Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.13; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.2; 2.1.14; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2023 m. liepos 5 d.

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., gimęs (-), asmens kodas (-), (-), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą (-)., gyvenantis (-)., teistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 34 MGL (1 700 Eur) bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B., 2023 m. sausio 14 d., vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (-)., tyčia delnu sudavė vieną kartą į veidą mažamečiui (-) bei pirštais sudavė vieną sprigtą jam į ausį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. B. kaltę prisipažino iš dalies, nurodė, kad nesudavė vaikui per veidą, sudavė tik sprigtą į ausies galiuką. 2023 m. sausio 14 d. jis vakare grįžo po darbo namo ir pasakė vaikui, kad nueitų sutvarkyti duobes, kurių buvo prikasta pas kaimyną, bet vaikas neklausė, todėl sudavė sprigtą į ausį. Nuo sprigto vaikas neverkė. Kambaryje buvo vaiko mama Ž. U. ir jos motina. Supranta, kad blogai padarė suduodamas vaikui sprigtą ir, kad vaikui nuo sprigto galėjo skaudėti. Delnu vaikui per veidą nesudavė, jį tiesiog apkalba. Gailisi.

Liudytoja Ž. U. parodė, kad 2023 m. sausio 14 d. sugyventinis M. B. liepė jos (-) sūnui (-) užlyginti duobes pas kaimynus. Matė, kad sugyventinis buvo užsimojęs kumščiu, kai vaikas sėdėjo kambaryje ant kėdės, tačiau smūgio ji nematė, nes buvo virtuvėje. Vaikas paraudonavo ir suverkė, nes išsigando. Ji nežino ar M. B. ką nors padarė jos sūnui, nematė kad būtų sudavęs į veidą ar sudavęs sprigtą į ausį. Mano, kad sugyventinis buvo užsimojęs dėl to, kad norėjo sūnui suduoti. Kambaryje buvo ir jos mama, kuri sakė, kad M. B. uždavė vaikui ranka per veidą ir dar sprigtą sudavė, bet žymių neliko. Savo mama ji kartais tiki, nežino ar jos mama turi tikslą apkalbėti M. B., Ji pati vaiko neklausė kas nutiko. Vaikas galėjo pradėti verkti nuo sprigto, nes jam galėjo skaudėti. M. B. buvo užsimojęs prieš vaiką, suprato, kad nori suduoti, bet buvo skaudu žiūrėti.

Liudytoja A. K. parodė, kad apie įvykį jai pranešė kolegė I. G., kurią informavo jos prižiūrimos šeimos moteris. Datos tiksliai nepamena, galėjo būti 2023 m. sausio 16 ar 17 d. Jai paskambino kolegė, pranešė, kad B. kaimynė A. girdėjo triukšmą, o vėliau ir vaiko verkimą. Ji susisiekė su Ž. U., kuri jai pasakė, kad jos sugyventinis M. B. sudavė jos sūnui per veidą. Pasakė jai, kad ji turi kreiptis į policiją, sakė jai nueiti į seniūniją ir jai padės policijai perduoti pareiškimą. Vėliau jai U. pasakė, kad buvo seniūnijoje, bet nepavyko pateikti pareiškimo ir ji į policiją kreiptis dėl įvykio nenori. Klausė apie vaiką, U. pasakė, kad vaikas išėjo į mokyklą, buvo išsigandęs. Jų santykiai visada konfliktiški, kaimynė įvykio išsigalvoti negalėjo. Per sieną puikiai girdisi, kas vyksta pas kaimynus.

Liudytoja L. K. parodė, kad dirba Kauno apskrities VTAS Kėdainių rajone. 2023 m. sausio mėnesį buvo vertinta vaiko situacija, ji bendravo su vaiko mama Ž. U.. Mama minėjo, kad sugyventinis sudavė vaikui per veidą, bet nežino sudavė kumščiu ar delnu. U. minėjo, kad gali tekti sugyventinį išvaryti, nes vaikui namuose nesaugu. U. pati jai pasakė apie smurtą prieš jos vaiką. Vertinimas surašytas iš U. žodžių. U. iš dalies matė įvykį, girdėjo triukšmą.

Liudytojas A. V. parodė, kad jis apklausė ir surašė liudytojų apklausos protokolus. Į protokolus surašė tas aplinkybes, kurias nurodė liudytojai. Liudytojai buvo apklausiami tarnybiniame automobilyje atskirai, jie negirdėjo vienas kito parodymų. Liudytoja D. U. nurodė, kad jie buvo namuose, kambaryje ir kilo konfliktas. M. B. konfliktavo su (-) dėl pas kaimynus iškastų duobių ir sudavė mažamečiam į kūną, kartą sudavė į galvos sritį. Ž. U. tuo metu buvo virtuvėje. Protokole užfiksuotas aplinkybes liudytoja nurodė pati. Ž. U. parodymus davė sunkiai, nenoriai, nes įtaria, kas jai gresia. Ž. U. priklauso socialinės rizikos šeimų grupei. Ž. U. sakė, kad konflikto pati nematė, tik girdėjo žodinį konfliktą ir pliaukštelėjimą. Tada ji nubėgo į kambarį. Parodymai buvo surašyti iš liudytojos žodžių. Liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. D. U. pasakė, kad vaikas po smūgio pradėjo garsiai verkti.

Liudytoja D. U. parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2023 m. sausio 14 d. Viskas vyko namuose. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ir davė parodymus, bet galėjo ką nors supainioti. Muštynių namie nebuvo, vaiko niekas nemušė, be to nebuvo rastos ir mušimo žymės. Tą dieną buvo namuose. Su ja kartu gyvena dukra Ž., anūkas (-) ir dukters sugyventinis D.. Įvykio metu ji buvo kambaryje. M. B. šaukė ant vaiko, kad jis pas kaimynus nekasinėtų duobių ir liepė nueiti ir užkasti duobes. Namuose jokių muštynių nebuvo. B. davė (-) sprigtą per ausį. Po to, vaikas pastovėjo nuleidęs galvą, buvo nusiminęs, bet nieko nesakė. Dukra buvo kambaryje, viską matė. Policijoje duodama parodymus galėjo kažką sumaišyti. Sakė, kad vaikui sudavė per veidą, bet iš tikrųjų taip nebuvo, kodėl taip nurodė paaiškinti negali. Jis sudavė vaikui tik sprigtą per ausį, nebuvo jokio smūgio per veidą. Vaikas buvo išsigandęs, truputį paverkė. Ji keičia parodymus dėl smūgio per veidą, nes susipainiojo. Policijoje melavo, kai sakė, kad M. B. sudavė vaikui delnu per veidą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, pagarsinti liudytojos D. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja D. U. parodė, kad gyvena (-). 2023-01-14 dienos metu namuose buvo ji, dukra Ž. U., jos sugyventinis M. B. ir dukros Ž. U. mažametis sūnus (-). Jai, M. B. ir mažamečiui (-) bebūnant salono kambaryje, M. B. pradėjo barti mažametį (-) dėl to, kad mažametis (-) ieškodamas metalo laužo kaimynų kieme kastuvu iškasė duobę. Bebarant mažametį (-), M. B. rankos delnu nestipriai sudavė vieną smūgį mažamečiui (-) per veidą ir vieną kartą mažamečiui (-) su rankos pirštais sudavė sprigtą į ausies sritį. Po šio M. B. sprigto į ausies sritį, mažametis (-) išsigando ir pradėjo verkti, tačiau mažamečio (-) nesužeidė ir nesukėlė fizinio skausmo. Tuo metu virtuvėje buvusi dukra Ž. U. atėjo į salono kambarį aiškintis kas vyko salono kambaryje. Dėl šio įvykio nei ji, nei dukra Ž. U. policijai neskambino, kadangi šį įvykį palaikė nereikšmingu ir neverta buvo skambinti policijai. Dukra Ž. U. gerai sutaria su sugyventiniu M. B. (1 tomas, b. l. 95-97).

Liudytoja A. B. parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2023 m. sausio 14 d. Tą dieną, nuo pat ryto, pas juos buvo konfliktai. Paskui vakare žiūrėjo televizorių, o D. ir Ž. šaukė ant B.. Jie kaimynai, ji gyvena už sienos ir viskas labai gerai girdisi, kas vyksta pas kaimynus. Iš pradžių buvo smūgio garsas, o tada vaikas pradėjo verkti. Tada pradėjo Ž. šaukti. Ji pranešė savo socialinei darbuotojai apie tai, ką girdėjo. Ž. šaukė: mano vaiko nemuši. Po pliaukštelėjimo garso vaikas pradėjo verkti. Dar girdėjo, kaip Ž. sakė, kad pats pridarei duobių, o kaltini vaiką. Kitą dieną girdėjo, kaip Ž. sakė, kad visa laimė, kad neliko mėlynės, nes tada būtų blogai.

Liudytoja I. G. parodė, kad gavo informaciją iš A. B. apie kaiminystėje skriaudžiamą vaiką. Nepamena, kaip ji pranešė, bet buvo pasakyta, kad skriaudžiamas Ž. U. vaikas. Ji tą informaciją perdavė kolegei A. K., kuri prižiūrėjo U. šeimą. Gali būti, kad per sieną girdisi, kas vyksta pas kaimynus, nes ten sienos plonos.

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino tik iš dalies, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų parodymais bei kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate gavus Kėdainių pagalbos šeimai centro raštą apie tai, kad 2023 m. sausio 14 d., adresu (-)., M. B. sugyventinės Ž. U. mažamečiui sūnui (-), gim. (-) m., ranka sudavė į veidą ir sudavė vieną sprigtą į ausį (1 t., b. l. 15-17).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (-). Iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b. l. 18-28).

Iš vaiko situacijos vertinimo anketos (19 punktas) matyti, kad pravedus pokalbį su vaiko motina Ž. U., pastaroji paaiškino, kad šį savaitgalį jos sugyventinis M. B. jos sūnui trenkė per veidą. Visą dieną sugyventinis buvo ramus, tačiau vakare pradėjo kaltinti jos sūnų duobių iškasimu, sūnus to nepripažino, todėl sugyventinis užpykęs ranka vieną kartą trenkė per veiduką. Nuo suduoto smūgio vaikas pradėjo verkti. Dėl šio įvykio ji į policiją nesikreipė, nes jokių žymių ant sūnaus veido nebuvo (1 t., b. l. 31-41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad (-) kūne sužalojimų nekonstatuota ir sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas, tačiau ir be matomų sužalojimo požymių galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad vaikas visiškai nekalba, apie įvykį nieko papasakoti negali (1 t., b. l. 52-53).

Liudytoja Ž. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su mama D. U., savo mažamečiu sūnumi (-), gim. (-)m., ir sugyventiniu M. B. gyvena socialiniame būste, adresu (-). 2023 m. sausio 14 d., vakare, sugyventinis M. B., būdamas salono kambaryje pradėjo šaukti ant jos mažamečio sūnaus (-), kad pastarasis kaimynams kieme iškasė duobę. Mažametis sūnus sakė, kad jis taip nedarė. Ji, būdama virtuvės kambaryje, matė, kaip sugyventinis M. B. ranka užsimojo, o po šio mosto jos mažametis sūnus (-) pradėjo verkti. Iš karto atėjusi į kambarį pamatė sūnų verkiantį, o jos sugyventinis M. B. gulėjo lovoje. Paklaususi kas įvyko, M. B. jai atsakė, kad nieko blogo nedarė, tik liepė L. V. eiti į kaimynų kiemą ir užkasti duobę. Pati suduoto smūgio ji nematė, matė tik užsimojimą ir išgirdo sūnaus verksmą (1 t., b. l. 84-89).

Liudytoja D. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio 14 d. jai, M. B. ir mažamečiui (-)bebūnant salono kambaryje, M. B. pradėjo barti mažametį (-) dėl to, kad pastarasis ieškodamas metalo laužo kaimynų kieme kastuvu iškasė duobę. Bebarant mažametį (-), M. B. rankos delnu nestipriai sudavė vieną smūgį mažamečiui L. V. per veidą ir vieną kartą su rankos pirštais sudavė sprigtą į ausies sritį. Po šio M. B. sprigto į ausies sritį, mažametis L. V. išsigando ir pradėjo verkti. Tuo metu virtuvėje buvusi jos dukra Ž. U. atėjo į salono kambarį aiškintis kas įvyko. Dėl šio įvykio nei ji, nei dukra Ž. U. policijai neskambino, nes šį įvykį palaikė nereikšmingu (1 t., b. l. 94-99).

Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji iki 2023 m. sausio 23 d. dirbo Kėdainių pagalbos šeimai centre socialine darbuotoja. 2023 m. sausio 16 d. ryte jai paskambino to pačio centro socialinė darbuotoja I. G. ir pranešė, kad jai į telefoną paskambino A. B., kuri pasakė, kad 2023 m. sausio 14 d. vakare buvo sumuštas kaimynės Ž. U. mažametis vaikas. Kadangi Ž. U. šeima yra socialinės rizikos šeimų sąrašuose, po pokalbio su I. G., ji telefonu paskambino Ž. U.. Telefoninio pokalbio metu Ž. U. jai patvirtino, kad 2023 m. sausio 14 d. vakare, būnant namuose, adresu (-)., jos sugyventinis M. B. ranka sudavė vieną smūgį į galvos sritį jos mažamečiui sūnui (-), nes pastarasis iškasė kažkokias duobes. Ji telefoninio pokalbio metu Ž. U. apie įvykį liepė informuoti policiją (1 t., b. l. 104-109).

Liudytoja I. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Pagalbos šeimai centre socialine darbuotoja (-) seniūnijoje ir teikia socialines paslaugas A. B. šeimai, kuri yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašus. 2023 m. sausio 16 d. ryte, jai paskambino A. B. ir pranešė, kad 2023 m. sausio 14 d. buvo sumuštas jos kaimynės Ž. U. mažametis vaikas. Daugiau ji jokių aplinkybių nepasakojo. Kadangi Ž. U. šeimai socialines paslaugas teikė A. K., ji paskambino jai ir apie tai pranešė (1 t., b. l. 112-114).

Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena socialiniame būste, adresu (-). To paties namo kitame socialiniame būste gyvena kaimynė Ž. U.. 2023 m. sausio 14 d. ji visą dieną buvo namuose ir per sieną girdėjo kaip kaimynė Ž. U. dienos metu ginčijosi su sugyventiniu M. B.. Vakarėjant ji girdėjo, kaip kaimynė Ž. U. piktai sakė sugyventiniui M. B., kad jis pats iškasė duobė, o dabar kaltina jos mažametį sūnų (-). Tos pačios dienos vakare, tikslios valandos gali pasakyti, ji išgirdo garsą kaimynės Ž. U. bute, tarsi kažkas sudavė vieną smūgį kažkam į kūną. Po šio garso kaimynės Ž. U. bute pradėjo verkti mažametis (-). Netrukus kaimynė Ž. U. pradėjo šaukti ant sugyventinio M. B., kad jis nemuš jos mažamečio vaiko L. V.. Tuo pačiu metu socialiniame būste buvusi D. U. sakė dukrai Ž. U., kad ji nešauktų kambaryje, nes viskas girdisi per sieną ir, kad iškvies policiją. Po šių D. U. žodžių kaimynai apsiramino, bet toliau tarpusavyje ginčijosi. Mažametis (-) greitai nustojo verkti, nes jį ramino Ž. U.. Ji dėl šio įvykio neskambino pagalbos telefonu, tačiau 2023 m. sausio 16 d. apie tai informavo socialinę darbuotoją I. G.. Ji po 2023 m. sausio 4 d. įvykio mažamečio (-) nematė, tačiau 2023 m. sausio 16 d. ryte, būdama namuose, girdėjo kaip Ž. U. guodėsi savo mamai, kad gerai, jog neliko ant sūnaus kūno mėlynės, nes kitaip būtų blogai. Ji su kaimyne Ž. U. artimai nebendrauja, tačiau ją senai pažįsta (1 t., b. l. 117-119).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, patvirtino, kad sudavė vaikui sprigtą į ausies sritį, ir nurodė suprantantis, kad tokiu būdu galėjo vaikui sukelti fizinį skausmą, tačiau neigė sudavęs mažamečiui per veidą.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl smurtavimo mažamečio nukentėjusiojo atžvilgiu ir fizinio skausmo jam sukėlimo įrodyta liudytojų parodymais bei kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais: liudytoja Ž. U. parodė, kad jos sugyventinis M. B. kambaryje šaukė ant jos mažamečio sūnaus (-), ir ji, būdama virtuvėje, matė, kaip M. B. ranka užsimojo ir po šio mosto jos mažametis sūnus pradėjo verkti. Jai atėjus į kambarį ir paklausus kas įvyko, M. B. jai atsakė, kad nieko blogo nedarė, tik liepė (-) eiti į kaimynų kiemą ir užkasti duobę, o kambaryje buvusi jos mama sakė, kad M. B. uždavė vaikui ranka per veidą ir dar sprigtą sudavė; liudytoja D. U. teisme neigė, kad kaltinamasis vaikui sudavė per veidą, nors liudytoja D. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė, kaip M. B. rankos delnu nestipriai sudavė vieną smūgį mažamečiui (-) per veidą ir vieną kartą su rankos pirštais sudavė sprigtą į ausies sritį, po ko mažametis išsigando ir pradėjo verkti, kodėl policijoje nurodė tokias aplinkybes paaiškinti negalėjo. Teismas liudytojos D. U. parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės. Liudytoja A. B. patvirtino, kad girdėjo per sieną kaip tarsi kažkas sudavė vieną smūgį kažkam į kūną ir po šio garso kaimynės Ž. U. bute pradėjo verkti (-),o netrukus Ž. U. pradėjo šaukti ant sugyventinio M. B., kad jis nemuš jos mažamečio vaiko (-).; liudytoja A. K. parodė, kad socialinė darbuotoja I. G. jai pranešė, kad telefonu paskambinusi A. B. pasakė, kad 2023 m. sausio 14 d. vakare buvo sumuštas kaimynės Ž. U. mažametis vaikas. Telefoninio pokalbio metu Ž. U. jai patvirtino, kad jos sugyventinis M. B. ranka sudavė vieną smūgį į galvos sritį jos mažamečiui sūnui (-); liudytoja I. G. parodė, kad A. B. jai telefonu pranešė, kad 2023 m. sausio 14 d. buvo sumuštas jos kaimynės Ž. U. mažametis vaikas; Liudytoja L. K. patvirtino, jog bendravo su vaiko mama Ž. U.. Mama minėjo, kad sugyventinis sudavė vaikui per veidą, bet nežino sudavė kumščiu ar delnu. Liudytojas A. V. patvirtino, kad apklausos metu liudytoja D. U. jam nurodė, kad jie buvo namuose, kambaryje ir kilo konfliktas. M. B. konfliktavo su (-) dėl pas kaimynus iškastų duobių ir sudavė mažamečiam į kūną, kartą sudavė į galvos sritį. Vaikas po smūgio pradėjo garsiai verkti. Ž. U. jam parodė, kad konflikto pati nematė, tik girdėjo žodinį konfliktą ir pliaukštelėjimą. Specialisto išvadoje (-) sužalojimų nekonstatuota, tačiau nurodyta, kad ir be matomų sužalojimo požymių galėjo būti sukeltas fizinis skausmas; iš vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad Ž. U., specialistėms patvirtino, jog jos sugyventinis M. B. jos sūnui trenkė per veidą vieną kartą ranka ir nuo suduoto smūgio vaikas pradėjo verkti.

Byloje ištirtų ir ankščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog M. B. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš mažametį, panaudodamas fizinį smurtą, jis nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas vieną kartą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 29), vykdo individualią veiklą, registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 38), Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų registre neįrašytas (2 t., b. l. 29), sveikas. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis teisiamas jau antrą kartą, jam anksčiau paskirtos baudos nėra sumokėjęs, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytą arešto bausmę, didesnę už sankcijos vidurkį (49 straipsnis).

M. B. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtina visa Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė (bauda) ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalis (BK 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, be to, privaloma skirti intensyvią priežiūrą, numatyta galimybė paskirti pareigas, kurios padėtų asmeniui pakeisti savo elgesį. Įvertinus kaltinamojo, kuriam arešto bausmė skiriama pirmą kartą, asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, įvertinus tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, gailisi sukėlęs nukentėjusiajam fizinį skausmą, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, darytina išvada, jog galima užtikrinti kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant arešto bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktuose, t. y. įpareigojimą dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas, kaltinamasis bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija.

Pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtas pareigas ar padarius naujų teisės pažeidimų, arešto bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atitinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą, paskyrus intensyvią priežiūrą ir skyrus pareigas, kurios padėtų pasitaisyti, yra realus pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 5 mėnesiams, skiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą bei ankščiau paminėtas pareigas. Nustatytinos šios intensyvios priežiūros sąlygos: kaltinamasis intensyvios priežiūros metu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. negali pasišalinti iš savo gyvenamosios vietos.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, adresu (-) (1 t., b. l. 150-151), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys nepareikštas (1 t., b. l. 79).

Daiktinių įrodymų, dėl kurių teismas turėtų pasisakyti priimant nuosprendį, nėra.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 13,28 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybei (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti M. B. galutinę subendrintą 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę ir 34 MGL, tai yra 1 700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą M. B. atidėti 5 (penkiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – jo gyvenamojoje vietoje, ir buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Kartu su intensyvia priežiūra paskirti kaltinamajam M.B. šiuos įpareigojimus:

- viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, adresu (-)., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Priteisti iš M. B. 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.