Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. H. (A. H.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-01-15 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyrius (toliau tekste - Migracijos departamentas arba atsakovas) sprendimu Nr. (15/4-16) 10K-2369 atmetė A. H. ir jo atstovės advokatės Anželos Mirošnikovos prašymus pratęsti A. H. terminą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (b. l. 6).

panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus 2016-01-15 sprendimą Nr. (15/4-16) 10K-2369;įpareigoti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyrių išduoti A. H. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;įpareigoti atsakovą atlyginti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas (žyminio mokesčio, advokato pagalbos).

Per teismo posėdį pareiškėjo atstovė prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

2016-01-04 Migracijos departamente buvo gautas pareiškėjo atstovės advokatės Anželos Mirošnikovos prašymas pratęsti Migracijos departamento sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi trims mėnesiams, t. y. iki 2016-01-27, vadovaujantis Įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi (prie šio prašymo be kitų dokumentų buvo pridėtas ir pareiškėjo 2015-12-28 prašymas). Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir nustatęs, kad šis prašymas Migracijos departamentui buvo pateiktas tik 2016-01-04, t. y. po Migracijos departamento 2015-07-27 sprendimo galiojimo laiko pabaigos praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams, ginčijamu sprendimu informavo pareiškėją, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, galimybės pratęsti 2015-07-27 sprendimo galiojimo terminą nėra.

Migracijos departamento pranešimas apie sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir šio sprendimo galiojimo laiką buvo išsiųstas pareiškėjui dar 2015-07-28, t. y. likus mėnesiui iki pareiškėjo sulaikymo, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, kodėl jis nurodytu laikotarpiu nesikreipė dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo. Prašymas pratęsti sprendimo pakeisti leidimą laikinai gyventi galiojimo terminą Migracijos departamentui buvo pateiktas tik 2016-01-04, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui po pareiškėjo paleidimo iš tardymo izoliatoriaus. Pareiškėjui buvo išduotas jau ne vienas leidimas laikinai gyventi ir jam turėjo būti žinomi tiek leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo, tiek ir leidimo įforminimo terminai ir tvarka. Ginčijamas sprendimas neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos pareiškėjo turėtų leidimų laikinai gyventi tęstinumui, kadangi šis sprendimas buvo priimtas 2016-01-15, atsakant į pareiškėjo atstovės 2016-01-04 prašymą, o pareiškėjo paskutinis turėtas leidimas laikinai gyventi pasibaigė galioti dar 2015-09-05. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo turėjo kreiptis šio sprendimo galiojimo laiku, t. y. iki 2015-10-27, o esant svarbių nuo jo nepriklausančių priežasčių, iki šio sprendimo galiojimo pabaigos galėjo pateikti prašymą pratęsti sprendimo pakeisti leidimą laikinai gyventi galiojimo terminą iki trijų mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2016-01-15 sprendimo Nr. (15/4-16) 10K-2369 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. H. 2015-07-09 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje vykdo teisėtą veiklą (yra UAB „Beltechnika.lt“ akcininkas ir vadovas), pateikė dokumentus sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo priimti (b. l. 64–145). Minėtas pareiškėjo prašymas 2015-07-13 buvo persiųstas Migracijos departamentui dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo priimti. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus bei vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2015-07-27 priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams (b. l. 159). 2015-07-27 pranešimas (b. l. 159) apie priimtą sprendimą buvo išsiųstas pareiškėjo prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodytu elektroninio pašto adresu (2015-07-27 pranešimas Nr. (15/4-9) 10K-39387). Tuo pačiu pranešimu pareiškėjas buvo informuotas, kad sprendimas pakeisti jam leidimą laikinai gyventi galioja 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo - iki 2015-10-27, o nepateikus dokumentų iki nurodytos datos, sprendimas netenka galios ir leidimo laikinai gyventi išdavimo klausimas nagrinėjamas iš naujo Įstatymo nustatyta tvarka. Migracijos departamento sprendimo pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi galiojimo laiku, t. y. iki 2015-10-27, pareiškėjas į Migracijos valdybą dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo nesikreipė, taip pat nebuvo pateikęs Migracijos departamentui prašymo pratęsti sprendimo pakeisti leidimą laikinai gyventi galiojimą.

Migracijos departamente 2016-01-04 buvo gautas pareiškėjo atstovės advokatės Anželos Mirošnikovos prašymas pratęsti Migracijos departamento sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi trims mėnesiams - iki 2016-01-27 (b. l. 160-162). Prie šio prašymo be kitų dokumentų buvo pridėtas pareiškėjo 2015-12-28 prašymas (b. l. 166). Migracijos departamentas 2016-01-15 sprendimu Nr. (15/4-16) 10K-2369, išnagrinėjęs 2016-01-04 pareiškėjo prašymą, vadovaudamasis Įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, nepratęsė 2015-07-27 sprendimo išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje trims mėnesiams galiojimo termino, paaiškindamas, kad šis prašymas atsakovui buvo pateiktas tik 2016-01-04, t. y. po Migracijos departamento 2015-07-27 sprendimo galiojimo laiko pabaigos praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams (b. l. 172).

Šį ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015-05-06 įsakymu Nr. 1V-367 pakeistas vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Įstatymo 34 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi galiojimą, 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi galioja 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo, o sprendimas išduoti užsieniečiui leidimą nuolat gyventi – 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sprendimo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi galiojimo laiku užsienietis gali kreiptis dėl leidimo gyventi įforminimo. Leidimas gyventi, išskyrus šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, įforminamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo įforminti leidimą gyventi pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ligos atveju ar esant kitų svarbių nuo užsieniečio nepriklausančių priežasčių, apie kurių buvimą užsienietis turi raštu pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, gali būti pratęstas sprendimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje, galiojimas, bet ne ilgiau kaip iki 3 mėnesių.

Aprašo (redakcija galiojanti nuo 2015-05-07) 119 punkte nurodyta, jog Įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju užsienietis, dėl kurio Migracijos departamento direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas priėmė sprendimą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui tiesiogiai arba per konsulinę įstaigą turi pateikti laisvos formos prašymą pratęsti sprendimo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi galiojimo terminą ir šį prašymą pagrindžiančius dokumentus, o užsienietis, dėl kurio migracijos tarnybos viršininkas ar įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas priėmė sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi, šiai migracijos tarnybai tiesiogiai arba per konsulinę įstaigą – laisvos formos prašymą pratęsti sprendimo pakeisti leidimą laikinai gyventi galiojimo terminą ir šį prašymą pagrindžiančius dokumentus. Prašyme turi būti nurodyta užsieniečio pilietybė, vardas (-ai), pavardė (-ės), gimimo data, adresas Lietuvos Respublikoje arba elektroninio pašto adresas, kuriuo būtų galima informuoti apie priimtą sprendimą dėl sprendimo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi galiojimo termino pratęsimo, kai užsienietis yra Lietuvos Respublikoje, ir priežastis, dėl kurios prašoma pratęsti sprendimo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi galiojimą terminą.

Įvertinus šias teisės aktų normas, darytina išvada, kad sprendimas išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi galioja 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo. Įstatymas nenumato, kad minėtas 3 mėnesių terminas galėtų būti atnaujinamas – šis terminas gali būti tik pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 3 mėnesių, t. y. terminas, kuriuo galioja sprendimas išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, negali būti ilgesnis nei 6 mėnesiai nuo sprendimo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi priėmimo. Taigi Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas gali būti tik pratęstas, prašymas dėl sprendimo pratęsti terminą priėmimo turi būti pateiktas dar jam nesibaigus.

Šiuo atveju pareiškėjas 2015-07-09 pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, todėl Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, 2015-07-27 priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams, apie priimtą sprendimą pranešimu informavo pareiškėją jo nurodytu elektroninio pašto adresu (2015-07-27 pranešimas Nr. (15/4-9) 10K-39387). Pranešimu pareiškėjas buvo informuotas, kad sprendimas pakeisti jam leidimą laikinai gyventi galioja 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo - iki 2015-10-27, o nepateikus dokumentų iki nurodytos datos, sprendimas netenka galios ir leidimo laikinai gyventi išdavimo klausimas nagrinėjamas iš naujo Įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau pareiškėjo atstovė advokatė Anžela Mirošnikova tik 2016-01-04 pateikė Departamentui prašymą pratęsti terminą pakeisti leidimą laikinai gyventi trims mėnesiams - iki 2016-01-27.

Departamentas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir nustatęs, kad šis prašymas Migracijos departamentui buvo pateiktas tik 2016-01-04, t. y. po Migracijos departamento 2015-07-27 sprendimo galiojimo laiko pabaigos praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams, ginčijamu sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjo atstovės advokatės Anželos Mirošnikovos prašymą pratęsti terminą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl teismas laiko, jog pareiškėjo reikalavimas pratęsti Migracijos departamento sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi trims mėnesiams - iki 2016-01-27 bet kokiu atveju jau negalėjo būti tenkinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikė Įstatymo 34 straipsnio taikymą ir konstatavo: „sprendimas išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi galioja 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo. Įstatymas nenumato, kad minėtas 3 mėnesių terminas galėtų būti atnaujinamas - šis terminas gali būti tik pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 3 mėnesių, t. y. terminas, kuriuo galioja sprendimas išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, negali būti ilgesnis nei 6 mėnesiai nuo sprendimo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi priėmimo. Kadangi Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas gali būti tik pratęstas, prašymas dėl sprendimo pratęsti terminą priėmimo turi būti pateiktas dar jam nepasibaigus" (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A-1283-624/2016).

Pareiškėjas teigia, kad pakeisti leidimą laikinai gyventi Departamento 2015-07-27 sprendime nurodytu galiojimo laiku iki 2015-10-27 nepasinaudojo dėl objektyvios, nuo jo nepriklausančios priežasties, nes nuo 2015-08-24 iki 2015-11-23 buvo sulaikytas ir laikomas tardymo izoliatoriuje (duomenys neskelbtini). Šiuos pareiškėjo teiginius teismas atmeta, nes pareiškėjui apie Departamento 2015-07-27 sprendimą ir pranešimą buvo žinoma, likus dar mėnesiui iki jo sulaikymo, todėl būdamas rūpestingas bei atsakingas turėjo pakankamai laiko pateikti prašymą ir dokumentus, tačiau nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, kodėl jis nurodytu laiku nesikreipė dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo. Be to, pareiškėjui Departamentas buvo išdavęs jau ne vieną leidimą laikinai gyventi (turėjo leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2015-09-05), todėl jam buvo žinomi tiek leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo, tiek ir leidimo įforminimo terminai ir tvarka, tačiau šios tvarkos nesilaikė, per nustatytą terminą neįformino leidimo laikinai gyventi.

Pareiškėjo argumentai, kad ginčijamas sprendimas užkerta kelią jam po dvejų metų gauti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, pažeidžia jo teisę gyventi Lietuvoje kartu su savo šeimą, įtvirtintą EŽTK 8 str., taip pat pareiškėjo šeimos teisę gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, yra nepagrįsti, nes ginčijamas sprendimas neturėjo ir negalėjo turėti apskritai jokios įtakos pareiškėjo turėtų leidimų laikinai gyventi tęstinumui, kadangi šis sprendimas buvo priimtas 2016-01-15 dėl pareiškėjo 2016-01-04 prašymo, o jo paskutinis turėtas leidimas laikinai gyventi pasibaigė galioti dar 2015-09-05. Pagal EŽTT praktiką, Konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (EŽTT 1985-05-28 sprendimas byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimų Nr. 9214/80, Nr. 9473/81, Nr. 9474/81; 1996-11-28 sprendimas byloje Ahmut prieš Olandiją, pareiškimo Nr. 21702/93, ir kt.), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Iš paminėtų nuostatų matyti, kad teisė į šeimos gyvenimo gerbimą (EŽTK 8 str.) iš esmės valstybei nenumato pareigos leisti užsieniečiui gyventi šalyje, o užsieniečiui atitinkamai negarantuoja teisės toje valstybėje apsigyventi.

Vadinasi Departamento 2016-01-15 sprendimas Nr. (15/4-16)10K-2369 dėl atsisakymo pratęsti terminą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.

Teismui pripažinus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas nėra teisinio pagrindo įpareigoti Departamentą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. H. (A. H.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.