Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Nerijaus Gružausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje: D. U., (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji D. U., 2023 m. birželio 7 d., apie 09 val. 47 min., (duomenys neskelbtini), nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-1427-836/2023, kurioje M. B. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje padarymu, sutikusi duoti parodymus apie artimą asmenį ir būdama teismo pasirašytinai perspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausiama kaip liudytoja tyčia davė melagingus parodymus apie tai, kad 2023 m. sausio 14 d. nematė kaltinamojo M. B. delnu suduoto smūgio mažamečiui L. V. į veidą.

Kaltinamoji D. U. kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad ji gyvena kartu su dukra Ž. U., jos sugyventiniu M. B. ir anūku L. V.. Yra registruota užimtumo tarnyboje, pragyvena iš gaunamos pašalpos, taip pat materialiai padeda dukra Ž. su M. Pripažįsta visiškai, kad 2023 m. birželio mėnesį, tai galėjo būti 7 d., tiksliai dienos ir laiko šiuo metu nepamena, galėjo būti 09.47 val., sutikusi duoti parodymus apie artimą asmenį ir būdama pasirašytinai teisėjos įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausiama kaip liudytoja (duomenys neskelbtini) posėdžio metu, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2023 m. sausio 14 d., nematė M. B. suduoto smūgio į veidą anūkui L. V.. Žinodama ir suprasdama, kad jos atžvilgiu gali būti pradėtas tyrimas dėl melagingų parodymų davimo, teismo posėdžio metu melavo tyčia, kadangi, norėjo, jog M. B. būtų skirta švelnesnė bausmė, nebūtų uždarytas į kalėjimą. Meluoti jos niekas neprašė, taip sumanė pati, kadangi su dukra Ž. U. ir jos sugyventiniu M. B. gyvena vienuose namuose, bendroje buityje, ūkiškai, tad namuose reikalinga vyriška pagalba. Savo kaltę dėl pateikto įtarimo ji pripažįsta visiškai, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-31322-23, pagal BK 235 str. 1 d., pradėtas vadovaujantis 2023-08-18 vyriausiosios tyrėjos R. Š. tarnybiniu pranešimu apie tai, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro pranešimas, dėl nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymo, pranešime nurodyta, jog baudžiamosios bylos Nr. 1-1427-836/2023 nagrinėjimo teisme metu, vieno iš proceso dalyvio - liudytojos D. U., veiksmuose yra nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d., požymiai.

Iš byloje esančio 2023-06-07, 09.47 val., Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisiamojo posėdžio protokolo kopijos matyti, kad teisėja pasirašytinai išaiškino liudytojai D. U. teisę, pagal BPK 82 str. 2 d., neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, taip pat priedermę ir pareigą teisingai pasakoti visa kas jai žinoma byloje ir ją įspėjo dėl atsakomybės pagal BPK 163 str. ir BK 235 str. Liudytoja D. U. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ir davė parodymus, bet galėjo ką nors supainioti. Teisėja pakartotinai įspėja liudytoją dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Toliau liudytoja D. U. parodė, kad policijoje duodama parodymus galėjo kažką sumaišyti. Sakė, kad vaikui sudavė per veidą, bet iš tikrųjų taip nebuvo.

Iš byloje esančio 2023-08-03 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Gintaro Jakšto pranešimo dėl nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymo matyti, kad 2023-07-05 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1427-836/2023, kurioje M. B., pripažintas kaltu dėl smurto prieš mažametį vaiką pagal BK 140 str. 3 d.

BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų, apklausiant asmenį kaip liudytoją, davimą. Pažymėtina, kad melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia liudytojo melagingų parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia kaip BK 235 straipsnio numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Parodymai nėra melagingi, jeigu liudytojas, duodamas juos, sąžiningai klydo. Ikiteisminio tyrimo metu padarytas nusikaltimas baigtas, kai liudytojas pasirašo ikiteisminio tyrimo veiksmo, kuriame jis dalyvavo, protokolą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-597/2012).

Kaltinamosios kaltę be jos prisipažinimo, patvirtina byloje esantys ir auksčiau aprašyti ištirti rašytiniai įrodymai. Nėra jokio pagrindo manyti, kad baudžiamojoje byloje liudytoja apklaustas kaltinamoji nesuvokė ar neteisingai suprato įvykio, apie kurį liudijo, aplinkybes, todėl nusikaltimą ji padarė veikdama tiesiogine tyčia, aiškiai suvokdama savo, kaip liudytojos, statusą, suvokdama savo veikos kryptingumą, žinodama savo teisinę pareigą duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus. Duodama melagingus parodymus kaltinamoji suprato ir norėjo, kad melaginga informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose. Aplinkybės, kodėl kaltinamoji taip pasielgė, įtakos jos veikos kvalifikavimui neturi. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo pasirašymo po priesaikos tekstu, po ko buvo duoti ir procesiniuose dokumentuose užfiksuoti melagingi parodymai, momento. Kadangi kaltinamoji, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir suprasdama savo pareigą duoti teisingus parodymus, teismui melagingai nurodė esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes, tuo klaidindama teismą, trukdydama nustatyti baudžiamojoje byloje tiesą, siekdama pakreipti baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi bei nuslėpti nusikaltimą padariusį asmenį, ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai.

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus kaltinamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ji pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutinka.

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), neteista, administracine tvarka bausta, nedirba, registruota užimtumo tarnyboje, Psichikos sveikatos grupėje registruota, Priklausomybės ligų priežiūros grupėje neregistruota. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai už nusikaltimą, numatytą 235 straipsnio 1 dalyje skirtina sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis - laisvės apribojimo bausmė mažesnio nei vidutinio dydžio be intensyvios priežiūros. Teismas sprendžia, kad labiausiai bausmės paskirtį atitiks paskyrus kaltinamajai, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir 4 punktu, įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Teismo nuomone, tai darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. U. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje ir nubausti ją 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos kaltinamoji turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamosios reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.