsėjo 11 d. susirinkime nedalyvavo, vykusio susirinkimo aplinkybės jam yra nežinomos. Jo komentaras Facebook platformoje apie neva neįvykusį susirinkimą yra nepagrįstas ir negali būti ieškovo pateikiamas kaip įrodymas.

Atsiliepimas

18. Trečiasis asmuo UAB „ADMI“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-58454), kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvių išrašo matyti, kad ieškovas nuo 2016 m. gruodžio 6 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, o iš juridinių asmenų registro išrašo duomenų – kad nuo 2022 m. birželio 29 d. yra ir šios įmonės vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įmonė, su kuria ieškovas, būdamas Namo įgaliotiniu, 2017 m. vasario 21 d. sudarė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų sutartį Nr. S-O-190221/1 (toliau – Paslaugų sutartis). Pagal Paslaugų sutarties 23 punktą sutartis galioja neterminuotai. Paslaugų sutarties 29(1) punkte nustatyta, kad Sutartis pasibaigia patalpų savininkams priėmus sprendimą dėl sutarties nutraukimo ir kito bendrojo naudojimo objektų valdymo būdo pasirinkimo arba teismo sprendimu. Taigi, ieškovas visą laiką veikė ir veikia interesų konflikte, o daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formai esant jungtinės veiklos sutarčiai. Ieškovas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir vadovu, iš to gauna tiesioginę finansinę naudą. Ieškovo kaip Daugiabučio namo savininko, įgaliotinio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ir vadovo sutapimas ir ieškovo reiškiami reikalavimai, kuriais iš esmės siekiama, kad Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo forma (prieštaraujant Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos valiai) būtų jungtinės veiklos sutartis (forma būtų atstatyta į jungtinės veiklos sutartį), rodo akivaizdų teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimą prieštaraujant šios teisės paskirčiai ir viešajam interesui. Ieškovas sau siekia tiesioginės ekonominės naudos, kas šios kategorijos bylose yra nesuderinama su Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formos pasirinkimo laisvės ir bendrojo naudojimo valdymo įgyvendinimo viešuoju tikslu – tenkinti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų viešą interesą daugumos valia pasirinkti norimą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą (ją pakeisti) ir užtikrinti tinkamą Daugiabučio namo eksploatavimą bei išsaugojimą. Kreipdamasis į teismą ir įrodinėdamas nepagrįstus reikalavimus ieškovas papildomai pasitelkia jam tiesiogiai pavaldžius asmenis. Ieškovas kaip įrodymu remiasi J. S. 2024 m. rugsėjo 12 d. el. laiške pateiktais paaiškinimais, kaip esą vyko 2024 m. rugsėjo 11 d. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų surinkimas, kur J. S. faktiškai dalyvavo pagal ieškovo išduotą įgaliojimą. 2024 m. rugsėjo 12 d. el. laiškas rašytas iš el. pašto (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, kad J. S. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir yra tiesioginiuose pavaldumo santykiuose su ieškovu. Taigi, ieškovas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir vadovu, ir visi 4 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai yra tiesiogiai suinteresuoti ne atstovauti Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų (jų daugumos) interesams ir gerbti jų išreikštą valią, o siekia tenkinti savo finansinius interesus. Ieškovo interesams byloje atstovauja pasirinktas atstovas, kuris civilinėse bylose atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesams. Būdamas įgaliotiniu ir Daugiabutį administravusio juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir vadovu ieškovas ignoravo Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų 2024 m. liepos 1 d. reikalavimą sušaukti susirinkimą arba organizuoti balsavimą raštu dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir kito bendrojo naudojimo objektų valdymo būdo pasirinkimo. Disponuodamas visa turima informacija apie butų ir kitų patalpų savininkus (ieškovas jos negalėjo neturėti) ieškovas užuot sušaukęs susirinkimą pareikalavo iš 2024 m. liepos 1 d. reikalavimą su Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pasirašytu 2024 m. birželio 21 d. prašymu atsiuntusio asmens (I. J.) pateikti dokumentus, įrodančius, kad į ieškovą tikrai kreipiasi Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Patalpinus 2024 m. rugpjūčio 26 d. pranešimą apie 2024 m. rugsėjo 11 d. šaukiamą susirinkimą, Namo savininkų daugumai išreiškus valią nutraukti Jungtinės veiklos sutartį, taip pat laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 24 d. iki 2024 m. lapkričio 6 d. balsuojant raštu bendrojo naudojimo objektų administratoriumi nusprendus išrinkti UAB „ADMI“ ir taip dar kartą patvirtinus savo valią dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo formos, siekdamas asmeninių (finansinių) interesų ieškovas pareiškė ieškinį.

19. Ieškovas reiškia reikalavimą atsakovams S. K., E. S. ir I. J., tačiau valią ir sprendimą dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir bendrojo naudojimo objektų valdymo formos – administratoriaus – pasirinkimo, išreiškė ne tik šie 3 Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Iš byloje esančio 2024 m. rugsėjo 13 d. susirinkimo protokolo matyti, kad teigiamą valią dėl to išreiškė Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų dauguma – 36 butų ir kitų patalpų savininkai, kurie pasisakė „UŽ“. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, reikalavimai turėtų būti reiškiami visiems Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, išreiškusiems valią ir pasisakiusiems už Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą ir bendrojo naudojimo objektų valdymo formos – administratoriaus – pasirinkimą. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išreikštos valios susirinkime, Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų dauguma dar kartą savo valią dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo formos išreiškė ir vėliau balsuodami raštu dėl administratoriaus kandidatūros – balsuojant laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 24 d. iki 2024 m. lapkričio 6 d. 41 Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkas išreiškė savo valią ir iš 41 savo valią išreiškusiųjų savininkų 37 valią išreiškė už UAB „ADMI“ kandidatūrą. Tai patvirtina 2024 m. lapkričio 12 d. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. A27- /24(2.1.13E-ENE). Ši Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išreikšta valia su aiškia pozicija įforminta 2024 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. 955-1555/24 „Dėl UAB „ADMI“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“.

20. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumai išreiškus valią dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo formos ir vėliau savininkų daugumai ją dar kartą patvirtinus, manytina, kad reikalavimas pripažinti 2024 m. rugsėjo 11 d. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą neįvykusiu ir panaikinti minėto susirinkimo protokole nurodytus sprendimus yra negali sukelti materialinių teisinių pasekmių, todėl civilinė byla turėtų būti nutraukta (pvz., 2013-09-25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1505-464/2018). Ieškovo reiškiami reikalavimai negali sukelti jokių materialių teisinių padarinių – jų tenkinimas negalėtų paneigti Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos valios dėl pasirinktos bendrojo naudojimo objektų valdymo formos (bendrojo naudojimo objektų administratoriaus). Byloje egzistuoja viešasis interesas, todėl Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų 2024 m. rugsėjo 11 d. surinkimo organizavimo ir vykdymo procedūriniai pažeidimai, net jeigu ir būtų nustatyti (UAB „ADMI“ su tuo nesutinka), niekaip nepaneigia Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos išreikštos valios. Viešasis interesas reikalauja, kad Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos valia būtų gerbiama, ypač tais atvejais, kai klausimas ir sprendimas (-ai) yra susijęs (-ę) su kolektyviniu sprendimu dėl daugiabučių namų ir vieno ar kelių savininkų balsai nėra lemiantys. Pasisakant dėl butų ir kitų patalpų savininkų valios išraiškos teisinę reikšmę turi pats butų ir kitų patalpų savininkų daugumos valios išreiškimo faktas, o ne tai, kada ir kokiu būdu (forma) kiekvieno savininko valia išreikšta. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams (jų daugumai) buvo nepriimtinas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimas, jų netenkino bendrojo naudojimo objektų valdymo forma (Jungtinės veiklos sutartis) ir savininkų dauguma aiškiai ir nedviprasmiškai kelis kartus (susirinkime ir balsuodami raštu) išreiškė valią, kad Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo forma būtų bendrojo naudojimo objektų administratorius, o ne savininkų jungtinės veiklos sutartis.

21. Ieškovas iškėlė deklaratyvią prielaidą, kad susirinkimo 2024 m. rugsėjo 11 d. galimai neorganizavo ¼ Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų. Tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. susirinkimas buvo suorganizuotas po to, kai ieškovas nereagavo į 2024 m. liepos 1 d. reikalavimą šaukti susirinkimą, kartu su kuriuo buvo pateiktas 39 asmenų pasirašytas prašymas sušaukti susirinkimą arba organizuoti balsavimą raštu dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir kito bendrojo naudojimo objektų valdymo būdo pasirinkimo. ¼ Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų valia šaukti susirinkimą buvo išreikšta ir buvo akivaizdi, todėl susirinkimo neorganizavus ieškovui kaip įgaliotiniui, jis buvo sušauktas be ieškovo Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų ir visiškai teisėtai, o vėliau visiškai pagrįstai ir teisėtai buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kad būtų organizuojamas balsavimas raštu. Būtent savininkai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio namo bendro naudojimo patalpos, daugumos valia turi teisę nuspręsti dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formos (jos pakeitimo) ir kas administruos jų bendro naudojimo objektus, kai valdymo forma bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai tinkamai inicijavo Daugiabučio namo valdymo formos pakeitimą, o savininkų daugumos valia yra aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta net kelis kartus (2024 m. rugsėjo 1 d. susirinkime ir 2024 m. spalio 24 d. – 2024 m. lapkričio 6 d. balsuojant raštu). Vykstant 2024 m. rugsėjo 11 d. susirinkimui valią išreiškė ir „už“ Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formos pakeitimą pasisakė 36 Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, 2024 m. spalio 24 d. – 2024 m. lapkričio 6 d. balsuojant raštu – 41, iš kurių 37 išreiškė valią, kad administratoriumi būtų paskirta UAB „ADMI“. Daugiabučiame name iš viso yra 65 butai / patalpos. Taigi, už Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formos pakeitimą iš jungtinės veiklos į administratorių pasisakė Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų dauguma (CK 4.85 str. 1 d.). Ieškinyje dėstomi teiginiai dėl neįsitikinimo balsavusiųjų tapatybėmis, keliamos abejonės dėl balsavusiųjų buvimo Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkais, yra deklaratyvūs ir teisiškai nereikšmingi. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos valią patikimai patvirtina Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų parašai, nurodyti 2024 m. rugsėjo 11 d. susirinkimo dalyvių sąraše, ir laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 24 d. – 2024 m. lapkričio 6 d. balsuojant raštu užpildyti balsavo raštu biuleteniai, pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Net jei sprendimo priėmimo procedūriniai pažeidimai ir būtų realūs (nors byloje esantys įrodymai rodo priešingai), jie negali paneigti Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų aiškiai išreikštos valios. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai aiškiai išreiškė valią keisti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formą iš jungtinės veiklos sutarties į administratorių, ji buvo išreikšta aiškiai ir net kelis kartus.

Atsiliepimas

22. Trečiasis asmuo D. P. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl 2024 m. rugsėjo 11 d. susirinkimo (DOK-93091), kuriuose nurodė, kad jis pats 2024 m. rugsėjo 11 d. susirinkime nedalyvavo, tačiau kitą dieną (2024 m. rugsėjo 12 d. po 18 val.) į jo butą buvo atėjusi I. J. ir sakė, kad reikia pasirašyti ant dokumentų apie vakarykštį susirinkimą, jog norima keisti administratorių. Trečiasis asmuo nurodė, kad geriau daryti namo renovaciją, o ne keisti administratorių ir nepasirašė. Iš kaimynų girdėjo, kad susirinkime buvo susirinkę labai mažai žmonių, todėl po susirinkimo buvo bandoma rinkti parašus ir iš kitų. Trečiasis asmuo taip pat buvo policijoje (duomeny neskelbtini) ir liudijo ikiteisminiame tyrime Nr.02-2-00780-24, kad I. J. po susirinkimo bandė rinkti trūkstamus parašus eidama per butus.

23. Kiti tretieji asmenys atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

24. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti.

25. Teismo posėdžio metu atsakovė I. J. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

27. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Daugiabutis namas), butų ir kitų patalpų savininkai 2019 m. sausio 25 d. sudarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. JVS-K22-190125 (toliau – Jungtinės veiklos sutartis) (e. bylos 1t., b. l. 44-50). Jungtinės veiklos sutartyje nustatyta, kad Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotiniu atstovauti butų ir kitų savininkų interesams skiriamas J. T.. 2019 m. vasario 21 d. ieškovas sudarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo sutartį Nr. S-O-190221/1 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai pavedė vykdyti Namo bendro naudojimo objektų valdymą, priežiūrą, naudojimą ir administravimą (toliau – Paslaugų sutartis) (e. bylos 1t., b. l. 57-63). Ieškovas J. T. iki šiol yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, o nuo 2022 metų yra šios įmonės vadovas (e. bylos 5t., b. l. 120- 124).

28. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai (39 asmenys), 2024 m. birželio 24 d. pasirašė prašymą vadovaujantis CK 4.85 str. nuostatomis sušaukti Daugiabučio namo visų butų ir kitų patalpų savininkų surinkimą arba organizuoti balsavimą raštu dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir kito bendrojo naudojimo objektų valdymo būdo pasirinkimo. 2024 m. liepos 1 d. reikalavimas sušaukti susirinkimą arba organizuoti balsavimą raštu dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir kito bendrojo naudojimo objektų valdymo būdo pasirinkimo kartu su 2024 m. birželio 24 d. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos pasirašytu prašymu el. paštu buvo išsiųstas ieškovui (e. bylos 2t., b. l. 65-68). Duomenų, kad ieškovas, kaip namo butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotinis, būtų ėmęsis veiksmų sušaukti susirinkimą byloje nėra.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. 18 val. namo (duomenys neskelbtini) gyventojų iniciatyva buvo šaukiamas Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. 2024 m. rugsėjo 13 d. susirinkimo protokole ir prie jo pridėtame susirinkimo dalyvių sąraše užfiksuota, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. susirinkime dalyvavo 39 Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai (iš viso yra 65). Dalyvių sąraše prie kiekvieno susirinkimo dalyvio yra parašai. Iš 2024 m. rugsėjo 13 d. susirinkimo protokolo turinio aiškiai matyti, kad 6 darbotvarkės klausimu „Dėl jungtinės veiklos sutarties Nr. JVS-K22-190125, pasirašytos 2019-01-25 d., nutraukimo ir kito bendrojo naudojimo objektų valdymo būdo pasirinkimo“ „UŽ“ balsavo 36, „PRIEŠ“ – 1, „SUSILAIKĖ“ – 2 balsai (e. bylos 2t., 58-64). Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos valia nuspręsta nutraukti Jungtinės veiklos sutartį ir Daugiabučio namo valdytoju rinktis administratorių. 2024 m. rugsėjo 18 d. Jungtinės veiklos sutartis iš Registrų centro Nekilnojamojo turto registro buvo išregistruota (e. bylos 3 t. b. l. 49,50).

30. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Todėl teigdamas, kad priimtas sprendimas dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo buvo priimtas nesilaikant imperatyvių įstatymo reikalavimų, ieškovas privalo tai pagrįsti bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

31. Remiantis bylos duomenimis, 2024 m. rugsėjo 11 d. susirinkimas buvo sušauktas pačių namo gyventojų – butų ir kitų patalpų savininkų iniciatyva po to, kai jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, t. y. ieškovas nesureagavo į 2024 m. liepos 1 d. gyventojų prašymą per vieną mėnesį sušaukti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoti balsavimą raštu. Ieškovo argumentai, kad su prašymu nebuvo pateikti duomenys apie tai, kad šį prašymą pasirašę asmenys yra butų savininkai ar jų įgalioti asmenys, teismo vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad aptariamą prašymą pasirašė gyventojai, nurodydami savo vardą, pavardę, buto numerį, todėl ieškovas, pats būdamas šio namo buto savininkas bei namo įgaliotinis, šiais duomenimis pats disponavo, o kilus abejonių dėl prašymą pasirašiusių asmenų tapatybės, turėjo galimybę tai pasitikrinti.

32. Ieškovas tvirtina, kad susirinkime nebuvo kvorumo, kaip tai numato Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalis, todėl jo teigimu, 2024 m. rugsėjo 11d. susirinkimas turėjo būti pripažintas neįvykusiu. Tačiau su tokiais ieškovo teiginiais nesutiktina. Visų pirma, pats ieškovo atstovas pripažino, kad patikimų įrodymų dėl susirinkime dalyvavusių butų savininkų skaičiaus pateikti jis negali. Nei tretysis asmuo Z. G., palaikęs ieškovo ieškinį, nei liudytoju byloje apklaustas J. S., susirinkime dalyvavusių gyventojų neskaičiavo, jų tapatybės netikrino. Jie išreiškė savo subjektyvią nuomonę, nurodydami apytikslį susirinkusiųjų skaičių, kaip jiems atrodė. Teismo vertinimu byloje esantys rašytiniai įrodymai, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00780-24 medžiaga, ieškovo teiginius dėl kvorumo nebuvimo paneigia. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojais buvo apklausti iš esmės visi 2024 m. rugsėjo 11 d. susirinkime dalyvavę gyventojai – šios bylos atsakovai bei tretieji asmenys, iš kurių didžioji dauguma, išskyrus Z. G., D. P. ir J. S., turėjusį įgaliojimą balsuoti ieškovo vardu, vienareikšmiškai patvirtino, kad patys asmeniškai susirinkime dalyvavo ir rankos pakėlimu balsavo už jungtinės veiklos sutarties nutraukimą bei naujo namo administratoriaus pakeitimą. Daugumos gyventojų valią atsisakyti tuo metu namą prižiūrinčio administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina ir vėlesnis namo (duomenys neskelbtini) gyventojų balsavimas raštu dėl daugiabučio bendro naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo. Pasibaigus organizuotam balsavimui raštu balsų skaičiavimo komisija 2024 m. lapkričio 12 d. protokolu Nr. A27-503/24(2.1.13E-ENE) nustatė, kad pasirenkant Daugiabučio namo administravimo formą - bendrojo naudojimo objektų administratorių - Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų dauguma administratoriumi nusprendė pasirinkti UAB „ADMI“. Iš 41 balsavime dalyvavusių už administratoriaus UAB “ADMI” kandidatūrą balsavo 37 Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kai tuo tarpu rinktis ankstesnį administratorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlė tik 2. Įvertinus šalių paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, jų visumą, galima pagrįstai teigti, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. susirinkime priimtas nutarimas dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo pilnai atitiko namo gyventojų daugumos valią bei buvo priimtas dalyvaujant kvorumui. Byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo abejoti, kad namo gyventojų dauguma tvirtai išreiškė norą pakeisti namą administruojančią įmone kita, nepaisant to, kad daugumai jų net nebuvo žinoma apie ieškovo sąsajas su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors teismo posėdyje liudytoju apklaustas J. S. tvirtino, kad vedant susirinkimą buvo padaryta susirinkimo vedimo klaidų, kažkas protokole pasirašė eidami pro šalį, ar nebuvo reikalingo kvorumo, jo parodymus teismas vertina kritiškai. J. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. veikia šio juridinio asmens, o taip pat ir ieškovo, kaip šios įmonės akcininko, interesais. Taigi ieškovas nepateikė patikimų įrodymų, leidžiančių paneigti protokole nurodytus duomenis apie susirinkimo dalyvių skaičių ir jų balsavimo rezultatus. Remiantis nurodytais argumentais laikyti susirinkimą neįvykusiu, kaip nurodo ieškovas, teisinio pagrindo nėra.

33. Pažymėtina, kad ieškovas 2024 m. rugsėjo 11 d. gyventojų iniciatyva šaukiamame susirinkime asmeniškai nedalyvavo, savo balsavimo teisę pagal 2024m. rugsėjo 10 d. įgaliojimą perleido J. S.. Įgaliotiniui buvo suteikta teisė ieškovo vardu pasirašyti protokolus, prašymus bei atlikti visus kitus veiksmus (e. bylos 1 t., b. l. 40). Taigi galima pagrįstai teigti, kad ieškovo, kaip buto savininko teisės dalyvauti susirinkime bei balsuoti, pažeistos nebuvo. Ieškovo teigimu, jis į teismą su ieškiniu kreipėsi kaip jungtinės veiklos sutarties dalyvis, vieno iš butų savininkas bei namo įgaliotinis. Tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovas, be kita ko, yra ir namo buvusio administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Tuo remiantis galima pagrįstai teigti, kad ieškovo suinteresuotumas ginčyti 2024 m. rugsėjo 11 d. susirinkimo nutarimą gali būti aiškinamas būtent šio juridinio asmens teisių gynimu, siekiant gauti ekonominės naudos. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir paties ieškovo, kaip namo įgaliotinio elgesys, ignoruojant gyventojų daugumos iniciatyvą sušaukti susirinkimą dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo. Remiantis išdėstytu galima pagrįstai teigti, kad nuo 2019 m. vasario 21 d., kuomet ieškovas, veikdamas pagal Jungtinės veiklos sutartį, pasirašė Administravimo paslaugų sutartį Nr. S-O-190221/1 su savo įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgaliotinio pareigas jis vykdė interesų konflikto sąlygomis (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Nors ieškovas interesų konflikto neįžvelgia, akivaizdu, kad namo gyventojų susirinkime daugumos balsais priimtas ginčijamas nutarimas prieštarauja ieškovo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniam interesui. Jungtinės veiklos sutartyje numatyta, kad išrinktas patalpų savininkų susirinkime įgaliotinis įsipareigoja atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, remontu ir kitokiu tvarkymu (6 punktas). Iš to seka, kad įgaliotinis turi veikti patalpų savininkų interesais. Tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o būtent, namo įgaliotinio (ieškovo) neveikimas, jam patikėtų pareigų nevykdymas leidžia konstatuoti, kad ieškovas, ignoruodamas namo gyventojų interesus, prioritetą teikė savo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesų gynimui.

34. Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas (Konstitucinio teismo 2000-12-21 ir 2016-06-07 nutarimai). Visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, koka įstatyme nustatyta forma (steigdami daugiabučių namų savininkų bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį ar paskyrus administratorių) jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-687/2017). Remiantis byloje surinktais įrodymais galima pagrįstai teigti, jog ieškovo kreipimasis į teismą nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, nes jo, kaip jungtinės veiklos dalyvio teisių pažeidimas nebuvo nustatytas.

35. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas įformintas 2024 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. 955-1555/24 „Dėl UAB „ADMI“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ (e. bylos 5 t., b. l. 144,145). 2024 m. gruodžio 18 d. Daugiabučio namo administravimo faktas įregistruotas ir išviešintas Nekilnojamojo turto registre (e. bylos 5 t., b. l. 148).

36. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių vertinimu, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai pakanka įrodymų byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010m. liepos 2d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002m. balandžio 15d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3569/2002).

37. Aukščiau analizuotų įrodymų pagrindu bei vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė savo, kaip jungtinės veiklos sutarties dalyvio teisių pažeidimo, todėl patikslintas ieškinys dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2024 m. rugsėjo 11 d. susirinkimo pripažinimo neįvykusiu ir jame priimto nutarimo panaikinimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

39. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 165 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (e. bylos 1t., b. l. 64), 55 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (e. bylos 3 t., b. l. 136), 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (e. bylos 6 t., b. l. 176-178). Trečiojo asmens UAB „ADMI“ bylinėjimosi išlaidas sudaro 7783,33 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (e. bylos 6 t., 181-195). Atsakovai ir kiti tretieji asmenys bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė.

40. Pažymėtina, kad pagrindinis veiksnys, apibrėžiantis byloje dalyvaujantį asmenį, yra jo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-403/2022).

41. Iš esmės galima sutikti su ieškovo teisine pozicija, kad trečiojo asmens UAB „ADMI“, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, materialiosioms teisėms ir pareigoms tarp bylos šalių nagrinėjama civilinė byla tiesioginės įtakos neturi. Vis dėlto CPK 37 ir 47 straipsniais įtvirtinta galimybė dalyvauti byloje ir tokiems asmenims. Tai grindžiama tuo, kad bylos baigtis gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai. Tai, kad bylos baigtis turės tik netiesioginę įtaką trečiojo asmens teisinei padėčiai, lemia, kad trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų CPK nesuteikia teisės disponuoti ginčo dalyku. Tačiau trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesiniu įstatymu suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad šis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-403/2022 ir joje nurodyta teismų praktika).

42. Nagrinėjamu atveju tretysis asmuo UAB „ADMI“ į bylą buvo įtrauktas jo prašymu konstatavus, jog ginčo išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms, nes 2024 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės potvarkiu jis buvo paskirtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Sprendžiant ginčą dėl butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo, liečiančio bendrojo naudojimo objektų valdymo būdo pasirinkimą, teisėtumo, namo administratoriaus pareigas vykdantis tretysis asmuo UAB „ADMI“ turi neabejotiną interesą gintis nuo ieškinio, taigi, jo dalyvavimas byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo pagrįstas. Kita vertus, ieškovas atsakovais į bylą įtraukė tik susirinkimą organizavusius asmenis, o namo gyventojus, balsavusius už ginčijamą sprendimą, į bylą įtraukė trečiaisiais asmenimis, tuo susiaurindamas jų procesines teises.

43. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo UAB „ADMI“ pateikė atstovavimo sutartį, prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir įrodymus, kurie patvirtina patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti nagrinėjamoje byloje dydį. Į bylą buvo pateiktos visų suteiktų teisinių paslaugų detalizacijos, PVM sąskaitos faktūros bei mokėjimo nurodymai. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Atsižvelgiant į bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių bei procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, teismo vertinimu, trečiojo asmens nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl iš ieškovo priteistinos pilnai (CPK 98 straipsnis).

44. Byloje patirta 167,07 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 7783,33 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „ADMI“, į. k. 300527781, naudai.

Priteisti iš ieškovo J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 167,07 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 7 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Išaiškinti, kad valstybei mokėtinos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Margarita Ambrazaitienė