Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. R. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimo, kuriuo R. R., gim. (duomenys neskelbtini), nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį 3000 litų (868 eurų) dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, pažeisdama Darbo kodekso 99 straipsnio 1 ir 2 punkto reikalavimus, 2014-04-09 leido dirbti K. K. bendrovei priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), barmene-padavėja, nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties.

R. R. atstovas advokatas V. Rutavičius prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą R. R. nutraukti.

Tokie liudytojų M. K. ir K. K. parodymai teisme bei nurodytos aplinkybės 2014-04-09 paaiškinimuose iš esmės sutampa, todėl jais abejoti teismas neturėjo pagrindo. Teismas turėjo pagrindą atmesti K. K. parodymus apie jos darbą kavinėje balandžio 6, 7 ir 8 dienomis tik todėl, kad šie parodymai nebuvo patvirtinti kitais objektyviais bylos duomenimis. Liudytojų M. K. ir K. K. nurodytos aplinkybės dėl K. K. darbo kavinėje paneigia R. R. teiginius, kad K. K. kavinėje dirbo jai nežinant ir be jos leidimo. R. R. paaiškinimus apie tai, kad K. K. kavinėje dirbo be jos žinios, teismas pagrįstai vertino kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti jai gresiančios atsakomybės. Pripažindamas R. R. kalta dėl nelegalaus darbo, teismas vadovavosi ne tik liudytojų M. K. ir K. K. parodymais, bet ir bylos rašytine medžiaga, kurioje užfiksuoti duomenys apie tai, kad R. R. 2014-04-09 leido dirbti K. K. barmene-padavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjo K. M. nuomone, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal DK 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, konstatuojama, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

2014-04-09 paaiškinime K. K. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ ji pradėjo dirbti 2014-04-09 – priėmė užsakymą iš dviejų kavinės lankytojų, atnešė užsakytus patiekalus, už juos paėmė pinigus, kuriuos apskaitė kasos aparatu, su grąža atnešė atspausdintą čekį. Darbo sutartis su ja sudaryta nebuvo. Dėl darbo sąlygų kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ kalbėjo su bendrovėje dirbančia barmene-padavėja M.. K. K. buvo žinoma, kad gaus minimalų darbo užmokestį, dirbs 8 valandas per dieną, 4 dienas per savaitę, kad 4 dienos bus laisvos (b. l. 17).

Teismo posėdyje K. K. parodė, kad, prieš sudarant darbo sutartį, direktorė pasakė „pasibandyk“. Kai atėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai, ji dirbo kavinėje. M. K. išsigando, skambino direktorei, tačiau ji neatsiliepė, buvo susidariusi stresinė situacija. Balandžio 10 d. ji parašė prašymą priimti į darbą (b. l. 47–48).

Aplinkybės, kad įvykio dieną K. K. nelegaliai dirbo R. R. vadovaujamoje kavinėje, iš esmės nepaneigia ir pačios R. R. paaiškinimo turinys, iš jo matyti, kad K. K. dirbo, tačiau, R. R. teigimu, tą dieną be jos žinios K. K. leido dirbti barmenė M. K.. 2014-04-09 turėjo būti užbaigti įdarbinimo formalumai, o 2014-04-10 K. K. turėjo pradėti dirbti (b. l. 19).

Teismo posėdyje R. R. parodė, kad, Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams tikrinant kavinę, K. K. mokėsi dirbti be jos žinios. Ji su K. K. tarėsi dėl darbo sąlygų ir užmokesčio prieš savaitę laiko iki šio įvykio. Patikrinimo metu direktorės darbo vietoje nebuvo, K. K. kavinėje taip pat neturėjo būti (b. l. 41).

2014-04-09 paaiškinime M. K. nurodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje „(duomenys neskelbtini) “ barmene-padavėja. 2014-04-09 į kavinę atėjo K. K., kuri ieškojo darbo pagal skelbimą. Su bendrovės vadovų žinia ji leido K. K. aptarnauti klientus (b. l. 18).

Teismo posėdyje liudytoja M. K. parodė, kad įvykio dieną K. K. buvo atėjusi į kavinę pasimokyti dirbti, aptarnavo Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojus, paėmė pinigus už maistą, atliko funkcijas su kasos aparatu. Direktorės tą dieną nebuvo. Kai K. K. atėjo, ji direktorei neskambino, nes suprato, jog dėl darbo K. K. su direktore buvo susitarusi. K. K. kalbėjo su direktore prieš dvi ar keturias dienas, buvo sutarta, jog K. K. bus priimta į darbą. M. K. parodė, kad jai buvo pasakyta, jog, atėjus naujam žmogui, ji turi jį pamokyti dirbti (b. l. 41–42).

Abejoti tuo, kad K. K. dirbo kavinėje, leidus R. R., nėra jokio pagrindo. Įvykio dieną R. R. kavinėje nebuvo, tačiau akivaizdu, kad M. K. jokio savarankiško intereso leisti K. K. dirbti kavinėje be direktorės leidimo neturėjo. Kad ji leido K. K. dirbti turėdama vadovės leidimą, nurodė ir paaiškinime iškart po patikrinimo. Kad K. K. dirbo su R. R. leidimu, M. K. nepaneigė ir teismo posėdyje, tik šią aplinkybę kitaip interpretavo – kai K. K. atėjo, ji direktorei neskambino, nes suprato, jog dėl darbo K. K. buvo su direktore susitarusi. Tai, kad M. K. neskambino direktorei ir neklausė jos, ar gali pamokyti dirbti K. K., patvirtina, kad M. K. apie K. K. atėjimą į darbą, kad ją reikės pamokyti dirbti, buvo informuota iš anksto. Manyti, kad K. K. R. R. apkalbėjo, nėra jokio pagrindo. K. K. paaiškinimą rašė iškart po to, kai mokesčių inspekcijos darbuotojai nustatė pažeidimą, kai jokių pykčių su direktore dar nebuvo kilę. K. K. 2014-04-09 paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad ji dėl darbo sąlygų tarėsi su kavinėje „(duomenys neskelbtini) “ dirbusia barmene-padavėja M., parodo, kad K. K. patikrinimo metu norėjo R. R. ne apkalbėti, bet ją apginti. R. R. ir pati neneigė, kad dėl darbo sąlygų ir darbo užmokesčio ji prieš savaitę laiko iki šio įvykio su K. K. tarėsi pati. Iš teismo posėdžio metu duotų K. K. parodymų matyti, kad tarp K. K. ir R. R. įvyko konfliktas, tačiau jis įvyko daug vėliau. Apeliaciniame skunde patvirtinama, kad tą pačią dieną, kai mokesčių inspekcijos darbuotojai užfiksavo pažeidimą, su K. K. darbo sutartis buvo sudaryta. Po to K. K. kavinėje dirbo legaliai. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad K. K., nenorėdama dar labiau R. R. pakenkti, norėdama ir toliau dirbti R. R. vadovaujamoje kavinėje, 2014-04-09 paaiškinime apie tai, kad ji be darbo sutarties dirba ne pirmą dieną, nenurodė, šią aplinkybę nurodė tik teismo posėdžio metu, kai jos ir R. R. darbo santykiai nebesiejo.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-04-09 pažymoje, operatyvaus patikrinimo 2014-04-23 pažymoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad, 2014-04-09 13.25 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus kontrolinį patiekalų pirkimą, užsakius vieną porciją sriubos, vieną porciją lietinių, užsakymą priėmė K. K.. Ji paimtus už užsakymą pinigus apskaitė kasos aparatu, kartu su grąža padavė kvitą. UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovė su K. K. rašytinės darbo sutarties sudariusi nebuvo (b. l. 7–10, 11–13).

Iš aptartų duomenų matyti, kad R. R. prieš savaitę laiko iki Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo su K. K. dėl darbo užmokesčio ir sąlygų buvo sutarusi, tačiau, rašytinės darbo sutarties nesudariusi, leido K. K. dirbti kavinėje padavėja-barmene. K. K. klientus aptarnavo savarankiškai, už užsakytą ir atneštą maistą paėmė pinigus, juos apskaitė kasos aparatu, kartu su grąža padavė kasos kvitą.

Apylinkės teismo posėdyje ištirti ir skundžiamame teismo nutarime aptarti įrodymai patvirtina, kad 2014-04-09 K. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), padavėja-barmene dirbo nelegaliai, dėl esminių darbo sąlygų su darbdaviu buvo sudariusi tik žodinį susitarimą.

Kadangi apylinkės teismas ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes išaiškino, įrodymus įvertino taip, kaip to reikalauja ATPK 257 straipsnio nuostatos, priimtas nutarimas R. R. nubausti pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimą palikti nepakeistą, R. R. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.