Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-407-467/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-04-08
Bylos Nr.: 2A-407-467/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-12917-2010-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrutė Kalinauskienė, Alma Urbanavičienė, Rita Kisielienė
Ieškovas: N. F.
Atsakovas: A. F.

Kategorijos

75.4pavadinimo nepavyko patikrinti
75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2A-407-467/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12917-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4; 75.8; 121.14., 121.18., 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės N. F. ir atsakovo A. F. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. F. ieškinį atsakovui A. F. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei turto padalijimo ir pagal atsakovo A. F. priešieškinį ieškovei N. F. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė N. F. 2011 m. liepos 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: santuoką, sudarytą 1975 m. kovo 1 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovės N. F. ir atsakovo A. F. nutraukti dėl atsakovo kaltės; padalinti turtą - butus natūra ir ieškovei nuosavybės teise priteisti 69,59 kv.m ploto butą, susidedantį iš patalpų 55-1, 55-2, 55-3, 55-4, 55-5, 55-6, atsakovui nuosavybės teise priteisti 53,13 kv.m ploto butą, susidedantį iš patalpų 55-7, 55-8, 55-9, atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį priteisti 30 782,12 Lt kompensaciją; nustatyti naudojimosi rūsiu, plane pažymėtu indeksu R-70, 8,05 kv.m ploto, tvarką ir rūsį paskirti bendram naudojimuisi; priteisti iš atsakovo 1 029 Lt buto atidalinimo išlaidų; pripažinti, kad ieškovei priklauso 32 740 Lt santuokos metu įgytų piniginių lėšų, kuriomis disponuoja atsakovas, iš jų išskaičiuoti atsakovui turimą išmokėti 30 782,12 Lt kompensaciją bei priteisti ieškovei iš atsakovo 1 957,88 Lt piniginių santaupų; ieškovei priteisti automobilį NISSAN ALMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 5 236 Lt; svetainės sekciją „Sigulda“, vertė – 2 200 Lt; svetainės žurnalinį stiklinį staliuką, vertė – 500 Lt; svetainės kilimą ovalo formos, vertė – 600 Lt; svetainės toršerą, vertė – 1 200 Lt; sofą-lovą (sūnaus kambario), vertė – 900 Lt; koridoriaus kilimėlius, 2 vnt., vertė – 100 Lt; virtuvės baldų komplektą su stalu ir 6 vnt. kėdžių, vertė – 3 700 Lt; baro kėdę, vertė 80 Lt; šaldytuvą, vertė – 1 200 Lt; dulkių siurblį „Rainbow“, vertė – 3 400 Lt; skalbimo mašiną, vertė – 700 Lt; lygintuvą, vertė – 50 Lt; skalbinių dėžę, vertė – 30 Lt; rankšluosčių laikiklį, vertė – 100 Lt; ventiliatorių, pastatomą, su aukšta koja, vertė – 70 Lt; stovą popieriui, vertė – 60 Lt; staliuką su ratukais, vertė – 50 Lt; šiukšlių dėžę, vertė – 30 Lt; dviratį, vertė – 100 Lt; mikserį, vertė – 40 Lt; elektrinę bulvių tarkavimo mašinėlę, vertė – 40 Lt; rankinę mėsmalę, vertė – 30 Lt; termosą, vertė – 30 Lt; elektrinį tepalinį šildytuvą, vertė – 70 Lt; paveikslą natiurmortas, vertė – 350 Lt; paveikslą jūra su žuvėdrom (šviesi), vertė – 120 Lt; paveikslą „Pamario krantas Nidoje“, vertė – 300 Lt; paveikslą mažas Deividutis, vertė – 400 Lt; paveikslą peizažas (0,17x0,14m), vertė – 100 Lt; paveikslų reprodukcijas, 2 vnt., vertė – 200 Lt; pastatomą laikrodį (svetainėje), vertė – 30 Lt; mėlyno stiklo žvakidę (aukšta), vertė – 30 Lt; keramikines troškintuves su dangčiais, 6 vnt., vertė – 50 Lt; metalines ledaines su kojyte, 6 vnt., vertė – 30 Lt; krištolines taures su aukšta kojyte, 5 vnt., vertė – 50 Lt; mikrobangų krosnelę, vertė – 100 Lt; automobilį NISSAN ALMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 4 500 Lt (viso priteisti turto už 27 576 Lt); atsakovui priteisti automobilį CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 9 860 Lt; sekciją (sūnaus kambario), vertė 1 800 Lt; kilimą (sūnaus kambario), vertė – 800 Lt; lovą, vertė – 800 Lt; kambario šviestuvus (sūnaus kambario, pakabinamus), 2 vnt., vertė – 900 Lt; miegamojo kambario kilimėlius, 2 vnt., vertė – 400 Lt; miegamojo kambario šviestuvą (pakabinamą), vertė – 500 Lt; stalinę lempą (tamsią), vertė – 30 Lt; medines kėdes (rudas), 2 vnt., vertė – 200 Lt; staliuką (stiklinį, dviejų lentynų), vertė – 500 Lt; elektrinę plytelę ir garų surinkėją, vertė – 1 800 Lt; televizorių OTAKE, vertė – 700 Lt; magnetofoną, vertė – 500 Lt; garso kolonėles, 2 vnt., vertė – 300 Lt; kompiuterį, vertė – 1 000 Lt; biuro kėdes, 2 vnt., vertė – 210 Lt; virtuvės televizorių, vertė – 50 Lt; lyginimo lentą, vertė – 50 Lt; perlinę vonią, vertė – 1 046 Lt; ventiliatorių, pastatomą, su žema koja, vertė – 60 Lt; rankšluosčių laikiklį, vertė – 100 Lt; puodų ir stalo įrankių rinkinį (naujas), vertė – 1 500 Lt; elektrinę sulčiaspaudę, vertė – 200 Lt; elektrinę mėsmalę, vertė – 40 Lt; elektrinį tepalinį šildytuvą, vertė – 70 Lt; paveikslą (peizažas su žirgais), vertė – 410 Lt; paveikslą peizažas, vertė – 410 Lt; paveikslą (žmonės ir beždžionė), vertė – 350 Lt; paveikslą jūra (tamsi), vertė – 100 Lt; paveikslų reprodukcijas, 2 vnt., vertė – 200 Lt; pakabinamą laikrodį (virtuvėje), vertė – 30 Lt; metalinę žvakidę aukštą, vertė – 30 Lt; stiklinį ąsotį ir 6 stiklines, vertė – 50 Lt; metalines ledaines su kojyte, 6 vnt., vertė – 30 Lt; plačias krištolines stiklines, 5 vnt., vertė – 50 Lt; svetainės minkštų baldų komplektą, vertė – 3 500 Lt (viso priteisti turto už 27 576 Lt); pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe ąsotį ir 6 stiklines (žalios spalvos su auksiniais apvadėliais), vertė – 90 Lt; tris ąsočius rožinio stiklo, vertė – 15 Lt; labai didelę spalvoto stiklo taurę, vertė – 50 Lt; stiklines plačias vazeles su kojyte, 2 vnt., vertė – 30 Lt; dvi rožinio stiklo stiklinaites, vertė 8 Lt; dvi krištolines pailgas vazas vaisiams, vertė – 160 Lt; krištolinę vazą vaisiams su plačia kojyte, vertė – 70 Lt; stiklinę kūgio formos taurę, vertė – 4 Lt; 5 kūgio formos krištolines taures su piešiniu, vertė – 40 Lt; krištolines stiklines, 13 vnt., vertė – 104 Lt, krištolines plačias taures su kojyte, vertė – 50 Lt; krištolines stiklines aukštas, 5 vnt., vertė – 45 Lt; krištolines taures su plačia kojyte, 6 vnt., vertė 36 Lt; krištolines taures mažas su plačia trumpa kojyte, 8 vnt., vertė – 40 Lt; krištolines mažas stiklinaites, 5 vnt., vertė – 25 Lt; dvi stiklines žvakides mažas, vertė – 10 Lt; šešias krištolines taureles degtinei su trumpa kojyte, vertė – 30 Lt; penkis krištolinius stikliukus, vertė – 25 Lt; mažą krištolinę vazelę, vertė – 10 Lt; stiklinę žvakidę, vertė – 8 Lt; 4 stiklines taureles su trumpa kojyte su piešiniu, vertė – 12 Lt; 4 stiklines taureles su trumpa kojyte su auksiniu apvadėliu, vertė – 12 Lt; 5 žalias stiklines taureles su auksiniais apvadėliais, vertė – 20 Lt; siauras stiklinaites su auksiniais apvadėliais apačioje, vertė – 12 Lt; 3 mažas stiklinaites su auksiniu apvadėliu viršuje, vertė – 9 Lt; labai didelę šviesią stiklinę taurę su kojyte, vertė – 30 Lt; stiklinę spalvoto stiklo vazą gėlėms žemą, vertė – 25 Lt; krištolinę vazą saldainiams, vertė – 70 Lt; krištolinę peleninę, vertė – 70 Lt; spalvoto stiklo vynuogės kekės formos vazelę, vertė – 40 Lt; krištolinę pailgą vazą saldainiams, vertė – 70 Lt; stiklinę tortinę, didelę su kojyte, vertė – 80 Lt; krištolinę vazą gėlėms, vertė – 80 Lt; stiklinę vazą gėlėms, vertė – 40 Lt; arbatos servizą 12 asmenų su geltonais apvadėliais, vertė – 190 Lt; arbatos servizą 6 asmenims, vertė – 70 Lt; pietų servizą su įvairiom gėlytėm, vertė – 70 Lt; arbatos servizą 12 asmenų su rožytėm, vertė – 120 Lt; pietų servizą su rožytėm, vertė – 190 Lt (viso ieškovės asmenine nuosavybe pripažinti turto už 2 060 Lt). Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti dabartinę pavardę – F.; priteisti bylinėjmosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog santuoką su atsakovu įregistravo 1975 m. kovo 1 d. Kauno miesto CMS (įrašo Nr. 407154). Šalims santuokoje 1975 m. gruodžio 18 d. gimė sūnus D. F. ir 1987 m. rugpjūčio 29 d. gimė dukra R. F.. Santuokinis gyvenimas tarp šalių nebėra įmanomas, santuoka yra faktiškai iširusi, nuo 2009 m. spalio 12 d. sutuoktiniai kartu negyvena. Santuoka tarp šalių iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas dažnai girtavo, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, priekaištavo, žemino bei bandė dvasiškai sugniuždyti ieškovę. Dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė su vaikais ne kartą yra bėgusi iš namų, iki šiol gydosi nuo depresijos. Viso santuokos metu ieškovė ir atsakovas įgijo bendro turto už 579 632 Lt. Piniginės lėšos, kurios buvo atsakovo sąskaitose, bet šiuo metu iš jų išimtos sudaro 65 480 Lt. Asmenine ieškovės nuosavybe pripažintini daiktai yra 2 060 Lt vertės. Šalys santuokos metu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 459 000 Lt. Butas įrengtas sujungus du butus. Ieškovei tenkanti buto dalis yra 229 500 Lt vertės. Kadangi ieškovė prašo priteisti buto dalį, kurio vertė 260 281,90 Lt, už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį atsakovui priteistina 30 782,12 Lt kompensacija. Tam, kad butai būtų atidalinti, reikalinga rekonstrukcija bei lėšos, kurios priteistinos lygiomis dalimis iš kiekvienos šalies po 1 029 Lt.

Atsakovas A. F. 2010 m. spalio 27 d. pateikė teismui priešieškinį, kurį, vėliau patikslinęs, prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką koridoriumi (15,00 kv.m), kambariu (20,04 kv.m), kambariu (15,33 kv.m), balkonu (2,32 kv.m), kambariu (14,44 kv.m), tualetu (2,46 kv.m) – viso 69,59 kv.m paskirti naudotis atsakovui; kambariu (31,00 kv.m), vonia (5,68 kv.m), virtuve (16,45 kv.m) – viso 53,13 kv.m paskirti naudotis ieškovei; rūsiu (8,05 kv.m) paskirti naudotis bendrai ieškovei ir atsakovui; priteisti ieškovei kilnojamuosius daiktus: automobilius NISSAN ALMERA, 1999 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir NISSAN ALMERA, 1998 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir visą ieškovės nurodytą 39 870 Lt vertės kilnojamąjį turtą; nustatyti, kad ieškovė už jai paliekamą didesnės vertės turtą turi išmokėti atsakovui 12 035 Lt kompensaciją; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę F., o atsakovui F.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinyje nurodė, jog santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės. Ieškovė yra nestabilios psichikos, ne vienerius metus gydosi pas psichiatrus. Atsakovas visada rūpinosi šeimos išlaikymu ir gerovės kūrimu. Ieškovė 2005 m. išėjo iš darbovietės, kurioje dirbo daug metų ir nuo to laiko beveik nedirba. Be to ieškovė du metus buvo neištikima su savo buvusiu bendradarbiu D. G.. Santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės, be to aplinkybė, kad ieškovė neturi pajamų iš darbo santykių, objektyviai priklauso tik nuo pačios ieškovės ir tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jai reikalingas išlaikymas. Atsakovui atiteko 500 Lt piniginių lėšų pardavus automobilį CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei atitenka 13 000 Lt vertės du automobiliai NISSAN ALMERA. Ieškovė už jai paliekamus automobilius turi išmokėti atsakovui 6 250 Lt kompensaciją. Atsakovas nesutinka su jam tenkančios turto dalies verte, nes šio turto vertė nurodyta daug didesnė, nei yra iš tikrųjų, ir nesutinka, kad ieškovės nurodytas 2 060 Lt vertės turtas yra ieškovės asmeninė nuosavybė.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu sutiko dalyje dėl ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo, kitą ieškinio dalį prašė atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovė buvo neištikima, dėl ko nutrūko santuoka. Aplinkybė, kad neištikimybės faktas buvo pakankamai seniai, paties neištikimybės fakto ar ieškovės kaltės nepaneigia, kadangi nuo to laiko buvo pakirstas pasitikėjimas ieškove ir nepataisomai sugadinti sutuoktinių santykiai. Šeimoje nėra nepilnamečių vaikų, nei kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo. Santuokoje įgytas butas, (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 439 000 Lt, buvo pasidalintas jį įgyjant, todėl po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui. Ieškovė pajamų neturi, todėl, jai palikus didesnes patalpas, atsakovui išmokėti kompensacijos nesugebės. Be to ieškovė tikisi kompensaciją išmokėti iš sau nepagrįstai reikalaujamų kompensacijų dalies, o, jei teismas tokių nepriteis, tuomet kompensacijos išmokėjimas taps negalimas. Bute gyvena šalių pilnametė dukra. Atsakovas ja taip pat rūpinasi, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai didesnę buto dalį, dėl to, kad bute gyvena dukra, yra nepagrįstas. Automobilis CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas, todėl jis negali būti traukiamas į dalintino turto balansą. Reikalavimas priteisti ieškovės ir atsakovo dukrai dalį turto neturi nei faktinio nei teisinio pagrindo. Atsakovas jokių piniginių santaupų neturi. Iki 2010 m. kovo mėnesio savo sąskaitoje atsakovas turėjo 65 000 Lt, kuriuos sukaupė per tą laiką, kai atsakovas su ieškove jau negyveno kartu ir bendro ūkio nebevedė, tačiau šie pinigai yra seniai išleisti - atsakovas turėjo vienas apmokėti už 123 kv.m butą (ieškovė nuo 2005 m. iš esmės nebedirba, prie buto išlaikymo neprisideda), išlaikyti vaikus, rūpintis savo sveikata (atsakovas serga onkologine liga), taip pat skyrybų byla pareikalavo didelių išlaidų. Nesant pinigų, teismas jų padalinti negali, kaip ir priteisti kompensacijos. Papildomai ieškovė reikalauja teismo priteisti buto atidalinimo išlaidas, kurių dar nėra. Ieškovė teigia, kad yra užsakiusi rekonstrukcijos projekto dokumentaciją, tačiau teismui nėra pateikusi ne tik dokumentacijos, bet ir užsakymo sutarties ar dokumentų, todėl tokios hipotetinės išlaidos negali būti priteistos. Atsakovo išmokėtina kompensacija ieškovei už jam tenkančią didesnę buto dalį yra 29 441 Lt; ieškovės išmokama kompensacija atsakovui už jai tenkančias transporto priemones yra 6 250 Lt, o už jai tenkantį visą kilnojamąjį turtą – 19 935 Lt. Sudarius kompensacijų balansą, atsakovas turi išmokėti ieškovei 3 256 Lt kompensaciją.

Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovas yra neteisus, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Ieškovė nesiekia iš santuokos pasipelnyti, neprisigalvoja nebūtų dalykų ir niekada nesigydė dėl psichikos sutrikimų. Ieškovė dirbo, o gaunamas lėšas naudojo išimtinai šeimos poreikiams. Ieškovė yra įgijusi mėsos ir mėsos produktų inžinieriaus-technologo išsilavinimą. Ši specialybė labai siauro profilio, todėl praktiškai neįmanoma susirasti darbo. Dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, ieškovė neturi lėšų pragyvenimui, todėl iš sutuoktinio priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį. Butas įrengtas sujungus du butus, tačiau butų sujungimas buvo atliktas kokybiškai ir iš esmės pertvarkius patalpas į vieną butą. Šiuo metu vėl iš vieno buto padaryti du butus yra sudėtinga ir tai kainuos daug lėšų, kurių ieškovė neturi. Nustatant naudojimosi butu tvarką, turi būti atsižvelgta į tai, kad bute kartu gyvena ieškovės ir atsakovo dukra R. F., kuri naudojasi vienu kambariu, bei į tai, kad, dar gyvenant bute, buvo nusistovėjusi naudojimosi kambariais tvarka. Automobilis CITROEN C5 parduotas be ieškovės žinios. Pardavimo metu automobilio vertė buvo 9 860 Lt, todėl, dalijant turtą, ieškovei priteistina už parduotą automobilį 9 860 Lt suma. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės nurodyta daiktų verte, turėtų pateikti įrodymus, kokia šių daiktų vertė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: santuoką, įregistruotą 1975 m. kovo 1 d. Kauno m. CMS tarp ieškovės N. F. ir atsakovo A. F., nutraukė dėl atsakovo kaltės; paliko ieškovei pavardę F., atsakovui – F.; priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį 69,59 kv.m ploto, susidedančią iš patalpų 55-1, 55-2, 55-3, 55-4, 55-5, 55-6 (vertė – 260 281,90 Lt), buto rūsį, pažymėtą indeksu R-70, 8,05 kv.m paskyrė bendram šalių naudojimui, priteisė ieškovei automobilį NISSAN ALMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 5 236 Lt), automobilį NISSAN ALMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 4 500 Lt); piteisė ieškovei santuokos metu įgytus daiktus svetainės sekciją „Sigulda“, vertė – 2 200 Lt; svetainės žurnalinį stiklinį staliuką, vertė – 500 Lt; svetainės kilimą ovalo formos, vertė – 600 Lt; svetainės toršerą, vertė – 1 200 Lt; sofą-lovą (sūnaus kambario), vertė – 900 Lt; koridoriaus kilimėlius, 2 vnt., vertė – 100 Lt; virtuvės baldų komplektą su stalu ir 6 vnt. kėdžių, vertė – 3 700 Lt; baro kėdę, vertė 80 Lt; šaldytuvą, vertė – 1 200 Lt; dulkių siurblį „Rainbow“, vertė – 3 400 Lt; skalbimo mašiną, vertė – 700 Lt; lygintuvą, vertė – 50 Lt; skalbinių dėžę, vertė – 30 Lt; rankšluosčių laikiklį, vertė – 100 Lt; ventiliatorių, pastatomą, su aukšta koja, vertė – 70 Lt; stovą popieriui, vertė – 60 Lt; staliuką su ratukais, vertė – 50 Lt; šiukšlių dėžę, vertė – 30 Lt; dviratį, vertė – 100 Lt; mikserį, vertė – 40 Lt; elektrinę bulvių tarkavimo mašinėlę, vertė – 40 Lt; rankinę mėsmalę, vertė – 30 Lt; termosą, vertė – 30 Lt; elektrinį tepalinį šildytuvą, vertė – 70 Lt; paveikslą natiurmortas, vertė – 350 Lt; paveikslą jūra su žuvėdrom (šviesi), vertė – 120 Lt; paveikslą „Pamario krantas Nidoje“, vertė – 300 Lt; paveikslą mažas Deividutis, vertė – 400 Lt; paveikslą peizažas (0,17x0,14m), vertė – 100 Lt; paveikslų reprodukcijas, 2 vnt., vertė – 200 Lt; pastatomą laikrodį (svetainėje), vertė – 30 Lt; mėlyno stiklo žvakidę (aukšta), vertė – 30 Lt; keramikines troškintuves su dangčiais, 6 vnt., vertė – 50 Lt; metalines ledaines su kojyte, 6 vnt., vertė – 30 Lt; krištolines taures su aukšta kojyte, 5 vnt., vertė – 50 Lt; mikrobangų krosnelę, vertė – 100 Lt (bendra šio turto vetrė - 17 840 Lt); priteisė ieškovei ieškinyje jos nurodytus asmenine nuosavybės teise priklausančius daiktus ąsotį ir 6 stiklines (žalios spalvos su auksiniais apvadėliais), vertė – 90 Lt; tris ąsočius rožinio stiklo, vertė – 15 Lt; labai didelę spalvoto stiklo taurę, vertė – 50 Lt; stiklines plačias vazeles su kojyte, 2 vnt., vertė – 30 Lt; dvi rožinio stiklo stiklinaites, vertė 8 Lt; dvi krištolines pailgas vazas vaisiams, vertė – 160 Lt; krištolinę vazą vaisiams su plačia kojyte, vertė – 70 Lt; stiklinę kūgio formos taurę, vertė – 4 Lt; 5 kūgio formos krištolines taures su piešiniu, vertė – 40 Lt; krištolines stiklines, 13 vnt., vertė – 104 Lt, krištolines plačias taures su kojyte, vertė – 50 Lt; krištolines stiklines aukštas, 5 vnt., vertė – 45 Lt; krištolines taures su plačia kojyte, 6 vnt., vertė - 36 Lt; krištolines taures mažas su plačia trumpa kojyte, 8 vnt., vertė – 40 Lt; krištolines mažas stiklinaites, 5 vnt., vertė – 25 Lt; dvi stiklines žvakides mažas, vertė – 10 Lt; šešias krištolines taureles degtinei su trumpa kojyte, vertė – 30 Lt; penkis krištolinius stikliukus, vertė – 25 Lt; mažą krištolinę vazelę, vertė – 10 Lt; stiklinę žvakidę, vertė – 8 Lt; 4 stiklines taureles su trumpa kojyte su piešiniu, vertė – 12 Lt; 4 stiklines taureles su trumpa kojyte su auksiniu apvadėliu, vertė – 12 Lt; 5 žalias stiklines taureles su auksiniais apvadėliais, vertė – 20 Lt; siauras stiklinaites su auksiniais apvadėliais apačioje, vertė – 12 Lt; 3 mažas stiklinaites su auksiniu apvadėliu viršuje, vertė – 9 Lt; labai didelę šviesią stiklinę taurę su kojyte, vertė – 30 Lt; stiklinę spalvoto stiklo vazą gėlėms žemą, vertė – 25 Lt; krištolinę vazą saldainiams, vertė – 70 Lt; krištolinę peleninę, vertė – 70 Lt; spalvoto stiklo vynuogės kekės formos vazelę, vertė – 40 Lt; krištolinę pailgą vazą saldainiams, vertė – 70 Lt; stiklinę tortinę, didelę su kojyte, vertė – 80 Lt; krištolinę vazą gėlėms, vertė – 80 Lt; stiklinę vazą gėlėms, vertė – 40 Lt; arbatos servizą 12 asmenų su geltonais apvadėliais, vertė – 190 Lt; arbatos servizą 6 asmenims, vertė – 70 Lt; pietų servizą su įvairiom gėlytėm, vertė – 70 Lt; arbatos servizą 12 asmenų su rožytėm, vertė – 120 Lt; pietų servizą su rožytėm, vertė – 190 Lt (bendra šio turto vertė - 2 060 Lt), iš viso ieškovei priteisė daiktų bendrai 19 900 Lt sumai, iš viso ieškovei priteisė turto už 289 917, 90 Lt; priteisė atsakovui A. F. asmeninės nuosavybės teise buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį 53,13 kv.m ploto, susidedančią iš patalpų: 55-7, 55-8, 55-9 (buto dalies vertė – 198 717,88 Lt); priteisė atsakovui santuokos metu įgytus daiktus sekciją (sūnaus kambario), vertė – 1 800 Lt; kilimą (sūnaus kambario), vertė – 800 Lt; lovą, vertė – 800 Lt; kambario šviestuvus (sūnaus kambario) (pakabinamus), 2 vnt., vertė – 900 Lt; miegamojo kambario kilimėlius, 2vnt., vertė – 400 Lt; miegamojo kambario šviestuvą (pakabinamą), vertė – 500 Lt; stalinę lempą (tamsią), vertė – 30 Lt; medines kėdes (rudas), 2 vnt., vertė – 200 Lt; staliuką (stiklinį, dviejų lentynų), vertė – 500 Lt; elektrinę plytelę ir garų surinkėją, vertė – 1 800 Lt; televizorių OTAKE, vertė – 700 Lt; magnetofoną, vertė – 500 Lt; garso kolonėles, 2 vnt., vertė – 300 Lt; kompiuterį, vertė – 1 000 Lt; biuro kėdes, 2 vnt., vertė – 210 Lt; virtuvės televizorių, vertė – 50 Lt; lyginimo lentą, vertė – 50 Lt; perlinę vonią, vertė – 1 046 Lt; ventiliatorių, pastatomą, su žema koja, vertė – 60 Lt; rankšluosčių laikiklį, vertė – 100 Lt; puodų ir stalo įrankių rinkinį (naujas), vertė – 1 500 Lt; elektrinę sulčiaspaudę, vertė – 200 Lt; elektrinę mėsmalę, vertė – 40 Lt; elektrinį tepalinį šildytuvą, vertė – 70 Lt; paveikslą (peizažas su žirgais), vertė – 410 Lt; paveikslą peizažas, vertė – 410 Lt; paveikslą (žmonės ir beždžionė), vertė – 350 Lt; paveikslą jūra (tamsi), vertė – 100 Lt; paveikslų reprodukcijas, 2 vnt., vertė – 200 Lt; pakabinamą laikrodį (virtuvėje), vertė – 30 Lt; metalinę žvakidę aukštą, vertė – 30 Lt; stiklinį ąsotį ir 6 stiklines, vertė – 50 Lt; metalines ledaines su kojyte, 6 vnt., vertė – 30 Lt; plačias krištolines stiklines, 5 vnt., vertė – 50 Lt; svetainės minkštų baldų komplektą, vertė – 3 500 Lt (bendra šio turto vertė: 17 713 Lt); priteisė atsakovui pardavus automobilį CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gautas lėšas – 5 180 Lt; santuokos metu įgytas pinigines lėšas – 65 480 Lt (iš viso atsakovui priteisė turto už 287 090,88 Lt); priteisė atsakovui iš ieškovės 1 413,50 Lt kompensacijos, ieškiniį dėl buto atidalinimo išlaidų priteisimo atmetė.

Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato medžiagą dėl atsakovo pavartoto smurto, atsižvelgęs į liudytojų D. F. ir G. L. parodymus, į aplinkybę, jog atsakovas savo kaltę pripažįsta, į tai, kad byloje nepateikta įrodymų dėl ieškovės neištikimybės, sprendė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovės argumentus, kad dalis daiktų už 2 060 Lt sumą yra jos asmeninė nuosavybė, teismas atmetė, nes šis turtas įgytas santuokos metu, atsakovas reikalauja pripažinti tai santuokiniu turtu, o įrodymų, kad šis turtas yra asmeninė nuosavybė (dovanotas asmeniškai, bet ne abiems sutuoktiniams), ieškovė nepateikė. Įvertinęs bylos aplinkybes bei atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, šalių turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes, teismas, vadovaudamasis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, jog butas dalintinas natūra, nes įrengtas sujungus du butus ir galimas atidalijimas į du atskirus butus. Tokiu atveju butų atidalijimas turėtų būti vykdomas bendromis šalių lėšomis. Ieškovei, paskyrus didesnio ploto atidalintą butą, teismas sprendė, jog atsakovui priteistina atitinkama kompensacija už ieškovei tenkantį didesnį plotą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka didesnė buto dalis ir viso ieškovei atitenka turto už 289 917,90 Lt, teismas sprendė, jog atsakovui, kaip kompensacija, priteistinos ieškovei tenkančios santuokos metu įgytos piniginės lėšos – 32 740 Lt. Kadangi ieškovei priteista turto už 289 917,90 Lt, o atsakovui - už 287 090,88 Lt, teismas sprendė, jog iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1 413,50 Lt dydžio kompensacija. Ieškinio dalį dėl buto atidalijimo išlaidų priteisimo teismas netenkino, nes realiai paminėtų išlaidų ieškovė neturėjo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė N. F. apeliaciniu skundu prašo sprendimą pakeisti ir tarp ieškovės ir atsakovo įregistruotą santuoką, nutraukti dėl atsakovo kaltės; pripažinti patikslintame ieškinyje nurodytą 2 060 Lt vertės ieškovei dovanotą turtą ieškovės asmenine nuosavybe; pripažinti, kad ieškovei priteistina turto už 287 857,79 Lt, o atsakovui - už 291 770,88 Lt, ir dėl to, kad atsakovui atitenka didesnė turto dalis, iš atsakovo priteisti ieškovei 1 956,54 Lt dydžio kompensaciją; priteisti ieškovei iš atsakovo 4 500 Lt kompensaciją už parduotą automobilį NISSAN ALMERA, 1998 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei iš atsakovo buto atidalinimo išlaidas – 1 029 Lt; priteisti ieškovei iš atsakovo 100 procentų bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, jog teismas motyvuojamojoje dalyje nustatė bylos aplinkybes, įvertino įrodymus ir priėjo išvados, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, bet rezoliucinėje dalyje padarė klaidą, todėl sprendimas keistinas, nurodant, kad santuoka, nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Teismas nurodė, jog automobilis NISSAN ALMERA, 1999 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis NISSAN ALMERA, 1998 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruoti ieškovės vardu, tačiau automobilis NISSAN ALMERA, 1998 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas atsakovo A. F. vardu. Teismas neteisingai nustatė automobilio CITROEN C5, v/n (duomenys neskelbtini), kainą, kadangi visų trijų automobilių kainos nustatytinos remiantis UAB „Transporto mokslinio tiriamojo centro“ pažymomis. Jei teismas mano, kad teisingos abiejų NISSAN ALMERA automobilių kainos, tai ir trečia mašina turi būti įvertinta vidutine rinkos kaina, kaip ir nurodyta pažymoje, t.y. 9 860 Lt suma. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas sutiko su tuo, kad daiktai už 2 060 Lt sumą yra ieškovės asmeninė nuosavybė, todėl teismas nurodydamas, kad atsakovas reikalauja pripažinti tai santuokiniu turtu, padarė neteisingą išvadą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei priteista daiktų už 287 857,79 Lt, o turi tekti už 289 814,33 Lt. Todėl atsakovas turi išmokėti 1 956,54 Lt dydžio kompensaciją. Kadangi atsakovas automobilį NISSAN ALMERA, 1998 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4 500 Lt vertės, kurį teismas priteisė ieškovei, pardavė, iš atsakovo priteistina automobilio vertė pinigais – 4 500 Lt. Teismas netenkino ieškinio dalies dėl buto atidalijimo išlaidų, tačiau dėl šio reikalavimo ginčas bus ateityje, nes atsakovas lėšų buto atidalinimui neskirs. Teismas nepastebėjo, kad ieškovė turėjo ne 1 157 Lt išlaidų, o 2 157 Lt bylinėjimosi išlaidų (nepriskaičiavo išlaidų už atstovavimą).

Atsakovas A. F. apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – šalių sudarytą santuoką, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; atsakovui priteisti iš ieškovės 33 447 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį; atitinkamai iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas nepilnai įsigilino į bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai sprendė, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, be to motyvuojamoje sprendimo dalyje nenurodė savo išvadų, faktinių ir teisinių argumentų, nepagrįstai eliminavo įrodymus, pagrindžiančius ieškovės kaltę. Teismo posėdžio protokole nėra perteikta pažodžiui ieškovės apklausa, tačiau nustatyta, kad buvo artimas bendravimas tarp ieškovės ir D. G.. Pirmosios instancijos teisme ieškovė pasiekė teisėjo nušalinimo - sprendimą priėmęs teisėjas nedalyvavo apklausiant ieškovę, neįsigilino į ieškovės apklausos esmę, išdėstytą teismo posėdžio protokole, todėl padarė klaidingą išvadą. Aplinkybė dėl neištikimybės laikytina įrodyta, nuo to laikotarpio buvo pakirstas pasitikėjimas ieškove ir nepataisomai sugadinti sutuoktinių santykiai. Teismas sprendime klaidingai nustatė, kad viso bendro dalintino turto vertė yra 577 008,78 Lt. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje pripažino pinigines lėšas, esančias banke, bendrosiomis santuokoje įgytomis lėšomis, tačiau teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų, jog šios lėšos yra nedalintinos ir jau išleistos, taip pažeisdamas pareigą tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą, atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės 2012 m. kovo 19 d. priėmė nutartį ištaisyti rašymo apsirikimo klaidas skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies antroje pastraipoje, vietoje „abiejų sutuoktinių“ įrašant „atsakovo A. F.“. Automobilis NISSAN ALMERA, 1998 m, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo avarinės būklės, todėl, dukros R. F. prašymu, automobilį atsakovas skubiai pardavė, o gautus pinigus atidavė dukrai, kadangi bylinėjimosi eigoje ieškovė nuolat pabrėždavo, kad šis automobilis atiteks dukrai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kad dalis daiktų, kurių vertė 2 060 Lt, yra jos asmeninė nuosavybė, nes šis turtas buvo įgytas santuokos metu, ir atsakovas reikalavo pripažinti tai santuokiniu turtu, o įrodymų, ieškovė, kad šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė, nepateikė. Teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl buto atidalijimo išlaidų priteisimo, nes realiai buto atidalijimo išlaidų, ieškovė neturėjo, o priteisti menamas išlaidas, kurios gali būti arba ne, teismas neturėjo pagrindo.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog apelianto teiginiai, kad ieškovė neteikė šeimai moralinės ir materialinės paramos, nejautė apeliantui pagarbos, buvo nelojali ir neištikima, dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas, kad 2009 m. spalio 12 d. išėjo iš namų ir daugiau kaip metus nesirūpino namais, yra niekuo nepagrįsti. Ieškovė iš savo namų buvo išėjusi nepilnus metus. Išėjimo priežastis buvo atsakovo nuolatinis fizinis ir psichologinis smurtas, pažeminimai ir gyvenimas nuolatinio nerimo būsenoje, ką patvirtino liudytojai D. F. ir G. L.. Neteisingas apelianto teiginys, kad sūnus D. F. liudijo netiesą, nes jis sakė tiesą, ką patvirtino ir kita liudytoja G. L.. Jokių įrodymų, kad buvo priešingai ir kad sūnus sako netiesą, apeliantas nepateikia. Atsakovas, nepateikdamas jokių įrodymų ir iškreipdamasieškovės pirmosios instancijos teisme duotus paaiškinimus, tvirtina apie neva ieškovės artimus santykius su D. G.. Tačiau tai buvo tik darbiniai santykiai. Net ir minėti darbiniai santykiai nutrūko, kai po dvejų metų darbo D. G. išėjo iš įmonės. Apeliantas nurodo, kad 65 480 Lt sukaupė per tą laiką, kai su ieškove jau negyveno ir bendro ūkio nebevedė, t.y. nuo 2009 metų pabaigos. Tačiau į bylą pateikti įrodymai rodo, kad ši suma sukaupta per santuokos metus. Ta aplinkybė, kad pinigai sukaupti atsakovo sąskaitose, neleidžia tų pinigų laikyti asmenine apelianto nuosavybe, nes visus bendro gyvenimo metus jis taupė, o ieškovė išlaikė šeimą, juo labiau, kad pagal CK 3.87 straipsnį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 314 straipsnio tvarka apeliacinės instancijos teismas priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – R. F. patvirtinimą (b.l. 245, t.2).

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo - atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama abiejų šalių apeliacinių skundų ribose.

Atsakovas vienu iš savo apeliacinio skundo argumentų ginčija teismo išvadą dėl jo (atsakovo) kaltės, nutraukiant santuoką, nustatymo. Apeliantas tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog dėl santuokos iširimo kaltas ne tik atsakovas, bet ir ieškovė, kuri buvo jam neištikima su savo bendradarbiu D. G.. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepilnai įsigilino į bylos aplinkybes, nes sprendimą priėmęs teisėjas nedalyvavo apklausiant ieškovę, kada ji teismo posėdyje pripažino savo artimus santykius su D. G., todėl padarė klaidingą išvadą, jog aplinkybė dėl neištikimybės neįrodyta. Tuo tarpu nuo to laikotarpio buvo pakirstas atsakovo pasitikėjimas ieškove ir nepataisomai sugadinti sutuoktinių santykiai. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės: atsakovo smurtas ieškovės atžvilgiu, nepagarba jai, sąlygojo nuolatinius konfliktus šeimoje ir sudarė pakankamą bei pagrįstą pagrindą konstatuoti atsakovo kaltę ir santuokos iširimą dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-580/2004, taip pat 2004-05-26 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-331/2004 ir kt. suformavo vieningą praktiką aiškinant ir taikant materialinės teisės normas santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės bylose. Šiose nutartyse pažymėta, kad CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

Prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, ieškovė nurodė, kad jis nebuvo lojalus šeimai, elgėsi agresyviai, nuolat inicijuodavo konfliktus bei naudojo prieš ieškovę fizinį smurtą. Atsakovas savo kaltę pripažino, tačiau tvirtino ir įrodinėjo, jog ieškovė draugavo ir turėjo santykius su bendradarbiu D. G., buvo išėjusi iš namų, neteikė šeimai moralinės ir materialinės paramos, nejautė atsakovui pagarbos, buvo nelojali, todėl taip pat yra kalta dėl santuokos iširimo. Šalys pripažino, kad faktiškai gyvena atskirai jau keletą metų. Iš bylos duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pagrindiniai abiejų šalių įrodymai, pagrindžiantys jų nurodytas aplinkybes, yra pačių šalių paaiškinimai, tačiau ieškovė dar pateikė ir rašytinius įrodymus (policijos medžiagą), taip pat liudytojų D. F. ir G. L. parodymus, o taip pat atsakovas pripažino savo kaltę. Taigi ieškovės paaiškinimai dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje yra patvirtinti ir kitais byloje esančiais įrodymais, todėl abejoti jų sąžiningumu ar pagrįstumu nėra pagrindo, nes šalių paaiškinimai yra viena iš CPK 177 straipsnyje 2 dalyje numatytų įrodinėjimo priemonių ir yra leistini (CPK 180 str.). Be to, kaip jau minėta, atsakovas pripažino savo kaltę dėl santuokos iširimo, kas sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui laikyti pripažintą faktą nustatytu (CPK 187 str.). Tuo tarpu ieškovė atsakovo nurodytų aplinkybių dėl neištikimybės fakto nepripažino, o atsakovas jų neginčijamais ir pakankamais įrodymais nepagrindė. Todėl, įvertinus visus byloje esančius įrodymus objektyviai (CK 1.5 str., CPK 185 str.), teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką tik dėl atsakovo kaltės yra teisingas, kadangi byloje neįrodyta, kad abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Šis faktas pripažintinas įrodytu pakankama byloje esančių įrodymų visuma ir negali būti paneigti vien atsakovo teiginiais apeliaciniame skunde.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Be to, nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėjęs teismas, nustatydamas atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nors apeliantas tai ir tvirtina.

Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų parengiamajame teismo posėdyje (b.l. 117-118), kurį mini apeliantas, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė pripažino neištikimybės faktą (CPK 187 str.), nes ieškovė pirmosios instancijos teisme ir savo procesiniuose dokumentuose visada tvirtino ir tvirtina, kad atsakovo minimas asmuo D. G. buvo jos bendradarbis, su kuriuo santykiai buvo tik darbiniai ir tik neilgą laiką. Be to tai buvo beveik prieš du dešimtmečius ir atsakovas dėl to neinicijavo ištuokos, o toliau gyveno su ieškove šeimoje. Įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, atsakovas nepateikė. Tuo tarpu byloje apklausti liudytojai D. F. ir G. L. nurodė, kad ieškovė iš namų buvo išėjusi nepilnus metus dėl atsakovo nuolatinio fizinio ir psichologinio smurto, pažeminimo ir gyvenimo nuolatinio nerimo būsenoje. Nors apeliantas ir tvirtina, kad šalių sūnus D. F., liudydamas teisme sakė netiesą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikia. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog tiek ieškovės paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai yra neprieštaraujantys vieni kitiems bei byloje esantiems rašytiniams įrodymams (policijos medžiagai), atitinka byloje konstatuotas faktines aplinkybes, vertina juos kaip įrodymus, patvirtinančius ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, o atsakovo apeliacinio skundo argumentus šioje dalyje atmeta.

Įstatyme nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, be kitų privalomai spręstinų klausimų, turi išspręsti ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje sutuoktiniai Ferensai bendru susitarimu turto nepasidalijo, todėl šiuo klausimu turėjo priimti sprendimą šalių santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas, kas ir buvo padaryta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK trečiosios knygos III dalies VIII skyriaus normos (CK 3.116-3.129 str.). Abi šalys iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

CK 3.118 straipsnyje numatyta, jog dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t.y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ar kito asmeninis turtas, sutuoktinių bendros ar asmeninės skolos. Spręsdamas šiuos klausimus teismas turi vadovautis CK 3.87-3.91 straipsnių nuostatomis. Bylos duomenys tvirtina, jog tarp šalių nėra ginčo, kad į bendrą dalintino turto balansą įtrauktinas butas (duomenys neskelbtini), trys automobiliai, kilnojamasis turtas (baldai ir buities reikmenys), išskyrus tuos, kuriuos ieškovė prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe (2060 Lt vertės). Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai jos nurodytų kilnojamųjų daiktų už 2060 Lt nepripažino asmenine nuosavybe, nes šis turtas jai dovanotas gimtadienių, vardinių ir kitų švenčių progomis, o atsakovas su ieškinio dalimi sutiko. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog minimas turtas įgytas šalių santuokos metu, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė (dovanotas jai asmeniškai, o ne abiems sutuoktiniams). Iš ieškovės nurodytų atsakovo pasisakymų teismo posėdyje (b.l. 117-118, t.2) matyti, jog atsakovas būtų aiškiai ir nedviprasmiškai pripažinęs faktą, kuriuo ieškovė grindžia savo reikalavimą, t.y. kad kilnojamieji daiktai už 2060 Lt ieškovės įgyti asmeniškai (CPK 187 str.), todėl laikyti šį faktą nustatytu nėra teisinio pagrindo. Atsakovas minėtame posėdyje nurodė, kad “pripažįsta, jog indai buvo dovanoti”, tačiau nepatvirtino, kad buvo dovanoti ieškovei asmeniškai. Tuo tarpu savo procesiniuose dokumentuose, tame skaičiuje ir atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovas nesutiko su turto, išvardinto ieškinyje už 2060 Lt, pripažinimu asmenine ieškovės nuosavybe. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės apeliacinis skundas dalyje dėl dalies turto pripažinimo jos asmenine nuosavybe netenkintinas, o teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

Kitu apeliacinio skundo argumentu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta automobilio CITROEN C5, v/n (duomenys neskelbtini) kaina, tvirtindama, jog visų trijų automobilių kainos nustatytinos remiantis vienodu principu, t.y. UAB „Transporto mokslinio tiriamojo centro“ pažymomis. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu sutinka, kadangi, kaip tvirtina bylos duomenys, pirmosios instancijos teismas pripažino teisingomis automobilių NISSAN ALMERA, 1999 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir NISSAN ALMERA, 1998 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kainas – atitinkamai 5236 Lt ir 4500 Lt, nustatytas pagal UAB „Transporto mokslinio tiriamojo centro“ pažymas (b.l. 139, t.1), todėl teisinga ir protinga tuo pačiu principu nustatyti ir automobilio CITROEN C5, v/n (duomenys neskelbtini) kainą, kuri pagal UAB „Transporto mokslinio tiriamojo centro“ pažymą yra 9860 Lt (b.l. 125, t.1). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šiam automobiliui 5180 Lt ir įvardindamas ją paminėto automobilio realia verte, šios savo išvados nepagrindė įrodymais, nes pirkimo-pardavimo sutartis rodo, kad minimas automobilis 2010 m. kovo 23 d. buvo parduotas už 500 Lt. Todėl, nesant kitų objektyviai pagrįstų įrodymų, patvirtinančių automobilio CITROEN C5, v/n (duomenys neskelbtini) rinkos vertę, pagrįsta ir teisinga laikytina 9860 Lt vertė.

Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atsakovas, nežiūrint į tai, jog teismas buvo uždraudęs, pardavė automobilį NISSAN ALMERA, 1998 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skundžiamu teismo sprendimu yra priteistas ieškovei. Dėl to ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos naudai šio automobilio vertę – 4500 Lt pinigais. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą pripažino, kad nurodytą automobilį pardavė už 3000 Lt ir gautus pinigus atidavė dukrai R. F., ką tvirtina ir jos pasirašytas 2012 m. vasario 9 d. patvirtinimas (b.l. 245, t.2). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir į tai, jog nė viena iš šalių neginčijo teismo sprendimo minėtą automobilį priteisti ieškovei, priteisia iš atsakovo ieškovės naudai šio automobilio vertę pinigais – 4500 Lt, kadangi minėtas automobilis buvo bendra jungtinė šalių nuosavybė ir ši nuosavybė, nutraukiant šalių santuoką, dalijama tik tarp sutuoktinių, o teismo sprendimu priteistas ieškovei. Dėl to teismo sprendimas dalyje, kurioje automobilis NISSAN ALMERA, 1998 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteistas natūra ieškovei, keistinas, priteisiant automobilio vertės kompensaciją, perskaičiuojant dalintino turto balansą.

Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti jos naudai 1029 Lt buto atidalijimo išlaidų, kurių pirmosios instancijos teismas nepriteisė, motyvuodamas tuo, jog realiai paminėtų išlaidų ieškovė neturėjo, o buto atidalijimas turėtų būti vykdomas bendromis šalių lėšomis. Apeliantės teigimu, toks teismo sprendimas šioje dalyje užprogramavo ginčą ateičiai, nes geranoriškai atsakovas lėšų buto atidalijimui neskirs. Teisėjų kolegija ieškovės apeliacinį skundą šioje dalyje atmeta, kadangi, nors ieškovė ir pateikė buto atidalinimo sąmatą, tačiau realiai buto atidalijimo neatliko ir išlaidų neturėjo. Dėl to jos ir negali būti priteistos.

Apeliaciniu skundu atsakovas turto padalijimo dalyje nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl 65480 Lt piniginių lėšų, buvusių jo sąskaitoje, įtraukimo į bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalių turimą turtą. Apeliantas tvirtina, kad minėtos lėšos buvo jo asmeninė nuosavybė, kadangi sukauptos išskirtinai atsakovo, kai su ieškove jau nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė, t.y. nuo 2009 m. pabaigos, be to jos jau yra išleistos. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, jog pinigai buvo kaupiami santuokos su ieškove metu, o atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę arba įrodančių, kad pinigai sukaupti tik nuo 2009 m. pabaigos. Detalizuoti sąskaitų išrašai iš bankų tvirtina, kad iki 2010 m. kovo mėnesio sąskaitose atsakovas turėjo 65480 Lt. Atsakovas teigia, kad turėtus pinigus jis išleido, t.y. vienas mokėjo už buto komunalines paslaugas, dovanojo vaikams, rūpinosi savo sveikata, skyrybų byla pareikalavo didelių išlaidų. Tačiau, kaip matyti iš detalizuotų banko sąskaitų išrašų, praktiškai visoms nurodytoms reikmėms (mokėjimams už butą, komunalines paslaugas, šeimos poreikiams) buvo leidžiami pinigai iš sąskaitų SEB ir Swedbank bankuose. Tuo tarpu sumos, kurios nuimtos 2010 m. kovo ir birželio mėnesiais, buvo iš terminuotų indėlių sąskaitų banke SNORAS. Duomenų, kad šie pinigai buvo išgryninti su ieškovės sutikimu, nepateikta, todėl vertintina, kad atsakovas juos nuėmė ir panaudojo vienasmeniškai, norėdamas juos nuslėpti nuo ieškovės, ruošiantis santuokos nutraukimo bylai. Atsakovo pateiktos pinigų dovanojimo vaikams sutartys taip pat rodo, kad jis vienasmeniškai, be ieškovės sutikimo, šiuos pinigus padovanojo vaikams, be to jos yra abejotinos, nes apklaustas liudytoju šalių sūnus D. F. nurodė, kad pinigų buvo dovanota mažiau, negu nurodyta (b.l. 149, t.2). Atsakovo pateiktas dantų gydymo planas 15940 Lt sumai nėra pakankamas įrodymas, nesant sąskaitos-faktūros ar kasos čekio, kad atsakovas būtent tokio dydžio šias išlaidas patyrė. Ta aplinkybė, kad pinigai buvo sukaupti atsakovo sąskaitose, neleidžia tų pinigų laikyti asmenine atsakovo nuosavybe, nes turtas, tame skaičiuje ir piniginės lėšos, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 65480 Lt yra santuokos metu įgytos bendros sutuoktinių piniginės lėšos, juos padalino, o atsakovo argumentus atmetė.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimus, iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, tačiau nevisiškai teisingai ir tinkamai ištyrė bei įvertino įrodymus, turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui (CPK 329 str. 1 d.), todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą pakeisti dalyje dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo – ieškovei vietoj natūra priteisto automobilio NISSAN ALMERA, 1998 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteistina šio automobilio vertė pinigais – 4500 Lt, taip pat, skaičiuojant sutuoktinių bendro turto balansą, automobilio CITROEN C5, v/n (duomenys neskelbtini) rinkos verte laikytina 9860 Lt. Tokiu būdu sudarytinas toks šalių santuokoje įgyto turto balansas, priteisiant ieškovei buto dalį už 260281,90 Lt, automobilį NISSAN ALMERA, 1999 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 5236 Lt, daiktų už 17840 Lt ir daiktų už 2060 Lt, kuriuos ieškovė prašė pripažinti asmenine nuosavybe, 4500 Lt už parduotą automobilį NISSAN ALMERA, viso turto už 289917,90 Lt; atsakovui priteistina turto už 291770,88 Lt (teismas priteisė 287090,88 Lt, teisėjų kolegija automobilio CITROEN C5, v/n (duomenys neskelbtini) rinkos vertę skaičiuoja 9860 Lt). Bendra turto vertė gaunasi 581688,78 Lt. Tokiu būdu atsakovui tenka turto už 1852,98 Lt daugiau (291770,88 Lt minus 289917,90 Lt), todėl iš jo ieškovės naudai priteistina 926,49 Lt kompensacija.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-23 nutartyje yra konstatuota, jog santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję (…) todėl teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu (…) ir bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šį išaiškinimą ir į tai, jog atsakovas A. F. yra pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, iš jo ieškovės naudai priteisia visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 2157 Lt bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų už atstovavimą; iš atsakovo taip pat priteistina 136 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas ieškovei N. F. buvo atidėtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-19 nutartimi, ir 21 Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas jam Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-19 nutartimi buvo atidėtas, viso 157 Lt. Atsakovo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu bei atstovavimu, neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą pakeisti:

Pašalinti iš ieškovei N. F. asmeninės nuosavybės teise priteisto turto automobilį NISSAN ALMERA, 1998 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4500 Lt vertės, paliekant priteistą šio automobilio vertę pinigais.

Nustatyti, kad atsakovui A. F. priteisto automobilio CITROEN C5, v/n (duomenys neskelbtini) vertė yra 9860 Lt, o viso atsakovui A. F. priteista turto už 291770,88 Lt.

Priteisti iš atsakovo A. F. ieškovei N. F. 926,49 Lt (devynis šimtus dvidešimt šešis litus 49 centus) kompensaciją už mažesnę jai tenkančio turto dalį.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovui A. F. iš ieškovės N. F. priteista 1413,50 Lt kompensacija.

Priteistą ieškovei N. F. iš atsakovo A. F. 60,20 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 2157 (dviejų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt septynių) Lt, taip pat priteisti iš atsakovo A. F. 157 (šimtą penkiasdešimt septynis) Lt žyminio mokesčio valstybei.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Andrutė KalinauskienėRita KisielienėAlma Urbanavičienė