- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- 2-962-808/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinių reikalų departamento Socialinės
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo ir palikimo priėmimo neveiksnaus asmens vardu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) nustatyti neveiksniam K. B. teisę į privalomąją palikimo, atsiradusio po A. B. mirties, dalį, 2) leisti jam, J. M., priimti neveiksnaus K. B. vardu po jo motinos A. B. mirties atsiradusį palikimą. Nurodo, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-10-26 nutartimi pareiškėjas paskirtas K. B. globėju. 2011-07-17 mirė K. B. motina A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Mirusioji A. B. visą savo turtą 2010-07-10 testamentu paliko J. M. (b.l. 6).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškimą palaiko ir prašo tenkinti (b.l. 16).
Teismo posėdyje nei pareiškėjas J. M., nei suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus atstovas nedalyvavo, nors apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b.l. 18, 19).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-01-17 mirė A. B. (b.l .9). Vilniaus miesto 6-ajame notaro biure 2010-07-10 patvirtintu testamentu A. B. jai priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko sūnėnui (pareiškėjui) J. M. (b.l. 6).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri jiems tektų paveldint pagal įstatymą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teisė į privalomąją palikimo dalį nėra siejama su mirusiojo teiktu išlaikymu - reikšmingas yra tik išlaikymo reikalingumo faktas, kuris konstatuojamas pagal visumą bylos aplinkybių. Tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus palikimo atsiradimo dieną asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens
konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą; vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. K., A. P. v. P. G., bylos Nr. 3K-3-560/2009, kat. 24; 34.4.3; 114.11;121.19.6). Teisė į privalomąją palikimo dalį įstatymo saistoma ne vienos ar kelių išvardytų aplinkybių, todėl jų konstatavimas nesuteikia pagrindo išvadai, kad tokiam asmeniui reikalingas išlaikymas; išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi, ar kompetentingų institucijų nustatytas ar ne darbingumo lygis, invalidumo grupė. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui (ieškovui) palikimo atsiradimo metu, turi taip pat įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių (teisės į valstybės paramą ir kt.), nevertintina kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę asmuo galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis. Jei byloje paaiškėja aplinkybių, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo kaltais veiksmais (dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir pan.) sukūrė sunkią materialinę padėtį, teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nėra pagrindas netenkinti ieškinio reikalavimo dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009, kat. 34.4.3).
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. mirties dieną K. B. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2000-05-11 sprendimu (b.l. 7) buvo pripažintas neveiksniu. Nuo 2011-03-14 K. B. apgyvendintas BĮ pensione „Vilties namai“ (b.l. 10-12), tai leidžia daryti išvadą, kad motinos mirties momentu K. B. nekilnojamojo turto neturėjo.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgus į tai, kad K. B. jo motinos mirties dieną buvo pripažintas neveiksniu, jo galimybės įsidarbinti ir gauti papildomų pajamų buvo ženkliai apsunkintos dėl įgimto neįgalumo (invalidumo), darytina išvada, jog minėti duomenys ir įrodymai yra pakankami išlaikymo reikalingumo faktui pagrįsti, nes leidžia labiau tikėti, kad prašomas nustatyti faktas buvo, negu kad jo nebuvo (CK 176 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, kt.).
Pareiškėjo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. B., motinos A. B. mirties dieną (2011-01-17) buvo reikalingas išlaikymas, tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 9 p.).
Nustačius išlaikymo reikalingumo faktą, paveldėjimo bylą po A. B. mirties vedanti notarė privalo savarankiškai, be teismo įpareigojimo įgyvendinti pareigą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją palikimo dalį išdavimo.
Atsižvelgiant į tai, kad K. B. pripažintas neveiksniu, todėl K. B. globėjui J. M. leidžiama priimti atsiradusį palikimą po A. B. mirties K. B. vardu.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 186-188, 197, 250, 259, 263, 268, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo motinos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties dieną (2011-01-17) buvo reikalingas išlaikymas.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į privalomąją palikimo dalį tikslu.
Leisti J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Treniotos g. 33-3, Vilniuje, priimti palikimą globotinio – K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) - vardu po jo motinos A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties 2011-01-17.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.