- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- eI3-935-872/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03061-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Fausta Vitkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Ž. S.
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės (skundą padavusios institucijos) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui Ž. S. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK, ir Komisija) 2019-07-30 sprendimą Nr. 21R-494 (AG-431/06-2019) ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad LAGK skundžiamu sprendimu panaikino 2019-05-23 NMA sprendimą Nr. SP1-19 (toliau – Sprendimas) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“. Nesutinka su Komisijos išvada, jog NMA pareiškėjui jaunojo ūkininko išmoką išmokėjo dėl savo klaidos. Pažymėjo, jog pareiškėjas nebuvo sąžiningas ir jau 2017 m. paraiškos pateikimo dieną žinojo, jog neatitinka reikalavimų jaunojo ūkininko išmokai gauti, bet vis dėlto pretendavo gauti paramą. Be to, pareiškėjas, teikdamas 2017 m. Paraišką, įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą paramos sumą grąžinti NMA. 2017 m. Paraiškoje nurodyta, jog pareiškėjas yra susipažinęs su taisyklėmis bei savo parašu patvirtino, jog yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis, ir įsipareigoja neteisingai apskaičiuotą ir pervestą į sąskaitą paramos sumą grąžinti NMA.
Pažymėjo, jog pats pareiškėjas, jau teikdamas 2017 m. paraišką turėjo elgtis atidžiai, sąžiningai, atsakingai ir laikytis teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl jaunojo ūkininko išmokos gavimo.
NMA pripažino, jog nežymiai praleido 12 mėnesių nustatytą terminą (pavėlavusi 1 mėnesį). Paaiškino, jog turėjo informuoti pareiškėją iki 2018 m. gruodžio 1 d., bet informavo pareiškėją priimdama 2019 m. sausio 4 d. skolos sprendimą. Teigė, jog pagal LVAT praktikoje suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, todėl vien Pareiškėjo informavimo termino nesilaikymas negali būti pagrindas pripažinti NMA sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu iš esmės.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepime su atsakovės skundo argumentais nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Paaiškino, 2019-02-02 registruotu laišku gavęs NMA 2019-01-04 sprendimą Nr. SP1-40 dėl susidariusios skolos grąžinimo. Sprendime nurodyta, kad už 2017 metus deklaruotus pasėlių plotus nepagrįstai apskaičiuota ir perduota mokėti 3866,61 Eur jaunojo ūkininko išmokos suma už 84,39 ha plotą, taip pat jis teigia gavęs 2019-01-30 raštą Nr. BR6-868, kuriame nurodoma, kad 2019 m. sausio 17 ir 23 d. buvo išskaičiuota 1 784,67 Eur ir dar esantis skolingas 2 028,26 Eur, kuriuos turintis grąžinti per 60 kalendorinių dienų. Minėtame sprendime nurodyta, kad dėl įvykusios Plotinių priemonių administravimo informacinės sistemos klaidos nepagrįstai apskaičiuota ir perduota mokėti jaunojo ūkininko išmoka už 2017 metus.
2019-04-04 LAGK priėmė sprendimą Nr. 21R-237(AG-170/06-2019) dėl jaunojo ūkininko išmokos, sumokėtos už 2017 m., sumoje 3 866,61 Eur ir panaikino NMA sprendimą Nr. SP1-40, priimtą 2019-01-04 dėl susidariusios skolos grąžinimo. NMA minėto sprendimo neskundė, jis yra nenuginčytas ir galiojantis, tačiau NMA priėmė kitus sprendimus (2018-12-04 „Dėl skirtos išmokų sumos“, 2019-05-22 „Dėl išsamaus sprendimo pateikimo“, 2019-05-23 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, 2019-05-27 „Dėl susidariusios skolos susidarymo ir išskaičiavimo“). Vertindama iš naujo 2017 m. paraišką ir vadovaujantis nurodytais raštais NMA išskaičiavo 3 866,61 Eur sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teigė, jog viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu. Vilniaus apygardos administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog situacija, kai iš esmės keičiamas sprendimas perskaičiuojant ankstesniu sprendimu skirtas sankcijas, negali būti laikoma techninio pobūdžio klaida, taisytina VAĮ 35 straipsnio pagrindu, kadangi nauji sprendimai priimami kaip faktinio konteksto ir taisytinų teisės aktų nuostatų pasikeitimo pasekmė ir atitinkamai šie pakeitimai turi įtakos sprendimais nustatytoms pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Tokiu būdu NMA, kaip viešojo administravimo subjektas, neturi teisės (įgalinimų) spręsti prieš tai priimto sprendimo panaikinimo klausimo ir atitinkamai neturėjo teisės priimti sprendimo dėl skolos.
Nesutikdamas su priimtu sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri 2019-07-30 priėmė ginčijamą sprendimą. Pareiškėjas pažymėjo, jog visuose ankstesniuose NMA dokumentuose buvo teigiama, kad dėl įvykusios Plotinių priemonių administravimo informacinės sistemos klaidos nepagrįstai apskaičiuota ir perduota mokėti 3 866,61 Eur jaunojo ūkininko išmoka. NMA 2019 metais priėmusi sprendimą dėl skolos susigrąžinimo jo tinkamai neinformavo, sprendimą jis gavo 2019-02-02 kartu su dokumentu dėl skolos susidarymo ir dalies išskaičiavimo. NMA nebuvo sąžininga dėl dalies nuskaitytų išmokų, o vėliau ir likusios sumos nuskaitymo iš 2018 m. deklaracijos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilęs dėl LAGK 2019-07-30 sprendimo Nr. 21R-494 (AG-431/06-2019), kuriuo panaikintas NMA 2019-05-23 sprendimas „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pateikė Agentūrai 2017-05-31 Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 17-1011970223-A1-1, taip pat 2017-06-05 prašymą dėl paraiškos duomenų keitimo ir 2017-06-05 prašymą dėl paraiškos duomenų keitimo (LAGK byla, b. l. 15, 21, 28-34). Pareiškėjui buvo išmokėtos šios paramos išmokos jaunajam ūkininkui: 2017-10-25 išmokėta 2 624,46 Eur suma, 2017-12-11 išmokėta 1 238,86 Eur suma, iš viso – 3 863,32 Eur paramos suma.
Agentūra 2019-01-04 sprendimu Nr. SP1-40 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ nustatė, kad pareiškėjui dėl Plotinių priemonių administravimo informacinės sistemos (toliau – PPAIS) klaidos nepagrįstai apskaičiuota ir perduota mokėti jaunojo ūkininko išmoka už 2017 metus, kurią pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai (e. b. t. I, b. l. 16-18).
LAGK 2019-04-04 sprendimu Nr. 21R-237(AG-170/06-2019) panaikino Agentūros 2019-01-04 sprendimą Nr. SP1-40 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ kaip nepagrįstą ir neteisėtą (e. b. t. I, b. l. 19-23). Agentūra šio sprendimo neskundė, taigi, jis yra įsiteisėjęs ir galiojantis.
Be to, Agentūra 2019-05-23 priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo pakartotinai nustatė, kad pareiškėjui pagal 2017-05-31 paraišką buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė 3 866,61 Eur grąžintinų lėšų suma (LAGK byla, b. l. 3-5). Apie ginčijamą 2019-05-23 sprendimą Agentūra informavo pareiškėją 2019-05-27 raštu Nr. BR6-3653, kuriame taip pat nurodė, jog grąžintinų lėšų suma jau buvo išskaičiuota (LAGK byla, b. l. 6).
Pareiškėjas, nesutikdamas su 2019-05-23 sprendimu, pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2019-07-30 Sprendimu Nr. 21R-494 (AG-431/06-2019) (LAGK byla, b. l. 50-54) nusprendė tenkinti pareiškėjo Ž. S. skundą ir panaikinti NMA 2019-05-23 Sprendimą Nr. SP1-19 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (LAGK byla, b. l. 50-54). Komisija konstatavo, jog nesant pareiškėjo neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, Agentūra išmokėjusi pareiškėjui 3 866,61 Eur jaunojo ūkininko išmoką už 2017 metus dėl savo klaidos ir savo kaltės praleidusi Reglamento Nr. 809/2014 7 straipsnio 3 dalyje nustatytą 12 mėnesių terminą, Agentūra priimti ginčijamo 2019-05-23 sprendimo dėl reikalavimo sugrąžinti už 2017 metus išmokėtą 3 866,61 Eur jaunojo ūkininko išmoką nebeturėjo teisės.
NMA pateiktame skunde teismui, ginčydama Komisijos priimtą sprendimą, nesutinka su Komisijos išvada, jog NMA pareiškėjui jaunojo ūkininko išmoką išmokėjo dėl savo klaidos. Pažymėjo, jog pareiškėjas nebuvo sąžiningas ir jau 2017 m. paraiškos pateikimo dieną žinojo, jog neatitinka reikalavimų jaunojo ūkininko išmokai gauti, bet vis tiek pretendavo ją gauti.
Pareiškėjas su tokiu NMA teiginiu nesutinka, pažymėdamas, jog visuose ankstesniuose NMA raštuose buvo teigiama, kad dėl įvykusios PPAIS klaidos nepagrįstai apskaičiuota ir perduota mokėti 3 866,61 Eur jaunojo ūkininko išmoka. Be to, NMA, 2019 m. priėmusi sprendimą dėl skolos susigrąžinimo jo tinkamai neinformavo, sprendimą jis gavo tik 2019-02-02 kartu su dokumentu dėl skolos susidarymo ir dalies išskaičiavimo.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2015-12-04 įsakymu Nr. 3D-897 (suvestinė redakcija nuo 2017-05-16 iki 2017-12-01) patvirtino Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles (toliau – Taisyklės).
Pagal Taisyklių 4.13 papunktį išmoka jaunajam ūkininkui – papildoma išmoka iš Europos Sąjungos lėšų, mokama už deklaruotą plotą pareiškėjui, atitinkančiam išmokos jaunajam ūkininkui reikalavimus.
Taisyklių 15.1.2 papunktyje nustatyta, kad išmoką jaunajam ūkininkui gali gauti pareiškėjas fizinis asmuo, kuris žemės ūkio valdą, kaip valdos valdytojas, kuria pirmą kartą arba jau yra įkūręs ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki teikiamos paraiškos, kurioje pirmą kartą siekia gauti išmoką jaunajam ūkininkui, pateikimo dienos. Pagal Taisyklių 18 punktą išmoka jaunajam ūkininkui skiriama kasmet vienam pareiškėjui ne ilgesnį nei penkerių metų laikotarpį, kai jis einamaisiais metais deklaruoja naudmenų plotus, atitinkančius pagrindinės tiesioginės išmokos reikalavimus. Taisyklių 20 punktas nustato, kad jeigu pareiškėjo valda yra įkurta ankstesniais metais nei buvo pateikta paraiška, kurioje pirmą kartą siekiama gauti išmoką jaunajam ūkininkui, ir nuo valdos įregistravimo dienos iki paraiškos pateikimo dienos yra praėję mažiau nei vieneri, dveji, treji, ketveri ar penkeri metai, pareiškėjas turi teisę į išmoką jaunajam ūkininkui atitinkamai penkerių, ketverių, trejų, dviejų ar vienerių metų laikotarpiui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-02-13 nutarimu Nr. 137 (suvestinė redakcija nuo 2018-08-01) patvirtino Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisykles (toliau – Grąžintinų lėšų taisyklės).
Grąžintinų lėšų taisyklių 7 punktas nustato, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo: 7.1. jeigu fizinis arba juridinis asmuo: 7.1.1. nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti; 7.1.2. vykdomajai institucijai pateikė klaidingą su paramos gavimu susijusią informaciją; 7.1.3. gavo didesnę nei priklauso paramą; 7.2. valstybės institucijos nesilaikė ES ir (arba) nacionalinių teisės aktų nuostatų ar veikė aplaidžiai (toliau – administravimo klaida) ir dėl to fiziniam arba juridiniam asmeniui išmokėta parama; 7.3 reglamente (EB) Nr. 2015/1589 nustatyta tvarka Europos Komisijai priėmus sprendimą įpareigoti valstybę narę imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad valstybės pagalba būtų išieškota iš fizinio arba juridinio asmens.
Europos Parlamento ir Tarybos 2013-12-17 reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (toliau – Reglamentas Nr. 1306/2013) 58 straipsnio 1 dalies e punktas numato, jog įgyvendinamos BŽŪP (Bendroji žemės ūkio politika) valstybės narės priima visas būtinas teisines, reguliavimo ir administracines nuostatas ir imasi visų kitų priemonių, būtinų veiksmingai Sąjungos finansinių interesų apsaugai užtikrinti, visų pirma nepagrįstai išmokėtoms sumoms susigrąžinti su palūkanomis ir, prireikus, teisminiam procesui tuo tikslu pradėti.
Komisijos įgyvendinimo 2014-07-17 reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (toliau – Reglamentas Nr. 809/2014) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei išmoka sumokėta nepagrįstai, gavėjas grąžina tą sumą ir, jei taikytina, pagal 2 dalį apskaičiuotas palūkanas. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad 1 dalyje nurodyta pareiga grąžinti netaikoma, jeigu mokėjimas buvo neteisingai atliktas dėl kompetentingos institucijos arba kitos institucijos klaidos ir jeigu gavėjas tokios klaidos pagrįstai galėjo nepastebėti. Tačiau jei klaida susijusi su faktiniais atitinkamos išmokos apskaičiavimo elementais, pirma pastraipa taikoma tik tuo atveju, jei apie sprendimą susigrąžinti išmokėtą sumą nebuvo pranešta per 12 mėnesių nuo mokėjimo dienos.
Agentūra ginčijamame 2019-05-23 Sprendime nurodė, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija 2019-04-04 sprendimu Nr. 21R-237(AG-170/06-2019) panaikino Agentūros 2019-01-04 sprendimą Nr. SP1-40 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, tačiau pareiškėjo 2017 m. Paraiška, vadovaujantis Taisyklių 95 punktu buvo administruojama pakartotinai ir priimtas naujas sprendimas.
Pažymėjo, jog vadovaujantis Taisyklių 19 punktu ir 20 punkte nurodytu paramos skyrimo laikotarpio apskaičiavimu, pareiškėjui jaunojo ūkininko išmoka pagal 2017 m. Paraišką nepriklauso, t. y. pareiškėjas žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre pirmą kartą kaip valdos valdytojas įkūrė 2012-04-08, o paraišką, kurioje pirmą kartą nurodė, kad siekia gauti išmoką jaunajam ūkininkui, pateikė 2015-06-11, todėl nuo tapimo valdos valdytoju dienos iki paraiškos, pagal kurią pirmą kartą nurodė, kad siekia jaunojo ūkininko išmokos, pateikimo dienos jau buvo praėję keturi metai, todėl paskutiniai, penkti metai, kuriais pareiškėjas galėjo gauti jaunojo ūkininko išmoką, buvo 2016 m.
Kaip jau minėta, LAGK 2019-04-04 sprendimu Nr. 21R-237(AG-170/06-2019) panaikino Agentūros 2019-01-04 sprendimą Nr. SP1-40 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ kaip nepagrįstą ir neteisėtą (e. b. t. I, b. l. 19-23). Komisija nustatė, jog pareiškėjas žemės ūkio valdą pirmą kartą įkūrė 2012-06-08, o paraišką, kurioje pirmą kartą nurodė siekiantis gauti išmoką jaunajam ūkininkui pateikė 2015-06-11. Nurodė, jog pareiškėjas jaunojo ūkininko išmoką galėjo gauti kasmet ne ilgesnį nei penkerių metų laikotarpį skaičiuojant nuo žemės ūkio valdos įkūrimo: 2012 metai laikomai pirmais metais, 2013 metai – antrais metais, 2014 metai – trečiais metais, 2015 metai – ketvirtais metais ir 2016 metai – penktais metais. Todėl 2016 metai buvo paskutiniai metai, kuriais pareiškėjas galėjo gauti jaunojo ūkininko išmoką. Taip pat Komisija pažymėjo, jog jaunojo ūkininko išmokos permoka pareiškėjui susidarė dėl PPAIS klaidos, ką pripažino ir Agentūra. Jokie neteisėti pareiškėjo veiksmai, susiję su paramos išmokėjimu pareiškėjui nenustatyti. Todėl, Komisijos vertinimu, tai, kad pareiškėjui buvo apskaičiuota per didelė paramos suma yra Agentūros, bet ne pareiškėjo klaida (e. b. t. I, b. l. 19-23). Kaip jau minėta, Agentūra šio sprendimo neskundė, todėl jis yra nenuginčytas ir galiojantis.
Pažymėtina, jog pirminį sprendimą dėl susidariusios skolos sugrąžinimo Agentūra priėmė tik 2019-01-04, t. y. praėjus ilgesniam nei 12 mėnesių terminui nuo paskutinės 2017-12-11 paramos mokėjimo dienos (Reglamento Nr. 809/2014 7 straipsnio 3 dalis). Atsakovas savo skunde pripažįsta, jog apie sprendimą susigrąžinti išmokėtą sumą pareiškėjui pranešė pavėluotai.
Taigi, teismas, pagal byloje esančius duomenis, sutinka su Komisijos vertinimu, jog Agentūra Reglamento Nr. 809/2014 7 straipsnio 3 dalyje nustatytą 12 mėnesių terminą, per kurį turėjo pranešti pareiškėjui apie sprendimą susigrąžinti nepagrįstai išmokėtą sumą, praleido pažeisdama Reglamento Nr. 1306/2013 58 straipsnio 1 dalies e punkto reikalavimus dėl savo kaltės, o tai paneigia ir Agentūros argumentus dėl mažareikšmio procedūrinio pažeidimo.
Atsakovė ginčijamame 2019-05-23 Sprendime nurodė, jog 2017 metų paraiška buvo administruojama pakartotinai ir priimtas naujas sprendimas. Tačiau pakartotinis paraiškos administravimas turi būti teisėtas ir vykdomas laikantis teisės aktų reikalavimų bei bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Agentūra, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia (be kita ko, įskaitant) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad Agentūros priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktu, proporcingumo principas viešajame administravime reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2399-756/2019, 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1059-502/2019).
Taigi, teismas sutinka su Komisijos išvada, jog Agentūra ginčijamame sprendime nenurodė motyvų, kodėl nepasikeitus faktinei situacijai, reikėjo peradministruoti 2017-05-31 paraišką. Komisija pagrįstai Agentūros veiksmus pakartotinai vertinant 2017-05-31 paraišką ir pakartotinai dėl to paties dalyko priimant 2019-05-23 sprendimą, kvalifikavo ir kaip nesąžiningus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą LAGK 2019-07-30 sprendimą Nr. 21R-494 (AG-431/06-2019), todėl NMA skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti atsakovės (skundą padavusios institucijos) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.