Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, susipažinusi su pareiškėjo V. J. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo V. J. skundas atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie LR VRM, dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Vykdydamas teismo nutartį pareiškėjas 2015 m. vasario 9 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašoma panaikinti atsakovo 2014 m. gruodžio 16 d. individualų administracinį aktą, reg. Nr. 20-S-3773 bei įpareigoti iš naujo teisės aktų nustatytą tvarka išnagrinėti bei atsakyti į 2014 m. gruodžio 2 d. skundą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundą atsisakytina priimti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Vadovaujantis ABTĮ 22 str. 1 d., ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Todėl teismas negali priimti nagrinėti skundų dėl aktų negalinčių sukelti teisinių pasekmių suinteresuotiems asmenims (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Iš skundžiamo akto turinio akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjui pateiktas atsakymas iš esmės yra informacinio, o ne sprendžiamojo pobūdžio. Nors ir teismų praktikoje nustatyta, jog teismas sprendžia ar skundžiamas aktas gali sukelti teisines pasekmes ar ne tik bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau priėmimo stadijoje akivaizdžiai matyti, jog ginčijamas aktas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nelemia pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, atsakyme nesuformuluotos pareiškėjui privalomos elgesio taisyklės. Pareiškėjo skundžiamu aktu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų pareiškėjui, jame yra suteikiama informacija be privalomo pobūdžio patvarkymų, t.y. tokia informacija tiesiogiai nesukuria pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, ja nėra pritaikomos poveikio priemonės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 ir kt.).

Kadangi bylos aplinkybės akivaizdžiai leidžia vertinti, jog ginčijamame atsakyme pateikta tik informacija, o ne sprendimas, todėl ginčas dėl minėto atsakymo panaikinimo negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču. ABTĮ 2 str. 14 ir 15 dalis „teisės aktus“ apibrėžia kaip individualius ir administracinius teisės aktus, kurie sukelia atitinkamas teisines pasekmes tam tikriems subjektams. Administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas (ABTĮ 2 str. 15 d.). Individualus teisės aktas – vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (ABTĮ 2 str. 14 d.).

Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, pareiškėjo skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014m. gruodžio 16 d. atsakymas į skundą negali būti laikomas teisės aktu ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme. Atitinkamai ir ginčas dėl minėto atsakymo negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču (2006 m. spalio 31 d. nutartis byloje Nr. AS3-419/2006).

Pareiškėjas antruoju skundo reikalavimu prašo įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus. Kadangi ginčas dėl skundžiamo 2014-12-16 atsakymo į skundą yra nenagrinėtinas teismų, kaip nesukeliantis teisinių pasekmių pareiškėjui, aktas, todėl antras pareiškėjo reikalavimas yra laikytinas išvestiniu iš pirmojo ir nepriėmus pirmo reikalavimo nagrinėti teisme, nenagrinėtinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Skundą atsisakius priimti, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjas

nutarė:

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. J. skundą.

Grąžinti pareiškėjui V. J. 100 (šimto) litų žyminį mokestį, sumokėtą 2014-09-18 Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.