Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė dėl galimai netinkamo jo laikymo drausmės grupės sąlygomis. Taigi byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d., privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal CK 6.271 str. 1 d., privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 str. nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (EŽTT 2001-04-21 sprendimas byloje P. prieš Graikiją).

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Akivaizdžiai netinkamos kalinimo sąlygos yra vertinamos kaip objektyviai darančios neigiamą poveikį asmens psichinei būklei. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d.

Pagrindas, dėl kurio pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo, yra pareiškėjo laikymas VPN drausmės grupės sąlygomis t. y. pasimatymų nesuteikimas, pareigūnų patyčios ir galima ploto stoka.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Taisyklės) reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.2. p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas skunde nurodomu ginčo laikotarpiu gyveno VPN drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 3D (plotas – 15,44 kv. m., įrengtos 4 miegamosios vietos) bei kamerų tipo patalpoje Nr. 13K (plotas - 13,77 kv. m., įrengtos 3 miegamosios vietos). Iš pateiktų duomenų matyti, kad drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje vienam asmeniui tenkantis plotas yra 3,86 kv. m. (15,44/4), kamerų tipo patalpoje Nr. 13K vienam asmeniui tenkantis plotas yra 4,59 kv. m. (13,77/3). Matyti, kad patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vienam nuteistajam tenkantis plotas pilnai atitiko galiojančius įstatyminius reikalavimus. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie patalpų išmatavimus ir argumentais, kad VPN kamerų tipo patalpose vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų (b. l. 21-22). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentas dėl galimos ploto stokos atmetamas kaip negrįstas.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad jam būnant VPN drausmės grupėje nebuvo suteikti pasimatymai.

BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos šio kodekso 12 straipsnyje, specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. BVK 94 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis (nuo 2016-04-01 įsigaliojusi šio straipsnio redakcija). Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiami pasimatymai, trumpalaikiai — iki trijų valandų ir ilgalaikiai — iki vienos paros; pasimatymų skaičių ir rūšį nustato šio Kodekso 73, 74, 75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. BVK 72 straipsnyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes. BVK 75 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2015-09-01 iki 2016-03-31) 1 dalyje nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų; 2) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda; 3) vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu. Tuo tarpu BVK 75 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2016-04-01) 1 dalyje nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; 2) per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą; 3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; 4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu; 5) kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Taigi teismas vertins ar pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygos atitiko šiuos reikalavimus pareiškėjo buvimo drausmės grupėje metu. Pirmiausia matyti, kad BVK 75 straipsnio, redakcija, galiojusi nuo 2015-09-01 iki 2016-03-31 nuteistiesiems, esantiems drausmės grupėje, teisės pasimatyti su artimaisiais nenustatė. Todėl pareigos organizuoti tokio pobūdžio susitikimus pataisos namų administracija laikotarpiu nuo 2016-03-18 iki 2016-03-31 neturėjo. Tačiau nuo 2016-04-01 įsigaliojusi BVK 75 straipsnio redakcija į drausmės grupę perkeltam pareiškėjui jau suteikė teisę keturių mėnesių laikotarpiu gauti vieną trumpalaikį susitikimą. Taigi pareiškėjas drausmės grupėje buvo laikomas iki 2016-06-23, o teisę į vieną trumpalaikį susitikimą per 4 mėnesius pareiškėjas įgijo nuo 2016-04-01. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui 2016-05-18 buvo suteiktas priklausantis trumpalaikis pasimatymas, kuris įvyko su motina. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelė (b. l. 1-20). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundo argumentas, jog pareiškėjui nebuvo suteikti pasimatymai, yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jį žemino ir iš jo tyčiojosi pareigūnai. Tačiau ši aplinkybė, iš kurios pareiškėjas kildina jam padarytą neturtinę žalą, yra grindžiama ne teismui teikiamais įrodymais, o bendro pobūdžio teiginiais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais dėl netinkamo pareigūnų elgesio, pareiškėjo teiginys nekonkretus, todėl atmestinas.

Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 3D ir kamerų tipo patalpoje Nr. 13K buvo laikomas ne VPN administracijos valia, šiose patalpose jis atlikinėjo nuobaudas, kurios jam buvo skirtos už įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti įrodymai: VPN direktoriaus 2016-03-22 nutarimas Nr. 56-403(1) „Dėl nuteistojo atskiro arba izoliuoto laikymo“ (b. l. 14-15) bei VPN direktoriaus 2016-04-07 nutarimas Nr. 28-324(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 16-17). Teismas sutinka, su atsakovės atstovo pozicija, kad patekimas į šias patalpas priklausė tik nuo pareiškėjo valios, nes pagrindas nuteistajam bausmę atlikti kamerų tipo patalpose (drausmės grupėje) atsiranda padarius nusižengimą ir pažeidus pataisos įstaigos tvarką, numatytą teisės aktuose.

Pirmiau minėtos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos lemia, kad prašoma atlyginti neturtinė žala gali būti priteista tik nustačius visas CK 6.271 straipsnyje nustatytas sąlygas.

Teismas pažymi, jog iš įvardintų civilinės atsakomybės sąlygų matyti, kad vienas iš atsakomybės elementų yra neteisėtumas, kuris pasireiškia tik tada, kai nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-17-499/2007).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Nurodyti išaiškinimai lemia, kad, sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, iš kokių neteisėtų veiksmų yra kildinama prašoma priteisti žala, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti atlikdamas veiksmus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildino iš neteisėtų VPN veiksmų jį laikant pataisos įstaigos anksčiau minėtomis drausmės grupės sąlygomis. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.