Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-11 · Administracinė byla Nr. I-2976-473/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-05-11Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-09-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-11
Bylos Nr.
I-2976-473/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00928-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
M. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2976-473/2017Proceso Nr. 3-61-3-00928-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiškėjui M. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. l–2), kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 1 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad Lukiškių TI-K buvo kalinamas nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio iki 2016 metų gruodžio mėnesio žiauriomis sąlygomis. Kameros, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, dažniausiai būdavo perpildytos, nes jose buvo kalinami 3-4 asmenys. Lukiškių TI-K patalpose buvo šalta, drėgna, buvo tamsu. Kamerose, kurių plotas būdavo apie 7,4 m², buvo geležinis stalas su 2 kėdutėmis, dėl to dažnai tekdavo valgyti atsistojus, nes kameroje būdavo dar 3 arba 4 asmenys. Kamerose įrenti 2 dviaukščiai gultai, kurie užima pusę grindų ploto. Kameroje įrengtas sanitarinis mazgas užima apie 1 m² grindų ploto. Dėl ploto trūkumo pareiškėjas buvo priverstas nuolat sėdėti arba gulėti, nebuvo galimybės nei judėti, nei sportuoti. Naudojimasis tualetu kitų kalinių akivaizdoje žemino pareiškėjo orumą. Dėl fizinių ir psichologinių nepatogumų kamerose tarp kalinių dažnai kildavo konfliktai. Dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų pareiškėjas būdavo įsitempęs.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti atsakovės atstovo naudais iš pareiškėjo 3,42 Eur bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą, o taip pat atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Dėl šių aplinkybių, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Pažymėjo, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Dėl kamerų įrengimo atsakovės atstovas pažymėjo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai komplekte su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m²). Dėl sanitarinių mazgų Lukiškių TI-K pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) higienos normos taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovės atstovas atkreipė dėmesį, kad kai kuriose kamerose asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalyje

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis galimai patyrė laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) laikotarpiu nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio iki 2016 metų gruodžio mėnesio.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso šalių paaiškinimais, pateiktais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais.

Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016-02-01 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 118, kurios plotas – 7,48 m², ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2016-02-02 buvo perkeltas į kamerą Nr. 269, kurios plotas – 7,68 m² ir joje buvo kalinami 2 asmenys; 2016-02-03 pareiškėjas išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių; 2016-04-05 pareiškėjas atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, kurios plotas – 7,38 m² ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2016-04-06 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 207, kurios plotas – 6,80 m² ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2016-04-07 iki 2016-05-04 kameroje 207 buvo kalinami 2 asmenys; 2016-05-05 pareiškėjas išvyko į Panevėžio apskrities areštinę; 2016-05-12 pareiškėjas atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas – 7,38 m² ir kurioje buvo kalinamas vienas; 2016-05-13 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 304, kurios plotas – 8,11 m² ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2016-05-14 iki 2016-05-15 kameroje Nr. 304 buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2016-05-16 iki 2016-05-17 kameroje Nr. 304 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2016-05-18 iki 2016-05-20 kameroje Nr. 304 buvo kalinami 2 asmenys; 2016-05-21 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 136, kurios plotas – 7,94 m² ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2016-05-22 iki 2016-06-01 kameroje Nr. 136 buvo kalinami 2 asmenys; 2016-06-02 pareiškėjas išvyko į Panevėžio apskrities areštinę; 2016-06-10 pareiškėjas atvyko iš Panevėžio apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 118, kurios plotas – 7,38 m² ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2016-06-11 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 373, kurios plotas – 7,25 m² ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2016-06-12 iki 2016-06-13 kameroje Nr. 373 buvo kalinami 2 asmenys; 2016-06-14 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 389, kurios plotas – 26,63 m² , kurioje buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2016-06-15 iki 2016-06-16 kameroje Nr. 389 buvo kalinami 4 asmenys; nuo 2016-06-17 iki 2016-06-18 kameroje Nr. 389 buvo kalinami 7 asmenys; nuo 2016-06-19 iki 2016-06-20 kameroje Nr. 389 buvo kalinami 6 asmenys; nuo 2016-06-21 iki 2016-06-22 kameroje Nr. 389 buvo kalinami 7 asmenys; nuo 2016-06-23 iki 2016-06-23 kameroje Nr. 389 buvo kalinami 6 asmenys; nuo 2016-06-27 iki 2016-06-28 kameroje Nr. 389 buvo kalinami 5 asmenys; nuo 2016-06-29 iki 2016-06-30 kameroje Nr. 389 buvo kalinami 4 asmenys; nuo 2016-07-01 iki 2016-07-04 kameroje Nr. 389 buvo kalinami 5 asmenys; nuo 2016-07-05 iki 2016-07-11 kameroje Nr. 389 buvo kalinami 4 asmenys; 2016-07-12 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 374, kurios plotas – 7,23 m² ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2017-07-13 iki 2017-07-24 kameroje Nr. 374 buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2016-07-25 iki 2016-08-01 kameroje Nr. 374 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2016-08-02 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 271, kurios plotas – 7,76 m² ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2016-08-03 iki 2016-10-04 kameroje Nr. 271 buvo kalinami 2 asmenys; 2016-10-05 pareiškėjas išvyko į Marijampolės pataisos namus (b. l. 10–11).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016-02-02 kameroje buvo laikomi 4 asmenys, nuo 2016-04-07 iki 2016-05-04 kameroje Nr. 207 buvo laikomi 4 asmenys, nuo 2016-05-16 iki 2016-05-17 kameroje Nr. 304 buvo laikomi 3 asmenys, 2016-06-11 kameroje 373 buvo laikomi 3 asmenys, 2016-06-14 kameroje Nr. 389 buvo laikomi 4 asmenys, nuo 2016-07-13 iki 2016-07-24 kameroje Nr. 374 buvo laikomi 3 asmenys, nuo 2016-07-25 iki 2016-08-01 kameroje Nr. 374 buvo laikomi 3 asmenys, 2016-08-02 kameroje 271 buvo laikomi 2 asmenys. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013). Kadangi įrodyti aplinkybes kada pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, pareiga tenka atsakovui, pareiškėjo nurodytos aplinkybės aiškintinos jo naudai.

Minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-10-04 su pertraukom Lukiškių TI-K buvo laikomas 170 dienų, iš kurių 24 dienas buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, t. y. pažeidžiant pareiškėjui turinčią tekti minimalią 3,6 m² gyvenamojo ploto normą, nustatytą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, taigi Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose, buvo geležinis stalas su 2 kėdutėmis, dėl to dažnai tekdavo valgyti atsistojus, nes kameroje būdavo dar 3 arba 4 asmenys. Kamerose įrenti 2 dviaukščiai gultai, kurie užima pusę grindų ploto; kameroje įrengtas sanitarinis mazgas užima apie 1 m² grindų ploto. Dėl ploto trūkumo kamerose tekdavo nuolat sėdėti arba gulėti. Lukiškių TI-K nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 14.6, 14.7, 14.8 ir 14.9 punktuose nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas teismui nurodė, jog visose kamerose privalomas inventorius yra, tačiau pažymėjo, jog kamerų plotas nedidelis, dėl to ne visada gali įrengti daugiau papildomų taburečių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodyti argumentai laikyti nepagrįstais. Teismo vertinimu šie pareiškėjo argumentai iš esmės yra susiję su neužtikrintu minimaliu vienam asmeniui kameros plotu ir vertintini kaip šio pažeidimo dalis.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo šalta, drėgna ir tamsu. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 17 punkte yra teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Iš atsakovės atstovo į bylą pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad patikrinimai buvo atliekami ne tuo laikotarpiu, kuomet pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K arba kamerose, kuriose pareiškėjas nebuvo kalinamas (b. l. 23–27, 31, 34–37, 40, 43, 44, 51, 52, 59–62, 64). Kitų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus dėl blogos kamerų, kuriose buvo laikomas, ventiliacijos, drėgmės ir apšvietimo byloje nėra, pats pareiškėjas nenurodė, ar jis dėl nurodytų aplinkybių teikė skundus Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms įstaigoms. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad Lukiškių T-K buvo netinkamai užtikrina ventiliacija, apšvietimas ir drėgmė, teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.

Neturtinę žalą pareiškėjas taip pat kildino iš aplinkybės, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai neužtikrino pakankamo privatumo nuo kitų kameroje laikomų asmenų. Vadovaujantis Taisyklių 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas paaiškino, kad tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Taip pat pažymėjo, kad kai kuriose Lukiškių TI-K kamerose sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos. Teismas su atsakovės atstovo nurodytais argumentais nesutinka. Teismo vertinimu, tualetas turi būti įrengtas taip, kad suimtasis (nuteistasis) besinaudodamas tualetu nebūtų matomas kitų asmenų. Be to, tinkamas tualeto atskyrimas leistų išvengti ir nemalonių potyrių dėl sklindančių kvapų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad dalinis tualeto atskyrimas pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą, žemino orumą, neabejotinai kėlė diskomfortą ir kitus neigiamus potyrius. Pažymėtina, jog pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką, nacionalinės institucijos turi pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. Tik iš dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (2013-04-25 sprendimas byloje Canali prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40119/09; 2015-03-10 sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją 81, 82, 90 punktai, pareiškimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13). Atsakovės atstovas pateikė 22017-04-03 pranešimą Nr. 24-1970, kuriame, be kita ko, nurodė, jog kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395. Nr. 406–417, Nr. 418–426 sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiras kabinos su durimis (b. l. 72), tačiau iš šio pranešimo negalima nustatyti nuo kada minėtose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos atskirose kabinose su durimis. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjas šioje dalyje įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, į tai, kad byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas 24 dienas pažeidžiant jo teisę į minimalų vienam asmeniui turintį tekti plotą kameroje, į tai, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, kurioje 9,00 Eur yra maksimali suma už 1 dieną, praleistą Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (pvz., LVAT 2015-04-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1219-502/2016), protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 216,00 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 216,00 Eur.

Atsakovės atstovas prašo teismo priteisti iš pareiškėjo 3,42 Eur patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsakovės atsakovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintų Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos nuostatų (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 3,42 Eur sumą. Aplinkybė, kad atsakovės atstovas išlaidas grindžia remiantis Tvarka, kuri nustato išlaidų, už kopijų parengimą atlyginimą, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovės atstovas realiai sumokėjo 3,42 Eur už kopijų parengimą. Be to, Tvarkos 1 punktas nustato, kad, ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Tvarkos 2 punktas nustato, kad pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir LVAT 2014-01-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014, 2016-01-19 nutartyje administracinėje Nr. A-1827-858/2015.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, atsakovės atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. M. skundą tenkinti dalyje ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 216,00 Eur (du šimtus šešiolika

eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė