- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- A5.-1034-1123/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00829-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. S.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui J. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. S., būdama (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadove (atsakingu asmeniu), esant darbo sutarties požymiams, nesudariusi rašytinių darbo sutarčių ir apie darbuotojų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdama VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido (duomenys neskelbtini) naudai dirbti: M. S., (duomenys neskelbtini) nuo 09.00 val. iki VDI inspektorių 13.05 val. atlikto patikrinimo, (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), atlikti pardavėjos darbines funkcijas ((duomenys neskelbtini)); K. P., (duomenys neskelbtini), nuo 10.00 val. iki VDI inspektorių 10.17 val. atlikto patikrinimo, (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), atlikti (duomenys neskelbtini) darbines funkcijas ((duomenys neskelbtini)). Tokiais savo veiksmais (neveikimu) E. S. pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
E. S. apie Vilniaus miesto apylinkės teisme vyksiantį 2020 m. liepos 29 d. 10 val. teismo posėdį buvo informuota šaukimu, kuris jai įteiktas asmeniškai. E. S. į 2020 m. liepos 29 d. 10 val. vykusį teismo posėdį neatvyko, neprašė paskirti kitą teismo posėdžio datą. Pagal ANK 629 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Esant šioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui bei atsižvelgus į tai, kad E. S. neprašė paskirti kitą teismo posėdžio datą, teismas sprendžia, kad E. S. sąmoningai atsisakė dalyvauti procese ir administracinio nusižengimo byla, kurioje iš esmės visos aplinkybės yra aiškios, gali būti išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog Darbo inspekcija palaiko surašytą protokolą E. S., tuo pagrindu, kad asmuo padarė pažeidimą numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje dėl dviejų asmenų nelegalaus darbo ir prašė skirti nuobaudą, atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, artimą minimaliai, sankcijos ribose. Nurodė, jog surinktos medžiagos pakanka, patikrinimo metu nurodyta, kad darbuotojos nebuvo draustos Sodroje, neaišku, kad nelaimės atveju, būtų atsakingas už gydymą, E. S. turėjo būti žinoma, kad darbuotojai buvo atleisti, sutinka, kad E. S. padarė nurodytą pažeidimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad asmuo ir prieš tai jau buvo baustas sausio mėnesį už nelegalų darbą, tačiau tai nebuvo traktuojama kaip pakartotinumas, nes pirmasis sprendimas dar buvo neįsiteisėjęs.
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) vyriausiojo darbo inspektoriaus A. B. 2020 m. kovo 2 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. VDI-ANR_P-344-2020 užfiksuotos esminės E. S. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės. Administracinio nusižengimo protokole esančiame E. S. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ji padarytą pažeidimą pripažįsta, galisi (b. l. 2)
E. S. 2020 m. kovo 2 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pas ją (duomenys neskelbtini) tą dieną buvo atėjusi į darbą jos darbuotoja M. S., kuri jos duomenimis buvo legaliai dirbanti, tačiau atvykus ir atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad M. S. yra atleista iš darbo Sodros darbuotojo už susidariusią jos skolą, tačiau ji nebuvo apie tai perspėta, todėl nežinojo, kad M. S. neįdarbinta. Taip pat (duomenys neskelbtini) buvo pakvietusi K. P., kad atvyktų į darbą pas ją pasibandyti dirbti ir ji norėjo oficialiai nuo kovo mėn. įsidarbinti pas ją. Ji turėjo iš anksto raktą nuo darbo, kurį ji jai davė, todėl atėjo pirma, atrakino (duomenys neskelbtini) ir laukė jos atvažiuojant, kai tuo tarpu atvyko patikrinimas. Žino, kad pasielgė neatsakingai ir nusižengė, dėl ko labai gailisi. Padarytą pažeidimą pripažįsta (b. l. 18).
2020 m. vasario 12 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1103-0046 užfiksuota, kad VDI vyriausieji darbo inspektoriai atliko tyrimą pagal pranešimus dėl galimai nelegalaus darbo E. S. individualios įmonės valdomoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Patikrinus įmonės duomenis nustatyta, kad įmonė savo veiklą vykdo dviejuose (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), esančiuose (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini), apie 13.05 val. patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) dirbo moteris, prisistačiusi M. S., gim. (duomenys neskelbtini) vardu. VSDFV IS ir VMI IS duomenimis, M. S. (duomenys neskelbtini) neįdarbinta, pažymos apie vykdomą individualią veiklą ar verslo liudijimą neturi. M. S. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) (metų nenurodė) pagal darbo sutartį dirba (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ir šiandien ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), esančioje ten pat. Darbo sutartį jį pasirašiusi su E. S., tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini). M. S. nurodė, kad paprastai ji dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo grafikas yra nuo pirmadienio iki penktadienio, darbo laikas nuo 09.00 val. iki 17.00 val. Atlyginimą jai moka E. S. grynais pagal atsiskaitymo lapelį. Šiandien ((duomenys neskelbtini)) ji darbą (duomenys neskelbtini) pradėjo nuo 09.00 val., pardavė (duomenys neskelbtini), „viskas mušta per kasą“, viską, ką parduoda, susirašo ant lapelio, kad nepamirštų. Tą pat dieną (duomenys neskelbtini) ji pardavė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) priklauso E. S.. Kodėl „Sodroje“ nėra duomenų apie jos įdarbinimą, paaiškinti negali. Kadangi iki tyrimo pabaigos M. S. nepateikė darbo sutarties, jos teigimu pasirašytos su E. S. dar (duomenys neskelbtini) (metai nenurodyti), laikytina, kad ši darbo sutartis pasirašyta nebuvo, duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad ji dirbo E. S. naudai apie 6 mėnesius, tyrimo metu surinkta nebuvo, todėl nelegalaus darbo tyrimo akte konstatuota, kad užfiksuotas tik jos nelegalaus darbo VDI inspektorių atlikto patikrinimo dieną ((duomenys neskelbtini)) faktas.
(duomenys neskelbtini) VDI vyriausieji darbo inspektoriai pradėjo (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), stebėseną. 09.58 val. (duomenys neskelbtini) atrakino moteris, kuri atidarė (duomenys neskelbtini) lango apsaugines žaliuzes. 10.02 val. prie (duomenys neskelbtini) langelio priėjo vyriškis ir kalbėjo su (duomenys neskelbtini) viduje esančia moteriške. 10.06 val. (duomenys neskelbtini) viduje buvusi moteris vyriškiui per langelį kažką padavė, vėliau nustatyta, kad buvo parduotas (duomenys neskelbtini). 10.14 val. moteriškei, priėjusiai prie (duomenys neskelbtini) langelio, parduoti (duomenys neskelbtini). 10.17 val. buvo patikrinta minėta (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad joje dirba (atlieka (duomenys neskelbtini) darbines funkcijas) K. P., gim. (duomenys neskelbtini) VSDFV IS ir VMI IS duomenimis, K. P. (duomenys neskelbtini) neįdarbinta, pažymos apie vykdomą individualią veiklą ar verslo liudijimo neturi. K. P. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2020 m. vasario 6 d. susitarė su (duomenys neskelbtini) savininke, kad išeiginėmis ateis pasimokyti dirbti (duomenys neskelbtini). Su E. S. planavo sudaryti darbo sutartį nuo kovo mėnesio. Retkarčiais turėjo ateiti mokytis, kol mokosi, atlyginimas nemokamas. K. P. nurodė, kad ją dirbti mokino pati savininkė. Patikrinimo metu savininkės nebuvo, ji turėjo atvažiuoti vėliau. (duomenys neskelbtini) raktus jau seniai davė savininkė. Į (duomenys neskelbtini) ji atėjo 10.05 val., spėjo pagaminti (duomenys neskelbtini), pardavimų į kasą neįmušė, nes nespėjo atidaryti kasos. Šiandien turėjo dirbti nuo 10.00 val. iki 11.30 val.
Tyrimo metu nustatyta: M. S. ir K. P. nelegaliai dirbo (duomenys neskelbtini) naudai, o būtent: M. S., (duomenys neskelbtini), nuo 09.00 val. iki VDI inspektorių 13.05 val. atlikto patikrinimo, (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), atliko (duomenys neskelbtini) darbines funkcijas ((duomenys neskelbtini)), o K. P., (duomenys neskelbtini), nuo 10.00 val. iki VDI inspektorių 10.17 val. atlikto patikrinimo, (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini), atliko (duomenys neskelbtini) darbines funkcijas ((duomenys neskelbtini)); E. S. susitarė su M. S. ir K. P. dėl jų darbinių funkcijų atlikimo, buvo nustatytas jų darbo grafikas, aptartas M. S. atlygis už atliktą darbą, K. P. pažadėta sudaryti darbo sutartį, aptartas jos būsimas atlyginimas; Nesilaikyta darbo sutarties sąlygų, nes darbo sutartys su M. S. ir K. P. pasirašytos nebuvo, taip pat apie jų įdarbinimą ne vėliau kaip vieną dieną iki numatomos darbo pradžios nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Apibendrinant surinktą medžiagą ir asmenų parodymus, nelegalaus darbo tyrimo akte konstatuota, kad M. S. (duomenys neskelbtini), o K. P. (duomenys neskelbtini), nelegaliai dirbo (duomenys neskelbtini) naudai (b. l. 3-5).
Šalies argumentai
M. S. (duomenys neskelbtini) rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini), dirba šiandien nuo 09.00 val. iki 17.00 val. Dirba pagal darbo sutartį, pasirašytą nuo (duomenys neskelbtini) su E. S.. Darbo sutartį pateiks VDI elektroniniu paštu. Atlyginimas mokamas 2 kartus per mėnesį 280 Eur. Mokėjo E. S. pagal atlyginimo lapelį, kurį jos pasirašydavo. Šiandien nuo 09.00 val. ji pardavė (duomenys neskelbtini), „viskas mušta per kasą“, o sau ant lapelio užrašė, kad nepamirštų, ką pardavė. Ji dirba (duomenys neskelbtini) nuo 09.00 val. iki 17.00 val., o (duomenys neskelbtini) tik šiandien, (duomenys neskelbtini). Nuo pirmadienio iki penktadienio ji parduoda (duomenys neskelbtini). Šiandien (duomenys neskelbtini) pardavė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) priklauso E. S.. Kodėl Sodroje nėra jos duomenų, apie įsidarbinimą (duomenys neskelbtini), ji nežino ir paaiškinti nieko negali (b. l. 7).
Integracijos su VSDFV informacine sistema duomenyse matyti, jog (duomenys neskelbtini) M. S. dirbo (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).
Integracijos su VMI informacine sistema duomenyse matyti, jog nėra duomenų, kad M. S. turėtų galiojantį verslo liudijimą (b. l. 9).
Šalies argumentai
K. P. (duomenys neskelbtini) rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) susitarė su (duomenys neskelbtini), savininke, kad per išeigines dienas ateis pasimokinti dirbti (duomenys neskelbtini). Jos su E. S. planavo sudaryti darbo sutartį nuo kovo mėnesio, iki kovo mėnesio ji retkarčiais turėjo ateiti mokytis,. Kol mokosi, atlyginimas nemokamas. Ją mokė dirbti pati savininkė, (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu savininkės nebuvo, ji turėjo atvažiuoti vėliau. Raktus nuo (duomenys neskelbtini) jai seniai davė savininkė. Ji atėjo 10.05 val., spėjo (duomenys neskelbtini). Pardavimų į kasą neįmušė, nes nespėjo atidaryti kasos. Šiandien dirbti turėjo nuo 10.00 val. iki 11.30 val. (b. l. 12).
Integracijos su VSDFV informacine sistema duomenyse matyti, kad K. P. (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), duomenų apie jos darbą (duomenys neskelbtini) nėra (b. l. 13).
Integracijos su VMI informacine sistema duomenyse matyti, jog nėra duomenų, kad K. P. būtų išduotas verslo liudijimas (b. l. 14).
Iš (duomenys neskelbtini) darbo sutarties matyti, kad (duomenys neskelbtini) priėmė į darbą M. S. (duomenys neskelbtini) pareigoms. Darbo sutarties įsigaliojimo ir darbuotojo darbo pradžios data – (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-20).
Iš (duomenys neskelbtini) apdraustųjų asmenų sąrašų matyti, kad M. S. draudimo pradžios data yra (duomenys neskelbtini), o draudimo pabaigos data – (duomenys neskelbtini) (draudimo pabaigos priežastis – draudimo pabaiga skyriaus iniciatyva) (b. l. 21-22).
2020 m. kovo 13 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus pateiktame rašte nurodyta, jog Fondo valdybos Vilniaus skyrius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 23 dalimis, 2019-11-20 priėmė sprendimą Nr. VRE_SP1E-15419 „Dėl E. S., vykdančios individualią veiklą (draudėjo kodas (duomenys neskelbtini)), apdraustojo socialinio draudimo pabaigos įrašymo“, kurio pagrindu Registro duomenų bazėje įrašyta apdraustosios M. S. valstybinio socialinio draudimo pabaiga (duomenys neskelbtini) skyriaus iniciatyva pas draudėją E. S., vykdančią individualią veiklą. E. S., vykdanti individualią veiklą, apie minėtą sprendimą 2019-11-20 informuota per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą sistemine žinute (žinutė perskaityta 2019-11-27 ) ( b.l. 35).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Darbo sutarties sąvoka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ji savo kaltę pripažįsta, teigė, jog (duomenys neskelbtini) pas ją (duomenys neskelbtini) dirbo darbuotoja M. S., kuri jos duomenimis buvo legaliai dirbanti, tačiau patikrinus paaiškėjo, kad M. S. yra atleista iš darbo Sodros darbuotojo. Ji nebuvo apie tai perspėta, todėl nežinojo, kad M. S. neįdarbinta. Taip pat (duomenys neskelbtini) ji buvo pakvietusi K. P., kad atvyktų į darbą pas ją pabandyti dirbti, ji norėjo oficialiai nuo kovo mėn. įdarbinti ją.
Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kilti (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-16-337/2019). E. S. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog savo kaltę pripažįsta, administracinio nusižengimo protokole savo parašu patvirtino tai, kad padarytą pažeidimą pripažįsta, gailisi. Vis dėlto E. S., paaiškindama nusižengimo aplinkybes savo rašytiniuose paaiškinimuose, nenurodė visų objektyvių aplinkybių, teigė, jog neva nežinojo, kad M. S. yra atleista iš darbo Sodros iniciatyva. Tokie jos paaiškinimai byloje nepasitvirtino ir buvo paneigti 2020 m. kovo 13 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus pateiktais duomenimis, nurodžius, jog apie M. S. valstybinio socialinio draudimo pabaigą (duomenys neskelbtini) skyriaus iniciatyva E. S. 2019-11-20 buvo informuota per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą sistemine žinute, kuri 2019-11-27 buvo perskaityta. Taigi, iš aptartos bylos medžiagos ir ja remiantis nustatytų aplinkybių, darytina išvada, jog įrodyta, kad E. S., būdama (duomenys neskelbtini) vadove ir kartu atsakingu už asmenų įdarbinimą asmeniu, (duomenys neskelbtini) nuo 09.00 val. iki VDI patikrinimo 13.05 val. leido įmonėje dirbti M. S., bei (duomenys neskelbtini)., nuo 10.00 val. iki VDI patikrinimo 10.17 val. leido įmonėje dirbti K. P., kai su šiomis darbuotojomis nebuvo sudarytos darbo sutartys ir apie jų įdarbinimą nepranešta teisės aktų nustatyta tvarka VSDFV teritoriniam skyriui, todėl E. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Nuobaudos skyrimas.
Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra numatyta galimybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skirti baudą nuo 1 000 iki 5 000 eurų.
Skirdamas nuobaudą E. S., teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį – nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Šiuo konkrečiu atveju bylos medžiaga liudija, jog darbuotojos dirbo nelegaliai trumpą laiko tarpą – po vieną darbo dieną, todėl faktiškai nesumokėti mokesčiai ar gauta darbdavio nauda nebuvo didelė. Taip pat atsižvelgtina į E. S. asmenybę – teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis administracine tvarka bausta, taip pat ir už analogiško administracinio nusižengimo padarymą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutarimu, tačiau minėtas nutarimas šioje byloje aptariamų administracinių nusižengimų padarymo metu dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl nelaikytina, kad E. S. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. kad ji pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl jo gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus E. S. ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
E. S. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jai 1 000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20111492136.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.