- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- I-1868-281/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00938-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui I. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2017-03-06 sprendimą Nr. S-48(7-11/2017), Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2016-12-19 sprendimą Nr. 68-366 ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ir Panevėžio AVMI) 2016-07-25 sprendimą Nr. (36.9) FR0682-473 (b. l. 1–2).
Paaiškino, kad nesutinka su skundžiamais sprendimais, pirmiausia dėl to, kad Panevėžio AVMI akte atliko neteisingus gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimus. Panevėžio AVMI GPM skaičiavo pagal patikrinimo akto lentelę, nors iš lentelėje pateiktų grąžintų paskolų pareiškėjui nebuvo grąžintos 104 500 Lt, 16 500 Lt, 54 500 Lt, 50 000 Lt, 40 231 Lt sumos. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui išmokėjo 528 800 Lt, o akcininkai, V. P. ir V. G., pareiškėjui buvo skolingi už 2009 m. parduotas akcijas 300 000 Lt. Šią skolą mokesčių administratorius eliminavo. Teigia, kad pareiškėjas už 300 000 Lt sumą pardavė (duomenys neskelbtini) turimas akcijas akcininkams, t. y. V. P. ir V. G.. Mano, kad pareiškėjo skolos padidėjimas yra (duomenys neskelbtini) skolos V. P. ir V. G. sumažėjimo sąskaita. Pareiškėjo teigimu, jis ir (duomenys neskelbtini) elgėsi sąžiningai, o už 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. papildomų mokesčių nebuvo.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 38–43).
Paaiškino, kad Panevėžio AVMI pareiškėjo pakartotinį mokestinį patikrinimą atliko remdamasi FNTT Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015-09-18 specialisto išvada Nr. 5-5/52 dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos ir informacija gauta iš FNTT atlikto ikiteisminio tyrimo. FNTT ikiteisminio tyrimo metu nustatė, jog (duomenys neskelbtini) akcinį kapitalą sudaro 1 268 vnt. akcijų, kurių nominali vertė 1 000 Lt. Pareiškėjas 2009-01-01 turėjo 242 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų (19 proc.). Panevėžio AVMI pagal (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis VMI apskaičiavo pareiškėjo suteiktų ir jam grąžintų paskolų sumas ir nustatė, kad pareiškėjas iš viso suteikė 440 000 Lt paskolų ir pareiškėjui buvo grąžinta 644 531 Lt paskolų. Panevėžio AVMI patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) kasos ir banko sąskaitų gavo 204 531 Lt, kurių (duomenys neskelbtini), pagal liudytojų parodymus, nebuvo paskolinęs. Todėl Panevėžio AVMI konstatavo, kad pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) kasą neįnešė 300 000 Lt, tačiau pagal (duomenys neskelbtini) apskaitos duomenis pareiškėjui 2010–2012 m. buvo išmokami pinigai kaip paskolos grąžinimas dėl ko pareiškėjui 2010 m. buvo išmokėta 170 231 Lt, 2011 m. – 30 000 Lt, 2012 m. – 4 300 Lt, iš viso 204 531 Lt suma, nesusijusi su darbo santykiais ir paskolos grąžinimu. Pareiškėjas gautų pajamų nedeklaravo, pajamų mokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų teigti, jog tiek mokesčių mokėtojas, tiek mokestį išskaičiuojantis asmuo, šiuo atveju (duomenys neskelbtini), buvo nesąžiningi, t. y. pareiškėjas buvo bendrovės akcininku, dirbo bendrovės finansų direktoriumi, jam buvo žinoma reali ir nepalanki bendrovės ūkinė bei finansinė būklė, bendrovės buhalterinė apskaita buvo klastojama, prie to prisidėjo ir tai organizavo pareiškėjas.
Atsakovės teigimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjo mokestinei prievolei apskaičiuoti taikytinos mokesčių vengimo konstatavimo aplinkybės. Pareiškėjas minėtais sandoriais ir išrašytais tikrovės neatitinkančiais dokumentais siekė įgyti mokestinį pranašumą ir turėjo tikslą išvengti GPM mokėjimo nuo jam išmokėtų kitų pajamų, t. y. siekė mokestinės naudos. Todėl vykdyti sandoriai (ūkinės operacijos), t. y., juose fiksuoti veiksmai, sukeliantys atitinkamas mokestines teisines pasekmes, atitinka Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, dėl ko galima neatsižvelgti į formalią sandorių išraišką bei nesiremti juose fiksuotomis mokestinėmis teisinėmis pasekmėmis, o atkurti tikrąsias teisiškai reikšmingas mokestines teisines aplinkybes ir konstatuoti, jog pareiškėjas siekė išvengti GPM mokėjimo nuo jam iš (duomenys neskelbtini) kasos ir banko sąskaitų išmokėtų 204 531 Lt kitų pajamų.
Atsakovės VMI atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, jos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl MGK, VMI, Panevėžio AVMI sprendimų, kurių pagrindu pareiškėjui apskaičiuota mokėtina gyventojų pajamų mokesčių suma teisėtumo bei pagrįstumo. Iš esmės pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus atliktais skaičiavimais dėl (duomenys neskelbtini) išmokėtų sumų, teigia, kad mokesčių administratoriaus nurodytų sumų jis negavo.
MAĮ 69 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.
MAĮ 70 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.
MAĮ 70 straipsnio nuostatoms, susijusioms su mokesčio apskaičiavimu pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, įgyvendinamos VMI viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintos Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas, įskaitant ir apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento (toliau – mokesčio deklaracija), į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais) (4.1 punktas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, esant dviem būtinoms sąlygos, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (LVAT 2010-11-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1542/2010; 2011-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-146/2011; 2014-11-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1219/2014). Taigi mokesčių administratorius gali atkurti galimai iškreiptas ar slepiamas faktines aplinkybes ar įvykius, modeliuojant ir identifikuojant mokestinės prievolės turinį (apimtį) remiantis kitais objektyviais duomenimis.
Nagrinėjamu atveju taip pat reikšmingas MAĮ 67 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal minėtame MAĮ straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (LVAT 2010-11-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1527/2010; 2010-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1147/2010; 2011-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-912/2011).
Vadovaujantis nagrinėjamoje byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad Panevėžio AVMI 2016-07-25 sprendimu Nr. (36.9) FR0682-473 patvirtino 2016-06-07 patikrinimo akte Nr. (42.72) FR06890-412 pareiškėjui papildomai apskaičiuotą 9 246,23 Eur GPM, 4 313,40 Eur GPM delspinigių bei skyrė 927,00 Eur baudą (b. l. 20–25). VMI 2016-12-19 sprendimu Nr. 68-366 patvirtino Panevėžio AVMI 2016-07-25 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (36.9)-FR0682-473 (b. l. 13–19). Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, pateikė skundą MGK, kuri 2017-03-06 sprendimu Nr. S-48 (7-11/2017) patvirtino VMI 2016-12-19 sprendimą Nr. 68-366 (b. l. 3–12). MGK palaikė mokesčių administratoriaus poziciją, kad pareiškėjui 2010-2012 m. laikotarpiu iš (duomenys neskelbtini) išmokėtos piniginės lėšos, iš viso 204 531 Lt, kurios pareiškėjas nedeklaravo ir nuo kurios gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjo.
Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas A. K. ir (duomenys neskelbtini) 2006-06-30 pasirašė paskolos sutartį Nr. 2, pagal kurią pareiškėjas (duomenys neskelbtini) suteikė 169 000 Lt paskolos sumą (MGK bylos medžiaga, b. l. 42). Pareiškėjas A. K. ir (duomenys neskelbtini) 2007-09-17 pasirašė paskolos sutartį Nr. 4, pagal kurią pareiškėjas (duomenys neskelbtini) suteikė 100 000 Lt paskolos sumą (MGK bylos medžiaga, b. l. 45). Pareiškėjas su (duomenys neskelbtini) 2007-09-17 pasirašė paskolos sutartį Nr. 8, kurios pagrindu suteikė (duomenys neskelbtini) 50 000 Lt paskolą (MGK bylos medžiaga, b. l. 47). Pareiškėjas su (duomenys neskelbtini) 2010-06-30 pasirašė paskolos sutartį Nr. 16, kurios pagrindu suteikė (duomenys neskelbtini) 121 000 Lt paskolos sumą (MGK bylos medžiaga, b. l. 48). Pareiškėjas su (duomenys neskelbtini) 2009-10-28 pasirašė paskolos sutartį Nr. 11, pagal kurią suteikė (duomenys neskelbtini) 130 000 Lt paskolos sumą (MGK bylos medžiaga, b. l. 69), o tos pačios datos paskolos sutartimi Nr. 10 suteikė (duomenys neskelbtini) 170 000 Lt paskolos sumą (MGK bylos medžiaga, b. l. 69). Taigi matyti, kad bendra pareiškėjo (duomenys neskelbtini) suteiktų paskolų suma pagal byloje esančius rašytinius duomenis yra 740 000 Lt.
A. K. 2009-10-01 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1001/2 perleido jam nuosavybės teise priklausančias (duomenys neskelbtini) 51 vnt. akcijas, iš viso už 133 110 Lt sumą (MGK bylos medžiaga, b. l. 68). Pareiškėjas 2019-10-01 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1001/1 perleido V. P. 64 vnt. jam nuosavybės teise priklausančių (duomenys neskelbtini) akcijų iš viso už 167 040 Lt (MGK bylos medžiaga, b. l. 68). Taigi bendra perleistų akcijų vertė – 300 150 Lt. Kaip minėta, pareiškėjas su (duomenys neskelbtini) 2009-10-28 pasirašė paskolos sutartį Nr. 11, pagal kurią suteikė (duomenys neskelbtini) 130 000 Lt paskolos sumą (MGK bylos medžiaga, b. l. 69), o tos pačios datos paskolos sutartimi Nr. 10 suteikė (duomenys neskelbtini) 170 000 Lt paskolos sumą (MGK bylos medžiaga, b. l. 69). Pagal byloje esantį 2009-10-28 kasos pajamų orderį Nr. 492496, pareiškėjas įnešė į (duomenys neskelbtini) kasą 300 000 Lt sumą pagal paskolos sutartis (MGK bylos medžiaga, b. l. 70). Pareiškėjas 2016-02-05 paaiškinime Panevėžio AVMI nurodė, kad paskolos sutartys Nr. 10 ir Nr. 11 faktiškai negaliojo dėl esminės sąlygos nevykdymo – pareiškėjui nebuvo įmokėti (duomenys neskelbtini) 300 000 Lt (kasos pajamų orderiai anuliuotini), nes su pareiškėju neatsiskaitė V. P. ir V. G. (MGK bylos medžiaga, b. l. 74).
Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2015-09-24 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymo (MGK bylos medžiaga, b. l. 148–156), nepaisant to, ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotos aplinkybės yra svarbios nagrinėjamai bylai. Liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad, anot V. G., A. K. organizavo 300 000 Lt įnešimą į (duomenys neskelbtini) kasą, tačiau realiai pinigų neįnešė (MGK bylos medžiaga, b. l. 76). V. P. parodymuose nurodė, jog A. K. pinigų (duomenys neskelbtini) neskolino ir jų į bendrovės kasą įnešęs nebuvo; nei V. P., nei V. G. pinigų pagal 2009-12-28 kasos išlaidų orderius Nr. 225 ir Nr. 226 167 000 Lt ir 134 000 Lt sumai išmokėta nebuvo (MGK bylos medžiaga, b. l. 77). (duomenys neskelbtini) buhalterė-kasininkė parodymuose patvirtino, kad A. K. 300 000 Lt į bendrovės kasą neįnešė, pagal kasos išlaidų orderį Nr. 225 167 000 Lt suma V. P. išmokėta nebuvo, taip pat V. G. nebuvo išmokėta 134 000 Eur suma, o išmokėtas tik 1 000 Lt (b. l. 80). (duomenys neskelbtini) vyriausioji buhalterė parodymuose nurodė, kad kasos pajamų orderis dėl 300 000 Lt įnešimo buvo surašytas paskolos sutarčių pagrindu, tačiau A. K. realiai jokių pinigų bendrovei neskolino, į kasą neįnešė (MGK bylos medžiaga, b. l. 82). Taigi byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad faktiškai pareiškėjas nesuteikė tiek paskolų, kiek užfiksuota rašytinėse paskolos sutartyse, t. y. faktiškai pareiškėjas (duomenys neskelbtini) suteikė ne 740 000 Lt paskolos sumą, o 440 000 Lt bendrą paskolos sumą.
Pareiškėjo argumentai, jog akcininkai, V. P. ir V. G., pareiškėjui buvo skolingi už 2009 m. parduotas akcijas 300 000 Lt, tačiau šią skolą mokesčių administratorius eliminavo, vertintini kaip nepagrįsti, nes ir pats pareiškėjas savo paaiškinimuose nurodė, jog paskolos sutartys Nr. 10 ir Nr. 11 faktiškai negaliojo dėl esminės sąlygos nevykdymo – pareiškėjui nebuvo įmokėti (duomenys neskelbtini) 300 000 Lt (MGK bylos medžiaga, b. l. 74). Kasos pajamų orderis dėl 300 000 Lt įnešimo į (duomenys neskelbtini) kasą paneigtas liudytojų parodymais ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Šie liudytojų parodymai baudžiamojoje byloje nėra paneigti kitais įrodymais. Todėl teismas sutinka su mokesčių administratoriaus pozicija, kad pareiškėjo suteiktų paskolų suma apskaičiuotina eliminuojant 300 000 Lt sumą, nes šios paskolos suteikimas paneigtas, o pareiškėjas priešingų duomenų nepaneigė.
Siekiant nustatyti kokią pinigų sumą (duomenys neskelbtini) suteikė pareiškėjui, taip pat analizuotini byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių pateikti paaiškinimai. Pagal (duomenys neskelbtini) išrašytus kasos pajamų orderius bei pateiktas metines deklaracijas (juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2011 m. pareiškėjui grąžino 30 000 Lt paskolintų lėšų (b. l. 62, 64–68), o 2012 m. grąžino 4 300 Lt paskolintų lėšų (b. l. 63, 69–70). Pagal (duomenys neskelbtini) duomenis apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2010 m. grąžino pareiškėjui 33 000 Lt, 30 000 Lt, 29 500 Lt, 80 500 Lt, 104 500 Lt, 16 500 Lt, 54 500 Lt, 50 000 Lt, 40 231 Lt, 121 000 Lt paskolų sumas (MGK bylos medžiaga, b. l. 86–99). Taigi deklaruota, kad iš viso (duomenys neskelbtini) 2010 m. grąžino pareiškėjui 559 731 Lt sumą. Teismas pažymi, kad pareiškėjas neginčija mokesčių administratoriaus apskaičiuotų jam grąžintų paskolos sumų už 2006-2009 metų laikotarpį, todėl teismas laiko, kad pareiškėjui 2008 m. grąžinta 10 000 Lt paskolos suma, o 2009 metais grąžinta iš viso 40 500 Lt paskolų suma (MGK bylos medžiaga, b. l. 14).
Apibendrinęs šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2012 m. iš viso grąžinta 644 531 Lt paskolų suma. Pažymėtina, kad mokesčių administratoriaus nustatytos aplinkybės dėl paskolų sumų laikytinos teisingomis, nes jas patvirtina aukščiau aptarti mokestinės bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. paskolų sutartys, deklaracijų duomenys, mokėjimų pavedimai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu iš viso grąžinta 644 531 Lt paskolų suma, o, kaip nurodyta aukščiau, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) faktiškai suteikė iš viso 440 000 Lt paskolos sumą, laikytina, kad pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) papildomai gavo 204 531 Lt su darbo santykiais nesusijusių pajamų (2012 m. – 4 300 Lt, 2011 m. – 30 000 Lt, 2010 m. – 170 231 Lt), kurių nedeklaravo, ir nuo kurių gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjo.
Pareiškėjo teigimu, 2010 m. jam buvo mokama už įstatinio kapitalo sumažinimą, o ne grąžinama paskola, teigia, kad dėl 2010-01-01 įstatinio kapitalo sumažinimo (duomenys neskelbtini) jam liko skolinga 127 000 Lt. Teismas, remiantis byloje esančiais rašytiniais duomenimis, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) 2005-09-02 visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą 1 268 000 Lt ir išmokėti pareiškėjui 242 000 Lt (MGK bylos medžiaga, b. l. 70–71). Pagal Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo rezultatų analizę nustatyta, kad pareiškėjui 2006-04-09 išmokėta 60 900 Lt, o 2006-06-30 išmokėta 12 100 Lt, taigi iš viso pareiškėjui už sumažintą įstatinį kapitalą išmokėta 73 000 Lt, pareiškėjas šios konkrečios sumos neginčija (MGK bylos medžiaga, b. l. 43). Kadangi pareiškėjas ir (duomenys neskelbtini) 2006-06-30 pasirašė paskolos sutartį Nr. 2, pagal kurią pareiškėjas (duomenys neskelbtini) suteikė 169 000 Lt paskolos sumą (MGK bylos medžiaga, b. l. 42), laikytina, kad pastarąja paskola padengtas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas pareiškėjui, todėl nėra pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) liko skolinga pareiškėjui 127 000 Lt dėl įstatinio kapitalo sumažinimo. Be to, pareiškėjas jokių tokį savo teiginį detalizuojančių argumentų ar skaičiavimų nepateikė.
Nors pareiškėjas teigia, kad pareiškėjui nebuvo grąžintos 104 500 Lt, 16 500 Lt, 54 500 Lt, 50 000 Lt, 40 231 Lt sumos, teismas tokius pareiškėjo teiginius vertina kritiškai. Pažymėtina, kad nurodytų paskolų sumų grąžinimą pareiškėjui patvirtina (duomenys neskelbtini) pateiktos deklaracijos (juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas) (MGK bylos medžiaga, b. l. 86–99). Atkreiptinas dėmesys, jog mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi (MAĮ 73 straipsnio 1 dalis), nebent būtų įrodyta priešingai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepaneigė mokesčių administratoriaus išvadų, kad pareiškėjui nurodytos sumos grąžintos ar jų paskirtis buvo kita nei paskolų grąžinimas.
Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad mokesčių administratorius atliko išsamų mokestinį patikrinimą bei surinko pakankamai faktinių duomenų priimtiems sprendimams pagrįsti. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes. Mokestinio patikrinimo metu nustatytas pareiškėjo gautų pajamų nedeklaravimas, GPM nesumokėjimas, gautų paskolų sumų nepagrindimas objektyviais duomenimis ir įrodymais, yra teisiškai reikšmingos aplinkybės, suponuojančios išvadą, kad pareiškėjas netinkamai vykdė pareigas apskaičiuoti mokesčius, todėl mokesčių administratoriui sudarė pagrindą konstatuoti, jog mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir mokesčių bazę apskaičiuoti vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, t. y. pagal mokesčių administratorius įvertinimą.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad MGK 2017-03-06 sprendimas Nr. S-48(7-11/2017), VMI 2016-12-19 sprendimas Nr. 68-366 ir Panevėžio AVMI 2016-07-25 sprendimas Nr. (36.9) FR0682-473 yra priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.