Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-134-307/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-01-12
Bylos Nr.: 1A-134-307/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-40-9-00014-2012-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Albinas Bielskis (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Violeta Ražinskaitė
Kaltinamasis: R. J., A. K.
Advokatai: Stasys Zabita

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-134-307/2017Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00014-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4.2, 2.1.7.4.1, 2.4.7 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,gynėjams advokatams Stasiui Zabitai, Romaldui Briliui, Valdui Kairiui,išteisintiesiems R. J., A. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. J. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį, BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimas“ konkurso) nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

G. K. išteisinta pagal BK 229 straipsnį, 228 straipsnio 2 dalį (dėl „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimas“ konkurso), BK 228 straipsnio 2 dalį („Dėl kompiuterinės technikos priežiūros paslaugų ir profilaktinių darbų“ pirkimo) nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. K. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį („Dėl kompiuterinės technikos priežiūros paslaugų ir profilaktinių darbų“ pirkimo) nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro“ (toliau – ŠRATC) direktorius, veikdamas kartu su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – ŠRATC Viešųjų pirkimų ir projektų įgyvendinimo skyriaus vadove ir perkančiosios organizacijos – ŠRATC organizuoto konkurso „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimas“ komisijos nare G. K., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas UAB „Ecoservice“ turtinės naudos, o būtent:

R. J., laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 6 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, susitikimo, vykusio ŠRATC patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, metu, siekdamas UAB „Ecoservice“ turtinės naudos ir veikdamas išskirtinai šios įmonės interesais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktus, kuriuose nustatyta asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolė nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus, kuriuose numatyta perkančiosios organizacijos prievolė nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją vadovautis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais, su Radviliškio rajono tarybos nariu V. J. ir AB „City service“ vykdančiuoju direktoriumi Lietuvai V. T. susitarė, kad jis, kaip perkančiosios organizacijos, vykdysiančios konkursą „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimas“, vadovas, kartu su kitais šį konkursą organizuojančiais ŠRATC darbuotojais proteguodami šiame pirkime dalyvausiančią UAB „Ecoservice“, sudarys šiai įmonei palankiausias sąlygas laimėti ŠRATC organizuojamą konkursą „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimas“, į minimo konkurso sąlygas įtraukdami reikalavimą konkurso dalyviui įrengti iš anksto aptartus požeminius konteinerius, sutartyje numatydami galimybę tiekėjui paslaugas vykdyti 10 metų bei kitas konkurso sąlygas derindami tik su vieninteliu konkurso dalyviu – UAB „Ecoservice“.

Po ko, R. J., tęsdamas susitarimą su V. J. ir V. T., 2011 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 11 sudarė konkurso „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimas“ viešojo pirkimo komisiją, kurios nare paskyrė ŠRATC viešųjų pirkimų tarnybos vadovę G. K. ir jai nurodė veikti UAB „Ecoservice“ interesais, o būtent – minimo konkurso sąlygas parengti atsižvelgiant į UAB „Ecoservice“ atstovaujančių asmenų pageidavimus, t. y., į minimo konkurso sąlygas įtraukti reikalavimą konkurso dalyviui įrengti iš anksto su UAB „Ecoservice“ atstovais aptartus požeminius konteinerius, sutartyje aprašytas paslaugas tiekėjui vykdyti 10 metų bei kitas konkurso sąlygas derinti tik su vieninteliu konkurso dalyviu – UAB „Ecoservice“, tokiu būdu UAB „Ecoservice“ sudarant išskirtines sąlygas laimėti minimą konkursą.

Po ko, kartu veikiantys R. J. ir G. K., laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 17 d. iki 2012 m. kovo 13 d., telefoninių pokalbių ir susitikimų, vykusių advokatų profesinėje bendrijoje „SGKA Legal“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir ŠRATC, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bei kitose tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose Šiauliuose ir Vilniuje, su UAB „Ecoservice“ interesus atstovaujančiais Ž. D., A. K., S. B. suderino minimo konkurso sąlygas ir veiksmus, kurių reikia imtis minimo konkurso sąlygas apskundus kitiems tiekėjams, taip pat veiksmus, kurių tikslinga imtis taisant jau parengtas konkurso sąlygas, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymus, dėl ko R. J. ir G. K. atlikus minimus veiksmus, į konkurso sąlygas įtraukus UAB „Ecoservice“ palankius reikalavimus tiekėjams: įrengti nustatytą kiekį aptartų požeminių ir pusiau požeminių konteinerių, teikėjams paslaugas vykdyti su nustatytu kiekiu šiukšliavežių, turinčių ne žemesnės klasės, kaip EURO V variklius, bei numačius galimybę tiekėjui konkurso sąlygose aptartas paslaugas vykdyti 10 metų, ir tokiais savo veiksmais sudarė išskirtines sąlygas minimo konkurso laimėtoja būti pripažintai UAB „Ecoservice“.

Tokiais savo tyčiniais veiksmais R. J., veikdamas kartu su G. K., siekdamas UAB „Ecoservice“ turtinės naudos ir veikdamas išskirtinai šios įmonės interesais, iškraipė valstybės tarnautojui prilyginto asmens – ŠRATC direktoriaus, tarnybos esmę ir turinį, pažemino ir sumenkino viešosios įstaigos ir perkančiosios organizacijos – ŠRATC autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą ir viešąją įstaigą ŠTRAC, kaip perkančiąją organizaciją, sumenkino įstaigos vadovo autoritetą jam pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, pakenkė viešiesiems interesams vykdant visuomenei naudingą veiklą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą viešųjų pirkimų skaidrumu bei teisėtumu, kuriant savivalės, įstatymo nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, nebuvo išnaudotos galimybės sutaupyti minimam konkursui skirtas lėšas, dėl ko didelės žalos patyrė ŠRATC, jos dalininkės (savivaldybės) ir valstybė.

G. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – ŠRATC Viešųjų pirkimų ir projektų įgyvendinimo skyriaus vadove ir perkančiosios organizacijos – ŠRATC organizuoto konkurso „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimas“ komisijos nare, veikdama kartu su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – ŠRATC direktoriumi R. J., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama UAB „Ecoservice“ turtinės naudos, o būtent:

R. J., siekiančiam UAB „Ecoservice“ turtinės naudos ir veikiančiam išskirtinai šios įmonės interesais, laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 6 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, susitikimo, vykusio ŠRATC patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, metu su Radviliškio rajono tarybos nariu V. J. ir AB „City service“ vykdančiuoju direktoriumi Lietuvai V. T. sutarus, kad R. J., kaip perkančiosios organizacijos, vykdysiančios konkursą „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimas“, vadovas, kartu su kitais šį konkursą organizuojančiais ŠRATC darbuotojais proteguodami šiame pirkime dalyvausiančią UAB „Ecoservice“, sudarys šiai įmonei palankiausias sąlygas laimėti ŠRATC organizuojamą konkursą „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimas“, į minimo konkurso sąlygas įtraukdami reikalavimą konkurso dalyviui įrengti iš anksto aptartus požeminius konteinerius, sutartyje numatydami galimybę tiekėjui paslaugas vykdyti 10 metų bei kitas konkurso sąlygas derindami tik su vieninteliu konkurso dalyviu – UAB „Ecoservice“ bei R. J., tęsiančiam susitarimą su V. J. ir V. T., 2011 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 11 sudarius konkurso „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimas“ viešojo pirkimo komisiją, jos nare paskyrus ŠRATC viešųjų pirkimų tarnybos vadovę G. K. ir jai nurodžius veikti UAB „Ecoservice“ interesais, o būtent – minimo konkurso sąlygas parengti atsižvelgiant į UAB „Ecoservice“ atstovaujančių asmenų pageidavimus, t. y. į minimo konkurso sąlygas įtraukti reikalavimą konkurso dalyviui įrengti iš anksto su UAB „Ecoservice“ atstovais aptartus požeminius konteinerius, sutartyje numatytas paslaugas tiekėjui vykdyti 10 metų bei kitas konkurso sąlygas derinti tik su vieninteliu konkurso dalyviu – UAB „Ecoservice“, tokiu būdu UAB „Ecoservice“ sudarant išskirtines sąlygas laimėti minimą konkursą G. K., veikdama kartu su R. J. ir siekdama UAB „Ecoservice“ turtinės naudos ir veikdama išskirtinai šios įmonės interesais, pažeisdama Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktus, kuriuose nustatyta asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolė nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, dirbtinai ribodama konkurenciją ir pažeisdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus, kuriuose numatyta perkančiosios organizacijos prievolė nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją vadovautis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 17 d. iki 2012 m. kovo 13 d., telefoninių pokalbių ir susitikimų, vykusių advokatų profesinėje bendrijoje „SGKA Legal“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir ŠRATC, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bei kitose tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose Šiauliuose ir Vilniuje, su UAB „Ecoservice“ interesus atstovaujančiais Ž. D., A. K., S. B. suderino minimo konkurso sąlygas ir veiksmus, kurių reikia imtis minimo konkurso sąlygas apskundus kitiems tiekėjams, taip pat veiksmus, kurių tikslinga imtis taisant jau parengtas konkurso sąlygas, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymus, dėl ko R. J. ir G. K. atlikus minimus veiksmus, į konkurso sąlygas įtraukus UAB „Ecoservice“ palankius reikalavimus tiekėjams: įrengti numatytą kiekį aptartų požeminių ir pusiau požeminių konteinerių, teikėjams paslaugas vykdyti su numatytu kiekiu šiukšliavežių, turinčių ne žemesnės klasės, kaip EURO V variklius, bei numačius galimybę tiekėjui konkurso sąlygose numatytas paslaugas vykdyti 10 metų, ir tokiais savo veiksmais sudarė išskirtines sąlygas minimo konkurso laimėtoja būti pripažintai UAB „Ecoservice“.

Tokiais savo tyčiniais veiksmais G. K., veikdama kartu su R. J., siekdama UAB „Ecoservice“ turtinės naudos ir veikdama išskirtinai šios įmonės interesais, iškraipė valstybės tarnautojui prilyginto asmens – ŠRATC Viešųjų pirkimų ir projektų įgyvendinimo skyriaus vadovės ir perkančiosios organizacijos – ŠRATC organizuoto konkurso „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimas“ komisijos narės – tarnybos esmę ir turinį, pažemino ir sumenkino viešosios įstaigos ir perkančiosios organizacijos – ŠRATC autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą ir viešąją įstaigą ŠTRAC, kaip perkančiąją organizaciją, sumenkino įstaigos vadovo autoritetą jam pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, pakenkė viešiesiems interesams vykdant visuomenei naudingą veiklą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą viešųjų pirkimų skaidrumu bei teisėtumu, dėl ko didelės žalos patyrė ŠRATC, jos dalininkės (savivaldybės) ir valstybė.

Be to, G. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – ŠRATC Viešųjų pirkimų ir projektų įgyvendinimo skyriaus vadovė, padedant A. K., atstovaujančiam UAB „Antrasis setas“, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama sau ir UAB „Antrasis setas“ turtinės naudos, o būtent:

G. K., laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. kovo 28 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, ŠRATC patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, siekdama sau ir UAB „Antrasis setas“ turtinės naudos ir veikdama išskirtinai šios įmonės interesais, pažeisdama Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktus, kuriuose nustatyta asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolė nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, pažeisdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus, kuriuose numatyta perkančiosios organizacijos prievolė nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją vadovautis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, pokalbių su A. K. metu sutarė, kad ŠRATC, diskriminuodama kitus potencialius tiekėjus, A. K. atstovaujamai UAB „Antrasis setas“ neteisėtai sudarys išskirtines sąlygas būti pripažinta laimėjusia konkursą „Dėl kompiuterinės technikos priežiūros paslaugų ir profilaktinių darbų“ (toliau – ir Pirkimas), tuo tikslu A. K. pateiks sąrašą įmonių, kurioms ŠRATC turi išsiųsti pakvietimus dalyvauti Pirkime, o perkančiąją organizaciją ŠRATC atstovaujanti G. K. Pirkime dalyvauti pasiūlys tik A. K. nurodytoms įmonėms.

Po ko, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. kovo 28 d., ŠRATC patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, A. K. nurodžius G. K., jog pakvietimus reikia išsiųsti tik UAB „Vintas“, UAB „Duomenų perdavimo technologijos“ ir UAB „Antrasis setas“, ŠRATC, atstovaujamai Viešųjų pirkimų ir projektų įgyvendinimo skyriaus vadovės G. K., parinkus nepagrįstą ir neteisėtą Pirkimo būdą, G. K., tęsdama susitarimą su A. K., parengė 2012 m. kovo 28 d. raštą Nr. 12-VP-422 „Dėl kainų apklausos“, ir per ŠRATC Viešųjų pirkimų skyriaus specialistę T. K. šį raštą dalyvauti Pirkime išsiuntė tik minimoms, A. K. nurodytoms įmonėms. Po ko, G. K., Pirkimo vykdymo metu siekdama sau turtinės naudos, telefoninių pokalbių, vykusių su A. K. laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2012 m. balandžio 16 d., su pastaruoju sutarė, kad A. K. padės G. K. su nuolaida įsigyti plastikinių langų paketus. Po ko, A. K., tęsdamas minimą susitarimą su G. K., 2012 m. balandžio 17 d. UAB „Bodesa“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kaip UAB „Antroji reklamos ateljė“ atstovas, su UAB „Bodesa“ pasirašė sutartį Nr. 12/4/VS8-3669 dėl plastikinių langų įsigijimo ir sumontavimo už 1 700,00 Lt sumą. Po ko, ŠRATC, kaip perkančiajai organizacijai, UAB „Vintas“ ir UAB „Duomenų perdavimo technologijos“ pasiūlymus atmetus kaip pasiūlymus tiekėjų, nepateikusių reikalaujamą kvalifikaciją įrodančių dokumentų, tinkamiausiu tiekėju pripažinus iš anksto sutartos, A. K. atstovaujamos UAB „Antrasis setas“ pasiūlymą, 2012 m. balandžio 20 d. ŠRATC pasirašė paslaugų pirkimo sutartį su UAB „Antrasis setas“ Nr. 2012/04/20 CS/S-12, kurios vertė – 90 960,00 Lt be PVM.

Tokiais savo tyčiniais veiksmais G. K., padedant A. K., siekdama sau ir UAB „Antrasis setas“ turtinės naudos ir veikdama išskirtinai šios įmonės interesais, Pirkimo organizavimo metu imituodama tiekėjų apklausą, nesudarydama galimybės Pirkime dalyvauti visiems potencialiems tiekėjams, iškraipė valstybės tarnautojui prilyginto asmens – ŠRATC Viešųjų pirkimų ir projektų įgyvendinimo skyriaus vadovės, tarnybos esmę ir turinį, pažemino ir sumenkino viešosios įstaigos ir perkančiosios organizacijos – ŠRATC autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą ir viešąją įstaigą ŠTRAC, kaip perkančiąją organizaciją, sumenkino įstaigos vadovo autoritetą jam pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, pakenkė viešiesiems interesams vykdant visuomenei naudingą veiklą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą viešųjų pirkimų skaidrumu bei teisėtumu, dėl ko didelės žalos patyrė ŠRATC, jos dalininkės (savivaldybės) ir valstybė.

A. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – perkančiosios organizacijos ŠRATC Viešųjų pirkimų ir projektų įgyvendinimo skyriaus vadovei G. K., siekiančiai sau ir UAB „Antrasis setas“ turtinės naudos, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, o būtent:

A. K., laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. kovo 28 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, ŠRATC patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, siekdamas UAB „Antrasis setas“ turtinės naudos, pokalbių su G. K. metu sutarė, kad ŠRATC, diskriminuodama kitus potencialius tiekėjus, A. K. atstovaujamai UAB „Antrasis setas“ neteisėtai sudarys išskirtines sąlygas būti pripažinta laimėjusia Pirkimą, tuo tikslu A. K. pateiks sąrašą įmonių, kurioms ŠRATC turi išsiųsti pakvietimus dalyvauti Pirkime, o perkančiąją organizaciją ŠRATC atstovaujanti G. K. Pirkime dalyvauti pasiūlys tik A. K. nurodytoms įmonėms.

Po ko, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. kovo 28 d., ŠRATC patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, A. K. nurodžius G. K., jog pakvietimus reikia išsiųsti tik su juo susijusioms įmonėms UAB „Vintas“, UAB „Duomenų perdavimo technologijos“ ir UAB „Antrasis setas“, ŠRATC, atstovaujamai Viešųjų pirkimų ir projektų įgyvendinimo skyriaus vadovės G. K., parinkus nepagrįstą ir neteisėtą Pirkimo būdą, ir G. K., tęsdama susitarimą su A. K., parengė 2012 m. kovo 28 d. raštą Nr. 12-VP-422 „Dėl kainų apklausos“, ir per Viešųjų pirkimų skyriaus specialistę T. K. šį raštą dalyvauti Pirkime išsiuntė tik minimoms, A. K. nurodytoms įmonėms. Po ko, A. K., siekdamas ŠRATC atstovės G. K. palankumo organizuojant šį ir kitus ŠRATC organizuojamus pirkimus, telefoninių pokalbių, vykusių su pastarąja laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2012 m. balandžio 16 d., metu, sutarė, kad padės G. K. su nuolaida įsigyti plastikinius langus. Po ko, A. K., tęsdamas minimą susitarimą su G. K., 2012 m. balandžio 17 d. UAB „Bodesa“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kaip UAB „Antroji reklamos ateljė“ atstovas, su UAB „Bodesa“ pasirašė sutartį Nr. 12/4/VS8-3669 dėl plastikinių langų įsigijimo ir sumontavimo už 1 700,00 Lt sumą. Po ko, ŠRATC, kaip perkančiajai organizacijai, su A. K. susijusių įmonių UAB „Vintas“ ir UAB „Duomenų perdavimo technologijos“ pasiūlymus atmetus kaip pasiūlymus tiekėjų, nepateikusių reikalaujamą kvalifikaciją įrodančių dokumentų, tinkamiausiu tiekėju pripažinus iš anksto sutartos, A. K. atstovaujamos UAB „Antrasis setas“ pasiūlymą, 2012 m. balandžio 20 d. ŠRATC pasirašė paslaugų pirkimo sutartį su UAB „Antrasis setas“ Nr. 2012/04/20 CS/S-12, kurios vertė – 90 960,00 Lt be PVM.

Tokiais savo tyčiniais veiksmais A. K., kaip įmonės, periodiškai dalyvaujančios ŠRATC pirkimuose, atstovas, žinodamas šių pirkimų teisinį reglamentavimą ir procedūras, jų tyčia nesilaikydamas ir tik imituodamas sąžiningą Pirkime dalyvaujančių įmonių konkurenciją, siekdamas UAB „Antrasis setas“ turtinės naudos, padėjo valstybės tarnautojai prilygintam asmeniui – ŠRATC Viešųjų pirkimų ir projektų įgyvendinimo skyriaus vadovei G. K., siekiančiai UAB „Antasis setas“ ir sau turtinės naudos, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, t. y. dirbtinai ribojant konkurenciją pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktus, kuriuose nustatyta asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolė nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus, kuriuose įtvirtinta perkančiosios organizacijos prievolė nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją vadovautis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai prekių, paslaugų ar darbų įsigyti racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, dėl ko, Pirkimo organizavimo metu imituojant tiekėjų apklausą, nesudarant galimybės Pirkime dalyvauti visiems potencialiems tiekėjams, buvo iškraipyta valstybės tarnautojui prilyginto asmens – ŠRATC Viešųjų pirkimų ir projektų įgyvendinimo skyriaus vadovės, tarnybos esmė ir turinys, pažemintas ir sumenkintas viešosios įstaigos ir perkančiosios organizacijos – ŠRATC autoritetas, diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas ir ŠRATC, kaip perkančioji organizacija, sumenkintas įstaigos vadovo autoritetas jam pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, pakenkta viešiesiems interesams vykdant visuomenei naudingą veiklą, sumenkintas visuomenės pasitikėjimas viešųjų pirkimų skaidrumu bei teisėtumu, kuriant savivalės, įstatymo nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, nebuvo išnaudotos galimybės sutaupyti minimam konkursui skirtas lėšas, dėl ko didelės žalos patyrė ŠRATC, jos dalininkės (savivaldybės) ir valstybė.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, R. J. ir G. K. pagal BK 229 straipsnį buvo kaltinami tuo, kad jie, būdami valstybės tarnautojui prilygintais asmenimis, netinkamai atliko savo pareigas, tačiau apeliacinių skundų dėl R. J. ir G. K. išteisinimo pagal šį BK straipsnį negauta.Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendį dėl R. J. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, G. K. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), A. K. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 200 MGL dydžio (7 532,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, BK 68² straipsniu R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – trejiems metams atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje. Į bausmę įskaityti laiką, praleistą laikinajame sulaikyme.

Žemesnės instancijos teismas

G. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje (dėl komunalinių atliekų tvarkymo konkurso), ir skirti jai 120 MGL dydžio (4 519,20 Eur) baudą;

Taip pat G. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje (dėl kompiuterinės technikos priežiūros konkurso), ir skirti jai 200 MGL dydžio (7 532,00Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir G. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – 250 MGL dydžio (9 415,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, BK 68² straipsniu G. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – ketveriems metams atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje. Į bausmę įskaityti laiką, praleistą laikinajame sulaikyme.

Žemesnės instancijos teismas

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 100 MGL dydžio (3 766,00 Eur) baudą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti R. J. ir G. K. pagal BK 229 straipsnį yra pagrįstas ir teisėtas, todėl neskundžiamas. Tačiau apeliantas nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu dėl R. J. ir G. K. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimas“ konkurso); G. K. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir A. K. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį („Dėl kompiuterinės technikos priežiūros paslaugų ir profilaktinių darbų“ pirkimo). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje teisingai nurodydamas didelės neturtinės žalos vertinimo kriterijus, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir nepagrįstai neįžvelgė didelės neturtinės žalos požymių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą išteisinti R. J. ir G. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį dėl „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimas“ konkurso. Apygardos teismas netinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotus proceso dalyvių parodymus, neatsižvelgė į juose esančius esminius prieštaravimus, neanalizavo atsisakymo nuo ankstesnių parodymų priežasčių, dėl to padarė nemotyvuotas ir neargumentuotas išvadas.Apeliantas nurodo, jog apygardos teismas nuosprendyje nepagrįstai nesivadovavo R. J. ikiteisminio tyrimo metu bei pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotais parodymais, nors juos patvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga. Šis teismas taip pat nesiaiškino R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pakeitimo apklausos pirmosios instancijos teisme metu priežasčių. Apeliaciniame skunde cituojami R. J. 2012 m. balandžio 24 d. ir 2012 m. balandžio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis iš dalies pripažino jam pareikštų įtarimų aplinkybes nurodydamas, jog iki konkurso paskelbimo buvo susitikęs su V. J. ir V. T.. Tačiau apklaustas teisiamojo posėdžio, vykusio 2015 m. gegužės 25 d. metu, R. J. kardinaliai pakeitė ankstesnius parodymus, teigdamas, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai neatitinka tikrovės, jis juos davė dėl STT pareigūnų spaudimo bei grasinimų. R. J. teigė, kad susitikimo su V. J. ir V. T. metu jokių konkurso sąlygų neaptarė. Asmeniškai jis jokių nurodymų dėl konkurso sąlygų G. K. nedavė, nes jas pateikė Radviliškio savivaldybė. Konkurso metu su UAB „Ekoservice“ atstovais R. J. bendravo norėdamas gauti informacijos apie naujoves atliekų tvarkyme. Su S. B. dėl išskirtinių konkurso sąlygų nekalbėjo, naudos UAB „Ekoservice“ nesiekė. Apklaustas 2016 m. balandžio 26 d. vykusio teismo posėdžio metu R. J. vėl pakeitė parodymus. Jis parodė, kad 2011 metais pas jį į darbą atvyko A. Č. su V. T.. Paprašytas paaiškinti, kodėl jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme, nurodė, jog su V. T. pas jį buvo atvykęs ne A. Č., bet V. J., R. J. suprantamo paaiškinimo pateikti nesugebėjo. G. K. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, apygardos teisme jos duoti parodymai iš esmės atitinka R. J. teisme duotus parodymus. G. K. teigimu, jokie asmenys iš UAB „Ecoservice“ dėl konkurso sąlygų su ja asmeniškai nekalbėjo, konkurso sąlygų su pastaraisiais ji nederino. Jai nežinoma apie galimus R. J. pokalbius, susitarimus su UAB „Ecoservice“ ar Radviliškio savivaldybės atstovais. R. J. jokių UAB „Ecoservice“ atstovų reikalavimų dėl konkurso sąlygų jai taip pat nėra perdavęs. Apelianto vertinimu, kaltinamųjų R. J. ir G. K. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai turi būti vertinami kritiškai. Aplinkybė, kad R. J. apklausiamas pas tyrėją ir ikiteisminio tyrimo teisėją kaltu dėl piktnaudžiavimo prisipažino iš dalies, o vėliau kaltu neprisipažino ir apklausiamas apygardos teisme pakeitė ankstesnius parodymus, turi būti vertinama kaip jo bandymas išvengti atsakomybės. Kita vertus, išteisintųjų kaltė padarius BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą įrodoma ir kitais byloje surinktais ir įstatymo nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.Apygardos teisme apklausti liudytojai V. J. ir V. T. patvirtino 2011 metais vykusio susitikimo su R. J. faktą. V. J. parodė, kad Radviliškio rajone į pabaigą artėjo sutarties su buvusiu atliekų vežėju terminas, taigi, buvo svarstomas naujo vežėjo parinkimo klausimas. V. J. V. T.R. J. pristatė kaip potencialų vežėją. Liudytojas V. T. patvirtino, kad susitikimo su R. J. metu jis galėjo kalbėti apie pasiūlymą padėti ŠRATC surinkti mokesčius, nes ŠRATC nesurinkdavo pakankamai lėšų ir dėl to įsiskolino vežėjams. UAB „Ecoservice“ tuo metu buvo AB „City service“ dukterinė įmonė. 2011 metais jis buvo AB „City service“ vykdantysis direktorius Lietuvai. 2011 metais AB „City service“ su ŠRATC niekas nesiejo. V. T. patvirtino, kad to paties susitikimo metu galėjo būti kalbama ir apie būsimą komunalinių atliekų tvarkymo konkursą. Apklausiamas apygardos teisme liudytojas V. T. parodė, kad jo įmonė nevykdė mokesčių surinkimo už atliekų tvarkymą regionuose veiklos. Ši aplinkybė, prokuroro vertinimu, leidžia pagrįstai abejoti V. T. parodymais apie susitikimo ir pokalbio su R. J. tikslą – mokesčių surinkimą. Prokuroro teigimu, išteisintųjų gynybinė versija paneigiama ir kitų liudytojų parodymais. Liudytoja V. V. parodė, kad ji su G. K. ir su ŠRATC direktoriumi R. J., yra važiavusi į Vilniuje esančią advokatų kontorą aptarti ŠRATC organizuojamo konkurso sąlygų. Susitikimo metu buvo kalbama apie konkurso sąlygas, susijusias su europinių variklių standartu, požeminių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių įrengimu. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. V. papildomai parodė, kad šių susitikimų metu be jos ir A. K. dalyvavo ir UAB „Ecoservice“ vadovas S. B.. Jų metu buvo kalbama apie ŠRATC vykdomą konkursą „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimas”, apie tai, kokioje stadijoje šiuo metu yra minimas pirkimas ir panašiai. Advokatų kontoroje yra mačiusi ir UAB „Ecoservice“ teisininkę Ž. D., tačiau minėtuose pokalbiuose ji nėra dalyvavusi. Liudytoja Ž. D. taip pat parodė, kad su R. J. ir G. K. jai teko susitikti darbiniais klausimais, kai Radviliškyje vyko konkursas atliekų surinkimui ir transportavimui. Šiame konkurse dalyvavo ir UAB „Ecoservice“. Liudytojas V. K. parodė, kad pagrindinis žmogus, kuris ruošė konkurso „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimas” sąlygas bei kitą dokumentaciją, buvo tuometinė ŠRATC viešųjų pirkimų skyriaus vadovė G. K.. 2011 metų pradžioje, kartu su ja, R. I. ir V. V. tris arba keturis kartus važiavo į Radviliškio rajono savivaldybę, pas tuometinį administracijos direktorių V. J. tartis dėl minimų paslaugų pirkimo, konkurso sąlygų parengimo. Pirmo tokio susitikimo, kuris vyko V. J. kabinete, metu pastarasis pasakė, kad į rengiamas konkurso sąlygas būtina įtraukti požeminius komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Be to, V. J. nurodė, kad šių konteinerių įrengimas turėtų atsipirkti per dešimt metų, todėl ir sutartis su paslaugų tiekėju turėtų būti pasirašyta šiam terminui. V. K. žinoma, kad konkurso sąlygų ruošimo metu tiek G. K., tiek R. J. bendraudavo su UAB „Ecoservice“ vadovybe. Jis matydavo UAB „Ecoservice“ vadovus, einančius į R. J. kabinetą. Taip pat R. J. jam yra sakęs, jog norėtų, kad minimą konkursą laimėtų UAB „Ecoservice“. Liudytojai R. S., I. S., J. P. parodė, kad „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimas“ konkurso medžiagoje paslaugos teikėjui buvo numatytos neadekvačios sąlygos reikalaujant turėti EURO V standartus atitinkančias transporto priemones, įrengti pusiau požeminius konteinerius Radviliškio mieste, turėti patirtį rengiant pusiau požeminius konteinerius bei pateikti įrodymus apie sėkmingai teikiamą paslaugą. Liudytoja R. I. taip pat patvirtino, kad konkurso sąlygose nurodytas reikalavimas dėl požeminių konteinerių įrengimo buvo naujas dalykas. O EURO V reikalavimas automobiliams Radviliškio konkursuose šiuo metu netaikomas, nes tai pabrangina paslaugą.Prokuroro teigimu, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose taip pat užfiksuoti duomenys apie aktyvų R. J., G. K., M. S., S. B., V. T., Ž. D., D. S., A. K., A. Č., V. J. ir kitų kriminalinės žvalgybos metu nustatytų asmenų bendravimą konkurso „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimas“ metu. Iš šių asmenų pokalbių turinio matyti, kad R. J. ir G. K. aktyviai ir kryptingai siekė, jog minėtą konkursą laimėtų būtent UAB „Ecoservice“. Šią išvadą patvirtina operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti šių asmenų pokalbiai apie UAB „Ecoservice“ naudingų ir su ja suderintų sprendimų priėmimą, taip pat šališki pasisakymai apie konkuruojančią įmonę AB „Specializuotas transportas“, pastarosios veiksmus, atliktus siekiant užginčyti galimai perteklinius reikalavimus paskelbto konkurso dalyviams. Be to, atliekant operatyvinius veiksmus buvo užfiksuoti iš anksto suderinti ŠRATC ir UAB „Ecoservice“ atstovų susitikimai, kurių metu siekta spręsti konkurso eigoje iškilusias problemas.Aplinkybė, kad „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo, rūšiavimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimo“ konkurso sąlygos ŠRATC buvo parengtos jas suderinus su Radviliškio rajono savivaldybės atstovais, anot apelianto, negali būti vertinama izoliuotai nuo byloje nustatyto fakto, kad tarp R. J., V. J. ir V. T. vyko ankstesnis pokalbis apie konkurso sąlygas. Šio pokalbio metu buvo suderinti esminiai UAB „Ecoservice“ priimtini konkurso reikalavimai. Taigi, R. J. sutikus juos įtraukti į konkurso sąlygas bei davus atitinkamus nurodymus G. K., vėlesni Radviliškio rajono savivaldybės atsakingų darbuotojų išsakyti pageidavimai tebuvo formalumas, kuriuo bandytas įtvirtinti ankstesnis neviešas susitarimas. Vėlesnį įvykiai, o būtent, su konkursu susijusių klausimų ilgalaikis ir aktyvus derinimas tik su vieninteliu konkurso dalyviu – UAB „Ecoservice“, įrodo, jog buvo tęsiamas ankstesnis protekcinis susitarimas. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. J. ir G. K. atlikti veiksmai neturėjo neigiamos įtakos minėto konkurso rezultatams, yra nepagrįsta. Prokuroro vertinimu, dėl tyčinių neteisėtų pastarųjų veiksmų konkursas užtruko kelis metus ir faktiškai neįvyko. Buvo sutrukdyta konkurencinėmis rinkos sąlygomis parinkti optimaliausią komunalinių atliekų surinkimo, rūšiavimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų tiekėją, dėl padarytų pažeidimų vykdant viešuosius pirkimus prasidėjo teismų procesai ir eilę kartų teko keisti konkurso sąlygas. Aplinkybė, kad nusikalstamas sumanymas nebuvo realizuotas, prokuroro vertinimu, nepanaikina R. J. ir G. K. veiksmų pavojingumo. Viešųjų pirkimų tarnyba, kaip pirkimus kontroliuojanti įstaiga, nenustatė jog ŠRATC paskelbto konkurso sąlygos buvo išskirtinės ar proteguojančios. Tačiau ši institucija, pateikdama konkurso sąlygų vertinimą, nežinojo ir negalėjo žinoti apie tarp R. J., G. K. ir UAB „Ecoservice“ buvusius išankstinius susitarimus. Apelianto vertinimu, aptartų aplinkybių visuma patvirtina išteisintųjų R. J. ir G. K. kaltę padarius BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką.Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, išteisindamas G. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir A. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį „Dėl kompiuterinės technikos priežiūros paslaugų ir profilaktinių darbų pirkimo“, nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog G. K. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės naudos sau ir UAB „Antrasis setas“, o A. K. padėjo G. K. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Apygardos teismas nesivadovavo nuosekliais liudytojos T. K. parodymais, kad nuo 2012 m. kovo 1 d. ji dirbo ŠRATC Viešųjų pirkimų skyriaus specialiste. Šio skyriaus viršininkė buvo G. K.. A. K. 2012 metų kovo – balandžio mėnesiais dažnai atvykdavo į ŠRATC ir bendraudavo su G. K. arba R. J.. ŠRATC 2012 metais organizuotas pirkimas „Dėl kompiuterinės technikos priežiūros paslaugų ir profilaktinių darbų“ buvo pirmas pirkimas, prie kurio organizavimo T. K. prisidėjo. 2012 m. kovo 28 d. G. K. jai padavė surašytą kvietimą minėto konkurso dalyviams, nurodė gauti direktoriaus parašą, raštą užregistruoti ir išsiųsti jį elektroniniu paštu. Taip pat G. K. T. K. perdavė lapelį su jame buvusiais elektroninio pašto adresais įmonių, kurioms ji turėjo išsiųsti kvietimus dalyvauti minimame pirkime. T. K. įvykdė G. K. prašymą. Vėliau visos trys pakviestos įmonės į G. K. elektroninį paštą, nurodytą kvietime, atsiuntė savo pasiūlymus. G. K. jai pasakė, kad dviejų įmonių pasiūlymus reikia atmesti, kaip neatitinkančius reikalavimų, o trečios įmonės – UAB „Antrasis setas“ paprašyti pateikti trūkstamą dokumentaciją. UAB „Antrasis setas“ trūkstamą dokumentaciją atsiuntė. Tada G. K., girdint T. K., paskambino A. K., pasakė, kad reikia pakalbėti apie atsiųstus dokumentus. Tą dieną į jų kabinetą buvo atėjęs A. K.. G. K. jam pasakė, kokią informaciją reikia tikslinti. Vėliau UAB „Antrais setas“ elektroniniu paštu pateikė tinkamą informaciją. G. K. peržiūrėjo visus dokumentus ir pasakė, kad laimėtoju galima pripažinti UAB „Antrasis setas“. T. K. užpildė Tiekėjų apklausos pažymą, joje nurodydama, kad tinkamiausiu pripažintas UAB „Antrasis setas“, o kitų dviejų įmonių pasiūlymai atmesti. Minėtą pažymą pasirašė ji pati ir direktorius R. J.. Segtuve, paimtame iš ŠRATC yra tas pats lapelis su trijų įmonių pavadinimais, kurį T. K. perdavė G. K.. Prokuroro vertinimu, liudytojos T. K. parodymai patvirtina išvadą, kad ji vykdė tiesioginius aiškiai išreikštus savo vadovės G. K. nurodymus, o G. K. veikė aktyviai ir kryptingai siekdama, kad pirkime dalyvautų iš anksto atrinktos, su A. K. susijusios įmonės. Prokuroro teigimu, be liudytojos T. K. parodymų, G. K. vaidmenį proteguojant su A. K. susijusių įmonių interesus pirkime „Dėl kompiuterinės technikos priežiūros paslaugų ir profilaktinių darbų įsigijimo“ įrodo ir kiti byloje surinkti bei apygardos teisme ištirti duomenys: liudytojų parodymai, dokumentų apžiūros, operatyvinių veiksmų protokolai ir jų priedai. Priešingai nei nuosprendyje nurodė apygardos teismas, visi bylos duomenys įrodo suderintą nusikalstamą G. K. veikimą pasinaudojant jai suteiktais valstybės tarnautojui prilyginto asmens įgaliojimais priešingais tarnybai interesais. Juo labiau, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. gegužės 31 d. ji parodė, kad būtent A. K. atnešė jai atspausdintą lapelį su įmonių, kurioms ji turi išsiųsti pakvietimus dalyvauti pirkime „Dėl kompiuterinės technikos priežiūros paslaugų ir profilaktinių darbų įsigijimo“, pavadinimais. Apklaustas apygardos teisme A. K. taip pat pripažino, kad su G. K., yra kalbėjęs apie konkursą „Dėl kompiuterinės technikos priežiūros paslaugų ir profilaktinių darbų“. Taigi, pirmosios instancijos teismas, padarė nepagrįstą išvadą, kad G. K. nepadarė BK 228 straipsnio 2 dalyje, o A. K. – BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo.Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus prokuroras teigia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį dėl R. J. ir G. K. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, A. K. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Atsiliepime į apeliacinį skundą išteisintoji G. K. prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendį. Išteisintosios G. K. teigimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai vadovavosi R. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais ir priėmė teisėtą ir teisingą išteisinamąjį nuosprendį. Nuosprendyje apygardos teismas pagrįstai nesivadovavo tiek R. J., tiek G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes šie parodymai gauti darant jiems psichologinį poveikį, verčiant save apkalbėti. Minėtų parodymų nepatvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga. Bylos medžiagoje nėra nė vieno G. K. ir R. J. pokalbio, patvirtinančio tarp jų buvusį nusikalstamą susitarimą, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad R. J. ir G. K. aktyviai ir kryptingai siekė, kad ŠRATC paskelbtą konkursą laimėtų būtent UAB „Ecoservice“ yra nepagrįsti. Apeliaciniame skunde cituojami liudytojų R. S. ir I. S. parodymai sureikšminti, o prokuroro teiginys, kad R. J. iš anksto su Radviliškio savivaldybės atstovais suderino UAB „Ecoservice“ palankias konkursines sąlygas tėra tik prielaida. Išteisintosios G. K. teigimu, ji pagrįstai išteisinta ir „Dėl kompiuterinės technikos priežiūros paslaugų ir profilaktikos darbų“ pirkimo. Apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja T. K. patvirtino, jog už minėtą pirkimą atsakinga buvo ji, G. K. jai jokios įtakos nedarė, nurodymo išrinkti konkrečią įmonę laimėtoja nedavė. Be to, prokuroras apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus minėtos liudytojos parodymus patvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga. Kita vertus, UAB „Antrasis setas“ viešojo pirkimo nugalėtoju buvo pripažintas R. J., o ne G. K. sprendimu.Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnis), nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos ir nepagrįstai neįžvelgė didelės neturtinės žalos požymių išteisintųjų veiksmuose, dėl to nepagrįstai R. J. išteisino pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, G. K. – pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), o A. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį. Su šiais apeliacinio skundo motyvais sutikti nėra teisinio pagrindo.Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. J. ir G. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį dėl „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimas“ konkurso konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad jie, veikdami tiesiogine tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekė UAB „Ecoservice“ turtinės naudos ir veikė išskirtinai šios įmonės interesais, dėl ko didelės žalos patyrė ŠRATC, jos dalininkės (savivaldybės) ir valstybė. Apygardos teismas konstatavo, kad ŠRATC vykdytas konkursas „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo, rūšiavimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimas“ nevyko sklandžiai, buvo padaryta Viešųjų pirkimo įstatymo reikalavimų pažeidimų, tačiau šie pažeidimai nebuvo esminiai ir nekliudė pabaigti pirkimo. Bylos duomenimis nenustatyta, kad minėto konkurso sąlygos, jose numatyti kvalifikaciniai reikalavimai, jų reikšmė buvo išskirtiniai, palankūs tik UAB „Ecoservice“. Teismas taip pat padarė išvadą, kad kaltinamieji R. J. ir G. K., aptardami ir derindami konkurso sąlygas su UAB „Ecoservice“ atstovaujančiais Ž. D., A. K., S. B., neatliko veiksmų, turėjusių neigiamos įtakos minėto konkurso rezultatams. Teismas, įvertinęs operatyvinių veiksmų atlikimo protokolus ir pripažindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad kaltinamieji R. J. ir G. K. bendravo su UAB „Ecoservice“ atstovaujančiais asmenimis, tuo pačiu konstatavo nesant kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog R. J. ir G. K. savo veiksmais konkurse protegavo UAB „Ecoservice“ ir taip piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi. Juo labiau, kad Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo, rūšiavimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimo konkurso sąlygos ŠRATC buvo parengtos jas suderinus su Radviliškio rajono savivaldybės atstovais.Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas G. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir A. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį „Dėl kompiuterinės technikos priežiūros paslaugų ir profilaktinių darbų“ pirkimo konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji G. K. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės naudos sau ir UAB „Antrasis setas“. Apygardos teismas taip pat nenustatė, kad kaltinamasis A. K., siekdamas UAB „Antrasis setas“ turtinės naudos, padėjo G. K. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė ŠRATC, jos dalininkės (savivaldybės) ir valstybė. Tokią išvadą teismas padarė nustatęs, jog pirkimo „Dėl kompiuterinės technikos priežiūros paslaugų ir profilaktinių darbų įsigijimo“ kaltinamoji G. K. nevykdė. Šį pirkimą vykdė kita ŠRATC viešųjų pirkimų specialistė T. K.. Analizuodamas byloje surinktus duomenis, teismas padarė išvadą, kad kaltinimo teiginys, jog 2012 m. kovo 28 d. raštą Nr. 12-VP-422 „Dėl kainų apklausos“ parengė G. K., o šį raštą dalyvauti Pirkime įmonėms išsiuntė T. K. yra prielaida, bet ne nustatyta faktinė aplinkybė. Lietuvos Respublikos STT Šiaulių valdybos Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais byloje nustatytas A. K. ir G. K. bendravimas konkurso „Dėl kompiuterinės technikos priežiūros paslaugų ir profilaktinių darbų“ metu, užfiksuoti jų pokalbiai apie vykstančio konkurso eigą. Tačiau nesant kitų, G. K. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi patvirtinančių, duomenų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad G. K. savo veiksmais protegavo UAB „Antrasis setas“. Apygardos teismo vertinimu, A. K. taip pat negali būti apkaltintas padėjimu G. K. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nes negalima padėti padaryti nusikalstamą, kuris nebuvo padarytas. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo išteisintuosius pripažinti kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, netinkamą BK 228 straipsnio 2 dalies taikymą apeliantas sieja su teismo atliktu netinkamu įrodymų vertinimu bei teismo padarytų išvadų neatitikimu bylos aplinkybėms. Dėl to apeliantas pateikia savo išvadas dėl surinktų įrodymų vertinimo ir priimtino baigiamojo procesinio dokumento. BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK įtvirtintą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Nekaltumo prezumpcijos principas nustato, kad pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, Nr. 2K-315/2012, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-177/2009). Kita vertus, teismo baigiamasis aktas turi būti teisėtas ir pagrįstas – jame padarytos išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu proceso dalyvių pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus atmetimas baudžiamojoje byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-746/2015).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinusi skundžiamo teismo nuosprendžio motyvus bei apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija (o pagal nuo 2011 m. liepos 5 d. įsigaliojusią įstatymo redakciją – ir Europos Sąjunga), juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas, sukėlęs minėtame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu veika padaryta tiesiogine tyčia siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Nusikaltimo, įtvirtinto BK 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo. Piktnaudžiavimo, reglamentuoto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis, reiškiantis padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą. Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. J. ir G. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, netinkamai įvertino išteisintojo R. J. parodymus. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis išteisintojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tarp jo, V. J. ir V. T. vykusį susitikimą, o pirmosios instancijos teisme duotus parodymus vertinti kaip išteisintojo siekį išvengti atsakomybės. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apklausiamas kaip įtariamasis 2012 m. balandžio 24 d. ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2012 m. balandžio 25 d. R. J. parodė, kad 2011 metų pavasarį, prieš savivaldos rinkimus, pas jį atvažiavo tuo metu Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas einantis V. J. ir „Eco city“ vadovas V. T.. V. J. pasakė, kad artėja savivaldos rinkimai ir norint įtikti rinkėjams bei padidinti partijos patrauklumą, reikia skelbti konkursą dėl komunalinių atliekų vežėjo Radviliškio rajone. Jis taip pat pasakė, kad į pagrindines konkurso sąlygos turėtų būti įrašytas reikalavimas dėl 20-ties požeminių aikštelių su 5 komunalinių atliekų konteineriais įrengimas bei įsipareigojimas sutartį sudaryti ne trumpesniam kaip 10-ties metų terminui. Šio pokalbio metu, kaip potencialus konkurso dalyvis buvo įvardinta UAB „Ecoservice“. Apytikriai po dviejų savaičių buvo gautas Radviliškio savivaldybės raštas, pasirašytas mero A. Č., įpareigojantis ŠRATC paskelbti minėtą konkursą ir paruošti jo sąlygas. Kadangi R. J., kaip ŠRATC vadovui, buvo reikalingas Radviliškio rajono savivaldybės palaikymas, jis pavedė viešųjų pirkimų skyriaus vadovei G. K. parengti konkurso sąlygas, jose nurodant Radviliškio rajono savivaldybės reikalavimus dėl požeminių aikštelių ir ilgalaikės sutarties. Paskelbus konkurso sąlygas jas apskundė AB „ Specializuotas transportas“ – vienas iš konkurso dalyvių. Ši įmonė nesutiko su konkurso sąlygomis dėl techninių reikalavimų automobiliams. Konkursas buvo sustabdytas. Po to, 2011 m. gruodžio 12 d., ŠRATC dalininkių susirinkime buvo iškelta mintis dėl naujo konkurso skelbimo siekiant atrinkti vieną vežėją visam Šiaulių regionui. Po Radviliškio rajono mero A. Č. sulaikymo šios savivaldybės administracijos direktorius nurodė paskelbtą konkursą tęsti toliau. Viena iš konkurso sąlygų buvo tokia, kad paslaugų teikimo kaina negali viršyti 10-ties procentų esamos paslaugų teikimo kainos. Atplėšiant vokus vienintelis konkurso dalyvis buvo UAB „Ecoservice“ jungtinėje veikloje su AB „ Specializuotas transportas“, tačiau jų nurodyta paslaugų teikimo kaina gerokai viršijo esamą. Dėl to buvo kreiptasi į advokatus, o vėliau ir į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad pastaroji leistų ŠRATC ir konkurso laimėtojui pereiti į neskelbiamas derybas. Jokių dviprasmiškų piniginių pasiūlymų vykdydamas konkursą R. J. negavo, tačiau vieno iš susitikimų metu S. B., UAB „Ecoservice“ vadovas, pasakė, kad jeigu konkursas pasibaigs jų įmonei teigiama linkme, jie parems socialdemokratų partiją, kurios nariu yra R. J.. Su G. K. yra važiavęs į Vilnių konsultuotis su UAB „Ecoservice“, kadangi jie turėjo reikiamos patirties tokiuose konkursuose. Konkurso sąlygos taip pat buvo koreguojamos atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymus. Dėl to bendravo su SGKA advokatų kontora, su kuria buvo sudarytas susitarimas, taip pat šios kontoros advokatu A. K. bei UAB „Ecoservice“ vadovu S. B.. R. J. patvirtino, kad dar neatplėšus konkurso dalyvių pateiktų vokų su pasiūlymais pas jį buvo atvykęs V. J. ir prašė jam duoti visą UAB „Ecoservice“ ir AB „Specializuotas transportas“ konkursui pateiktą medžiagą. Tačiau jis šios medžiagos V. J. nedavė. Pastarasis teigė norintis sužinoti pasiūlymo kainą, nes tuo atveju, jeigu ji viršys 10 procentų, konkursą teks nutraukti. R. J. neprisimena, kada konkurso sąlygose atsirado reikalavimas automobiliams atitikti EURO V reikalavimus. AB „Specializuotas transportas“ būtent šį reikalavimą skundė teismui. Tačiau šiai įmonei ir UAB „Ecosevice“ sudarius jungtinę sutartį ši nuostata jokių problemų nebekėlė. Požeminiai konteineriai yra pažangesni ir turi privalumų tvarkant komunalines atliekas, nes šiltuoju metų laiku iš jų nesklinda nemalonus kvapas, aplinka nebūna prišiukšlinta, ribojamos asocialių asmenų patekimo į juos galimybės, jie taupo vietą.Apklausiamas pirmosios instancijos teisme R. J. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai išgauti jį morališkai žlugdant, veikiant psichologiškai uždarius parai į laikino sulaikymo kamerą, todėl yra neteisingi. Tačiau duodamas parodymus teisme išteisintasis R. J. neneigė jog iki konkurso ŠRATC paskelbimo įvyko jo susitikimas su V. J. ir V. T.. R. J. teigimu, šie asmenys buvo atvykę rudenį, tačiau jis jiems jokių įsipareigojimų dėl konkurso sąlygų nedavė. ŠRATC dalininkai yra 7 savivaldybės ir jos turi teisę arba pačios rengti konkursus arba įpareigoti tai daryti ŠRATC. Radviliškio rajono savivaldybė priėmė sprendimą įpareigoti ŠRATC surengti šį konkursą. Bylos medžiagoje yra mero A. Č. raštas, kuriame nurodytas reikalavimas jog konkurso dalyviai būtų įpareigoti įrengti 20 požeminių, pusiau požeminių šiukšlių konteinerių Radviliškyje ir Šeduvoje. Konkurso rengimo metu šio konkurso komisija važiuodavo į Radviliškį ir derindavo konkursines sąlygas. Konkurso metu Radviliškio savivaldybė pateikė reikalavimus dėl sutarties termino, kuris turėjo būti ne trumpesnis kaip 10 metų, bei paslaugos teikimo turint nustatytą skaičių automobilių su EURO V varikliais. Teigti, kad konkurso sąlygos buvo ruošiamos išskirtinai UAB „Ecoservice“, negalima. Konkurso sąlygoms parengti buvo sudaryta ŠRATC darbo grupė, taip pat Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta darbo grupė. Abi šios grupės kartu ruošė konkurso sąlygas. Jis su G. K. tokių konkurso sąlygų negalėjo paruošti, nes buvo tam nepajėgūs, neturėjo reikalingų žinių. Niekur nėra parašyta, kad įmonės vadovas negali bendrauti su vadovais tų įmonių, kurios dirba jos aptarnaujamoje zonoje. ŠRATC vykdė konteinerių pirkimo konkursą, rūšiavimo linijos pirkimo konkursą, jis ne kartą važiavo į Vilnių pas „VSA Vilnius“, UAB „Ecoservice“ atstovus, nes tai vienos iš pažangiausių įmonių respublikoje, turinčios didelę patirtį. Su S. B. konkrečiai dėl Radviliškio konkurso išskirtinių sąlygų nekalbėjo. Vykdant šį konkursą, nesiekė kokios nors asmeninės naudos. Konkursas buvo patekęs į aklavietę. ŠRATC priklausančių savivaldybių merai lapkričio mėnesį po pasitarimo pasakė, kad minėtas konkursas stabdomas. Jis, padedamas advokatų, bandė išsiaiškinti, kodėl nebeleidžiama vykdyti konkurso, nes spaudė terminai. 2012 metų kovo mėnesį G. K. Viešųjų pirkimų tarnybai buvo išsiuntusi raštą dėl leidimo pereiti į tiesiogines derybas su UAB „Ecoservice“, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba atsiuntė raštą, kad pereiti į tiesiogines derybas neleidžia. Dėl to konkursas buvo nutrauktas. Taigi, iš šių R. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų matyti, jog iki konkurso „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimas“ paskelbimo jis buvo susitikęs su liudytojais V. T. ir V. J.. Šios aplinkybės apklausiami pirmosios instancijos teisme pastarieji taip pat neneigė. Tačiau šie liudytojai nepatvirtino, jog su R. J. buvo suderintos pageidaujamos, UAB „Ecoservice“ proteguojančios konkurso sąlygos, o R. J., vykdydamas išankstinį susitarimą nurodė G. K. įtraukti reikalavimą dėl požeminių komunalinių atliekų konteinerių įrengimo ir sutarties termino į minėto konkurso sąlygas. Bylos medžiagoje nėra jokių kitų duomenų, paneigiančių tiek išteisintojo R. J., tiek minėtų liudytojų parodymus, kad susitikimo metu apie konkursą kalbėta tik bendrais bruožais, o V. T. pristatytas tik kaip potencialus konkurso dalyvis. Priešingai, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina išteisintojo R. J. parodymus, kad reikalavimą dėl konkurso skelbimo ir požeminių konteinerių įrengimo pateikė Radviliškio rajono savivaldybė. Radviliškio rajono savivaldybės 2010 m. rugsėjo 6 d. rašto Nr. S-1483-(8.14) kopijoje, pasirašytoje Radviliškio rajono savivaldybės mero A. Č., aiškiai nurodyta, kad 2011 m. kovo 5 d. baigiasi sutarties Nr. 2008/50 su AB „Specializuotas transportas“ dėl Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo, rūšiavimo, parengimo perdirbti, išrūšiuotų atliekų perdavimo jų tvarkytojams ir komunalinių atliekų pervežimo į Šiaulių regioninį sąvartyną galiojimas. Vadovaujantis patikslintos koncesijos sutarties teikti Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas, kuriai pritarta Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-159, 2.1. punktu, prašoma organizuoti konkursą Radviliškio rajono komunalinių atliekų surinkimo, rūšiavimo, parengimo perdirbti, išrūšiuotų atliekų perdavimo jų tvarkytojams ir komunalinių atliekų pervežimo į Šiaulių regioninį sąvartyną paslaugų pirkimui. Konkurso sąlygose prašoma numatyti požeminių konteinerių įrengimą esamų konteinerių vietose Radviliškio ir Šeduvos miestuose (t. 11, b. l. 132). Aplinkybė, jog 2016 m. balandžio 26 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu R. J. pakeitė savo parodymus teigdamas, kad 2011 metais su juo susitiko ne V. J. ir V. T., o A. Č. ir V. T., neduoda pagrindo abejoti pirmiau aptartais jo parodymais, nes juos patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aplinkybė, jog R. J. proceso metu keitė savo parodymus, savaime neįrodo nei jo, nei G. K. kaltės padarius BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikaltimą. Kaip jau buvo minėta, pirmiausia turi būti nustatyta, jog R. J. ir G. K. atliko jiems inkriminuotus pavojingus veiksmus, t. y. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Tačiau baudžiamosios bylos medžiaga tokioms išvadoms pagrindo neduoda.Iš bylos duomenų matyti, kad po to, kai iš Radviliškio rajono savivaldybės buvo gautas 2010 m. rugsėjo 6 d. raštas Nr. S-1483-(8.14), t. y. 2011 m. kovo 12 d., įsakymu Nr. 1 ŠRATC direktorius R. J. patvirtino „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimo“ viešojo konkurso komisiją, kurios nariais buvo paskirti A. P., V. K., G. K., R. I., P. K. (t. 11, b. l. 193). Būtent šis kolegialus organas, o ne asmeniškai G. K. ar R. J. priiminėjo sprendimus dėl ŠRATC organizuojamo konkurso sąlygų ir eigos. R. J. parodė, jog nedavė nurodymo G. K. rengiant konkurso sąlygas proteguoti UAB „Ecoservice“. Apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme išteisintoji G. K. taip pat parodė, kad jokių nurodymų veikti išskirtinai UAB „Ecosevice“ interesais iš R. J. ji negavo ir jų nevykdė. Visos konkurso sąlygos buvo derinamos su Radviliškio rajono savivaldybe. Aplinkybę, kad konkurso sąlygos, tarp jų ir reikalavimai konkurso dalyviams įrengti požeminius komunalinių atliekų surinkimo konteinerius, EURO V reikalavimai automobiliams, 10-ties metų sutarties sudarymo terminas buvo parengtos jas suderinus su Radviliškio rajono savivaldybės atstovais patvirtino liudytojai V. J., A. Č., J. P., P. K., V. K., R. I., V. V.. Priešingai, nei nurodyta G. K. ir R. J. pareikštame kaltinime, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad konkurso sąlygos dėl požeminių konteinerių įrengimo, EURO V variklių bei atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų sutarties termino buvo suderintos su Radviliškio rajono savivaldybe ir šių sąlygų derinimas vyko ne laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 17 d. iki 2012 m. kovo 13 d., o anksčiau. Tai patvirtina ne tik išteisintųjų R. J., G. K., kaip liudytojai apklaustų Radviliškio savivaldybės atstovų parodymai, bet ir rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. 2012 m. gegužės 10 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus ŠRATC kompiuterį, kuriuo naudojosi G. K., matyti, jog 2010 m. spalio 8 d. P. K., Radviliškio rajono savivaldybės vyriausiasis ekologas, elektroniniu paštu atsiuntė G. K. konkurso sąlygas, kuriose nebuvo tokių kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams, kaip požeminių ar pusiau požeminių konteinerių įrengimas ir aptarnavimas, šiukšliavežės su EURO IV ir EURO V varikliais ir kiti kvalifikaciniai reikalavimai. 2010 m. lapkričio 12 d. G. K. siuntė tikslinamas minimo konkurso sąlygas į savo asmeninio elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), taip pat R. I. ir P. K. bei savo kompiuteryje išsaugojo minimo konkurso sąlygas, kurių 18.17 punkte įtraukti reikalavimai turėti tiekėjui šiukšliavežes su EURO IV ir EURO V varikliais, 18.18 punkte įtrauktas reikalavimas tiekėjui įrengti požeminius ar pusiau požeminius komunalinių atliekų konteinerius, 18.16 punkte – reikalavimas tiekėjui turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį su požeminiais (pusiau požeminiais) atliekų konteineriais, o 77 punkte detalizuojama, kaip bus vertinami tiekėjo pasiūlymai, susiję su požeminiais atliekų konteineriais ir šiukšliavežėmis. Konkurso sąlygos su minimais reikalavimais buvo paskelbtos ir viešojoje erdvėje, t. y. CVP IS sistemoje 2011 m. rugsėjo 28 d. (t. 13, b. l. 38-42, 43-133). Iš 2011 m. kovo 17 d. ŠRATC viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolo Nr. VP-RAVP-1 matyti, kad jo metu buvo svarstytas viešojo konkurso sąlygų projektas, kurį paruošė G. K. kartu su komisijos nare R. I. bendradarbiaujant su Radviliškio rajono savivaldybės darbuotojais, kurie pateikė požeminių konteinerių schemą. Visi komisijos nariai nutarė patvirtinti pirkimo dokumentus (t. 11, b. l. 177-180). 2011 m. kovo 17 d. ŠRATC direktoriaus įsakymu Nr. 13 buvo patvirtintos atviro konkurso sąlygos, kuriuose numatyti kvalifikaciniai reikalavimai, jų reikšmė: įrengti numatytą kiekį požeminių ar pusiau požeminių konteinerių, numatyta tiekėjo 3 metų patirtis įrengiant požeminius konteinerius, reikalavimas paslaugas vykdyti su ne mažiau kaip 3 šiukšliavežėmis, turinčiomis ne žemesnės klasės kaip EURO IV variklius, taip pat ne mažiau kaip 2 šiukšliavežėmis, turinčiomis ne žemesnės klasės, kaip EURO V variklius, numatytas sutarties paslaugos teikimo laikotarpis – 8 metai su galimybe pratęsti sutartį 2 metams (t. 11, b. l. 192, t. 12, b. l. 9-17). Iš bylos dokumentų matyti, kad konkurso sąlygos buvo derinamos ne tik su Radviliškio rajono savivaldybe, bet ir su Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri atliko ŠRATC vykdomo konkurso „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo, rūšiavimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimas“ vertinimą ir teikė savo išvadas. Iš 2011 m. liepos 27 d. tarnybos išvados Nr. 4S-2843 matyti, kad pirkimo sąlygose, patvirtintose perkančiosios organizacijos 2011 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 13 buvo nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų pažeidimai, todėl tarnyba įpareigojo ŠRATC pakeisti pirkimo dokumentų nuostatas, prieštaraujančius Viešųjų pirkimo įstatymo reikalavimams, nustatyta tvarka patikslinti pirkimo dokumentus (t. 12, b. l. 3-5). 2011 m. rugpjūčio 17 d. raštu ŠRATC Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimui pateikė patikslintą konkurso „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimas“ medžiagą. 2011 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. 4S-3263 „Dėl įpareigojimo įvykdymo atliekant viešąjį pirkimą“ nurodyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, jog perkančioji organizacija atsižvelgė į pirmiau minėtame įpareigojime nurodytus Viešųjų pirkimo įstatymo pažeidimus ir nusprendė patikslinti pirkimo sąlygas bei skelbimą apie pirkimą. Viešųjų pirkimų tarnyba neprieštaravo, kad perkančioji organizacija tęstų pirkimo procedūras, atsižvelgusi į patektas pastabas (t. 12, b. l. 6). Viešųjų pirkimo tarnybos 2012 m. balandžio 16 d. rašte Nr. 4S-1705 nurodyta, kad tarnyba atliko ŠRATC vykdomo konkurso „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo, rūšiavimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimas“ vertinimą ir pateikė savo išvadą. Tarnyba nustatė Viešųjų pirkimo įstatyto pažeidimus vykdant minėtą pirkimą, tačiau nutraukti pirkimą perkančiosios organizacijos neįpareigojo, apsiribojo šio pirkimo vertinimu (t. 12, b. l. 7-8). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aplinkybę, jog ŠRATC organizuotas konkursas užsitęsė, o vėliau buvo nutrauktas lėmė ne tai, kad konkurso sąlygose slapta buvo proteguojami UAB „Ecoservice“ interesai, o kitos aplinkybės. Pirmiausia konkurso trukmei įtakos turėjo konkurso sąlygų vertinimas Viešųjų pirkimų tarnyboje. Taip pat konkurso trukmę įtakojo 2011 metais vykusių ŠRATC dalininkų susirinkimų metu svarstytos galimybės dėl perėjimo prie vieningos atliekų regioninės tvarkymo sistemos (t. 12, b. l. 122-190, t. 13, b. l. 1-37). Galiausiai, 2012 m. kovo 7 d. ŠRATC Viešųjų pirkimų komisijos, kurios sudėtyje dalyvavo ir išteisintoji G. K., protokole Nr. VP-RAVP-23 užfiksuota, kad konkurse dalyvavusio tiekėjo UAB „Ecoservice“ jungtinėje veikloje su AB „Specializuotas transportas“ pasiūlyta kaina yra per didelė, nes viršija 2011 m. kovo 23 d. pirkimo komisijos protokole Nr. 1 nurodytą vienos tonos komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo kainą (125,00 Lt plius iki 10 procentų didėjimas su PVM). Dėl to vienbalsiai nutarta tiekėjo pasiūlymą atmesti ir kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl leidimo pereiti į neskelbiamas derybas su tuo pačiu tiekėju (t. 14, b. l. 55). Iš Viešųjų pirkimo tarnybos 2012 m. balandžio 24 d. rašto Nr. 4S-1898 matyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba ŠRATC Viešųjų pirkimų komisijai pereiti į neskelbiamas derybas su tuo pačiu tiekėju neleido (t. 14, b. l. 68-69), o iš bylos duomenų matyti, jog konkursas buvo nutrauktas. Esant nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo išvadai, jog ŠRATC organizuoto konkurso sąlygos, jose numatyti kvalifikaciniai reikalavimai, jų reikšmė – įrengti numatytą kiekį požeminių ar pusiau požeminių konteinerių, tiekėjo 3 metų patirtis įrengiant požeminius konteinerius, paslaugų vykdymas su ne mažiau kaip 3 šiukšliavežėmis, turinčiomis ne žemesnės klasės, kaip EURO IV variklius, taip pat ne mažiau kaip 2 šiukšliavežėmis, turinčiomis ne žemesnės klasės, kaip EURO V variklius, numatytas sutarties paslaugos teikimo laikotarpis – 8 metai su galimybe pratęsti sutartį 2 metams – buvo išskirtiniai, palankūs tik UAB „Ecoservice“ laimėti minimą konkursą. Juo labiau, kad bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Ecoservice“ konkurse dalyvavo ne viena, o sudariusi jungtinės veiklos sutartį su AB „Specializuotas transportas“ (t. 13, b. l. 144-167). Be UAB „Ecoservice“ ir AB „Specializuotas transportas“ konkurso reikalavimus atitiko ir UAB „VSA Vilnius“, tačiau dėl techninių kliūčių ši įmonė laiku nepateikė pasiūlymo (t. 14, b. l. 9-40). Akcentuotina ir tai, kad iš liudytojų Radviliškio savivaldybės atstovų, taip pat įmonių, užsiimančių atliekų tvarkymu, atstovų parodymų matyti, jog požeminiai komunalinių atliekų konteineriai buvo naujovė atliekų tvarkymo rinkoje. Patirtį įrengiant tokius konteinerius Lietuvoje turėjo tik nedaugelis įmonių. Taigi, natūralu, jog ŠRATC pagal Radviliškio rajono administracijos pateiktus pageidavimus paskelbto konkurso dalyvių skaičius buvo savotiškai apribotas. Tačiau vien ta aplinkybė, kad Radviliškio rajono savivaldybė nusprendė orientuotis į rinkoje esamas naujoves bei teikti pažangesnę ir tuo pačiu brangesnę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą šio rajono gyventojams, neduoda pagrindo išvadai, jog taip buvo siekiama proteguoti būtent UAB „Ecoservice“. Be to, nors liudytojai R. S., I. S., J. P. savo parodymuose nurodė, kad jų subjektyviu vertinimu ŠRATC konkurso reikalavimai automobiliams turėti EURO V variklį buvo pertekliniai, iš Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. rugpjūčio 26 d. rašto Nr. 4S-2869 turinio matyti, jog ŠRATC nebuvo išskirtinė ir vienintelė perkančioji organizacija, kuri 2011 – 2012 metais vykdytuose pirkimuose paslaugų tiekėjams kėlė kvalifikacijos reikalavimus paslaugas vykdyti tam tikru kiekiu automobilių, turinčių ne žemesnės klasės kaip EURO V variklius (t. 24, b. l. 112-115). Be to, šis reikalavimas konkurso sąlygose buvo numatytas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/96/EB nuostatas bei siekiant įgyvendinti aukštesnius aplinkosauginius tikslus.Prokuroro apeliaciniame skunde akcentuojami operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys apie aktyvų R. J., G. K., M. S., S. B., V. T., Ž. D., D. S., A. K., A. Č., V. J. ir kitų kriminalinės žvalgybos metu nustatytų asmenų bendravimą konkurso „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimas“ metu. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog šis bendravimas STT Šiaulių valdybos pradėtas fiksuoti tik nuo 2011 metų balandžio mėnesio, t. y. jau po to, kai 2011 m. kovo 17 d. ŠRATC direktoriaus įsakymu buvo patvirtintos atviro konkurso „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimas“ sąlygos (t. 8, b. l. 1-198, t. 9, b. l. 1-199, t. 10, b. l. 1-196, t. 11, b. l. 1-120). Šie duomenys patvirtina R. J. ir G. K. bendravimą su UAB „Ecoservice“, o taip pat ir Radviliškio rajono savivaldybę atstovaujančiais asmenimis. Juose užfiksuoti R. J. pokalbiai, kuriuose jis neigiamai atsiliepia apie AB „Specializuotas transportas“. Vykusių pokalbių metu taip pat aptarinėta konkurso „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimas“ eiga, jo metu kilusios problemos, derinti R. J. ir su UAB „Ecoservice“ susijusių asmenų bei Radviliškio rajono savivaldybės atstovų susitikimai. Vis dėlto, įvertinus minėtų pokalbių turinį pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, jog tokiais išteisintųjų veiksmais buvo sudarytos išskirtinės sąlygos konkursą laimėti būtent UAB „Ecoservice“. Kolegijos vertinimu, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotas išteisintųjų elgesys, t. y. neoficialus bendravimas su vieno iš paskelbto ŠRATC vykdomo konkurso „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo, rūšiavimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimas“ dalyvių atstovais dar vykstant konkursui, iš tikrųjų nesuderinamas su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintu viešųjų pirkimų skaidrumo principu, tačiau vien tik šios aplinkybės nepakanka išvadai, kad išteisintieji R. J. ir G. K. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat nepateikiami įtikinami argumentai, patvirtinantys, jog išteisintųjų veiksmais valstybei (savivaldybei), Europos Sąjungai, fiziniams ar juridiniams asmenims buvo padaryta didelė žala. Nuosprendyje išdėstyti teismo motyvai, iš esmės atitinka kasacinėje teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl BK 228 ir 229 straipsniuose įtvirtinto didelės žalos požymio nustatymo bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl netikslingumo siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, visuomet tokias veikas pripažinti nusikaltimais ir taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-638/2005, Nr. 2K-232/2012, Nr. 2K-573/2012, Nr. 2K-98/2014 yra išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos, įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje surinktų įrodymų visetas neleidžia daryti išvados, kad dėl R. J. ir G. K. padarytų veiksmų ŠRATC, kokiems nors kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims, valstybei (savivaldybei) buvo padaryta didelė žala. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad ŠRATC organizuoto konkurso sąlygos buvo suderintos su Radviliškio savivaldybės atstovais. UAB „Ecoservice“ šiame konkurse dalyvavo veikdama ne viena, o jungtinėje veikloje su AB „Specializuotas transportas“. Konkurso sąlygas be šių įmonių atitiko ir UAB „VSA Vilnius“, tačiau dėl techninių kliūčių ši įmonė laiku nepateikė pasiūlymo. Be to, UAB „Ecoservice“ jungtinėje veikloje su AB „Specializuotas transportas“ pasiūlyta paslaugų teikimo kaina nebuvo maža, nes viršijo konkurso sąlygose nustatytą savivaldybei priimtinos kainos ribą. Byloje nustatyta, kad minėtas konkursas neįvyko Viešųjų pirkimų tarnybai nesutikus leisti ŠRATC pereiti į neskelbiamas derybas su tuo pačiu tiekėju. Byloje nėra nustatyta, kad konkursas neįvyko dėl išteisintųjų G. K. ir R. J. veiksmų, taip pat nenustatyta, kad jie savo veiksmais protegavo UAB „Ecoservice“ ir siekė šiai įmonei turtinės naudos. UAB „Ecoservice“, kaip ir kiti atliekų tvarkymu užsiimantys ūkio subjektai, turėjo galimybę dalyvauti ŠRATC organizuotame konkurse, bet ne jį laimėti. Pagal bylos aplinkybes pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis buvo atmestas UAB „Ecoservice“ ir AB „Specializuotas transportas“ veikiant jungtinėje veikloje pateiktas pasiūlymas buvo Radviliškio rajono savivaldybės nustatyta paslaugų teikimo kaina, negalėjusi viršyti 10 procentų esamos paslaugų kainos. Turtinės žalos padarymas išteisintiesiems neinkriminuotas. Didelio rezonanso visuomenėje nagrinėjama byla taip pat nesusilaukė. Taigi, nors bylos medžiagoje ir yra užfiksuotas išteisintųjų ir UAB „Ecoservice“ atsakingų asmenų bei Radviliškio rajono atsakingų asmenų bendravimas susijęs su ŠRATC vykdytu konkursu, tačiau vien ši aplinkybė nesukėlė baudžiamajai atsakomybei kilti būtinų padarinių – didelės turtinio ar neturtinio pobūdžio žalos. Todėl R. J. ir G. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, nustatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Nenustačius R. J. ir G. K. veikoje būtino nusikaltimo, įtvirtinto BK 228 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymio – didelės žalos – jie negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtą straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą konstatuoja, kad R. J. ir G. K. dėl jiems pareikštų kaltinimų pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisinti pagrįstai. Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, išteisindamas G. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir A. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį „Dėl kompiuterinės technikos priežiūros paslaugų ir profilaktinių darbų pirkimo“, nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog G. K. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės naudos sau ir UAB „Antrasis setas“, o A. K. padėjo G. K. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Kaip jau buvo minėta, piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra ta, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos, įstaigos ir pačios valstybės autoritetas. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas BK 228 straipsnyje baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą, siekia užtikrinti normalią, teisinės valstybės siekį atitinkančią, veiksmingą, autoritetingą, Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančią institucijų ar asmenų, turinčių atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teikiančių viešąsias paslaugas, veiklą. Tačiau pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Taigi, ne bet koks valstybes pareigūno veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas yra piktnaudžiavimas tarnyba BK 228 straipsnio prasme, nes jis gali ir nesiekti šiame straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyviajam požymiui – veikai būtino pavojingumo laipsnio, reikalingo atsirasti įstatyme numatytiems padariniams.Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, išteisindamas G. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o A. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį padarė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, jog G. K. tik parengė 2012 m. kovo 28 d. raštą Nr. 12-VP-422 „Dėl kainų apklausos“, o šį raštą, kviečiantį įmones dalyvauti konkurse išsiuntė T. K., kuri viena atliko visus kitus su skelbiamu konkursu „Dėl kompiuterinės technikos priežiūros paslaugų ir profilaktinių darbų pirkimo“ susijusius veiksmus. Aplinkybė, jog G. K. šį raštą vien tik su A. K. susijusioms įmonėms išsiuntė pasinaudodama T. K., teismo vertinimu, tėra tik prielaida. Tačiau liudytoja T. K. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad nors ji ir prisidėjo prie dokumentų „Dėl kompiuterinės technikos priežiūros paslaugų ir profilaktinių darbų“ pirkimo rengimo, jos veiksmus koordinavo G. K.. Liudytoja parodė, kad 2012 m. kovo 28 d. raštą Nr. 12-VP-422 „Dėl kainų apklausos“ parengė G. K., o ji jį pastarosios paliepimu išsiuntė. Be to, G. K. jai pateikė lapelį su trijų įmonių, kurioms reikėjo išsiųsti minėtą raštą, duomenimis. Minėtas lapelis buvo rastas konkurso medžiagoje. Liudytoja T. K. savo viršininkės nurodymą įvykdė. G. K. taip pat jai nurodė, kurių įmonių pateiktus pasiūlymus atmesti, todėl laimėtoju buvo paskelbta UAB „Antrasis setas“. T. K. matė, jog A. K. dažnai lankėsi ŠRATC, bendraudavo su G. K. ir direktoriumi R. J.. Netikėti šiais nuosekliais proceso baigtimi nesuinteresuotos liudytojos parodymais nėra pagrindo. Juos patvirtina ne tik pačios G. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad lapelį su įmonių, kurioms reikia išsiųsti pasiūlymą dalyvauti konkurse, pavadinimais jai perdavė A. K., bet ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pakvietimai dalyvauti konkurse UAB „Vintas“, UAB „Duomenų perdavimo technologijos“ ir UAB „Antrasis setas“ buvo išsiųsti iš T. K. elektroninio pašto dėžutės 2012 m. kovo 28 d. ir 2012 m. kovo 29 d., tačiau tiekėjų – minėtų įmonių – pasiūlymai ir kiti dokumentai gauti 2012 m. balandžio 4 d., 2012 m. balandžio 5 d. ir 2012 m. balandžio 10 d. ne tik elektroniniu T. K., bet ir G. K. paštu (t. 15., b. l. 122-141). Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad G. K. buvo ŠRATC Viešųjų pirkimų tarnybos vadove, į kurios pareigas įėjo vadovavimas tarnybos darbui, šio darbo planavimas, organizavimas ir koordinavimas, dalyvavimas vykdant viešųjų pirkimų procedūras, direktoriaus įsakymų, sutarčių bei kitų dokumentų, susijusių su viešaisiais pirkimais ruošimas ir t. t. (t. 11, b. l. 129-131). Taigi, nėra jokio pagrindo išvadai, kad T. K. pirkimą „Dėl kompiuterinės technikos priežiūros paslaugų ir profilaktinių darbų“ įsigijimo vykdė savarankiškai, o G. K. į jo eigą nesikišo. Juo labiau, kad ištyrus Lietuvos Respublikos STT Šiaulių valdybos Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolus, nustatytas aktyvus A. K. ir G. K. bendravimas konkurso „Dėl kompiuterinės technikos priežiūros paslaugų ir profilaktinių darbų“ metu. Abu išteisintieji pokalbių metu aptarė konkurso metu iškilusias problemas. G. K. 2012 m. balandžio 6 d. ir 2012 m. balandžio 10 d. vykusių pokalbių metu teikė A. K. konsultacijas dėl pateiktų dokumentų trūkumų bei jų pašalinimo, susitarė susitikti (t. 15, 94-98). Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad pasiūlymai dalyvauti pirkime buvo išsiųsti būtent tiems tiekėjams, kuriuos, T. K. teigimu, jai nurodė G. K., pateikdama lapelį su jame surašytais įmonių duomenimis. Be to, bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad visos šios įmonės – UAB „Vintas“, UAB „Duomenų perdavimo technologijos“ ir UAB „Antrasis setas“ – yra vienu ar kitu būdu susijusios su A. K.. Būtent jis yra konkurso laimėtoja paskelbtos UAB „Antrasis setas“ akcininkas. Aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad pirkimo „Dėl kompiuterinės technikos priežiūros paslaugų ir profilaktinių darbų“ įsigijimo dalyvių apklausa buvo tik imituota, G. K., kaip ŠRATC Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės veiksmais sudarytos palankios sąlygos konkursą laimėti būtent šiai įmonei. Visų pirma, G. K. nesilaikė supaprastintų pirkimų ŠRATC iniciavimo tvarkos. Iš ŠRATC 2012 m. lapkričio 20 d. rašto Nr. 12-VP-1533 matyti, kad vadovaujantis ŠRATC Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (patvirtinta direktoriaus 2010 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 38) 14 punktu, pirkimo iniciatorius dėl kiekvieno supaprastinto pirkimo atlikimo teikia paraišką – užduotį, kurioje turi nurodyti pagrindines pirkimo sąlygas ir informaciją, tvirtinimui ŠRAC direktoriui. Tačiau tokios paraiškos ar panašių reglamentuotų dokumentų „Dėl kompiuterinės technikos priežiūros paslaugų ir profilaktinių darbų pirkimo“ įstaigoje nėra (t. 15, b. l. 120). Be to, Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. rugpjūčio 18 d. išvadoje Nr. 4S-3739 konstatuota, kad perkančioji organizacija, t. y. ŠRATC, vykdydama pirkimą „Dėl kompiuterinės technikos priežiūros paslaugų ir profilaktinių darbų“ įsigijimo imitavo tiekėjų apklausą (pakvietė vieną tiekėją, neturintį reikalaujamos patirties, metinės apyvartos ir darbuotojų, kitą – neturintį reikalaujamos metinės apyvartos, darbuotojų ir trečią tiekėją, atitinkantį nustatytus reikalavimus, kuriam vadovauja tas pats vadovas kaip ir antram tiekėjui) ir tuo pažeidė Viešųjų pirkimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Paminėtina, jog šią išvadą Viešųjų pirkimų tarnyba padarė išanalizavusi vien tik viešai skelbiamą informaciją apie įmones UAB „Vintas“, UAB „Duomenų perdavimo technologijos“ ir UAB „Antrasis setas“. Tarnyba taip pat nustatė, kad pagal perkančiosios organizacijos 2012 m. kovo 28 d. rašte Nr. 12-VP-544 pateiktą informaciją – pirkimas „Dėl kompiuterinės technikos priežiūros paslaugų ir profilaktinių darbų“ yra mažos vertės, todėl vykdomas apklausos būdu. Tačiau vadovaujantis ŠRATC Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (patvirtinta direktoriaus 2010 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 38) 100.1.4.2 punkte nustatyta tvarka, apklausos būdu mažos vertės pirkimai gali būti atliekami tik kai sudaromos prekių, paslaugų ar darbų sutarties vertė neviršija 75 000,00 Lt be PVM. Tačiau nagrinėjamo pirkimo sutarties vertė 90 960,00 Lt be PVM. Taigi, Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė ne tik perkančiosios organizacijos imituotą tiekėjų atranką bet ir pasirinkto paslaugų teikimo būdo nepagrįstumą bei neteisėtumą. Be to, vadovaujantis tų pačių taisyklių 16.1 punktu, mažos vertės pirkimą, kurio suma viršijo 50 000,00 Lt turėjo vykdyti ŠRATC sudaryta komisija, o ne vienasmeniškai T. K.. Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą konstatavo, jog UAB „Antrasis setas“ buvo sudarytos išskirtinės dalyvavimo pirkime sąlygos. Perkančioji organizacija pirkimą vykdė neteisėtai pasirinktu būdu, o padaryti Viešųjų pirkimų įstatymo ir pirmiau paminėtų taisyklių pažeidimai turėjo įtakos pirkimo rezultatams, todėl UAB „Antrasis setas“ neteisėtai pripažintas laimėtoju, o sutartis su šia įmone taip pat sudaryta neteisėtai (t. 15, b. l. 164-165). Aptartų aplinkybių visuma, taip pat faktas, kad G. K. buvo ŠRATC Viešųjų pirkimų tarnybos vadove, atsakinga už viešųjų pirkimų organizavimą, leidžia daryti išvadą, kad būtent ji parinko netinkamą viešojo pirkimo būdą ir davė nurodymus T. K. jos parengtą pakvietimą dalyvauti paskelbtame pirkime išsiųsti tik trims su A. K. susijusioms įmonėms. Taigi, ji veikė išskirtinai UAB „Antrasis setas“ interesais. Todėl G. K. pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktus, kuriuose nustatyta asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolė nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Taip pat ji pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus, kuriuose numatyta perkančiosios organizacijos prievolė nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją vadovautis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog G. K. pirmiau aptartus veiksmus atliko siekdama asmeninės turtinės naudos, nes padedama A. K. su nuolaida įsigijo plastikinių langų paketus iš UAB „Bodesa“. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. K. dar iki konkurso pradžios ketino bute, kuriame gyveno, pakeisti langus, todėl pati domėjosi šių gaminių kainomis, skambino kelioms langų gamyba užsiimančioms įmonėms. Dėl langų paketųkalbėjo ir su savo pažįstamu A. K., nes pas jį kabinete matė langų gamintojos UAB „Bodesa“ atributikos, jo prašė suvesti su šios įmonės atstovais. Susitarusi dėl jai palankios kainos ji iš šios įmonės nupirko jau pagamintus langus. Iš byloje esančių dokumentų – pirkimo sutarties, priedo prie sutarties, sąskaitos faktūros, kvito matyti, kad G. K. 2012 m. gegužės 8 d. iš UAB „Bodesa“ nupirko PVC gaminius (langų ir durų komplektus), už kuriuos pati sumokėjo 1 700,00 Lt (15 t., b. l. 170-174). Liudytoja V. S. taip pat patvirtino, kad A. K. savo įmonės vardu užsakė langų pagaminimą, tačiau gaminant langus, jis paprašė perrašyti langų sutartį kito asmens vardu. Dėl to buvo pasirašyta nauja sutartis su G. K., kuri ir sumokėjo už gaminius. Taigi, esant nurodytų aplinkybių visumai, nėra pagrindo spręsti, jog G. K., sudarydama sąlygas UAB „Antrasis setas“ laimėti pirkimą „Dėl kompiuterinės technikos priežiūros paslaugų ir profilaktinių darbų“ bei parinkdama neteisėtą pirkimo būdą būtų netiesiogiai siekusi sau turtinės naudos. Juo labiau, kad iš bylos duomenų matyti, jog pirmasis pokalbis dėl pagalbos įsigyjant langus tarp G. K. ir A. K. įvyko 2012 m. balandžio 10 d., t. y. jau po to, kai kvietimas dalyvauti pirkime buvo išsiųstas tiki su juo susijusioms įmonėms.Kaip jau buvo minėta, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad G. K. veikė UAB „Antrasis setas“ interesais, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktus, kuriuose nustatyta asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolė nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas. Taip pat ji pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus, kuriuose numatyta perkančiosios organizacijos prievolė nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją vadovautis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pagal nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja, kad šiuo atveju G. K. veiksmai nelaikytini tokiais, kurie BK 228 straipsnio 2 dalies prasme padarė didelę žalą ŠRATC, jos dalininkėms (savivaldybėms) ir valstybei. BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinei ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Didelės žalos požymis yra vertinamasis ir teismų praktikoje nustatomas atsižvelgiant į keletą kriterijų. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Įstatyme nepateikta universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui bei kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012, Nr. 2K-7-335/2013). Bylos duomenimis nustatyta, kad G. K. netinkamai organizavo pirkimą „Dėl kompiuterinės technikos priežiūros paslaugų ir profilaktinių darbų įsigijimo“, savo veiksmais sudarė sąlygas šį pirkimą laimėti su A. K. susijusiai įmonei UAB „Antrasis setas“. Vis dėlto, iš bylos duomenų matyti, kad apie organizuotą supaprastintą viešąjį pirkimą bei jo eigą buvo žinoma ir tuometiniam ŠRATC vadovui. 2012 m. balandžio 20 d. sutartis Nr. 2012/04/20 CS/S-12-64 (t. 15, b. l. 41-43), kurios galutinė kaina viršija supaprastintiems ir dėl to apklausos būdu vykdomiems pirkimams leistiną sumą taip pat pasirašyta buvusio ŠRATC direktoriaus ir UAB „Antrasis setas“ direktorės. Paminėtina, kad turtinės žalos padarymas dėl netinkamai vykdytų pareigų G. K. pareikštame kaltinime nenurodytas. Iš Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. rugpjūčio 1 d. išvados Nr. 4S-3739 matyti, kad UAB „Antrasis setas“ neteisėtai pripažintas laimėtoju, todėl perkančioji organizacija įgijo teisę šią sutartį nutraukti ir esant poreikiui organizuoti naują konkursą. Dėl to G. K. padaryti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai ypatingo rezonanso visuomenėje nesukėlė, ŠRATC ar jo vadovo reputacijai nepakenkė. Juo labiau, kad G. K. užimamos pareigos (ji buvo tik prilygintas valstybės tarnautojui asmuo) nebuvo labai aukštos. Taigi, jos veiksmais nebuvo esmingai pakenkta valstybės tarnybos autoritetui, nebuvo sutrikdytas ŠRATC darbas, nebuvo sukliudyta šiai įstaigai toliau atlikti savo funkcijas. Dėl to nėra pagrindo išvadai, jog G. K. veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala. Taigi nors G. K. veiksmai supaprastinto pirkimo dokumentų rengimo stadijoje neatitiko jos darbinę veiklą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, tačiau tie veiksmai nesukėlė baudžiamajai atsakomybei kilti būtinų padarinių – didelės turtinio ar neturtinio pobūdžio žalos, todėl jos veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, spręsdamas dėl G. K. kaltės pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad G. K. nevykdė supaprastinto pirkimo ir savo veiksmais nesudarė išskirtinių sąlygų su A. K. susijusiai įmonei UAB „Antrasis setas“ laimėti konkursą. Tačiau jos veiksmuose nenustačius būtinojo šio nusikaltimo sudėties požymio – didelės žalos, nėra pagrindo ją pripažinti kalta ir nuteisti pagal minėtą baudžiamojo įstatymo straipsnį. Nenustačius minėto nusikaltimo sudėties G. K. veiksmuose, nėra pagrindo spręsti ir apie A. K. baudžiamąją atsakomybę. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. K. ir A. K. išteisino pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Albinas BielskisTeisėjai Daiva Pranytė-ZalieckienėVioleta Ražinskaitė