Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, Linai Beniušienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovėms G. V., L. M., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. R., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) suaugiųjų gimnazijoje, kaltinama pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji, 2014-04-09 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, leido dirbti K. K. bendrovei priklausančioje kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), barmenės-padavėjos pareigose, nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties. K. K. raštu patvirtino, kad bendrovėje dirbo pirmą dieną, darbo sutartis su ja nesudaryta, numatytas minimalus darbo užmokestis. R. R., nesudarydama darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo teritoriniam skyriui apie K. K. priėmimą į darbą, leido dirbti nelegalų darbą, numatytą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 punkte ir pažeidė Darbo kodekso 99 straipsnio 1 ir 2 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad tą dieną ji net nebuvo darbo vietoje, ta mergaitė turtėjo ateiti jai esant ir atnešti visus dokumentus. Tai buvo merginų saviveikla. Kai viskas įvyko, jai paskambino darbuotoja ir pasakė, kad yra atėję mokesčių inspektoriai. Ji nežinojo, kad M. ne viena buvo, nežinojo, kad ji leido K. pasimokyti. M. paskambinusi verkė. Pabrėžia, kad K. buvo priimta į darbą tą pačią dieną. M., kai atėjo K., jai nepaskambino. Ji tikėjosi greičiau grįžti, bet nepavyko. Mokesčių inspekcijos darbuotojai jos nebesulaukė ir ji neturėjo galimybės pasiaiškinti. Jie ieškojo padavėjos. M. draugės draugė ieškojo darbo. Ji pasakė M., kad pasikviestų tą merginą. Prieš savaitę mergina buvo atėjusi, ji jai sakė, su ja tarėsi, kaip ji turės dirbti, koks bus užmokestis. Darbo buvo mažai, dar šalta, ne sezonas, todėl neskubėjo priimti naujų darbuotojų. Pasakė K., kad kai susirinks dokumentus, įdarbins. Ji ateidama nepaskambino, o M. jai nepasakė, kad K. atėjo.

Liudytoja M. K. paaiškino, kad mokesčių inspekcijos darbuotojai atėjo patikrinti, kai dirbo K.. K. K. aptarnavo juos, nors neturėjo to daryti. Inspektoriai liepė K. paaiškinimą rašyti. K. K. neturėjo teisės imti pinigus, aptarnauti tuos pareigūnus, bet taip išėjo. Ji buvo K. K. kartą mačiusi. Ji buvo atėjusi pasišnekėti su R. R.. Ji buvo pakviesta į pokalbį, šnekėjosi. Kada K. bus įforminta, ji nežinojo, ne jos kompetencija. Su direktore K. K. kalbėjo gal prieš 2 ar 4 dienas iki įvykio. Buvo šnekėta, kad K. K. bus priimta. Tuo metu trūko darbuotojų, neturėjo nė vieno padavėjo. Apie 13:00 val. atėjo pareigūnai. Ji nuo 10 val. atėjo, o K. atėjo nuo 12 val. ir apie valandą pabuvo. K. K. atėjusi pasakė, kad atėjo pasibandyti, nes nežino, kaip dirbti, nėra dirbusi tokio darbo, jai buvo įdomu susipažinti su darbo specifika. Jų darbo apranga- juodos kelnės, juodi bateliai, balti marškinėliai ir juodi švarkai. K. K. buvo su juodu megztuku. Ji nemokėjo naudotis kasos aparatu, todėl ji jai rodė. Nebuvo žmonių, kai atėjo iš mokesčių inspekcijos, K. pasakė, kad eina pasibandyti. Inspektoriai pavalgė ir padavė K. K. pinigus, kad įneštų į kasą, o to daryti ji negalėjo. Niekas jai nenurodė K. K. apmokyti. Direktorės tą dieną nebuvo, o K. K. atėjo pasibandyti, todėl ji suprato, kad jos jau buvo susitarusios su direktore. Ji bandė skambinti direktorei, kai inspektoriai atvyko, bet nesėkmingai. K. K. jos draugės draugė, ir ji tik kartą ją matė. Kai atėjo K. K., ji direktorei neskambino. Prieš tai K. K. buvo atėjusi, kalbėjo su direktore, bet ką jos tarėsi, ji nežino tik suprato, kad K. K. jau buvo susitarusi su direktore. K. K. prašė, kad ji leistų padirbti, ją apmokytų. Ji žinojo, kad buvo tartasi su K., bet nežinojo, ar ji priimta. Jai buvo pasakyta, jei ateina žmogus, ji turi jį apmokyti.

Liudytoja K. K. parodė, kad 2014-04-06 buvo jos pirmoji darbo diena, o 2014-04-09 įvyko patikrinimas. Tuomet paaiškėjo, kad nėra darbo sutarties. Jai direktorė pasakė „pasibandyk“ ir darbo sutarties jos nepasirašė. Apie laisvą darbo vietą ji sužinojo iš draugės. Kai atvyko į barą, su barmene bendravo. Jos nesutarė, kad ji ateis po kelių savaičių, ji pati pasakė, kad gali jau pardėti dirbti ir 2014-04-06 atėjo į darbą. Tada ir susitiko su direktore. Ir barmenė, ir direktorė buvo bare. Aptarė visas darbo sąlygas, jai viskas tiko. Jai direktorė pasakė „ Pasibandyk, ar tiks, jei tiks, įdarbiname“. Ji dirbo ir balandžio 6, 7, 8 dienomis. Pirmas dvi dienas klientų nebuvo, nes baras prie jūros. Per tas dienas ji išmoko apsitvarkyti aplinką, padengti stalus ir t.t. Kitas dienas buvo po vieną, po du klientus. Su kasos aparatu nemokėjo dirbti, todėl ją mokino barmenė. Barmenė jai papasakojo, koks darbas, kaip reikia dirbti, koks meniu, paklausė, kada gali ateiti. Ji pasakė, kad ateis ir 2014-04-06 atėjo į darbą. Ją oficialiai priėmė į darbą, po to, kai inspekcijos pareigūnai išėjo. Direktorė prieš tai jai nesakė, kad ją oficialiai įformins, tik pasakė „Pasibandyk, gal nepatiks“. Kalbos, kada ją įformins, nebuvo. 2014-04-06, 2014-04-07, 2014-04-08 dirbo pagal susitarimą. Ateidavo nuo 12:00 val. ir dirbdavo iki 18:00 val., bet žmonių nebuvo. Taip sutarė su pačia direktore. Dėl darbo užmokesčio dydžio su direktore nekalbėjo. Direktorė tik pasakė, kad minimumas ir arbatpinigiai, tai ji pasakė 2014-04-06. Gegužę tarp jos ir direktorės įvyko konfliktas ir ji išėjo iš darbo. Direktorė ją apgavo su darbo grafiku. Ji paprašė, kad jai parodytų kito mėnesio grafiką, ir pamatė tame grafike, kad 4 dienas turi dirbti bare. Pasakė direktorei, kad nedirbs. Direktorė jai atsakė, kad tai nesvarbu, ji neturi, ką statyti į barą, pradėjo akis draskyti, įvyko konfliktas, ir ji išėjo. Pati parašė prašymą išeiti iš darbo. Draugė M. irgi nutraukė darbo sutartį, bet kodėl, ji negali pasakyti. Protokole nurodė, kad dirba pirmą dieną 2014-04-09, nes buvo stresinė situacija, susitarė taip sakyti, kad išvengti baudos. Buvo M., kai atėjo inspektoriai, ji išsigando. Direktorės tada nebuvo, jai skambino, bet ji nekėlė ragelio. Kai direktorė grįžo, ją įdarbino. 2014 m. balandžio 10 d. parašė prašymą priimti ją į darbą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams (darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu), dirbamas nesudarius darbo sutarties. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 2 p. numato, kad nelegaliu darbu taip pat laikytinas faktas, kai darbdavys nepraneša VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens valstybinio socialinio draudimo pradžią ne vėliau kaip vieną dieną iki numatytosios darbo pradžios. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-3284/2011). Bet kuriuo atveju, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.

Administraciniu teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad 2014-04-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje barmenės-padavėjos pareigose dirbo K. K., su kuria nebuvo sudaryta rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo teritoriniam skyriui (b. l. 3-6). Tai, kad patikrinimo metu K. K. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ su darbu susijusius veiksmus, neneigia ir pati bendrovės direktorė R. R., tačiau jos teigimu, K. K. kavinėje dirbo jai nežinant ir be jos leidimo (b. l. 41). Vis dėlto tokie R. R. teiginiai paneigti liudytojos M. K. paaiškinimais, kuri nurodė, kad buvo su vadovais kalbėta, kad K. K. į darbą bus priimta, o kai K. K. atėjo, ji ją apmokė dirbti, nes jai buvo pasakyta, kad kai ateina žmogus, ji turi jį apmokyti (b. l. 41-42). 2014-04-09 rašytame paaiškinime M. K. nurodė, kad į kavinę atėjo mergina, kuri ieškojo darbo, todėl ji leido jai aptarnauti klientus, tačiau visa tai buvo padaryta su bendrovės vadovų žinia (b. l. 18). Liudytojos M. K. paaiškinime nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa su teisme duotais paaiškinimais, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Liudytoja K. K. taip pat patvirtino, kad 2014-04-09 ji aliko su darbu susijusius veiksmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kavinėje, tačiau į darbą oficialiai buvo priimta po inspekcijos atlikto patikrinimo. Rašytinė darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta, nes direktorė pradžioje leido pabandyti dirbti (b. l. 47). Tai, kad 2014-04-09 K. K. pradėjo darbą, liudytoja nurodė ir 2014-04-09 rašytame paaiškinime (b. l. 17). Nors K. K. nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kavinėje dirbo nuo 2014-04-06 iki 2014-04-08, tačiau šie jos teiginiai, atmestini kaip nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Operatyvaus patikrinimo pažyma patvirtina, kad 2014-04-09 užsakymą priėmė ir patiekalus atnešė K. K.. Už užsakymą gautus pinigus K. K. apskaitė veiklos vykdymo vietoje įrengtu kompiuteriniu kasos aparatu ir kartu su grąža išdavė kvitą (b. l. 7-10). Faktų fiksavimo pažymoje taip pat užfiksuota, kad patikrinimo metu bendrovėje dirbo trys darbuotojai, o iš klientų priėmusi patiekalų užsakymą, paėmusi pinigus ir kartu su grąža išdavusi kvitą K. K., nėra įdarbinta bendrovėje, t.y. su ja nėra sudaryta rašytinė darbo sutartis (b. l. 11-13). Pažymėtina ir tai, kad pati R. R. patvirtino, jog dar prieš savaitę su K. K. buvo apsitarta, kaip ji turės dirbti ir koks bus darbo užmokestis (b. l. 41). Taigi aptartų įrodymų visuma patirtina, kad K. K. 2014-04-09 patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kavinėje dirbo. Nors R. R. tvirtina, kad K. K. kavinėje dirbo be jos žinios, tačiau tokie jos paaiškinimai vertinti kaip pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti jai gresiančios administracinės atsakomybės.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl kvalifikuoti tinkamai. Pripažįstama, kad R. R. šį teisės pažeidimą padarė neatsargia kaltės forma.

Byloje nėra nustatyta R. R. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio pažeidimo aplinkybes, pažeidimo pobūdį - nesudarius darbo sutarties buvo dirbamas darbas R. R. bendrovės naudai. Atsižvelgiama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę- byloje nėra duomenų, kad R. R. būtų buvusi bausta administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus minėtas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalią nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. l d. sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 41³ str. l d., 41 str. 5 d., 287 str. l d. l p., 293 str., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

R. R. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio l dalį už K. K. nelegalų darbą, skirti 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) (868,86 eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6020. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.