- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- I-7601-342/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01312-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos inkaras”
2019 m. gruodžio 3 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos inkaras” dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėja) prašymu prašo priteisti iš atsakovės 172,48 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 (toliau – ir ginčo laikotarpis). Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovė, ginčo laikotarpiu būdama nekilnojamojo turto objekto, esančio, (duomenys neskelbtini), valdytoja, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjusi vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu palaiko prašymą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Nurodo, jog atsakovė 2018 m. kreipėsi į pareiškėją dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau kadangi pagal nuo 2017 m. galiojantį teisinį reguliavimą įvesta dvinarė vietinė rinkliava, tai buvo priimtas sprendimas atleisti pareiškėją nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies. Paaiškina, jog pareiškėja pagal galiojantį teisinį reguliavimą privalo mokėti vietinės rinkliavos pastoviąją dalį.
Atsakovė nustatytu terminu nepateikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus reikalavimus atitinkančio atsiliepimo į prašymą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su prašymu nesutinka prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Sutinka, jog iki 2018 m. buvo visiškai atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, todėl 2018 m. kreipėsi į pareiškėją dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos pastoviosios dalies mokėjimo. Nurodo, kad kreipėsi į pareiškėją ir išdėstė rašte, kam priklauso gyvenamosios patalpos, o kam bendrojo naudojimo patalpos. Teigia, kad nuosavybės teise valdo ginčo nekilnojamojo turto bendrojo naudojimo patalpas. Paaiškina, jog įstatymų nustatyta tvarka neskundė pareiškėjos sprendimo dėl atleidimo nuo 2018 m. vietinės rinkliavos mokėjimo, kadangi toks buvo akcininkų susirinkimo sprendimas. Nurodo, kad tam, jog būtų įteisinta atsakovės nuosavybės teisė būtent į bendrojo naudojimo patalpas, šiuo metu ruošia projektą, kuris ginčo laikotarpiu nebuvo rengiamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, bei savo biudžeto sąskaita gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 - 2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-05-06 Nr. T2-114; 2010-11-25 Nr. T2-330; 2011-10-27 Nr. T2-345; 2012-03-29 Nr. T2-86; 2012-07-26 Nr. T2-200; 2012-10-23 Nr. T2-251; 2017-06-29 Nr. T2-140 (aktuali galiojanti redakcija)) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų reguliavimą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pagal kurią skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (liet. tarp kitko, be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (liet. tiesiogiai, konkrečiai apibrėžta) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.
LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. LVAT akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia tai, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis - todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.
Kaip jau nurodyta, pareiškėja atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimu Nr. T2-330 (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017-06-29 sprendimo Nr. T2-140 redakcija) patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Vadovaujantis aptariamų Nuostatų reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį, nurodytą Nuostatų 1 priede.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 4) patvirtina, jog ginčo laikotarpiu nekilnojamojo turto objekto, adresu, (duomenys neskelbtini), 123/200 dalimi nuosavybės teisės pagrindu naudojosi atsakovė. Pažymėtina, jog ginčo dėl nurodytos aplinkybės tarp ginčo šalių nėra. Tokiu atveju, ginčo laikotarpiu vietinės rinkliavos mokėtoja, kaip faktinė nekilnojamojo turto objekto valdytoja, laikytina atsakovė. Iš pareiškėjos Pažymos (b. l. 3), bei mokėjimo pranešimų (b. l. 5, 34, 35) nustatyta, kad ginčo laikotarpiu už atsakovės valdomą nekilnojamojo turto objekto dalį yra likęs 172,48 Eur dydžio įsiskolinimas (vietinė rinkliava paskaičiuota pagal Nuostatus). Ginčo dėl apskaičiuoto rinkliavos dydžio byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, yra teisėta ir pagrįsta.
Pareiškėja iš esmės neginčija to, kad yra ginčo nekilnojamojo turto objekto dalies savininkė, taip pat neginčija vietinės rinkliavos dydžio, tačiau teigia, kad turėjo būti atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už 2018 m., kadangi nuosavybės teise valdo ginčo nekilnojamojo turto bendrojo naudojimo patalpas.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-01-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą; vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka, t. y. teisę mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., LVAT 2016-03-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A2663-662/2016; 2016-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A 2510-520/2016).
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė kreipėsi į pareiškėją dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už 2018 m. Pareiškėja, vadovaudamasi Nuostatuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, priėmė sprendimą atleisti pareiškėją nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo. Teismo posėdžio metu išsiaiškinta, kad atsakovė nurodyto sprendimo įstatymų nustatyta tvarka neskundė, kadangi toks buvo akcininkų susirinkimo sprendimas. Teismas atkreipia dėmesį, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra nesumokėtos vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas, o ne pareiškėjos priimtų sprendimų dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo teisėtumas ir pagrįstumas. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės argumentai, kad ji turėjo būti atleista nuo vietinės rinkliavos pastoviosios dalies mokėjimo, atmestini kaip nepagrįsti.
Be kita ko, LVAT praktikoje ne kartą pabrėžta, jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jo dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nurodyti rinkliavos surinkėjas. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Pažymėtina, kad turėtų būti pagrindžiamas ne tik mokesčio dydis, bet ir apskritai tokio mokesčio pagrįstumas (žr., pvz., LVAT 2012-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012; 2015-09-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015). O savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti pareigą mokėti mokestį bei apskaičiuoto mokesčio dydį, turi teikti įrodymus apie tokios pareigos nebuvimą ar kitokio dydžio mokesčio mokėjimą arba jo nemokėjimą (žr., pvz., LVAT 2019-11-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1199-438/2019 ir kt.).
Pasisakant dėl atsakovės teismo posėdyje nurodytų argumentų, teismas konstatuoja, jog konkrečių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad atsakovė ginčo laikotarpiu naudojosi tik ginčo nekilnojamojo turto bendrojo naudojimo patalpomis, ir dėl to jos komunalinės atliekos nebuvo ir negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, atsakovė nepateikė. Atsakovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kokiu pagrindu ji teigia, kad jai nuosavybės teise priklauso tik bendrojo naudojimo patalpos. Be kita ko, atsakovė nurodė, kad tik šiuo metu pradėjo rengti projektą tam, jog būtų įteisinta nuosavybės teisė būtent į bendrojo naudojimo patalpas, tačiau ginčo laikotarpiu (2018 m.) toks projektas rengiamas nebuvo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė ginčo laikotarpiu laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja. Minėta, jog LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad vien faktinė aplinkybė, jog fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje nustačius, kad atsakovė yra nesumokėjusi 172,48 Eur ginčo rinkliavos sumos, ši suma priteistina pareiškėjai.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inkaras” pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 172,48 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt du eurai ir 48 euro centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.