Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. patikslintą skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. J. skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą prašydamas: 1) Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno aps. VPK) 2017-12-08 raštą Nr. 20-S-122800(2.2); 2) Įpareigoti atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą suteikti pareiškėjo 2017-11-26 prašyme prašytą informaciją bei atlikti prašytus veiksmus; 3) Panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-04-06 raštą Nr. 20-S-25697 (2.2) (1 t. b. l. 102-106).

Pareiškėjas nurodė, kad 2017-11-26 skundu kreipėsi į atsakovą prašydamas: 1) leisti jam susipažinti su visa jo 2014-12-02 skundo tyrimo medžiaga, darytis medžiagos kopijas, išrašus arba jas pateikti; 2) pranešti informaciją apie asmenis, kurie tyrė 2014-12-02 skundą ir kurie tikrino jų atliktą 2014-12-02 skundo tyrimą; 3) pateikti išspausdintas ir Kauno aps. VPK patvirtintas 2014-11-27 bei 2014-11-28 galiojusias Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisykles ir Policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijas, patvirtintas Lietuvos policijos komisaro 2012-10-10 įsakymu Nr. 5-V-677; 4) iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti 2014-12-02 skundą Nr. 20-AP-1187, 2014-12-02 skundą Nr. 20-AP-1155, į juos papunkčiui iš naujo atsakyti, pateikti reikalaujamus duomenis; 5) atsakymą atsiųsti paštu (registruotu laišku), į kiekvieną prašymo punktą atsakyti atskirai bei išsamiai pagal prašymo turinį. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas 2017-12-08 raštu Nr. 20-S-122800(2.2) nepagrįstai atsisakė atlikti 2017-11-26 prašyme nurodytus veiksmus. Pareiškėjo teigimu, atsakovo 2017-12-08 raštas Nr. 20-S-122800 (2.2) nepagrįstas ir neteisėtas bei pažeidžia pilietines ir žmogaus pareiškėjo politinio okupacinio ir prookupacinio režimų Lietuvos Respublikoje kalinio teises. Pareiškėjo teigimu, atsakovas netinkamai išnagrinėjo jo skundą, nepateikė prašomos informacijos ir dokumentų bei pažeidė Lietuvos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio, 14 straipsnio 1, 3, 5 dalių, 17 straipsnio 2 dalies, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 4.1, 8, 47.1, 47.2, 50 punkto, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4, 5, 7 straipsnių, Konstitucijos 5 straipsnio nuostatas. Pažymėjo, kad pareiškėjas turi teisę gauti informaciją apie save ir atsakovo veiksmus jo atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas praleido skundų išnagrinėjimo terminus, nes į skundą neatsakė pareiškėjui per 20 darbo dienų, nenurodė, kokie asmenys atliko jo 2014-12-02 skundo tyrimą, nepateikė vidaus administravimo aktų, nepateikė tyrimo medžiagos. Atsakovo papildomas atsakymas į skundą taip pat teisiškai nepagrįstas, išnagrinėtas neišsamiai, neatitinka Lietuvos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatų.

Atsakovas atsiliepimu, kurį papildė (1 t. b. l. 62-63, 130-131) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad Kauno aps. VPK 2017-12-08 raštas Nr. 20-S-122800(2.2) pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, nes neatitinka būtinųjų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų būtinųjų individualaus administracinio akto turinio bendrųjų reikalavimų. Rašte nėra suformuluota nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų, nėra nurodyta poveikio priemonių, taigi raštas nėra individualus ar norminis teisės aktas, todėl negali būti laikomas savarankišku bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nesuprato, ar jam buvo neaiškūs atsakymai į jo 2017-11-26 ir 2014-12-02 skundus, 2018-04-06 išsiuntė pareiškėjui papildomą atsakymą Nr. 20-S-25697(2.2), kuriuo papunkčiui atsakė į kiekvieną reikalavimą. Pareiškėjo 2014-12-01 skundas buvo neįskaitomas, todėl 2014-12-02 jis pateikė tokio paties turinio skundą. 2014-12-02 skundas buvo išnagrinėtas ir atsakymas pareiškėjui išsiųstas 2014-12-16. Pažymėjo, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi ne su skundu, bet su prašymu dėl informacijos suteikimo, taigi pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 skirsnį nebuvo pagrindo nurodyti šio sprendimo apskundimo tvarką.

Skundas netenkintinas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl Kauno aps. VPK 2017-12-08 rašto Nr. 20-S-122800(2.2) ir 2018-04-06 rašto Nr. 20-S-25697 (2.2), kuriais pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2017-11-26 ir 2014-12-02 prašymus, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovą suteikti jam 2017-11-26 prašyme prašytą informaciją bei atlikti prašytus veiksmus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2017-11-26 prašymu kreipėsi į Kauno aps. VPK prašydamas: 1) leisti jam susipažinti su jo 2014-12-02 skundo tyrimo medžiaga, darytis jos kopijas, išrašus arba jas pateikti; 2) pranešti asmenų, kurie tyrė pareiškėjo 2014-12-02 skundą vardus, pavardes, pareigas, taip pat kurie asmenys tikrino atliktą skundo tyrimą; 3) pateikti išspausdintas ir Kauno aps. VPK patvirtintas 2014-11-27 bei 2014-11-28 galiojusias Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro patvirtintas Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisykles ir Policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijas; 4) iš naujo išsamiai teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2014-12-01 skundą Nr. 20-AP-1187 ir 2014-12-02 skundą Nr. 20-AP-1155, į juos papunkčiui iš naujo atsakyti, pateikti reikalaujamus duomenis; 5) atsakymą atsiųsti paštu (registruotu laišku), į kiekvieną prašymo punktą atsakyti atskirai bei išsamiai pagal prašymo turinį (1 t. b. l. 4-5, 27, 66-67).

Atsakydamas į pareiškėjo 2017-11-26 prašymą Kauno aps. VPK 2017-12-08 raštu Nr. 20-S-122800(2.2) „Dėl Jūsų prašymo“ informavo pareiškėją, kad Kauno aps. VPK 2014-12-02 ir 2014-12-11 buvo gauti du pareiškėjo skundai, kuriuose, iš esmės, nurodomos tos pačios aplinkybės, skundžiami tie patys pareigūnų veiksmai. Į šiuos skundus pareiškėjui buvo atsakyta 2014-12-16 raštu Nr. 20-S-3773 ir 2015-01-26 raštu Nr. 20-S-14899. Kadangi pareiškėjas 2017-11-26 prašyme naujų faktinių aplinkybių nenurodė, atsakovas prašymo nenagrinėjo. Taip pat informavo pareiškėją, kad pareiškėjo prašomas pateikti Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisykles ir Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukciją jis gali rasti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos internetiniame puslapyje bei Teisės aktų registre (1 t. b. l. 3, 26, 54, 65).

Nesutikdamas su Kauno aps. VPK 2017-12-08 sprendimu pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą prašydamas šį sprendimą panaikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo 2017-11-26 prašymą. Teismui pareiškėjo skundą priėmus, atsakovas 2018-04-06 raštu Nr. 20-S-25697 (2.2) pateikė pareiškėjui papildomą atsakymą į 2017-11-26 prašymą (atsakovas taip pat papildė atsakymą į 2014-12-02 prašymą), detaliai atsakydamas pareiškėjui į kiekvieną jo prašymo punktą (1 t. b. l. 89-90). Pareiškėjas su šiuo sprendimu taip pat nesutinka.

Nesutikimą su atsakovo 2017-12-08 ir 2018-04-06 sprendimais pareiškėjas iš esmės grindžia jų neatitikimu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, ir kitų teisės aktų nuostatoms. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas išsamiai neatsakė į jo prašymus, nepateikė prašomos informacijos, praleido jo prašymo išnagrinėjimo terminą.

Sprendžiant pareiškėjo argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, įgyvendinantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose jam pavestus policijos uždavinius, atskirais atvejais atlieka ir viešojo administravimo funkcijas, ir savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (akto redakcija, galiojanti nuo 2017-11-23) (toliau – ir Taisyklės) 25 punktą, prašymai turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Remiantis Taisyklių 35 punktu, atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį. Į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.1 p). Į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.2 p). Į skundus atsakoma laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos (Taisyklių 37 p.). Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas (Taisyklių 38 p.).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (VAĮ 3 str. 2 p.). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013).

2017-11-26 prašymo pirmuoju ir antruoju reikalavimais pareiškėjas prašė atsakovo leisti jam susipažinti su jo 2014-12-02 skundo tyrimo medžiaga, daryti medžiagos kopijas, išrašus, taip pat informuoti pareiškėją, kokie asmenys tyrė ir tikrino jo 2014-12-02 skundo tyrimą. Atsakydamas į prašymą atsakovas ginčijamu 2017-12-08 raštu Nr. 20-S-122800(2.2) atsisakė pateikti pareiškėjui minėtą informaciją motyvuodamas tuo, kad ši informacija jam buvo pateikta anksčiau, t. y. 2014-12-16 raštu Nr. 20-S-3773 ir 2015-01-26 raštu Nr. 20-S-14899 (I t. b. l. 3, 26, 65).

Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl Kauno aps. VPK 2014-12-16 ir 2015-01-26 raštų, kuriais atsakovas atsakė į pareiškėjo 2014-12-02, 2014-12-11 ir 2014-12-22 skundus, teisėtumo ir pagrįstumo (I t. b. l. 28-33, 41-51). Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad Kauno apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurioje pareiškėjas prašė panaikinti Kauno aps. VPK 2014-12-16 raštą Nr. 20-S-3773 ir įpareigoti atsakovą iš naujo atsakyti į jo 2014-12-02 skundą. Kauno apygardos administracinis teismas 2015-02-17 nutartimi administracinėje byloje Nr.eI-2220-428/2015 pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų. Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

Teisėjų kolegija įvertinusi atsakovo Kauno aps. VPK 2014-12-16 ir 2015-01-26 raštų bei pareiškėjo skundų, kuriais jis kreipėsi į atsakovą turinį, sprendžia, kad ginčijamame atsakovo 2017-12-08 rašte Nr. 20-S-122800(2.2) išdėstyti atsisakymo suteikti prašomą informaciją/administracinę paslaugą (leisti susipažinti su skundo tyrimo medžiaga, daryti kopijas, informuoti apie tai, kokie asmenys tyrė 2014-12-02 skundą ir tikrino skundo tyrimą) motyvai yra nepagrįsti. Minėtais duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų anksčiau kreipęsis į atsakovą dėl 2014-12-02 skundo tyrimo medžiagos pateikimo susipažinimui, šios medžiagos kopijų išdavimo, pareiškėjo informavimo apie pareigūnus, kurie tyrė 2014-12-02 skundą ir tikrino atliktą tyrimą ar, kad atsakovas 2014-12-16 ir 2015-01-26 raštais būtų priėmęs sprendimus dėl tokių pareiškėjo prašymų. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, įvertinusi ginčijamo Kauno aps. VPK 2017-02-08 rašto Nr. 20-S-122800(2.2) turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo 2017-02-08 sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (įrodymais), nepakankamai motyvuotas, šiame sprendime taip pat nenurodyta akto apskundimo tvarka.

Nagrinėjant administracinę bylą atsakovas 2018-04-06 sprendimu Nr. 20-S-25697 (2.2) papildė savo sprendimus dėl pareiškėjo 2017-11-26 ir 2014-12-02 skundų. Teisėjų kolegijos vertinimu, papildomu atsakymu atsakovas detaliai atsakė pareiškėjui į kiekvieną jo prašymo punktą, suteikė prašomą informaciją, savo sprendimą tinkamai motyvavo, nurodė faktines aplinkybes bei atsisakymo suteikti informaciją priežastis. Pareiškėjo tvirtinimas, kad atsakovas netinkamai atsakė į jo klausimus yra subjektyvus ir nepagrįstas. Ginčijamu sprendimu atsakovas pagrįstai atsisakė teikti pareiškėjui Teisės aktų registre viešai skelbiamus teisė aktus, neteikė ne su pareiškėjo asmeniu susijusių duomenų (su pareigūnų veiksmų tyrimu susijusios medžiagos). Ir nors Kauno aps. VPK 2018-04-06 sprendime ir nėra nurodyta šio akto apskundimo tvarka pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, be to, šis sprendimas pareiškėjui buvo pateiktas pavėluotai (pažeidžiant Taisyklių 25 punktą), teismo vertinimu, minėtos aplinkybės pareiškėjo teisių nepažeidė ir jis turėjo galimybę dėl šio sprendimo kreiptis į teismą. Vertindama minėtus individualaus administracinio akto trūkumus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, Taisyklių 25 punkto prasme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie trūkumai nagrinėjamos bylos kontekste nėra esminiai, todėl nėra pagrindo Kauno aps. VPK 2018-04-06 sprendimą Nr. 20-S-25697 (2.2) naikinti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtus argumentus konstatuoja, kad nors atsakovo Kauno aps. VPK 2017-12-08 sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (įrodymais) ir nepakankamai motyvuotas, tačiau, iš esmės, papildomu 2018-04-06 sprendimu Nr. 20-S-25697 (2.2) atsakovas minėtus trūkumus ištaisė, detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo prašymo punktą, pagrindė atsisakymo pateikti informaciją duomenis, nurodė šaltinius, kur pareiškėjas gali gauti pageidaujamą informaciją. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių yra pakankamas pagrindas teigti, jog šiuo konkrečiu atveju, ginčo raštai iš esmės buvo teisiškai ir faktiškai motyvuoti bei suprantami pareiškėjui, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti atsakovo 2017-12-08 raštą Nr. 20-S-122800(2.2) ir 2018-04-06 raštą Nr. 20-S-25697 (2.2). Atitinkamai nėra pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo suteikti 2017-11-26 prašyme nurodytą informaciją bei atlikti prašytus veiksmus.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nenurodė teismui prašomos priteisti išlaidų sumos, nepateikė išlaidų apskaičiavimo, todėl toks prašymas gali būti teismui pateiktas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius Grauželis Jolanta Medvedevienė Asta Urbonienė